Per pastaruosius trejus metus Lietuvos kirpėjai neteko maždaug 40 proc.  klientų. Tokius duomenis pateikia Lietuvos kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.
“Padėtis labai bloga. Jūs neįsivaizduojate, kiek moterų dabar dažosi, kerpasi plaukus nebe kirpykloje, o namie. Taupydami lietuviai stipriai sumažino savo išlaidas grožio paslaugoms, be to, klientų gretas labai išretino didelė gyventojų emigracija”, – teigia J.Mačiulienė.
Pasak asociacijos vadovės, ypač vargsta kirpėjai, dirbantys provincijoje, – ten net ir minimalų atlyginimą iš šio amato šiandien užsidirba toli gražu ne kiekvienas kirpėjas, dėl to jiems tenka naudoti pigesnes ir ne tokias kokybiškas kosmetikos priemones. Nemažai kirpyklų jau uždaryta arba ketinama uždaryti artimiausiu metu.
Kaunietės kirpėjos Birutės (jos prašomi pavardės neskelbiame) teigimu, kad užsidirbtų lėšų bent minimaliam pragyvenimui, daugelis kirpėjų dirba keliose kirpyklose iš karto, be to, dažnam kirpėjui ši profesija tampa nebe pagrindiniu, o tik papildomu darbu. Štai ir mūsų pašnekovė neslepia ne tik dirbanti kirpėja, bet ir besiverčianti prekyba. “Kirpėjų kursai tebėra populiarūs, nes jaunos merginos tebemano, kad iš kirpėjo darbo galima pragyventi. Bet tai netiesa. Kirpykla, kurioje dirbu, yra Kauno centre, beveik pačioje Laisvės alėjoje, bet klientų stygių vis tiek jaučiame. Manau, vien per pastaruosius metus klientų sumažėjo apie 50 proc.”, – tvirtina kirpėja Birutė.
Pasak pašnekovės, iki krizės normalus dviejų kirpėjų darbo krūvis buvo dešimt klientų per dieną. Šiandien vidutiniškai tenka tik penki, o kartais – dar mažiau klientų. Pastebima, kad taupydamos lietuvės atsisako ne tik kirpėjų, bet ir kitų grožio specialistų paslaugų arba jomis naudojasi tik ypatingomis progomis.

BFL

Lengvųjų ir krovininių automobilių, taip pat autobusų pardavimai Japonijoje balandį, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, dėl kovo mėnesį šalį supurčiusio žemės drebėjimo sumažėjo 51 procentu. Apie tai pirmadienį pranešė Japonijos automobilių gamybos kompanijų asociacija.

Balandį kompanijos “Toyota” produkcijos pardavimai vidaus rinkoje sumažėjo 69 proc., “Nissan” – 37,2 proc., o “Honda” – 48,5 procento. Kovą bendrieji Japonijoje gaminamų automobilių pardavimai sumažėjo 37 procentais. Oficialiais statistikos duomenimis, smarkiai sumažėjo ir Japonijos automobilių eksportas.

Koncernas “Toyota” atnaujino darbą visose Japonijoje veikiančiose įmonėse tik balandžio 18 d. po penkių savaičių pertraukos. Maždaug po tokios pat pertraukos darbą atnaujino ir kitos svarbiausios šalies automobilių gamintojos. Preliminariais paskaičiavimais, dėl linijų sustabdymo po kovo 11 d. stichinės nelaimės kompanijos “Toyota”, “Nissan” ir “Honda” negalėjo pagaminti atitinkamai 200 tūkst., 55 tūkst. ir 45 tūkst. automobilių.

Balandžio pabaigoje “Toyota” skelbė ketinanti smarkiai sumažinti darbo apimtis savo įmonėse Šiaurės Amerikoje, taip pat Kinijoje dėl atsarginių dalių trūkumo. Ekspertų nuomone, dėl kilusių sunkumų po galingo žemės drebėjimo “Toyota” gamybos apimtys 2011 metais sumažės maždaug 10 proc., iki ne daugiau kaip 7 mln. automobilių. Metų pradžioje korporacija planavo šį rodiklį padidinti iki 7,7 milijono.

BFL

Šių metų ketvirtąją balandžio mėnesio savaitę registruotų bedarbių skaičius smuktelėjo 5,9 tūkst. ir siekė 275,9 tūkst. arba 12,76 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, balandžio 15-21 d. į darbą rinką buvo integruota kiek daugiau kaip 5,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių.

Šiuo laikotarpiu darbdaviai įregistravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta per 1,7 tūkst. asmenų. Iš jų 51,5 proc. įsigijo verslo liudijimus, 28,8 proc. pradėjo dirbti viešuosius darbus, 15,7 proc. dalyvaus užimtumo rėmimo priemonėse, 2,6 proc. asmenų – profesinio mokymo programoje.

