Vasario viduryje įvesto privalomo įvežamų degalų deklaravimo raštu rezultatas – ilgėjančios eilės Lenkijos ir Latvijos muitinėse bei trečdaliu sumažėjęs tuščių vilkikų srautas iš Baltarusijos.

Jau visą mėnesį (nuo vasario 14-osios) Lietuvos muitinės pareigūnai pasienio postuose reikalauja iš krovininių transporto priemonių vairuotojų raštu deklaruoti įvežamus degalus, esančius transporto priemonės degalų talpyklose. Vairuotojai privalo nurodyti ne tik transporto priemonės odometro rodmenis, bet ir degalų bako talpą, degalų rūšį (išskyrus dujas) ir degalų kiekį.
Antrąjį šios deklaracijos egzempliorių, patvirtintą muitinės, vairuotojas kelionės metu privalo saugoti tol, kol transporto priemonė rieda įvežtais degalais. Pagal taisykles degalų talpyklose šalies sieną kirtę degalai negali būti naudojami kitose transporto priemonėse, taip pat negali būti iš autotransporto priemonės išpilti ar sandėliuojami (išskyrus būtino transporto priemonės remonto atvejus).
Tačiau tiek įvažiuojant, tiek paliekant Lietuvos teritoriją faktinis automobilio talpyklose esančio degalų kiekio nustatymas ir jo sulyginimas su vairuotojo deklaruotais duomenimis vykdomas pasirinktinai, nes visų krovininių automobilių tikrinimas pernelyg užlaikytų muitinės postų darbą. Suprantama, išvykdami daugiausiai šansų būti patikrinti turi automobiliai, deklaravę solidesnius įvežtų degalų kiekius. Siekdami išvengti tikrinimo, nemažai tokių automobilių vairuotojų renkasi sukti lankus ir, tarkim, į Baltarusiją iš Lietuvos apytuščiais bakais grįžta pro Lenkiją arba Latviją. Tačiau net ir tokiu atveju Lietuvos pasienyje gudraujantys vairuotojai rizikuoja patekti į rankas mobiliosioms muitinės pareigūnų grupėms, pastaruoju metu dažnai budinčioms šalia Kalvarijos ir Smėlynės pasienio postų.
Tačiau net ir sustabdžius krovininį automobilį su paslaptingai iš bakų išgaravusiais degalais, vilkiko vairuotojas gali tiesiog susimokėti mokesčius nuo „išgaravusio“ degalų kiekio. „Taisyklėse nurodyta, kad pranešti muitinei apie degalų nupylimo iš automobilio talpyklos faktą ir sumokėti atitinkamus mokesčius valstybei būtina per penkias dienas. Kol šis terminas nepraėjęs, vairuotojas nelaikomas pažeidėju, net jeigu pareigūnų sugaunamas už rankos vykstant degalų nupylimo procesui“, – aiškina Lietuvos muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.
Tai žinodami grįžtantys vežėjai prie sienos neretai skuba „geranoriškai“ deklaruoti Lietuvoje paliktus degalų kiekius, mat netgi susimokėjus mokesčius dėl reikšmingo dyzelino kainų bei jo kokybės standartų skirtumo Lietuvoje ir Baltarusijoje jiems dar lieka šiek tiek pelno.

Persiskirstė automobilių srautai

Taikydami kontrolės priemones krovininių transporto priemonių talpyklose gabenamiems degalams, 2013 m. muitinės pareigūnai nustatė beveik 7 tūkst. pažeidimų (2012 m. – 7600) ir, apskaičiavę mokėtinus mokesčius, į biudžetą surinko 1,38 mln. Lt (2012 m. – 1,12 mln. Lt).
Vien šių metų vasario mėnesį registruota maždaug 400 su degalų gabenimu susijusių pažeidimų. Muitininkai pastebi, kad vasario viduryje Lietuvoje įvedus privalomą vilkikų talpyklose įvežamų degalų kiekio deklaravimą pasikeitė transporto srautai: padidėjo eilės Latvijos ir Baltarusijos bei Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, o į mūsų šalį iš Baltarusijos įvažiuoja trečdaliu mažiau tuščių vilkikų.
Pareigūnai šiuos pokyčius linkę laikyti vežėjų reakcija į priimtas priemones, tačiau patys vežėjai tvirtina, kad krintant rublio kursui mažėja Rusijos importuotojų perkamoji galia, tad gabenimo paslaugų poreikis menksta. „Su nerimu stebime šią situaciją. Kadangi į Rytų šalis iš Europos dažniau keliauja plataus vartojimo prekės, kurios vežamos automobiliniu transportu, o priešinga kryptimi importuojamos žaliavos, kurios dažniau keliauja vamzdynais arba geležinkeliais, vilkikams atgalinei kelionei ne visuomet pavyksta rasti krovinio“, – teigia „Linavos“ vadovas Algimantas Kondrusevičius.
Dėl tų pačių priežasčių tušti pasiimti krovinių iš Lietuvoje ar Kaliningrado srityje esančių logistikos terminalų neretai atvyksta ir Rusijos bei Baltarusijos vežėjų vilkikai.
Būtent šių šalių, o ne Lietuvos įmonių vežėjai muitininkų laikomi rizikingesne grupe, todėl jų deklaracijos atidžiau kontroliuojamos. Vietiniams vežėjams nupylinėti ir pardavinėti iš Rytų įsivežtus degalus paprasčiausiai neapsimoka, nes vietoj jų tektų piltis gerokai brangesnių, o tai keltų paslaugų įkainius ir kenktų pačių įmonių konkurencingumui. Užtat Rusijos ar Baltarusijos vilkikams tam, kad be rūpesčių pasiektų terminalus Lietuvoje ar Kaliningrado srityje, pilnos degalų talpyklos anaiptol nebūtinos.
Beje, muitininkai jau sučiupo porą vairuotojų „gudručių“, kurie bandė palikti Lietuvos teritoriją degalų baką vietoj įsivežto dyzelino pripildę „lengvu“ vandens ir dyzelino mišiniu.

