1897 m. įvyko pirmasis Rusijos gyventojų surašymas, kurio rezultatai buvo skelbiami 1900–1905 m.

Gyventojų surašymų informacija labai svarbi ir naudinga kiekvienai valstybei, jos valdžiai, nes padeda išvengti daugelio klaidų sprendžiant politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius klausimus. Ji nepaprastai vertinga ir istorikams bei besidomintiesiems istorija, nes suteikia daugiau ar mažiau patikimą vaizdą, kaip surašymo metu atrodė tautos ir šalys, kokie buvo ne tik jų gyventojai, bet ir ekonominis bei kultūrinis lygis.
Pas mus pirmieji gyventojų surašymai vyko dar LDK laikais. Iš pradžių tai buvo dūmų, t.y. gyvenamųjų pastatų, surašymai. Tiksliausiu iš tų laikų laikomas 1667 m. atliktas surašymas, tada užregistruota 568 tūkst. dūmų. Iš to sprendžiama, kad LDK tuo metu gyveno 4–4,5 mln. žmonių, iš jų etnografinėje Lietuvoje – 1,8–2 mln.
Gerokai daugiau žinių apie mūsų krašto gyventojus, jų amžių, tikybą, luominę sudėtį turime iš 1790 m. visuotinio Abiejų Tautų Respublikos dūmų surašymo, kuris buvo toks pirmasis Europoje ir antras pasaulyje. Lietuvai esant Rusijos imperijoje įvyko bent kelios vadinamosios gyventojų revizijos ir surašymai (1861, 1897 m.). Nepriklausoma Lietuva savo gyventojus surašė kartą – 1923-iaisiais, užtat okupantai vokiečiai, būdami tvarkingi žmonės, net du kartus: 1916 ir 1942 m. Ypač vertinga, gerai išsaugota yra pastarojo surašymo medžiaga.
Iš XIX a. surašymų didžiausio dėmesio vertas 1897-ųjų surašymas. Visų pirma todėl, kad jis buvo geriausiai parengtas ir organizuotas, todėl suteikė gana patikimą ir išsamią informaciją. Antra, tai buvo mūsų tautinio judėjimo pakilimo metas, intensyvios jo plėtros pradžia, o žinoti, kaip ir dėl ko prasideda reikšmingi istoriniai procesai, visada svarbu ir įdomu.

Lietuvos gyventojų sudėtis ir kultūra 1897 m.

Prof. Stasio Vaitiekūno skaičiavimu, anuomet etninėje Lietuvoje, kuri buvo gerokai didesnė nei dabartinė mūsų valstybė ir užėmė 91 tūkst. kv. km, gyveno beveik 3,8 mln. gyventojų. Tautinė jų sudėtis 1897 m. atrodė taip: lietuviai sudarė 58,3 proc., rusai, ukrainiečiai, baltarusiai – 14,6 proc., žydai – 13,3 proc., lenkai – 10,3 proc. Tuo tarpu 1923 m. surašyta jau 83,9 proc. lietuvių tautybės žmonių.
Specialistai mano, kad iš tiesų lietuvių procentas buvo didesnis, nes surašinėtojai, rusai arba lenkai, sąmoningai padidino saviškių skaičių, be to, dalis mūsų tautiečių nutylėdavo savo tikrąją tautybę, nenorėdami būti apšaukti „mužikais“ ar „cholopais“, ypač Vilniuje ir visoje Rytų Lietuvoje. 57 proc. visų gyventojų buvo Kauno gubernijoje, kuri buvo ir lietuviškiausia – lietuvių čia buvo 66 proc.
Labai informatyvūs duomenys, kad tarp miestuose gyvenančiųjų buvo vos 1,7 proc. mūsų tautiečių, tuo tarpu žydų 40 proc., o lenkų – 29,5 proc. Tokia padėtis susiklostė todėl, kad caro valdžia uždraudė žydams gyventi kaimuose, jie sudarė prekybininkų, amatininkų daugumą. Vilniuje, stambiausiame to meto Lietuvos mieste, iš 142 tūkst. gyventojų žydų užrašyta 40 proc., lenkų 31 proc., rusų – 20 proc. ir tik 2,1 proc. lietuvių. Charakteringa, kad Vilniuje atvykėliai iš kitų, nelietuviškų gubernijų sudarė 52,8 proc. gyventojų, o Kaune – net 63,1 proc.
Per 1897 m. surašymą buvo fiksuojamas ir gyventojų raštingumo lygis. Lietuviai tada, tiesa, atsiliko nuo kaimynų latvių, estų, bet buvo raštingesni už daugelį Rusijos tautų ir už pačius rusus. Kauno gubernijoje iš 1 mln. čia gyvenusių mūsų tautiečių raštingų buvo 51,4 proc., tuo tarpu Panevėžio apskrityje – net 64 proc. Suvalkų gubernijoje iš 304 tūkst. – 54,9 proc. raštingų vyrų ir 42,8 proc. moterų, Vilniaus gubernijoje gerokai mažiau – 29 proc. iš 280 tūkst.
Tikrai geri rodikliai, jeigu įvertinsime, kaip jie buvo pasiekti. Mat tai visai ne valdiškų rusiškų mokyklų, kurias dauguma mūsiškių boikotavo, o slaptų, valdžios persekiojamų daraktorių ir šeimyninių, vadinamųjų vargo mokyklų, veiklos atspindys. Vilniaus gubernijoje jų buvo gerokai mažiau, todėl ir mokančiųjų skaityti, rašyti mažiau.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Praėjusią savaitę išankstinius surašymo duomenis paskelbęs Statistikos departamentas pranešė džiugią žinią – Lietuvoje vis dar yra trys milijonai gyventojų. Bet ar čia tikrai yra kuo džiaugtis?