Bedarbio statusas per savaitę suteiktas 4,6 tūkst. asmenų, iš kurių kas penktas asmuo buvo jaunesnis kaip 25 metų amžiaus.

Daugiausia bedarbiais tapo asmenys, nedirbę iki 3 mėnesių – 42,7 proc., 23,6 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką, 14 proc. nedirbo nuo pusės iki dvejų metų, 9,4 proc. – niekur nedirbo ir 3,4 proc. nedirbo nuo 3 iki 6 mėnesių. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus – 5,3 proc., įmonių savininkai – 1,5 proc. ir buvę ūkininkai.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos beveik 38,1 tūkst. (13,8 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1972. Baigta mokėti beveik 2,7 tūkst. bedarbių, iš jų 36 proc. anksčiau laiko, nes jie įsidarbino.

Grynųjų pinigų šalies apyvartoje kovą sumažėjo 77,4 mln. litų iki 8,7 mlrd. litų.

Lietuvos banko duomenimis, rezidentų indėlių Lietuvos banke per kovą padaugėjo 1,9 mlrd. litų iki 6,3 mlrd. litų, iš jų centrinės valdžios indėlių – 1,5 mlrd. litų iki 3,5 mlrd. litų.

Kitų pinigų finansinių institucijų indėlių Lietuvos banke per mėnesį padaugėjo 381 mln. litų iki 2,7 mlrd. litų.

Lietuvos banko išorės turtas kovą padidėjo 1,5 mlrd. litų ir mėnesio pabaigoje buvo 17,8 mlrd. litų, išorės įsipareigojimai sumažėjo 465,5 mln. litų iki 583,3 mln. litų.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos, perrinkto 2010 metų gruodžio 19 dieną ketvirtam prezidentavimo laikotarpiui, populiarumas sumažėjo 10 proc., rodo Nepriklausomo socialinių ekonominių ir politinių tyrimų instituto (NSEPTI) surengtos apklausos duomenys.

Šaliai pastaraisiais mėnesiais patiriant ekonominių sunkumų, buvo apklausti 1 524 žmonės.

Remiantis NSEPTI apklausa, praėjus savaitei po rinkimų 2010 metų gruodį už A.Lukašenką vėl buvo pasiryžę balsuoti 53 proc. baltarusių, o 2011 metų kovą jo šalininkų skaičius sumažėjo iki 49,9 procento.

NSEPTI užbaigė apklausą kovo 12 dieną, per tris dienas iki Nacionalinio banko įvestų pirmųjų apribojimų valiutos rinkoje, po kurių išsirikiavo eilės keityklose, atsirado įvairių kursų ir ėmė augti importuojamų prekių kainos.

“Pagrindinė geroko populiarumo sumažėjimo priežastis – tai, be abejo, ekonomika. Tačiau apklausa vyko iki valiutos krizės, todėl galima sakyti, kad populiarumo sumažėjimui turėjo įtakos bendras baltarusių ekonominės savijautos pablogėjimas, bet ne valiutos krizė”, – sakė NSEPTI steigėjas, sociologas Olegas Manajevas.

Apklausos duomenimis, nors prieš rinkimus darbo užmokestis išaugo 40 proc., beveik 27 baltarusių mano, kad jų ekonominė padėtis pablogėjo (16 proc. 2010 metų gruodį), o 23 proc. – pesimistiškai žiūri į ekonominės situacijos raidos šalyje scenarijų (17,2 proc. 2010 metų gruodį).

Iškilus finansiniams sunkumams po rinkimų, Baltarusijos valdžia ėmėsi epizodinių valstybės dotacijų gyventojams mažinimo priemonių – padidino mokestį už komunalines paslaugas, pakėlė benzino kainas ir panaikino kai kurias lengvatas, įvestas prieš rinkimus.

Baltarusijos vyriausybė tikisi stabilizuoti padėtį finansų rinkoje, toliau mažindama valstybės išlaidas, griežtindama pinigų ir paskolų bei biudžeto politiką.

“Rinkėjų nuotaikos žymiu mastu priklausys nuo to, kaip valdžiai pavyks spręsti ekonomikos problemas. Jeigu Rusija suteiks Baltarusijai paskolą, o tai labai tikėtina, tada galbūt populiarumo mažėjimas bus sustabdytas”, – mano O.Manajevas.

Baltarusija prašo Rusijos valdžią skirti 1 mlrd. dolerių paskolą ekonomikai remti ir tikisi dar 2 mlrd. iš Rusijos kontroliuojamos Eurazijos ekonominės sandraugos antikrizinio fondo.

Baltarusijos valdžia sakė, jog tikisi susitarti dėl paskolos per artimiausias 20-30 dienų, bet Rusijos finansų ministerijos atstovai tai vertino santūriau.