Suomijoje sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus minimalia persvara laimėjusios Nacionalinės koalicijos partijos lyderis Jyrki Katainenas (Jurkis Katainenas), veikiausiai tapsiantis naujuoju šalies premjeru, seniai laikomas suomių politikos vunderkindu.

Jo konservatyvi proeuropinė partija, kuri yra mažesnioji partnerė kadenciją baigiančioje centro dešiniųjų koalicijoje, sekmadienį surinko 20,4 proc. balsų ir užsitikrino 44 vietas parlamente.

Nors J.Kataineno partija nesunkiai įveikė ministrės pirmininkės Mari Kiviniemi Centro partiją, kuri iškovojo tik 35 vietas ir liko ketvirta, Nacionalinei koalicijai ant kulnų lipo dar visai neseniai negausia ir neįtakinga politine jėga buvę nacionalistinės pakraipos “Tikrieji suomiai” bei kairiųjų opozicinė Socialdemokratų partija.

J.Katainenas, kurio vedama partija pirmą kartą taps didžiausia politine jėga parlamente, beveik neabejotinai taps būsimosios vyriausybės vadovu, nors galutinį žodį dėl to, ar jam bus patikėta vadovauti naujam ministrui kabinetui, tars parlamentas ir prezidentas.

39 metų J.Katainenas, iki šiol užėmęs finansų ministro postą, Nacionalinės koalicijos vairą perėmė 2004-aisiais, būdamas 33-ejų metų. Dėl jauno amžiaus ir jaunatviškos išvaizdos Suomijos žiniasklaida iš karto jį praminė “berniuku Jyrki”.

Akinius nešiojantis konservatorių lyderis greitai įtvirtino savo valdžią partijoje ir jo dėka Nacionalinei koalicijai pavyko išvengti rimtesnių skandalų. 2008 metais verslo dienraštis “Financial Times” išrinko jį geriausiu finansų ministru Europoje.

“Jis daug laiko būna dėmesio centre, rūpindamasis nemaloniais klausimais, tačiau tai leido jam išryškinti savo svarbų vaidmenį Suomijos politikoje”, – sakė Tamperės universiteto politikos mokslų profesorius Ilkka Ruostetsaari (Ilka Ruostetsaris).

Ypač daug pagyrimų J.Katainenas sulaukė už tvirtą proeuropinę jo partijos poziciją, kurios ši neišsižadėjo ir po įspūdingo populistinės nacionalistų partijos “Tikrieji suomiai” iškilimo, kurį iš esmės lėmė jos nusistatymas prieš Europos Sąjungą (ES) ir ypač finansinę pagalbą skolų prislėgtoms valstybėms narėms.

Per rinkimų kampanijos debatus J.Katainenas ne kartą pabrėžė, jog Suomija privalo “elgtis atsakingai” krizę išgyvenančių ES šalių atžvilgiu – tai buvo drąsus žingsnis turint galvoje neigiamą visuomenės požiūrį į kitų euro zonos šalių gelbėjimą, tačiau rinkimai parodė, kad jis pasiteisino.

“Faktas, kad jis visą laiką buvo dėmesio centre, tvirtindamas, jog Suomija turi pasirinkti “atsakingai”, ir tai išties padarė poveikį”, – sakė I.Ruostetsaari.

J.Katainenas gimė 1971 metais šalies centrinėje dalyje esančiame pramoniniame Sylinjervio mieste. Būdamas vos 22 metų jis tapo miesto tarybos nariu, o sulaukęs 28 metų buvo išrinktas į parlamentą.

“Nors jis dar gana jaunas, jau labai seniai dalyvauja užsienio ir ekonominėje politikoje, todėl gerai žino išmano visus sektorius”, – sakė J.Kataineno draugas ir kolega, komunalinės statybos ministras Janas Vapaavuori (Janas Vapavuoris).

Partijos kolegos J.Kataineną laiko “labai pozityviu” ir ramaus būdo žmogumi, kuris nebijo deleguoti atsakomybės kitiems, sakė J.Vapaavuori ir pabrėžė, kad jo draugui didžiausias iššūkis yra tai, kad jis tiek daug praleidžia ne su savo šeima – žmona ir dviem vaikais.

“Jis labai graužiasi, kai neturi laiko… vaikams”, – pridūrė J.Vapaavuori.

Suomijoje sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus laimėjo konservatyvi Nacionalinė koalicija, o antieuropietiška populistinė politinė jėga netikėtai išsiveržė į trečią vietą, aplenkdama premjerės partiją, pranešė šalies rinkimų komisija.