Ribojimai tikslo nepasiektų

Pasak A.Kondrusevičiaus, keleivio deklaracija, reikalaujanti nurodyti įvežamų degalų kiekį, – papildomas dokumentas pasienyje, kurio pildymas ir duomenų tikrinimas, jei eilėje stovi šimtai mašinų, ilgina transporto priemonių gaišatį. „Kuo transportas per sieną juda greičiau – tuo mažiau nuostolių patiria vežėjai ir tuo sparčiau gavėjui pristatomas krovinys“, – savo argumentus dėlioja Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos vadovas.
Vis dėlto dabartinė tvarka vežėjams bet kuriuo atveju priimtinesnė už priemones, apie kurias buvo plačiai diskutuota vasarį, premjerui Algirdui Butkevičiui apsižiūrėjus, kad per parą iš Baltarusijos į Lietuvą automobilių bakuose atkeliauja daugiau nei milijonas litrų degalų. Tuomet grasinta įvesti griežtus tokiu būdu įvežamų degalų kiekio ribojimus ir netgi minėtos 200 litrų „lubos“: mat tiek degalų vilkikui turėtų pakakti Lietuvos teritorijai įstrižai kirsti. „Tai prilygtų bandymams išmatuoti, kokį alkoholio kiekį asmuo į Lietuvą įveža savo skrandyje“, – šaiposi A.Kondrusevičius.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kudzys primena, kad standartinėje vilkiko degalų talpykloje telpa 600 litrų dyzelino, tokių talpyklų vilkikas turi dvi, tad jei jos abi pilnos, krovininis automobilis į mūsų šalį įveža iki 1,2 tonos degalų. Tačiau naujesni vilkikai stambesnėmis talpyklomis netrukdomi atsigabena ir 1,5 tonos degalų „atsargą“. Tik viršijus šią ribą laikoma, kad transporto priemonė pažeidžia pavojingų krovinių gabenimo taisykles.
Pasak J.Miškinio, įvežamų degalų kiekio ribojimas nėra patrauklus dėl neišvengiamo teisinės bazės keitimo ir prieštaravimų tarptautiniams įsipareigojimams, bet svarbiausia – dėl to, kad smarkiai sumažėtų muitinės postų pralaidumas. Tokiuose judriuose postuose, kaip Medininkų, kur transporto srautų pralaidumo plėsti tiesiog neleistų esama infrastruktūra, išaugusios patikrinimo laiko sąnaudos neišvengiamai virstų problema. Neseniai Europos Komisijos organizuotas tyrimas atskleidė, kad pagal vienam muitinės pareigūnui tenkantį patikrintų transporto priemonių kiekį lietuviai rytiniame ES pasienyje ir taip yra neabejotini lyderiai.
Vežėjai neretai šaiposi iš tokio primityvaus muitininkų naudojamo degalų kiekio bakuose nustatymo metodo, kaip liniuotės, tačiau, J.Miškinio tvirtinimu, kol kas nieko geriau nesugalvota. „Rentgeno aparato spindulys peršviečia talpyklas vienoje plokštumoje – horizontaliai arba vertikaliai, todėl juo galima išmatuoti tik skysčio lygį, bet ne tūrį. Panašiai veikia ir ultragarso principu veikiantys aparatai. Kadangi gautus duomenis vis tiek tektų suvesti į kompiuterinę programą, kuri pagal konkrečius talpyklos parametrus apskaičiuoja skysčio tūrį, laiko, palyginti su paprasta liniuote, nebūtų sutaupyta. Galbūt dabar šiek tiek nukenčia matavimo tikslumas, todėl muitininkai nesiginčydami taiko nemažas paklaidas vežėjų naudai. Tikrinant lengvąjį transportą patikimiausias metodas – degalus išsiurbti, tačiau krovininiam transportui jį taikyti būtų pernelyg sudėtinga ir neracionalu“, – vertina muitininkų atstovas.

A. Brazaičio nuotr.

„Tokio tipo ekonominiai žygiai, kuriuose varžosi ne lengvieji automobiliai, o krovininiai, Lietuvoje dar didelė naujiena, – sako varžybų direktorius Valdas Juozas Vilūnas. – Šias ir panašias priemones, o kartu ir vairuotojų mokymą važiuoti taupiai visokeriopai skatina ir nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Renginio organizatoriai dėkingi prekybos tinklui IKI, kurio vadovai noriai atsiliepė į kvietimą ir padėjo surengti šį žygį, kurį ko gero tiksliau reikėtų vadinti ekonomiškumo varžybomis“.

Šiame žygyje, kurio maršrutas drieksis 405 kilometrus asfalto keliais, dalyvaus iki dešimties šio prekybos tinklo „Volvo FM12 ir „Volvo FH16“ vilkikų, atitinkančių Euro 4 ir Euro 5 reikalavimus, su priekabomis bei puspriekabėmis, kurių svoris kartu su vežamais kroviniais svyruos nuo 16 iki 25 tonų. Šį maršrutą žygio dalyviams teks įveikti ne įprastu keliu, kuriuo jie kasdien veža prekes IKI prekybos tinklo parduotuvėms, o važiuojant automagistrale, krašto ir vietiniais keliais, o į Vilnių grįžtant per Uteną.

Tikslų maršrutą žygyje dalyvaujantys vilkikų vairuotojai sužinos tik starto vietoje – Trakų rajono Dėdeliškių kaime (šalia Didžiulio ežero) esančioje „Statoil“ degalinėje, kur žygio komisaras vilkikų bakus sklidinai užpildys degalais ir juos užplombuos. Vilkikų vairuotojai startuos 10 minučių intervalu, kad žygio metu jie nesinaudotų vadinamomis „oro kišenėmis“ važiuodami vienas paskui kitą ir tokiu būdu sutaupydami degalų.

Varžybų dalyviai finišuos tos pačios dienos vakarą sostinės Eišiškių plente esančioje „Statoil“ degalinėje, kur nusekę degalų bakai vėl bus sklidinai pripildyti ir kur paaiškės realios kuro sąnaudos.