Kai gegužės pradžioje, likus kelioms dienoms iki surašymo pabaigos, paskelbta, kad lietuvių beliko nepilni trys milijonai, šalyje kilo didžiulė sumaištis. Surašymo duomenys tapo labiausiai aptarinėjama tema. Tačiau Statistikos departamentui baigus surašymo apklausą ir praėjusią savaitę paskelbus išankstinius duomenis kilusi audra šiek tiek aprimo: surašytųjų skaičius vis dėlto peržengė psichologiškai svarbią trijų milijonų ribą ir pasiekė, negalutiniais duomenimis, 3 mln. 53,8 tūkst.

Bet praėjusią savaitę “Veido” kalbinti Statistikos departamento surašinėtojai nematė kuo džiaugtis. Jų įsitikinimu, visai realu, kad jau po kelių mėnesių “ištirps” dar koks šimtas tūkstančių gyventojų, nes lankydami būstus jie surašė daugybę išvykusių ir grįžti, kaip tikino Lietuvoje likę giminės, nebeplanuojančių tautiečių. Bet kadangi šie lietuviai buvo išvykę dar ne ilgiau kaip metus, jie priskirti prie nuolatinių gyventojų. “Tokių gyventojų, kurie realiai šalyje nebegyvena ir labai abejotina, kad grįš, visoje šalyje gali būti keli šimtai tūkstančių”, – “Veidui” sakė surašinėtojai.

Kad taip gali atsitikti, pripažįsta ir Statistikos departamentas. Tačiau nustatyta metodika, naudojama daugelyje Europos šalių, numato, kad jei gyventojas išvykęs ne ilgiau kaip metus, jis laikomas laikinai išvykusiu, bet vis tiek priskiriamas prie nuolatinių gyventojų. Taigi jei asmuo yra išvykęs, pavyzdžiui, jau dešimt mėnesių, užsienio šalyje jau įsikūrė, sėkmingai dirba ir artimiausiu metu grįžti neketina, formaliai jis tebėra nuolatinis Lietuvos gyventojas.

“Atskaitos momentas, nuo kada žmogus nebelaikomas nuolatiniu gyventoju, privalo būti. Aišku, jie gali ir negrįžti. Apskritai gyventojų skaičius yra labai dinamiškas, nuolat kinta, todėl surašymas tik užfiksuoja tuo metu esančią padėtį”, – sakė Statistikos departamento l.e.p. Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pavaduotoja Eglė Kasperavičiūtė.

Taigi surašymas baigėsi, o ar po kelių mėnesių realiai dar bus belikę tie trys milijonai, taip ir nesužinosime – teks palaukti kito surašymo.