Tai rodo, kad augant suomių nepasitenkinimui dėl būtinybės gelbėti euro zonos nares, kurios prastai tvarkė savo finansus, nauja vyriausybė vargu ar links pritarti naujų paskolų suteikimui.

Duomenimis, gautais suskaičiavus visus balsalapius, Nacionalinė koalicija – konservatyvi proeuropinė mažesnioji kadenciją baigiančios centro dešiniųjų koalicijos partnerė laimėjo 20,4 proc. balsų ir užsitikrino 44 mandatus 200 vietų parlamente.

“Mielieji, mes sukūrėme istoriją”, – džiūgavo Nacionalinės koalicijos lyderis Jyrki Katainenas (Jurkis Katainenas), kurio partija, įkurta 1918 metais, pirmą kartą turės daugumą parlamente.

Antroje vietoje liko pagrindinė opozicinė Socialdemokratų partija, kuri, paneigdama visas jai nepalankias apklausas, iškovojo 42 mandatus, surinkusi 19,1 proc. balsų.

Tuo tarpu antieuropietiški “Tikrieji suomiai”, kurie parlamente turėjo šešis atstovus, gavo 19 proc. balsų ir dabar kontroliuos 39 vietas.

“Kartais apsimoka tikėti savo tiesa, net jei susiduri su sunkumais, – sakė savo šalininkams 48 metų “Tikrųjų suomių” lyderis Timo Soini (Timas Soinis). – Dabar “Tikrieji suomiai” turi parlamento narį kiekvienoje rinkimų apygardoje!”.

T.Soini pridūrė, kad po šio “istorinio pasikeitimo” jo vadovaujama politinė jėga bent jau turėtų “būti pakviesta į derybas” dėl naujos vyriausybės, kuri, kaip manoma, bus suformuota maždaug antroje gegužės pusėje.

Balsavimo rezultatai reiškia, kad J.Katainenas bent vieną iš šių partijų turės pakviesti į derybas dėl koalicinės daugumos sudarymo, sukeldamas abejonių, ar Suomija links pritarti milijardiniams gelbėjimo paketams, kuriems reikia visų 17 euro zonos narių vieningo palaikymo.

Suomijos parlamentas, skirtingai nuo kitų euro zonos šalių įstatymų leidimo institucijų, turi teisę balsuoti dėl ES skiriamų finansinių pagalbų, todėl nuo jo priklauso planai paremti krizės ištiktą Portugaliją.

“Nuo šių rezultatų Europa pražils, – pareiškė politikos analitikas Olavi Borgas (Olavis Borgas). – Jie sukels problemų dėl gelbėjimo fondų”.

Jei Suomija atsisakys pritarti finansiniam kitų šalių gelbėjimui, grius visa sistema ir skolų krizė dar paaštrės tokiu metui, kai euro zonos valstybės sprendžia, ar finansinė pagalba bus suteikta tik Portugalijai, ar jos taip pat reikės ir didesnėms ekonomikoms, tokioms kaip Ispanija ar Italija.

Suomija euro zonos pagrindiniam gelbėjimo fondui, kurį sudaro iš viso 440 mlrd. eurų, skyrusi 8 mlrd. eurų. Tačiau šalies indėlis turės smarkiai išaugti, euro zonai įgyvendinant pažadą padidinti fondo kreditingumą.

Dabartinė didžiausia valdančioji Centro partija, kuriai vadovauja ministrė pirmininkė Mari Kiviniemi, praradusi 15 vietų ir ketvirtį paramos, su 35 mandatais liko vos ketvirtoje vietoje, surinkusi 15,8 proc. balsų. Tokio rezultato neprognozavo jokia apklausa.

“Atrodo, kad mums tai bus triuškinamas pralaimėjimas”, – pareiškė premjerė ir pridūrė: “Išvada aiški – tokie rezultatai verčia mus trauktis į opoziciją”.

Tamperės universiteto politikos mokslų profesorius Ilkka Ruostetsaari (Ilka Ruostetsaris) tokius rinkimų rezultatus pavadino pribloškiančiais.

“Tikrųjų suomių” pergalė, viršijusi visų apklausų prognozes ir visus lūkesčius… plius visiškas Centro partijos žlugimas – visa tai turi istorinę reikšmę”, – sakė jis.