„Pagrindinis kriterijus, lemsiantis nugalėtoją, kuro sąnaudos, sunaudotos vienam tonkilometriui, – sako žygio vadovas ir vyriausiasis komisaras Remigijus Dermantas. – Mat renginyje dalyvaus ne tik skirtingų modifikacijų vilkikai, bet jie temps ir ne vienodo svorio krovinį, o sunkiau pakrautam sunkvežimiui natūraliai reikia ir daugiau degalų“.

Dar labiau paryškinti vairuotojų meistriškumą, kaip pagrindinį tokių ekonomiškumo varžybų faktorių, turėtų ir ta aplinkybė, jog į visų vilkikų degalų bakus bus pilamas vienodas Arktinis A2 klasės, D Fortis dyzelinas. Jis, pasak „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ pardavimų svarbiems verslo klientams vadovo Martyno Petrulio, ne tik įtakoja mažesnes degalų sąnaudas, bet ir padeda tausoti aplinką, o tuo pačiu – ir žmonių sveikatą. Be to, žiemą neužšąla iki minus 32 laipsnių.

Žygio organizatoriai teigia nesuklydę ir rinkdamiesi datą. Vasarą be abejo tokie renginiai malonesni akiai, tačiau surengti realiomis žiemos sąlygomis jie tikresni, o pasiekti rezultatai labiau atspindi ne tik realų vilkikų „apetitą“ degalams, bet ir vairuotojų gebėjimą laiku, bet kokiomis sąlygomis ir su kuo mažesnėmis sąnaudomis pristatyti krovinį į vietą.

„Ekonomiškas vairavimas įgauna vis didesnę reikšmę itin didele konkurencija pasižyminčiame krovinių vežimo versle. Vairuotojas, laiku ir su nedidelėmis degalų sąnaudomis pristatantis krovinį užsakovui, – didžiausias su transportu susijusių įmonių turtas, – teigia prekybos tinklo IKI transporto skyriaus vadovas Kęstutis Maldžius. – Todėl mielai atsiliepėme į renginio organizatorių kvietimą, o šios varžybos, tikiuosi, taps geriausiu praktiniu egzaminu mūsų vairuotojams, baigusiems ekonominio vairavimo kursus, kuriuos mes rengiame padedami „Volvo“ atstovų.“

Vilniuje rugsėjo 14 d. duris atveria visiškai atnaujintas aptarnavimo ir prekybos centras, kurį valdo Švedijos sunkvežimių ir autobusų gamintojos atstovė mūsų šalyje UAB „Scania Lietuva“.

Tai vienas iš keturių ir kol kas moderniausias „Scania“ centras Lietuvoje, skirtas Vilniaus regiono ir tranzito keliais vykstančių klientų poreikiams tenkinti. Į šio objekto, kuris iškilo bendrovės atstovybės vietoje, statybas investuota beveik 11 mln. litų. Projektą įgyvendino Suomijos koncernui priklausanti viena didžiausių statybos paslaugų grupių Lietuvoje AB „YIT Kausta“.

„Šis centras įdomus tiek dizaino, tiek jam statyti skirto laiko prasme. Jis turėjo atitikti griežtus „Scania“ taikomus kokybės, konstrukcijų ir dizaino reikalavimus, jame suplanuoti itin modernūs technologiniai sprendimai. Tai pareikalavo nemažai mūsų komandos pastangų tiek ieškant technologinių sprendimų, tiek vykdant statybos darbus, kurie vyko metus. Dabar galime patvirtinti, kad su projektu susidorojome kokybiškai ir laiku“, – teigia bendrovės AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

Šiuolaikiškas aptarnavimo ir prekybos centras pastatytas per metus – pradėtas 2011-ųjų vasarą, o baigtas šią liepą. Centras orientuotas į sunkesnių nei 16 tonų sunkvežimių ir autobusų remontą ir aptarnavimą, taip pat jame įsikūrė „Scania“ sunkvežimių, autobusų ir pramoninių variklių pardavimo atstovai.

Atnaujintame centre įrengtos šešios remonto ir aptarnavimo linijos, vienos iš kurių ilgis siekia 30 metrų. Tai leidžia aptarnauti ir neatkabintus sunkvežimių junginius. „Scania“ remonto ir aptarnavimo centre įdiegta moderni centralizuota tepalų išpilstymo įranga, stabdžių ir pakabų tikrinimo stendas. Jame vienu metu gali būti remontuojami ir apžiūrimi 16 vilkikų.

Objektas buvo projektuojamas ir statomas taip, kad įmonės komanda galėtų dirbti kuo patogiau ir efektyviau. Šiuo metu minėtame centre dirba 35 žmonės, tačiau techninės pastato galimybės sudaro sąlygas plėstis ir ateityje du ar daugiau kartų didinti techninių darbuotojų skaičių. Taip pat centre įrengtos modernios prekybos vietos ir ekspozicijos, jaukūs laukiamieji kambariai klientams ir partneriams.

„Scania“ aptarnavimo ir prekybos centro Vilniuje plotas siekia daugiau nei 2,6 tūkst. kvadratinių metrų. Atlikdama projekto paruošiamuosius, statybos, inžinerinių tinklų įrengimo ir teritorijos tvarkymo darbus „YIT Kausta“ pasitelkė apie 20 subrangovų ir tiekėjų.

Statybos darbai buvo vykdomi dviem etapais. Per pirmąjį buvo pastatytos administracinės patalpos, į kurias iš karto perkelti „Scania Lietuva“ darbuotojai ir įranga, bei dvi aptarnavimo linijos. Antrojo etapo metu nugriautas senas kompanijai priklausęs pastatas ir jo vietoje iškilo keturios naujos aptarnavimo ir krovininių automobilių plovyklos linijos.

Šeštadienį, rugsėjo 8 d., šalia Kėdainių esantį Daukšių aerodromą okupuos sunkiojo transporto vairuotojai. Čia vyks penkioliktasis tolimųjų reisų krovininių automobilių bei tarpmiestinių autobusų vairuotojų konkursas-varžybos, kuriame išbandyti jėgas jau pareiškė norą beveik 20 komandų.