FB-SM180936

Antrajame visuotinio surašymo etape, kai būstus lanko surašinėtojai ar gyventojai patys atvyksta į surašymo skyrius, per dvi savaites surašyta 1 milijonas 7 tūkstančiai gyventojų, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Pasak departamento, balandžio 5-19 dienomis surašyme dalyvavo 463 tūkst. vyrų ir 544 tūkst. moterų, surašyta 462 tūkst. būstų.

Departamentas primena, kad visi surašymo metu surinkti duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik statistinei informacijai rengti.

“Patikiname būstų nuomininkus, būstus nuomojančius gyventojus ir visus kitus, kad surašymo lapuose pateikti duomenys apie gyventojus ir būstą jokiai kitai institucijai nėra ir nebus teikiami”, – teigiama pranešime.

Užpildyti surašymo lapą gyventojai gali ir atvykę į artimiausią surašymo skyrių ar Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorines statistikos valdybas.

Surašinėtojai gyventojus lankys iki gegužės 9 dienos. Atkreipiamas dėmesys, kad per šv. Velykas – balandžio 24 ir 25 dienomis – gyventojai nebus surašinėjami.

Pirmajame surašymo etape internetu dalyvavo 1 mln. 39 tūkst. gyventojų.

Antrajame visuotinio surašymo etape, kai būstus lanko surašinėtojai ar gyventojai patys atvyksta į surašymo skyrius, surašyta 417 tūkst. gyventojų ir 185 tūkst. būstų, skelbia Statistikos departamentas.

Šiuo metu jau surašyta 19 proc. planuojamų surašyti gyventojų, kurie nedalyvavo elektroniniame surašyme, o kartu su sėkmingai dalyvavusiais elektroniniame surašyme – maždaug 45 proc. Lietuvos gyventojų.

Ši dalis skaičiuojama nuo išankstinių duomenų, kad kovo 1-ąją Lietuvoje buvo 3 mln. 235,2 tūkst. gyventojų.

Aktyviausiai gyventojai buvo surašomi Jonavos, Kupiškio rajonuose ir Pagėgiuose (26 proc.), Varėnos ir Klaipėdos rajonuose (25 proc.), Ukmergės, Šilalės rajonuose ir Kazlų Rūdoje (24 proc.).

Pirmajame surašymo etape internetu jau dalyvavo 1 mln. 39 tūkst. gyventojų. Be jų, elektroninio surašymo sistemoje yra užfiksuota dar apie 160 tūkst. gyventojų, kurie jungėsi prie sistemos, bet surašymo lapus užpildė ne iki galo arba netinkamai, pavyzdžiui, užpildyti ne visų būsto gyventojų duomenys, netiksliai nurodyti ryšiai tarp namų ūkio narių.

Dar 58 tūkst. gyventojų užpildė elektroninio surašymo lapą tinkamai, bet nepatvirtino, kad surašyti visi būsto gyventojai. Yra ir tokių internetu užpildytų surašymo lapų, kuriuose nurodytas netikslus, nepilnas adresas, pavyzdžiui, gatvė arba buto numeris. Dėl šių priežasčių surašinėtojai beldžiasi į tokių gyventojų būstų duris.

Surašinėtojai lanko ir tuos būstus, kurių adresai (gatvė, namo, buto numeris) nėra įrašyti Adresų registre, nepriklausomai nuo to, ar tokio būsto gyventojai susirašė patys, ar buvo surašyti internetu.

Daug tokių būstų yra kaimo vietovėse ir miestų naujų namų kvartaluose. Jeigu tokių būstų gyventojai susirašė internetu, surašinėtojas užeis tik pasitikslinti, kas būste gyvena ir ar visi jo gyventojai surašyti, o papildomai atsakinėti į surašymo lapo klausimus neprašys.

Surašinėtojai gyventojus lankys iki gegužės 9 dienos.

Nuo balandžio 5 dienos užpildyti surašymo lapą bus galima ir darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. atvykus į surašymo skyrius ar Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinėse statistikos valdybose.

Kitą savaitę prasidės antrasis gyventojų surašymo etapas, kuriam vykstant bus siekiama apsaugoti gyventojus nuo sukčių, pranešė Statistikos departamentas.

Anot pranešimo, vykstant gyventojų apklausai namuose bus bendradarbiaujama su Policijos departamentu. Policija, bendradarbiaudama su seniūnijomis, padės informuoti gyventojus, kaip atrodo surašinėtojai ir kaip išvengti jais apsimetusių asmenų.

Surašymo darbuotojais dirbs gyventojai iš tų pačių gyvenamųjų apylinkių, todėl ypač kaimo gyventojai surašinėtojus turėtų pažinoti.

Pareigūnai rūpinsis ne tik gyventojų, bet ir surašinėtojų saugumu – suteiks jiems informaciją apie galimą pavojų lankantis tam tikruose būstuose. Prireikus pareigūnai surašinėtojus palydės iki šių būstų ir užtikrins surašinėtojo saugumą šiam apklausiant.

Su Policijos departamentu taip pat tariamasi, kaip surašyti asocialius asmenis, benamius.

Gyventojų apklausa vyks nuo balandžio 5 iki gegužės 9 dienos.

Surašinėtojai lankys tuos būstus, kurių gyventojai nedalyvavo elektroniniame surašyme ar jo metu pateikė ne visus surašymo duomenis, pvz., susirašė kiekvienas atskirai ir negalima nustatyti namų ūkių ryšių tarp gyventojų.

Vis dėlto Statistikos departamentas perspėja gyventojus būti budrius ir prisiminti, kaip atpažinti surašinėtoją.

Pasak pranešimo, gyventojus surašinėtojai lankys darbo dienomis ne vėliau kaip iki 21 val., savaitgaliais – iki 20 val. Kitu laiku ir per šv. Velykas surašinėtojai gyventojų nelankys.

Surašinėtojo darbo pažymėjimas turi būti patvirtintas teritorinės statistikos valdybos antspaudu ir su oranžine ryškios spalvos juostele, ant kurios yra surašymo ženklas ir baltos spalvos užrašas “Surašymas 2011″. Surašinėtojas turi tamsiai žalią arba pilkšvą (su žalsvais šonais) portfelį su užklijuotu surašymo ženklu.

Pranešime perspėjama, kad surašinėtojai neturi skambinti ir prašyti į surašymo lapo klausimus atsakyti telefonu, taip pat neturi klausinėti apie banko sąskaitas, santaupas, pinigus ar slaptažodžius. surašinėtojai neturi prašyti už ką nors susimokėti ar aukoti.

Kilus abejonių dėl surašinėtojo tapatybės gyventojai raginami paklausti surašinėtojo pavardės ir pasitikslinti ją paskambinus darbo dienomis nemokamais telefonais.

Nuo balandžio 5 dienos užpildyti surašymo lapą bus galima užpildyti ir atvykus į surašymo skyrius.

Kovo 17-ąją pasibaigusiame pirmąkart surengtame elektroniniame visuotiniame gyventojų surašyme iš viso dalyvavo 1 mln. 38,7 tūkst., arba beveik trečdalis (apie 32 proc.), šalies gyventojų.

Pirmą kartą Lietuvoje vykstančiame elektroniniame gyventojų surašyme, tikėtina, dalyvaus 30 proc. šalies gyventojų, mano statistikai.

Elektroniniame surašyme iki trečiadienio 10 val. savo duomenis jau pateikė 816 tūkst., arba daugiau kaip 25 proc. Lietuvos gyventojų. Surašymas baigsis trečiadienį.

“Tikėtina, kad susirašys (iki trečiadienio vakaro – BNS) apie 30 proc. gyventojų. Manau, kad tikrai galima sakyti, kad susirašymas sėkmingas”, – antradienį spaudos konferencijoje sakė laikinai Statistikos departamento generalinės direktorės pareigas einanti Vilija Lapėnienė.

Anot V.Lapėnienės, aktyviausias buvo pirmadienis, kai planuota baigti surašymą.

“Susirašė 110 tūkst. gyventojų – didžiausias skaičius per visą susirašymo laikotarpį”, – sakė V.Lapėnienė.

Aktyviausiomis dienomis prie sistemos per valandą jungėsi vidutiniškai 17 tūkst. gyventojų. V.Lapėnienė pripažino, jog dėl didelio aktyvumo nepavyko išvengti ir laikinų sistemos sutrikimų. Iki trečiadienio ryto buvo registruota 320 tūkst. būstų, arba 33 proc. visų namų ūkių.