Rinkėjų aktyvumas siekė 70,4 proc. balsų – tai kiek daugiau nei per praėjusius rinkimus, kai balsavo 67,9 proc. Suomijos piliečių.

Penktoji vieta atiteko Kairiųjų aljansui, surinkusiam 8,1 proc. balsų ir užsitikrinusiam 14 vietų. Žaliųjų lyga užėmė šeštą vietą (10 vietų; 7,2 proc. balsų), septintoje liko švedų mažumai atstovaujanti liberalios pakraipos Švedijos liaudies partija (9 vietos; 4,3 proc. balsų), aštuntoje Krikščionių demokratų partija (6 vietos; 4 proc. balsų).

“Galime dirbti su bet kuria partija, jei tai leidžia rinkimų rezultatai ir vyriausybės programa”, – sakė konservatorių lyderis J.Katainenas.

Paklaustas, ar jam pavyktų susitarti su “Tikraisiais suomiais” dėl finansinės pagalbos Portugalijai, J.Katainenas atsakė: “Kai atsakingi žmonės susėda prie stalo ir aptaria reikalus galvodami apie Suomijos interesus, sprendimai visuomet randami”.

Suomijoje jaučiamas griežtas nusistatymas prieš tai, kad ES teiktų finansinę pagalbą ekonominių sunkumų prislėgtoms euro zonos valstybėms.

Tai viena priežasčių, kodėl nemažai suomių, kurie šiaip veikiausiai nebūtų rėmę “Tikrųjų suomių”, tapo šios partijos šalininkais, nors populistų nacionalistų populiarumą padidino ir Nacionalinės koalicijos partijos eurooptimizmas.

Kai Portugalija oficialiai paprašė suteikti jai finansinę pagalbą, M.Kiviniemi atsisakė užimti konkrečią poziciją šiuo klausimu, kol ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nepristatė viso gelbėjimo paketo, teigdama, jog nėra būtinybės priimti galutinį sprendimą, kol neįvyko rinkimai.

“Mūsų yra tik penki su puse milijono, – sakė Tuula Kuusinen (Tula Kusinen), “Tikrųjų suomių” Helsinkyje iškelta kandidatė. – Turime liautis daliję pinigus kiekvienai kitai šaliai. Mes tiesiog negalime to sau leisti”.

Suomiai sekmadienį balsuoja visuotiniuose rinkimuose, vykstančiuose po kampanijos, per kurią žaibiškai iškilo dešiniosios pakraipos populistinė nacionalistų partija, tikriausiai smarkiai pakreipsianti šalies parlamentą dešinėn.

Rinkimų apylinkės šioje Šiaurės šalyje, kurioje gyvena 5,4 mln. žmonių, buvo atidarytos 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jos dirbs iki 20 val., ir maždaug tuo pačiu metu turėtų pasirodyti pirmieji preliminarūs rezultatai.

Pastaruoju metu atliktos visuomenės apklausos rodo, kad nedidele persvara pirmauja Nacionalinė koalicija – konservatyvi proeuropinė mažesnioji kadenciją baigiančios centro dešiniųjų koalicijos partnerė.

Nuo jos nedaug atsilieka ir dėl antros vietos varžosi premjerės Mari Kiviniemi Centro partija ir opozicijoje esantys socialdemokratai (SDP).

Nors Nacionalinė koalicija viliasi paveržti premjero postą iš Centro partijos, Tamperės universiteto politikos mokslų profesorius Ilkka Ruostetsaari (Ilka Ruostetsaris) mano, kad abi valdančiosios koalicijos partnerės ir opozicinė Suomijos socialdemokratų partija (SDP) turi apylyges galimybes užsitikrinti galimybę vadovauti vyriausybei.

“Situacija išties įdomi, nes nugalėtoju gali būti bet kas”, – sakė jis interviu naujienų agentūrai AFP.

Viešosios nuomonės apklausa, kurios rezultatai antradienį buvo paskelbti didžiausiame šalies dienraštyje “Helsingin Sanomat”, parodė, kad Nacionalinės koalicijos partiją remia 20,2 proc. rinkėjų, opozicinę SDP – 18 proc., Centro partiją – 17,9 procento

Vis dėto didžiausias dėmesys skiriamas partijai, kuri nuo minėtų trijų atsilieka penkiais procentais ir turbūt liks ketvirtoje vietoje, antiimigracinei politinei jėgai “Tikrieji suomiai”.