„Pirmosios tolimųjų reisų vairuotojų varžytuvės surengtos 1997 m. Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasoje, – pasakoja konkursą rengiančios VšĮ „Saugus ratas“ atstovas Valdas Juozas Vilūnas, labai svariai prisidėjęs rengiant ir iki šiol vykusias varžybas. – Bene geriausias organizatorių pastangų įvertinimas yra tai, kad prieš penkiolika metų kilusi idėja prigijo ir subujojo, o svarbiausia tolimųjų reisų vairuotojų metų švente tituluojamos varžybos vyksta kasmet, išskyrus vienintelę pertrauką pernai. Tad dažniausiai susitinkantys įvairiuose Europos keliuose bei magistralėse šiemet vėl draugėn susibūrę kolegos bus kupini entuziazmo įrodyti kuo praturtėję ir sveiko azarto susikauti trasoje“.

Kam yra tekę matyti sunkvežimių lenktynes, kone vienbalsiai teigia, jog jos net įdomesnės, nei kėbulinių automobilių.

Žinia, Kėdainiuose tokių kvapą gniaužiančių greičių kaip Niurburgringe ar Zolderyje nebus. Tačiau slalomo rungtys didele erdve nepasižyminčioje specialioje trasoje 16,5 metro ilgio vilkikui su puspriekabe ar dar dviem metrais ilgesniam autotraukiniui, ne išimtis ir autobusai – tikrai dėmesio vertas, pagaulus reginys. Ir ne tik transporto specialistams, bet ir eiliniam žiūrovui.

„Į Kėdainius tolimųjų reisų vilkikų bei autobusų vairuotojus vilioja ne tik sportinis lenktynių azartas, – sako konkurso-varžybų vyriausiasis teisėjas Gintautas Šlėderis. – Ne mažiau svarbus kitas šio renginio komponentas – teorinių žinių patikrinimo testas, konkursų programoje esantis nuo pat pirmųjų tokių varžytuvių. Praktika rodo, jog tolimųjų reisų vairuotojai gerai žino kelių eismo bei specifinių krovinių vežimo ar saugojimo taisykles, tačiau ir jie retsykiais daro klaidų. Todėl tokie renginiai kartu ir puiki proga pagilinti žinias.“

Tam neprieštarauja ir UAB „Rokiškio autobusai“ direktorius Valentinas Repčys.

„Nepaisant visų sunkmečio padarinių labai teigiamai vertinu tokius konkursus, leidžiančius vairuotojams ne tik gilinti teorines žinias ir tobulinti praktinius įgūdžius. Tokių susitikimų, tiesiog pabuvimo su kolegomis džiaugsmas suteikia naujų emocijų sunkų kasdieninį darbą dirbantiems vairuotojams. O tai irgi labai svarbu“, – teigia V. Repčys.

„Rokiškio autobusų“ komandos garbę penkioliktajame tolimųjų reisų krovininių automobilių bei tarpmiestinių autobusų vairuotojų konkurse-varžybose gins vyriausias amžiumi 54-erių Vytautas Steniulis, turintis 36-erių vairuotojo stažą ir net 28 metus vairuojantis autobusus, (dabar – „Setra S315 HDH“) ir vienmečiai 45-erių Ramūnas Blaževičius ir Žilvinas Vadeika, kasdien į keliones besileidžiantys su „Mercedes Benz O350“ bei „Volvo B 10M“.

Įmonės direktorius įspėja varžovus iš anksto nenurašyti provincijos atstovų. Rokiškio vyrų trejetukas pasiryžęs mesti iššūkį net Klaipėdos autobusų parko komandai, ankstesnių taip pat Kėdainiuose vykusių varžybų nugalėtojai, ir visiems kitiems geriausiems iš geriausiųjų, kurie čia susirenka.

Žinoma, ne stebėti ir gėrėtis kolegų batalijomis į Lietuvos geografinį centrą rinksis ir abi „Kautros“, „Busturo“, Vilniaus viešojo transporto ir kitos garsios keleivių vežėjų komandos, irgi pretenduojančios į vietą ant nugalėtojų pakylos.

Varžyboms jau pateikė paraiškas beveik nuolatinės tokių renginių dalyvės, praėjusiame konkurse pasidalijusios visą nugalėtojų garbės pakylą „Vičiūnų“, „Eveko“ ir „Vantros“ tolimųjų reisų vairuotojų komandos, kurioms oponuos dvi pajėgios „Rivatros“, „Kauno cargo“, „Transvelo“ ir kitos ekipos.

Tarpmiestinių autobusų ir krovininių automobilių vairuotojai varžysis toje pačioje trasoje ir tose pačiose rungtyse, o šios vairuotojų šventės Kėdainiuose dalyviai rinksis labai anksti. Mat jau nuo 7 val. ryto vyks dalyvių registracija bei medicininė patikra, o dar po valandos prasidės kelių eismo taisyklių patikrinimo testas.

Įdomu, kad pagal KET egzamino rezultatus bus nustatyta starto tvarka. Tad žiūrovai, išvydę pirmuoju startiniu numeriu pažymėtą vilkiką ar autobusą, galės nespėliodami teigti, jog jį vairuoja geriausias kelių eismo taisyklių žinovas. Ir atvirkščiai…

Sportines rungtis numatyta pradėti iškart po renginio atidarymo – 11.30 val., o paskelbti nugalėtojus ir juos apdovanoti – 19 val.

Bendrovė „Žiemgalos automobiliai“, kuriai priklauso „MAZ Baltija“ filialas Lietuvoje, atnaujino veiklą po daugiau nei 3 m. Šių metų lapkritį surinkti pirmieji Euro 5 standarto sunkvežimiai su MAN arba „Mercedes-Benz“ varikliais.

Atnaujinus sunkvežimių techninius parametrus, taip pat pakeistas ir sunkvežimių vidaus bei išorės dizainas.