V.Lapėnienė BNS po konferencijos teigė, jog elektroninio surašymo trukmė parinkta atsižvelgus į kitų šalių patirtį, optimaliausiu laikomas 10 dienų laikotarpis.

“Ilgesnis laikotarpis brangiau kainuotų, atsižvelgėme ir į gyventojų duomenų konfidencialumo išsaugojimą”, – kalbėjo V.Lapėnienė, pastebėjusi, jog kai kuriose šalyse elektroniniu būdu gyventojai galėjo registruotis vos 3-4 dienas.

Pirmadienį turėjęs pasibaigti elektroninis gyventojų surašymas pirmadienį buvo pratęstas dviem dienomis iki trečiadienio 24 valandos. Anot V.Lapėnienės, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į ypač aktyvų gyventojų dalyvavimą elektroniniame surašyme ir pačių gyventojų pageidavimus.

Pasibaigus elektroniniam surašymui, mėnesį truks gyventojų lankymas – surašinėtojai gyventojus pradės lankyti balandžio 5-ąją ir lankys iki gegužės 9 dienos. Surašinėtojai lankys ir neteisingai ar ne visus duomenis pateikusius gyventojus.

Aktyviausiai elektroniniame gyventojų ir būstų surašyme dalyvavo didžiųjų miestų gyventojai: jau susirašė 36 proc. Vilniaus, 34 proc. Kauno, 30 proc. Šiaulių, 29 proc. Panevėžio, 28 proc. Klaipėdos gyventojų.

Išankstiniais duomenimis, kovo 1-ąją Lietuvoje buvo 3 mln. 235,2 tūkst. gyventojų.

+370 5 2058524

Kovo 1 d. prasidėjo elektroninis gyventojų ir būstų surašymas. Iki kovo 4 d. 8.30 val. jau buvo susirašę 206 tūkst. gyventojų. Gyventojų ir būstų e. surašymo sistema veiks iki kovo 14 d. 24 val. Norint susirašyti elektroniniu būdu reikia jungtis adresu www.esurašymas.lt.

Visi gyventojai, norintys dalyvauti e. surašyme, turėtų jungtis prie e. surašymo sistemos ir patys užpildyti interneto surašymo lapą. Statistikos departamentas pabrėžia, kad surašymo metu surinkti duomenys yra konfidencialūs ir bus naudojami tik suvestinei statistinei informacijai rengti.

Prie el. surašymo sistemos galima jungtis per elektroninius valdžios vartus arba įvedus asmens tapatybės kortelės ar paso duomenis. Prisijungę prie sistemos gyventojai savo e. surašymo lape matys iš administracinių duomenų šaltinių jau įrašytus kai kuriuos asmens ir būsto duomenis: asmens gimimo datą, santuokinę padėtį, pilietybę, būsto adresą, namo pastatymo metus. Duomenis bus galima patikslinti.

Pabrėžiame, kad prisijungus prie el. surašymo sistemos, surašyti reikia visus būsto gyventojus. Prisijungęs asmuo pirmiausia pateikia duomenis apie būstą, vėliau užpildo būsto gyventojų sąrašą ir pateikia šių būsto gyventojų duomenis. Surašant kitus būsto gyventojus, reikia žinoti jų asmens kodus.

Jei bus pateikti visų būste gyvenančių asmenų duomenys, surašinėtojai gyventojų apklausos metu šio būsto nelankys.
Balandžio 5– gegužės 9 d. vyks antrasis surašymo etapas: gyventojus, kurie elektroniniu būdu surašė ne visus savo būsto gyventojus ar išvis nedalyvavo e. surašyme, aplankys surašinėtojai, kuriuos bus galima atpažinti iš surašymo darbuotojų pažymėjimų ir specialių portfelių.

Surašymo klausimais gyventojai gali pasiteirauti nemokamu telefonu 8 800 01418 nuo 8 val. iki 17 val. darbo dienomis, arba tel.: (8 5) 236 4637, (8 5) 236 4915, el. paštu surasymas@stat.gov.lt.

Per šešias paras, kai Lietuvoje vyksta elektroninis visuotinis gyventojų ir būstų surašymas, jame jau sudalyvavo 352 tūkst., arba apie 11 proc., šalies gyventojų.

Nuo kovo 1-osios vykstančiame surašyme aktyviausi buvo didžiųjų miestų gyventojai – jau susirašė 17 proc. Vilniaus miesto, 15 proc. Kauno, 14 proc. Šiaulių, 13 proc. Panevėžio ir 12 proc. Klaipėdos miesto gyventojų, pranešė Statistikos departamentas.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad adresu esurašymas.lt esančiame surašymo lape, nepriklausomai nuo to, kada jis pildomas, turi būti pateikti kovo 1-osios 0 valandos duomenys.

Gyventojai turi susirašyti tuo adresu, kuriuo gyvena, jei jis ir nesutampa su deklaruota gyvenamąja vieta.

Prisijungus prie elektroninės surašymo sistemos, surašyti reikia visus būsto gyventojus. Prisijungęs asmuo pirmiausia pateikia duomenis apie būstą, vėliau užpildo būsto gyventojų sąrašą ir pateikia šių būsto gyventojų duomenis. Surašant kitus būsto gyventojus, reikia žinoti jų asmens kodus. Asmens kodai reikalingi tik surašomiems gyventojams identifikuoti.

Elektroninio surašymo lape asmens duomenys pildomi tik lietuviškais rašmenimis – padarius klaidą varde ar pavardėje, sistema asmens neatpažįsta.

Gyventojų ir būstų elektroninio surašymo sistema veiks iki kovo 14-osios.

Gyventojai, neturintys namuose interneto, bet norintys susirašyti elektroniniu būdu, gali tai padaryti atvykę į teritorines statistikos valdybas arba viešąsias bibliotekas. Tokiu atveju reikėtų pasiimti reikalingus dokumentus.

Gyventojus surašinėtojai pradės lankyti nuo balandžio 5-osios. Bus lankomi tie gyventojai, kurie elektroniniu būdu surašė ne visus savo būsto gyventojus ar išvis nedalyvavo elektroniniame surašyme.

Surašymo darbuotojus bus galima atpažinti iš surašymo darbuotojų pažymėjimų ir specialių portfelių.

Statistikos departamentas užtikrina, kad surašymo metu surinkti duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik suvestinei statistinei informacijai rengti.

Gyventojų surašymui iš valstybės biudžeto skirta beveik 30 mln. litų, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

75 proc. šios sumos bus skirta surašinėtojų atlyginimams.

Pasak laikinosios Statistikos departamento vadovės Vilijos Lapėnienės, surašinėtojai turi galimybę užsidirbti po 1,5 tūkst. litų. Darbą jie pradės balandžio 5 dieną, o surašymas baigsis gegužės 9-ąją.

Norinčiųjų surašinėti gyventojus – daugybė. Šios savaitės pradžioje prie Statistikos departamento būstinės Vilniuje buvo nutįsusios ištisos eilės. Panašų vaizdą buvo galima stebėti ir kituose miestuose.

Kovo viduryje bus vykdoma atranka. Pirmenybė teikiama tiems, kurie jau turi surašinėtojo patirties.

V.Lapėnienė mano, kad beveik 30 mln. litų turėtų užtekti gyventojams surašyti. Tiesa, anksčiau departamento apetitas buvo didesnis.

“Informavimui ir reklamai negalėjome išleisti tiek pinigų, kiek norėjome, todėl teko ieškoti privačių rėmėjų”, – sakė V.Lapėnienė.

V.Lapėnienė svarbiausiu šio gyventojų surašymo klausimu laiko emigraciją: “Tai svarbu pačiai Lietuvai. Turime žinoti, kiek iš tiesų yra išvažiavę gyventojų iš Lietuvos”, – tvirtino V.Lapėnienė.

Tuo tarpu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys sako abejojantis, ar lietuviai patikės šio surašymo rezultatais.

“Manęs jokie šio surašymo rezultatai nenustebins. Gyventojų skaičius Lietuvoje jau senokai mažėja, tad kodėl dabar kas nors mus turi stebinti? Abejoju, ar Lietuvoje kas nors nusimins, kai sužinos, jog oficialiai šalyje yra mažiau nei trys milijonai gyventojų. Tai dar nieko nesako, nes emigracijos sąvoka dabar kitokia nei anksčiau”, – sakė V.Gaidys.

Prieš 10 metų Lietuvoje vykusiame surašyme dalyvavo 3,4 mln. gyventojų. Įvairiais apskaičiavimais, per šį laikotarpį Lietuvą paliko nuo 300 tūkst. iki pusės milijono gyventojų.

Surašymo procedūra šiemet vyksta visose Europos Sąjungos valstybėse. Toks yra Europos Parlamento ir ES Tarybos nurodymas. Tačiau Lietuva pasirinko patį brangiausią gyventojų surašymo būdą.

Kai kurios Europos šalys nuėjo lengvesniu keliu: surinko duomenis iš registrų centrų arba apklausė vos 10 proc. šalies gyventojų.

Baltijos šalys – Latvija ir Estija – pasirinko panašų būdą kaip ir lietuviai.

Pirmoji elektroninę gyventojų surašymo anketą užpildžiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį sakė, kad surašymas padės sužinoti, kaip turėtų vystytis valstybė.

“Jau seniai neturime tikslios informacijos, kiek gi mūsų yra, kas mes tokie, kokį išsilavinimą turime, ką dirbame, ką veikiame. O ši informacija yra būtina tam, kad galėtume žinoti apie save daug ir padėti sau. Tai yra žinoti, kokios pagalbos kokiems gyventojų sluoksniams reikia, kokį išsilavinimą mes turime, ar mums trūksta žmonių vienoje ar kitoje srityje”, – žurnalistams sakė šalies vadovė.

“Tai ta žinia, kuri reikalinga kiekvienam žmogui ir valstybei, kad žinotų pati valstybė ir žmogus, ką turėtų (daryti) rytoj ir kaip turėtų valstybė vystytis”, – sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, pateikti duomenis surašymui elektroniniu būdu yra pigu ir greita.

“Pirmą kartą istorijoje mėginsime tai daryti elektroniniu būdu. Labai džiaugiuosi, kad kiekvienas žmogus, kuris turi kompiuterį, moka juo naudotis, gali prie jo prieiti, galės tai padaryti pigiai, greitai ir svarbiausia – visuomenei naudingu būdu”, – kalbėjo šalies vadovė.

Antradienį Lietuvoje prasidėjo dvi savaites truksiantis Lietuvos gyventojų ir būstų elektroninis surašymas.

Jis rengiamas Lietuvos gyventojų skaičiui ir pasiskirstymui mieste bei kaime, savivaldybėse ir apskrityse, taip pat jų demografinei, socialinei ir ekonominei sudėčiai, migracijos mastams nustatyti, būstų kokybei įvertinti, teigia Statistikos departamentas.

Pirmą kartą gyventojams suteikta galimybė elektroniniu būdu susirašyti patiems – galima patiems užpildyti surašymo lapą internete, prisijungus prie Statistikos departamento gyventojų surašymo sistemos adresu www.esurašymas.lt.

Pasak laikinai Statistikos departamento generalinio direktoriaus pareigas einančios Vilijos Lapėnienės, surašyme turi dalyvauti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai.

“Tai reiškia – visi gyventojai, kurie Lietuvoje gyvena daugiau nei dvylika mėnesių. Tie emigrantai, kurie išvykę į kitas šalis ir jie ten gyvena mažiau nei metus, jie turėtų užsirašyti Lietuvoje, o tie, kurie ten gyvena ilgiau nei 12 mėnesių, jau yra nuolatiniai tos šalies gyventojai ir jie privalo dalyvauti tos šalies surašyme”, – žurnalistams aiškino V.Lapėnienė.

Elektroninis surašymas vyks nuo kovo 1 iki 14 dienos. Gyventojai savo e-surašymo lape matys iš administracinių duomenų šaltinių jau įrašytus kai kuriuos asmens ir būsto duomenis: asmens gimimo datą, gimimo vietą, santuokinę padėtį, pilietybę, adresą, būsto plotą, pastatymo metus. Duomenis bus galima patikslinti.

Gyventojai turės parašyti tą adresą, kuriuo gyvena, net jei jis nesutampa su deklaruota gyvenamąja vieta.

Jei bus užpildyti visi būste gyvenančių asmenų duomenys, surašinėtojai, prasidėjus gyventojų apklausai, šio būsto nelankys.

Apie 60 proc. šalies gyventojų naudojasi internetu, todėl Statistikos departamentas kviečia pasinaudoti šia galimybe ir susirašyti elektroniniu būdu.

Balandžio 5 – gegužės 9 dienomis vyks antrasis surašymo etapas. Gyventojus, kurie surašė ne visus savo būsto gyventojus ar išvis nesusirašė elektroniniu būdu, lankys surašinėtojai ir paprašys atsakyti į surašymo lapo klausimus.

Pasak V.Lapėnienės, namus lankančius surašinėtojus galima bus atpažinti iš atributikos – portfelių ir specialių pažymėjimų. Numatyta, kad surašymo darbus atliks daugiau kaip septyni tūkstančiai darbuotojų.

Jos teigimu, surašymui iš valstybės biudžetui yra skirta 29,6 mln. litų . Apie 70 proc. šios sumos skirta surašinėtojų darbo užmokesčiui ir mokesčiams “Sodrai”.

Pirmuosius surašymo duomenis planuojama paskelbti rugsėjį.

Surinkti duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik statistikos reikmėms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo šiandien prasidėjusiame visuotiniame gyventojų surašyme ir tapo pirmąja elektroninio surašymo dalyve.

Šalies vadovė ragina visus šalies gyventojus, kurie turi prieigą prie interneto, pasinaudoti elektroninio surašymo galimybe.

“Pirmąkart šalies istorijoje visuotinis gyventojų surašymas vyksta ir internetu. Nereikia laukti, kol kas nors ateis surinkti duomenų apie tave, viską gali pateikti pats. Užtrukau 10 minučių. Tai labai patogu, paprasta ir greita”, – teigia Prezidentė.

Pasak Prezidentės, kiekvienas šalies gyventojas turėtų būti suinteresuotas dalyvauti surašyme ir pateikti kaip galima tikslesnę informaciją apie save, nes pagal ją bus sprendžiama, kam ir kuo valstybė gali padėti.

“Per dešimt metų Lietuva labai pasikeitė. Šiandien tiksliai nežinome net tikslaus šalies gyventojų skaičiaus. Gyventojų surašymas padės sužinoti tikrąją kiekvieno šalies gyventojo padėtį, pragyvenimo šaltinius, atskleis nedarbo ir emigracijos mastus, demografinę padėtį, gyventojų išsilavinimo lygį, padės įvertinti būsto kokybę ir gyvenimo sąlygas, nuspręsti, kam ir kokios pagalbos reikia. Žinodami tikslią padėtį, galėsime priimti teisingesnius ir efektyvesnius sprendimus”, – pabrėžia Prezidentė.

Rusijos Federacijoje pirmadienis bus 2010 metų visos Rusijos gyventojų surašymo paskutinė diena.

Pagal įstatymą, gyventojų surašymas vyksta nuo spalio 14 iki 25 dienos, išskyrus kai kuriuos atokius ir sunkiai pasiekiamus šalies rajonus, kur jis prasidėjo 2010 metų kovo 1 dieną, o baigsis gruodį (turima omenyje maždaug 500 tūkst. šalies gyventojų).

Pasak Federalinės valstybinės statistikos tarnybos vadovo Aleksandro Surinovo, iki spalio 19 dienos (surašymo vidurio) buvo surašyti daugiau kaip 70 mln. žmonių (kaip tik maždaug pusė šalies gyventojų).

Kaip jau pranešta, ankstesnio, 2002 spalio 9 dienos gyventojų surašymo duomenimis, Rusijoje nuolat gyveno 145,2 mln. žmonių. Palyginti su 1989 metų surašymu, gyventojų skaičius sumažėjo 1,8 mln. žmonių.

Pagal kasdienį Rusijos federalinės valstybinės statistikos tarnybos vertinimą, 2010 metų spalio pradžioje buvo 141,9 mln. gyventojų, bet surašymo duomenys visada skiriasi nuo einamojo vertinimo.

Štai 2002 metais po surašymo paaiškėjo, kad šalies gyventojų yra 1,8 mln. žmonių daugiau nei rodo kasdieniai Rusijos federalinės valstybinės statistikos tarnybos duomenys (daugiausia dėl nelegalios migracijos dešimtajame dešimtmetyje).

2010 metais skirtumas, šios žinybos vadovo nuomone, bus mažesnis, nes “migracijos tarnyba ėmė dirbti geriau”.