Ši imigracijos klausimu skeptiška partija, kuri kategoriškai nepritaria Europos Sąjungos (ES) skiriamoms finansinėms pagalboms, per praėjusius rinkimus 2007 metais gavo 4,1 proc. balsų, o dabar staiga pretenduoja į beveik 20 proc. balsų, nors pati naujausia apklausa rodo, kad ji turėtų gauti 15,4 proc. balsų.

Nepriklausomai nuo to, ar šiai partijai, kurią lydi priekaištai dėl populizmo, ksenofobijos, pataikavimo rinkėjams ir nepatyrimo ir kuri 200 vietų parlamente turi tik šešis deputatus, pavyks patekti į naująją koalicinę vyriausybę, prognozuojami nauji “Tikrųjų suomių” parlamentarai tikriausiai smarkiai pakreips parlamentą dešinėn.

58 metų pardavėjas Hari Nordlingas (Haris Nordlingas), kuris remia Suomijos švedų mažumai atstovaujančią Švedų liaudies partiją, gal ir nesutinka su “Tikrųjų suomių” raginimu panaikinti privalomą švedų kalbos mokymą mokyklose, bet iš esmės remia jų poziciją dėl ES.

“Buvo labai svarbu balsuoti, nes mums čia reikia pokyčių ir mes jų tikimės”, – sakė jis žurnalistams netrukus po to, kai saulės nutviekstame Helsinkyje buvo atidarytos rinkimų apylinkės.

“Visa, ką mes čia turime, yra vis didesnės ir didesnės išlaidos. Mokame daugiau nei gauname (iš ES). Tos šalys … naudoja mūsų mokesčių mokėtojų pinigus, kad padėtų kitiems žmonėms”, – pridūrė jis.

Žiniasklaida pranešė, kad išankstinis balsavimas sostinėje vyko “gyvai”, o stebėtojai prognozuoja, kad dėl triukšmo, kurį sukėlė “Tikrieji suomiai”, rinkėjų aktyvumas gerokai viršys 2007 metais buvusius 67,9 procento.

“Šie rinkimai bus laimėti ar pralaimėti priklausomai nuo rinkėjų aktyvumo”, – sakė Helsinkio universiteto politologas Janas Sundbergas, kuris prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas viršys 70 proc., nes “Tikrieji suomiai” grėsmę pagrindinėms partijoms kelia iš esmės mobilizuodami tuos žmones, kurie paprastai nebalsuoja.

“Be to, vyksta didelė kitų partijų šalininkų protesti akcija”, – pridūrė jis.

Nors partija ir jos lyderis Timo Soini (Timas Soinis) propaguoja kairuolišką socialinę ir ekonominę politiką, “Tikrųjų suomių” antieuropinė ir antiimigracinė retorika patraukė į jų pusę nemažai kraštutinių pažiūrų rinkėjų.

Vis dėlto nesitikima, kad ši partija taps naujos vyriausybės dalimi, nes pergalė prognozuojama proeuropietiškai Nacionalinei koalicijai, kurios lyderis, kadenciją baigiantis finansų ministras Jyrki Katainenas (Jurkis Katainenas) pabrėžė, jog Suomija Bendrijoje privalo “veikti atsakingai”, kad būtų išvengta euro zonos kracho.

Tuo tarpu SDP nuo “Tikrųjų suomių” nukentėjo labiausiai, nes nepatenkinta darbininkų klasė ėmė nuo jos nusisukti.

Bandydama sustabdyti rinkėjų netektis SDP performulavo savo retoriką, kad ji taptų panašesnė į “Tikrųjų suomių” kalbas, ir ėmė laikytis daug skeptiškesnės pozicijos dėl imigracijos ir atsargesnės ar net neaiškios pozicijos ES atžvilgiu.

Suomijoje jaučiamas griežtas nusistatymas prieš tai, kad ES teiktų finansinę pagalbą ekonominių sunkumų prislėgtoms euro zonos valstybėms.

Tai viena priežasčių, kodėl nemažai suomių, kurie šiaip veikiausiai neremtų “Tikrųjų suomių”, tapo šios partijos šalininkais, nors populistų nacionalistų populiarumą padidino ir Nacionalinės koalicijos partijos eurooptimizmas.

Augant suomių nepasitenkinimui dėl būtinybės gelbėti valstybes nares, kurios prastai tvarkė savo finansus, kol kas sunku pasakyti, ar Centro partija sutiks pritarti naujų paskolų suteikimui.

Kai Portugalija oficialiai paprašė suteikti jai finansinę pagalbą, M.Kiviniemi atsisakė užimti konkrečią poziciją šiuo klausimu, kol ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nepristatė viso gelbėjimo paketo, teigdama, jog nėra būtinybės priimti galutinį sprendimą, kol neįvyko rinkimai.

Galutiniai rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti maždaug vidurnaktį.

Suomijos pramoninių ir automobilių filtrų gamybos bendrovė “M-Filter” dėl patogios logistikos steigia gamyklą Lietuvoje. Bendrovė Druskininkuose jau išsinuomojo renovuotas 1 tūkst. kvadratinių metrų ploto pramonines patalpas, o 2010-ųjų pabaigoje Lietuvoje užregistravo antrinę įmonę “M-Filter EU”.

Iš pradžių įmonė ketina įdarbinti 20-25 žmones, vėliau planuojama priimti dar 20 darbuotojų. Per pirmuosius metus gamykloje būtų pagaminta 150 tūkst. filtrų, remdamasis naujienlaiškiu “news2biz” ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Jei viskas klostysis gerai, per 2-3 metus į gamyklą Lietuvoje investuosime apie 7 mln. litų. Su Lietuvos Vyriausybe diskutuojame apie galimybes kreiptis finansinės paramos į ES struktūrinius fondus”, – teigė “M-Filter” bendraturtis ir vadovas Kai’us Leismaa.

Anot jo, Lietuva pasirinkta dėl patogios logistikos ir galimybės greičiau pristatyti produkciją į Vidurio Europą, kurios rinkoje siekia įsitvirtini “M-Filter”.

“M-Filter EU” gamybą Lietuvoje ketina pradėti šiemet. Įmonė pirmiausia nori susipirkti įrangą ir apmokyti personalą – tam numatomos maždaug 1 mln. litų investicijos.

Suomijos ir Estijos gamtosaugininkų grupės Suomijos Aukščiausiam administraciniam teismui įteikė prašymą panaikinti dujotiekio “Nord Stream”statytojams išduotą statybos leidimą, pirmadienį pranešė teismas.

Žemesnės instancijos teismas anksčiau šią bylą atmetė.

“Manau, kad Aukščiausiasis administracinis teismas turės pradėti šią bylą, nes nėra teisinio pagrindo atsisakyti”, – sakė teismo atstovas Teuvo Arolainenas.

Byla turėtų būti nagrinėjama skubos tvarka, nes Rusiją ir Vokietiją per Baltijos jūrą sujungsiančio, iki 55 mln. kubinių metrų dujų per metus praleisiančio dujotiekio “Nord Stream” statytojai jau pradėjo darbus jūros dugne.

Paprastai bylos nagrinėjimas Aukščiausiame administraciniame teisme užtrunka devynis ar dešimt mėnesių.

“Žinoma, šiuo atveju ieškovai gali prašyti paspartinti procesą, tačiau neatrodo, kad sprendimas būtų priimtas dar šiais metais”, -sakė T.Arolainenas.

Žemesnės instancijos Vasos miesto administracinis teismas rugsėjį atmetė Suomijos gamtos apsaugos draugijos (SLL) ir trijų Estijos gamtos apsaugos grupių prašymą panaikinti “Nord Stream” dujotiekio statybos leidimą, kurį Suomija išdavė 2010 metų vasarį, nes vamzdynų tiesimas gali pakenkti regiono ekologijai.

Teismas pripažino galimą projekto poveikį aplinkai, tačiau dėl nepakankamų duomenų, įrodančių projekto žalą regiono ekologinei sistemai, ar toksinio poveikio jūros dugnui, atmetė ieškovo prašymą

Būtinus leidimus dujotiekiui tiesti jau davė Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Rusija.

“Nord Stream” konsorciumą sudaro Rusijos “Gazprom” (valdo 51 proc. “Nord Stream” akcijų), Vokietijos BASF ir “E.ON Ruhrgas AG”(po 15,5 proc.) ir Nyderlandų “Gasunie” ir Prancūzijos “GDF Suez” (po 9 proc.).

Baltijos jūros dugnu tiesiamas 7,4 mlrd. eurų kainuosiantis 1224 kilometrų ilgio “Nord Stream” vamzdynas sujungs Rusijos Vyborgo miestą su Vokietijos Greifsvaldu. Jis eis Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniais vandenimis.

Apie 375 kilometrų atkarpa bus nuteista Suomijos ekonominėje zonoje. Ketvirtadalis Europoje suvartojamų dujų patiekiama iš Rusijos.