„Beveik trejus metus šių transporto priemonių rinka buvo apmirusi, tačiau pagaliau ji iš lėto atsigauna ir sunkvežimių paklausa pradeda augti, – teigia „MAZ Baltija“ pardavimų vadovas Lietuvoje Arūnas Gediminas Maižius. – Jei augimo tempai nelėtės, prieškrizinio laikotarpio pardavimus – vidutiniškai 30 sunkvežimių per mėnesį – planuojame pasiekti jau 2013-aisiais“. Šiuo metu bendrovės specialistai renka 16 skirtingų modelių sunkvežimių, t.y. 10 modelių daugiau nei prieš trejus metus. Taip pat siūlomos ir naujos – 6X2 ir 8X4 – ratų bazės.

Pasak bendrovės atstovo, MAZ sunkvežimiai visoje Rytinėje ES dalyje yra užsitarnavę kokybiškų ir, palyginti su kitais gamintojais, nebrangių sunkvežimių vardą. „Daugelis pirkėjų šiuos sunkvežimius renkasi būtent dėl kokybės ir kainos santykio, – pabrėžia A. G. Maižius. – Be to, sunkvežimiai yra visiškai pritaikomi vairuotojo poreikiams: turi įmontuotą autonominio šildymo sistemą, kondicionierių, centrinį užraktą, CD grotuvą – viską, ko reikia, kad vairuotojas kabinoje jaustųsi patogiai.“ Kai kuriuose mažesniuose sunkvežimių modeliuose su 4X2 ratų baze yra montuojama pneumatinė pakaba.

Vadovaujantis Europos Komisijos priimtais Euro 5 standarto reikalavimais transporto priemonių gamintojams, dyzelinių ir benzininių automobilių, kuriais prekiaujama ES šalyse, kietųjų dalelių kiekis išmetamosiose dujose neturi viršyti 5 mg/km. Azoto oksidai dyzelinių automobilių išmetamosiose dujose neturi viršyti 200 mg/km, benzininiuose automobiliuose – 60 mg/km. Benzinu varomi nauji automobiliai į aplinką turi išmesti ketvirtadaliu mažiau azoto oksidų bei angliavandenių nei iki šiol rinkti Euro 3 ar Euro 4 standartų sunkvežimiai. „Atnaujinti standartai automobiliuose su dyzeliniais varikliais leis net 80 proc. sumažinti kietųjų dalelių bei 20 proc. azoto oksidų išmetimą į aplinką“, – sako A. G. Maižius.

1993 m. įkurta UAB „Žiemgalos automobiliai“ 2003 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Minsko automobilių gamykla” Baltarusijoje, o po metų gavo išskirtinę teisę rinkti MAZ markės automobilius bei prekiauti jais visose ES šalyse. 2006 m. bendrovė pradėjo gaminti Euro 4 standarto MAZ autotechniką. Pagrindinė įmonės veikla — sunkvežimių klasės automobilių ir specialios paskirties technikos surinkimas bei prekyba Lietuvoje ir kitose ES šalyse

Viena didžiausių Lietuvoje keleivių vežėjų bendrovių “Kautra” pirmąjį šių metų pusmetį planuoja imtis naujos veiklos – teikti krovinių pervežimo paslaugas.

“Verslo žinios” rašo, kad įmonė ketina įsigyti 20 naujų vilkikų ir į naują verslą investuoti apie 7 mln. litų.

“Šios veiklos ketiname imtis tam, kad išnaudotume turimą įmonės potencialą – remonto dirbtuves, garažus, transporto parkavimo aikšteles. Tikimės, kad iš šios veiklos gausime sinergijos”, – sakė “Kautros” generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

“Kautros” vilkikais planuojama gabenti krovinius Lietuvoje ir Europos šalyse, Rusijoje. Jei ši veikla pateisins lūkesčius, tuomet planuojama įsigyti dar daugiau vilkikų.

Šiemet “Kautra” taip pat yra numačiusi įsigyti 12 naujų autobusų tarpmiestiniams keleivių pervežimams, užsakomiesiems reisams.

Pernai “Kautra”, uždirbusi apie 2 mln. litų ikimokestinio pelno, pasiekė 43 mln. litų apyvartą, o šiemet planuoja gauti 45 mln. litų pajamų.

Jau kelios dienos į Rusiją neįleidžiami sunkvežimiai su lenkiškais valstybiniais numeriais, informuoja Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Nors lenkų politikai plačiai kalba apie Lenkijos ir Rusijos santykių atšilimą, gyvenime to kol kas nematyti. Baltarusijos ir Estijos pasienio perėjose su Rusija įstrigo dešimtys lenkų sunkvežimių. Lenkijos konsulatų Maskvoje ir Peterburge darbuotojai vairuotojams pristato maistą ir karštus gėrimus.

Pagrindinė šios blokados priežastis – sausio viduryje pasibaigė Lenkijos ir Rusijos sutartis dėl tranzitinių pervežimų, o naujos dar nėra, kadangi suinteresuotos šalys nesuranda bendros kalbos.

Rusai tvirtina, kad lenkai nori padidinti tranzitinių pervežimų į trečiąsias šalis leidimų limitą 50 tūkstančių, bet dėl to rusų vežėjai turėtų 150 milijonų eurų nuostolių per metus.

Kelias dienas po tranzitinių pervežimų sutarties termino pabaigos rusai lenkų vairuotojus įleisdavo šiems sumokėjus apie 150-180 zlotų, tačiau nuo penktadienio vakaro šie leidimai jau neparduodami.

Neoficialiai kalbama, jog šie veiksmai yra atsakas lenkams, kurie rusų vežėjams Lenkijoje skiria tūkstantines baudas už menkiausius nusižengimus eismo taisyklėms.

Krovinių vežimu užsiimančių bendrovių laukia dar vienas smūgis ir galbūt nauja bankrotų banga – nuo kitų metų Lietuvoje didės dyzelino akcizas. Nusivylę vežėjai neslepia, kad pabrangus degalams dairysis jų pigesnių svetur. O vakar šalies degalinėse kuro kainos jau pasiekė šių metų rekordines aukštumas ne dėl mokesčių – pasaulyje smarkiai brangsta nafta.

„Lietuvos žinios“ rašo:

„Finansų ministerijos skaičiavimu, dėl akcizo pakeitimo litras dyzelinių degalų pabrangs apie 12 centų. Tai atrodo nedaug, bet net ir keliais centais persvėrus dyzelino kainą Lietuvos nenaudai tarptautinius vežėjus gali pervilioti Lenkija. Degalų kainų skirtumas abejose valstybėse ir taip labai nedidelis. Litras dyzelino Lenkijoje kainuoja vidutiniškai 3,78 lito (4,39 zloto), o Lietuvoje – 3,72 lito. Dabar racionaliai skaičiuojantiems vežėjams apsimoka šiuos degalus pirkti Lietuvoje, tačiau pakilus jų kainai, visų akys greitai nukryps į gretimas šalis.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius neslėpė, kad logistikos įmonės liūdnai sutiko naujieną apie didėsiantį akcizą. “Dyzelinas – mūsų pagrindinė žaliava. Jo kaina sudaro maždaug pusę visų veiklos išlaidų, o transporto sąnaudos – didelę daugelio prekių savikainos dalį. Dėl to gali kilti kainos, brangti paslaugos ir nukentėti įvairios verslo šakos”, – aiškino jis. Pasak pašnekovo, jau dabar įmones slegia kylančios dyzelino kainos, o joms dar šoktelėjus gali drastiškai kristi šalies degalinių apyvarta. A.Kondrusevičius neslėpė, kad tarptautiniais reisais važinėjantys vilkikų vairuotojai stengsis įsipilti pigesnių degalų užsienyje. “Rinka nėra uždara erdvė”, – užsiminė jis.

Tai, kad padidintas akcizas gali “padovanoti” klientų Lenkijos degalinėms, įžvelgė ir dalis parlamentarų, bet nepritarti Vyriausybės siūlymui Seimas praktiškai negalėjo, nes Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai pamažu artėti prie nustatytų akcizų dydžių. Tačiau klusnus europinių reikalavimų vykdymas gali skaudžiai atsiliepti mūsų krašto ekonomikai.

Banko “DnB NORD” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis atkreipė dėmesį, kad jei dyzelinas Lietuvoje taps brangesnis nei gretimose šalyse, valstybė neteks didelės dalies pajamų iš mokesčių ir nukentės vietos verslininkai. “Visada reikia siekti, kad mūsų krašte dyzelinas būtų pigesnis negu Lenkijoje, kitaip didieji vežėjai stengsis vilkikų bakus pripildyti kaimynų degalinėse. Tai reiškia, kad pajamos atiteks Lenkijos verslininkams, o mokesčių pinigai pateks į tos šalies iždą”, – aiškino ekonomistas. Jo manymu, tai didžiausia akcizo padidinimo grėsmė, nes sumažėjus Lietuvoje veikiančių degalinių pajamoms, į biudžetą bus surenkama mažiau mokesčių.

Tačiau kasdienių prekių kainos dėl maždaug 3 proc. brangsiančio dyzelino neturėtų pastebimai kilti. Anot R.Rudzkio, realiai tai galėtų nebent vienu procentu padidinti kainas mažmeninės prekybos vietose.

Šis dyzelino akcizo didinimas – ne pirmas valdžios suduodamas smūgis verslui. Atrodo, prisiminus 2009-ųjų pradžią, valstybė antrą kartą lipa ant to paties grėblio. Praėjusių metų pradžioje Lietuva, pasinaudojusi sumažėjusiomis degalų kainomis rinkoje ir norėdama užlopyti skylėtą biudžetą, dyzelinui buvo pradėjusi taikyti 1140 litų (už 1000 litrų) akcizo tarifą, kuris ES bus įvestas tik nuo 2013-ųjų. Iki to laiko mūsų valstybei suteiktas pereinamasis laikotarpis nustatyti dyzelinių degalų akcizą iki minimalaus ES lygio. Nuo 2008 metų jis privalo būti ne mažesnis nei 274 eurai (947 litų) už 1000 litrų, o nuo 2011-ųjų – ne mažesnis kaip 302 eurai (1043 litai) už 1000 litrų.

Tačiau troškimas papildyti biudžetą davė priešingą rezultatą – dyzelino suvartojimas smuko beveik 30 procentų. Per Lietuvą nuvilnijo transporto įmonių bankrotų banga. Galiausiai 2009 metų liepą Vyriausybė susigriebė, kad akcizo mokestis, taikomas daugumos įmonių ir krovinių vežėjų naudojamam dyzelinui, per didelis ir paskubomis priėmė įstatymą jį mažinti iki 947 litų už 1000 litrų.

“Linavos” prezidentas A.Kondrusevičius prisiminė šią situaciją. Tąkart vienintelis sprendimas buvo akcizo sumažinimas. “Staiga pakilo kainos, dalis vežėjų buvo priversti trauktis iš verslo, jiems teko atleisti žmones”, – pasakojo pašnekovas. Sumažinus akcizą įmonės šiek tiek atsigavo, vėl ėmė pirkti dyzeliną Lietuvoje ir aktyviau konkuruoti tarptautinėje vežimų rinkoje. 2009 metų trečiąjį ketvirtį transporto įmonių pardavimo pajamos Lietuvoje sudarė 3,3 mlrd. litų, o tuo pačiu laikotarpiu šįmet padidėjo 27,5 proc., iki 4,2 mlrd. litų.

Tąsyk žala buvo padaryta ilgam. Dabar dauguma vežėjų dirba stabiliai, bet jei verslą supurtys staigus kainų didėjimas, gali pasikartoti jau primiršti praėjusių metų įvykiai.

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, 2009 metų sausio-rugsėjo mėnesiais buvo pradėti 189 bankroto procesai sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektoriuje veikiančioms įmonėms. Tai sudarė 13,5 proc. tarp visų minėtu laikotarpiu šalyje pradėtų 1396 įmonių bankroto procesų. Iki metų pabaigos žlugo dar daugiau bendrovių.

Per visus 2009-uosius bankroto procesai buvo pradėti 1844 įmonėms, 249 iš jų (13,5 proc.) veikė sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektoriuje.

Šįmet situacija pagerėjo. Per pirmus devynis 2010 metų mėnesius bankroto procesai buvo pradėti 1163 įmonėms, o sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektorius nukentėjo beveik perpus mažiau negu tuo pačiu metu pernai – žlugo 105 bendrovės (9 proc. visų įmonių).

Pasaulio rinkose smarkiai brangstant naftai, didžiausiose šalies degalinėse degalų kainos pasiekė šių metų rekordines aukštumas, pranešė BNS. Per pastarąsias tris dienas jos padidėjo 9-12 ct už litrą degalų. “Platts” indeksas auga, ir į tai reaguoja mūsų didmenininkas (“Orlen Lietuva – red.). Matome, kad gamykla visų naftos produktų kainas kasdien kelia keliais centais”, – sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius. “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė teigė, kad per parą didmeninės benzino kainos padidėjo 5 centais, dyzelino – apie 2 centus, suskystintų dujų – maždaug 3 centais. “Kainos augo dėl padidėjusios tarptautinio indekso “Platts” kainos ir dėl dolerio kurso”, – teigė ji.

Bendrovės “Lietuva Statoil” tinkle už litrą populiariausio 95 markės benzino ketvirtadienį po vidurdienio reikėjo mokėti 4,27 lito – tiek jis kainavo gegužės pradžioje. Litras dyzelino vidurdienį “Statoil” tinkle kainavo 3,84 lito. “Orlen Lietuvos” degalinių tinkle benzino kaina siekė 4,26 lito, dyzelino – 3,83 lito, o didžiausiame degalinių tinkle LUKOIL – atitinkamai 4,25 ir 3,80 lito.

“Statoil” ir “Orlen Lietuvos” degalinių tinkluose ketvirtadienį per kelias valandas litras suskystintų dujų pabrango 2 centais ir po vidurdienio kainavo po 2,19 lito. Ketvirtadienio rytą jos kainavo 2,17 lito. LUKOIL tinkle suskystintų dujų kaina ketvirtadienį išliko stabili – 2,15 lito“.

„Vilniaus diena“ praneša:

„A-95 markės benzino kainos vėl kopia aukštyn. Didžiausiuose šalies degalinių tinkluose benzinas per savaitę pabrango apie 20 centų už litrą.

Daugumoje „Lukoil“ degalinių šalies didmiesčiuose litras populiariausio benzino kainuoja 4,25 lito, „Orlen Lietuva“ degalinėse – 4,26 lito, o „Statoil“ tinkle – jau 4,27 lito. Taip degalinės reaguoja į beveik nepaliaujamą kainų augimą didmeninėje rinkoje. Dar prieš savaitę benzino kaina degalinėse tik nežymiai viršijo 4 Lt/l.

Naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ Mažeikių terminale litras A-95 markės benzino trečiadienį kainavo beveik 3,89 lito. Didmeninė benzino kaina nuo praėjusio trečiadienio pakilo beveik 22 centais už litrą.“

Nuostolių atlyginimas aplipo gandais

Per kelto “LISCO Gloria” gaisrą nukentėję vežėjai ne tik skuba atnaujinti savo automobilių parką, bet ir atidžiai stebi keltų kompanijos veiksmus – kai kurie iš jų svarsto, ar nevertėtų ateityje koreguoti krovinių gabenimo maršrutų. Tačiau gali būti, jog naujienų dėl kompensacijų bus sulaukta ne anksčiau nei po pusmečio ar net metų.

Tarp besidominčiųjų “LISCO Gloria” reikalais jau sklando daugybė įvairiausių gandų bei sąmokslo teorijų.

Sekantieji įvykius atkreipia dėmesį į tai, kad gaisro liudininkai esą vienu balsu tvirtina, jog kelte neveikusi nė viena priešgaisrinio gelbėjimo sistema, o laivą slepiant visus pėdsakus neva ketinama skubiai supjaustyti, taip pat kalbama, jog jame likęs turtas bus parduotas tam, kad būtų sumokėta už gelbėjimo darbus. Patys vežėjai esą nieko nebeatgaus, nes net ir sutartyse su DFDS LISCO esą numatyta galimybė ekstremaliomis situacijomis kompanijai nusimesti atsakomybę.

„Vakarų ekspresas“ rašo:

Dėl gaisro 10 vilkikų ir 20 šaldytuvų praradusios autotransporto įmonės savininko Antano Griciaus teigimu, iki Naujųjų metų įmonei pats darbymetis, todėl delsti nebuvo ko – jau atsigabenta 10 šaldytuvų, įsigyta ir dar tiek pat “Volvo” vilkikų.

Nuomotis transporto priemonių A. Griciaus įmonė neplanavo – tai yra pernelyg brangu, todėl praktikuojama dirbti su savais vilkikais. Įmonė į parko atnaujinimą planuoja investuoti per milijoną eurų – apie 600 tūkst. skirs pati, o dar tiek pat ketinama pasiskolinti.

“Pinigai mums – ne problema, bankai skolina, tik tiek, kad skolų norime kuo mažesnių, todėl techniką stengiamės pirkti iš apyvartinių lėšų. Kur kas blogiau yra per gaisrą nukentėjusiems mažiesiems vežėjams, kuriems bankai nenori skolinti”, – sakė A. Gricius.

Jo vadovaujamos įmonės vilkikai nebuvo drausti kasko draudimu. “Per Lenkiją nevažinėjam, todėl galvojom pataupyti, o dabar štai kaip…” – sakė A. Gricius.

Džiugių vilčių įmonės vadovas nepuoselėja. Anot jo, sklando gandai, kad turto vežėjai nebeatgaus – kas liko kelte, esą bus parduota, o pinigai panaudoti sumokėti už gelbėjimo darbus. Iškart po gaisro A. Gricius ieškojo jūrų teisės specialistų pagalbos, ir dabar kalba pesimistiškai.

“Taisyklės išlikusios iš senų laikų, pagal jas keltų kompanija už nieką neatsako. Tokie įvykiai būna nedažnai, tai gal po šito gaisro taisykles peržiūrės”, – svarstė jis.

Vis dėlto įmonė laukia išvadų ir tolimesnių DFDS LISCO veiksmų – neatmetama galimybė, kad nesulaukus kompensacijų teks keltus iškeisti į sausumos kelius.

“Jeigu jie už nieką neatsako, mes negalėsime rizikuoti”, – sakė A. Gricius.

Transporto parką atkuria ir bendrovė “Saukupa”, per gaisrą netekusi penkių vilkikų ir tiek pat tentinių puspriekabių – įsigyta pora nenaujų transporto priemonių.

Kaip teigia „Vakarų ekspresas“, pasak asociacijos “Linava” atstovo spaudai Gyčio Vincevičiaus, didesnieji vežėjai iš padėties sukasi, bet tarp mažųjų esama tokių, kuriems gaisras kelte tapo tikra tragedija.

“Žinau vieną įmonę, turėjusią vieną vilkiką. Tai buvo šeimos verslas, ir viskas dabar pakibo ant plauko. Įsivaizduokite – būstas užstatytas įsigyti vilkikui, o jo nebėra. Net jeigu ši įmonė ir gavo draudimo išmoką, už krovinį – kol kas nieko”, – sakė G. Vincevičius.

Anot „Vakarų ekspreso“, apsidraudusiems vežėjams Lietuvos draudikai nuostolius atlygina sklandžiai, tačiau norima, kad kuo greičiau išmokos pasiektų ir neapsidraudusiuosius. Neapdrausti vilkikai turėtų būti vertinami kaip krovinys ir už juos kompensuojama, anot G. Vincevičiaus, berods, po 8 Lt/kg. Šie pinigai, kurių laukiama iš keltą apdraudusios užsienio kompanijos, tikrosios vilkikų vertės nepadengtų, tačiau vis susidarytų šiokia tokia suma.

“Mūsų tikslas – kad kuo greičiau baigtųsi tyrimas ir būtų galima kalbėtis su jūrų vežėjo draudikais. Sužinojome, jog valstybinių tarnybų išvados, netgi preliminarios, gali būti ne anksčiau nei po pusmečio, o gal net ir po metų. Tai mūsų netenkina. Konsultuojamės, ar tam, kad būtų galima gauti draudimo išmokas, tiktų privačios išvados”, – sakė G. Vincevičius.

“Linava” teikia vežėjams piniginę paramą teisinei pagalbai. Pradžiai yra skirta apie 35 tūkst. litų. Jau pasamdyta Vokietijos ekspertų bendrovė, kuri turėtų atlikti nepriklausomą tyrimą, o išvados būtų oficialiai pripažįstamos.

Pirminiais skaičiavimais, Lietuvos vežėjai patyrė apie 80 mln. litų nuostolių įskaičiuojant ir transporto priemonių, ir krovinio vertę.

Komentaras

“Nuogąstavimus suprantame”

Vaidas KLUMBYS, AB DFDS LISCO Rinkodaros skyriaus vadovas

Kompanija supranta žmonių nuogąstavimus – ypač tokioje situacijoje. Šiuo metu ekspertai atlieka tyrimą tam, kad nustatytų gaisro priežastis, įvertintų įgulos veiksmus ir išanalizuotų visas aplinkybes, taip pat ir priešgaisrinių sistemų darbą. Tam, kad visos gaisro priežastys ir aplinkybės būtų nustatytos, gali prireikti nemažai laiko. DFDS LISCO negali daryti įtakos šių tyrimų eigai. Ką kompanija gali padaryti – tai kuo operatyviau pateikti tyrėjams visus reikiamus dokumentus ir duomenis. Tą šiuo metu mes ir darome. Tyrimus pirmiausiai atlieka valstybinės institucijos ir mes nežinome, kiek tai užtruks. Jei į laivą nori patekti kieno nors suburta ekspertų grupė, reikia kreiptis į tas valstybines institucijas ir iš jų gauti atitinkamus leidimus.

Šiuo metu kompanija taip pat renka duomenis apie kelto pažeidimus ir reikalingus atlikti darbus tam, kad būtų galima surinktus duomenis išsiųsti laivų statykloms ir sužinoti apytikslę remonto kainą. Remiantis iš laivų statyklų gautais atsakymais bus priimtas sprendimas dėl laivo ateities.

Ar tiesa, kad kelte buvęs turtas bus parduotas, o pinigai skirti apmokėti gelbėjimo darbams? Teiginių pateiktame klausime neįmanoma pakomentuoti, kadangi jie neturi nieko bendro su realybe ir negali būti pagrįsti nei Lietuvos Respublikos, nei kitų tarptautinių teisės aktų nuostatomis.

Keltas “LISCO Gloria” plaukioja su Lietuvos vėliava, todėl visi turto žalos klausimai yra sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir taikomų tarptautinių teisės aktų nuostatomis bei Bendrosiomis keleivių pervežimo taisyklėmis.

DFDS LISCO yra senas tradicijas ir verslo kultūrą turinčios tarptautinės organizacijos dalis ir, kaip bet kuris teisėtai ir sąžiningai veikiantis verslo subjektas, sudarinėdama sutartis vadovaujasi tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitais galiojančiais tarptautiniais teisės aktais. Kiekviena kompanija prieš pasirašydama sutartis su DFDS LISCO turi susipažinti su visomis pasirašomos sutarties sąlygomis, kuriose taip pat yra pateikiama nuoroda į “Krovinių vežimo Šiaurės jūra sąlygas”. Šiuo atveju pažymėtina, kad civilinės atsakomybės klausimus reglamentuoja ne tik sutartis, bet ir galiojantys tarptautiniai bei Lietuvos Respublikos teisės aktai.