"Veido" archyvas

Islandijoje išsiveržusio Ejafjadlajokudlio ugnikalnio pelenų debesis sutrikdė skrydžių eismą Europoje ir atskleidė silpnąsias Lietuvos susisiekimo infrastruktūros puses

Europa susirūpino, kad neturi vulkaninių debesų tankio matuoklių ir patyrė diskomfortą dėl staiga persipildžiusių traukinių ir autobusų. O Lietuva, oro erdvę uždengus vulkaniniam debesiui, prisiminė esanti carinės Rusijos provincijos dalis, kuriai vietos politikai jau šešiolika metų žada geležinkelį į Vakarus, bet jis dar net nepradėtas.

Dėl sutrikusių skrydžių ir dėl to užsienyje užstrigusių lietuvių negandų simboliu galima laikyti Lietuvos finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Islandijos ugnikalnio pasiųstas vulkaninis debesis ją užklupo posėdžiaujančią Madride, taigi namo jai teko grįžti ne lėktuvu, o autobusu. Ir kelionė į Vilnių vietoj numatyto sekmadienio baigėsi tik ankstyvą kito ketvirtadienio rytą.

Galbūt po tokios kelionės keisis jos ir kitų ministrų požiūris skiriant lėšas, tarkime, Vilnių ir Varšuvą turinčiam sujungti europietiškam geležinkeliui “Rail Baltica”. Juk jį nutiesus kelionė traukiniu iki Berlyno per Varšuvą truktų apie 9 val. – dabar ilgiau tenka kratytis, ir dar su persėdimu pasienyje, vien iki Lenkijos sostinės.

Lėktuvu, keltu, autobusu

Užsienyje užstrigę lietuviai negaili pagyrų turizmo paslaugų bendrovėms: jos nuoširdžiai rūpinosi klientų likimu, ieškojo kitokių galimybių jiems grįžti namo.

Štai į komandiruotę Lisabonoje išvykusi vilnietė Dalia Vasarienė namo turėjo parskristi sekmadienio vakarą, o parvyko pirmadienį, kai oro erdvė daugelyje šalių tam tikromis valandomis buvo atveriama. Ji pasakoja, kad jos kelionės agentė visą parą buvo pasirengusi teikti informaciją, siūlė ne vieną grįžimo variantą. Ponia Dalia jau buvo pasiryžusi kelių parų kelionei traukiniu per Europą namo, bet jai netikėtai pavyko gauti vietą iš Lisabonos į Romą skrendančiame lėktuve, o Italijoje patekti į vieną pirmųjų Vilniun paleistų reisų. “Pati aš niekur nebūčiau patekusi – viską sutvarkė su dideliais tarptautiniais tinklais bendradarbiaujanti mūsų agentūra”, – pabrėžė ji.

Nuo I.Šimonytės tokia sėkmė buvo nusigręžusi: iš Madrido išskristi jai nepavyko, todėl ministrė nusprendė iš Paryžiaus į Lietuvą vykti autobusu, kurį namo negalintiems pargrįžti kolegoms parūpino Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Kitam užsienyje užstrigusiam lietuviui komandiruotėje Stokholme buvusiam investicinio banko “Gild” partneriui Šarūnui Skyriui namo teko grįžti jūrų keliu. Užuot pusantros valandos namo skridęs lėktuvu, jis visą naktį plaukė keltu, po to dar keturias valandas truko kelionė autobusu iš Rygos į Vilnių. Dėl patirtų išlaidų (kelto ir autobuso bilietai atsiėjo 560 Lt) kompensavimo jis ketina kreiptis į skrydį atšaukusią oro linijų bendrovę “Skyways”.

Susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos savivaldybėms paskirstyta 35,27 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, kurios skiriamos konkretiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams bei gatvėms rekonstruoti.

Tikslinis finansavimas suteikiamas 72 kelių infrastruktūros projektams, kurie bus vykdomi visų Lietuvos apskričių savivaldybėse. Skiriamos lėšos padės tiesti ar rekonstruoti gatves, kurios yra tarptautiniam tinklui priklausančių kelių tęsiniai, taip pat tvarkyti vietinės reikšmės kelius, jungiančius gyvenamąsias vietoves su krašto ir rajoniniais keliais.

Druskininkų savivaldybei suteikiama daugiau kaip 1,5 mln. litų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Palangos savivaldybei iš viso skiriama daugiau kaip 2 mln. litų, Birštono savivaldybei – 430 tūkst. litų, Neringos savivaldybei – daugiau kaip 700 tūkst. litų.

Kitose Lietuvos savivaldybėse didžiausias dėmesys skiriamas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, kurie jungiasi su krašto ir rajoniniais keliais, leidžia patogiau pasiekti svarbiausias šalies magistrales. Pavyzdžiui, sostinės savivaldybei skiriama 6,3 mln. litų Vilniaus vakarinio aplinkkelio pirmajam etapui – