Prasti pirmojo ketvirčio Jungtinių Amerikos Valstijų rodikliai, gerokai kritęs besivystančių rinkų augimas, padidėjusi geopolitinė rizika, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, verčia specialistus piešti vis niūresnius globalios ekonomikos scenarijus.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) liepos mėnesio ataskaitos duomenimis, pasaulinio BVP augimo rodiklio prognozė 2014 metams sumenko nuo 3,7 iki 3,4 proc. „Akivaizdu, kad atsigavimo po krizės ženklai nėra labai stiprūs – tam reikia naujų teigiamų impulsų“, – sakė TVF ekspertas.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad pasaulyje gyventi mieliau tuo metu, kai ekonomika yra nuobodi. Kuo nuobodesnė, tuo geriau“, – kadaise teigė britų finansų specialistas Evanas Daviesas. Vertinant pagal šį kriterijų, dabartinė situacija daugelyje pasaulio kraštų yra pernelyg įdomi: vienos šalys bankrutuoja, kitos, tarsi jau brendančios iš krizės pelkės, vėl klumpa, o trečioms belieka mėginti sudurti galą su galu tiesioginio karo akivaizdoje.

Kuriozinis bankrotas

Vis dėlto teigiamų impulsų kur kas mažiau nei krizių. Ypač garsiai finansų rinkose pastaruoju metu nuskambėjo Argentina, kuri trečią kartą per ketvirtį amžiaus nesugebėjo išvengti nemokumo statuso, praktiškai reiškiančio bankrotą. Tą lėmė šiek tiek kuriozinės aplinkybės: prieš 2001–2002 m. krizę Argentina tarptautinėse rinkose pasiskolino apie 132 mlrd. JAV dolerių – panašiai tiek, kiek į biudžetą kasmet surenkama pajamų. Kadangi 2001 m. tapo nemoki, o paskolų sąlygos buvo itin palankios kreditoriams, buvo sėsta prie derybų stalo ir su 93 proc. kreditorių susitarta dėl palūkanų sumažinimo praktiškai iki 30 proc. ankstesnio lygio.

Nepaisant to, likusieji skolintojai, argentiniečių praminti grobuonimis ir reikalaujantys apie 1,5 mlrd. dolerių skolų dalies, ne tik nesutiko peržiūrėti paskolos sąlygų, bet ir kreipėsi į JAV teismą, nes paskolos buvo suteiktos vadovaujantis šios šalies įstatymais. Ironiška, kad Argentina liepos pabaigoje buvo pasirengusi išmokėti per 539 mln. dolerių reguliarių išmokų tiems kreditoriams, su kuriais buvo susitarta, tačiau teisėjo sprendimas užkirto tam kelią: nutarta, jog atsiskaitymas bus įmanomas tik tuomet, kai bus išsiaiškinta su likusiais paskolos teikėjais.

Pasak Nobelio ekonomikos premijos laureato Josepho Stiglitzo, toks sprendimas nesuprantamas, nes reiškia ne tik nemokumą, bet ir faktą, kad dalies spekuliantų skolomis pelnas siektų 1600 proc. ir lemtų skolų naštą, kuri prilygtų trečdaliui metinio bendrojo vidaus produkto – 140 mlrd. dolerių, arba 3,5 tūkst. dolerių kiekvienam Argentinos piliečiui. Kitų komentuotojų teigimu, Argentinos politikai taip pat nėra iki galo teisūs, nes naudojasi situacija ir stoja į kovą su rinkomis, užuot išpildę įsipareigojimus. Dėl viso to kaip visuomet labiausiai kentės recesiją išgyvenanti šalies ekonomika ir piliečiai.

„Nemokumo statusas nėra tik techninė aplinkybė, tai realus ir skaudus faktas, kuris palies ir paprastus žmones, – teigia Danielis Pollackas, teisme vykdęs tarpininko tarp Argentinos ir kreditorių funkciją. – Kol kas sunku spėti, kokią įtaką tai turės, tačiau akivaizdu, kad tikrai ne pozityvią.“

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 322014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-32-2014-m

Maždaug trečdalį iš 750 mlrd. eurų sumos turi suteikti TVF, bet fondas negali skirti lėšų iš anksto – jo nariai patvirtina konkrečias paskolas kiekvienam atvejui atskirai ir gali atsisakyti paremti kurią nors iš Europos šalių, nors tai ir mažai tikėtina. TVF parama pažadėta, nors ir nėra visiškai garantuota.

Iš likusių dviejų trečdalių (500 mlrd. eurų) 440 mlrd. eurų sudaro fondas, pavadintas Europos finansinio stabilumo fondu, iš kurio lėšų bus suteikta pagalba Airijai. Europos fondas teikia paskolas už obligacijas, kurių kredito reitingas yra AAA. Tam, kad probleminių šalių obligacijos gautų tokį reitingą, fondas paramą teikiančių šalių vardu rezervuoja 40 proc. paskolos sumos kaip užstatą. Taigi šis fondas realiai gali išduoti apie 250 mlrd. eurų.

Dar 60 mlrd. eurų periferinėms šalims paremti jau skirti iš ES biudžeto.

Taigi ES gali suteikti skubių paskolų už maždaug 310 mlrd. eurų, o ne už 500 mlrd. eurų, kaip teigė Europos pareigūnai.

Spėjama, kad pagalbos Airijai suma sieks 85 mlrd. eurų ir pusę šios sumos skirs TVF.

Padidinus Europos finansinio stabilumo fondo disponuojamą sumą du kartus, visos abejonės, ar ES turi pakankamai lėšų, kad prireikus išgelbėtų Ispaniją, būtų išsklaidytos.

Briuselis ragina padidinti fondą du kartus, bet tam nepritaria Berlynas.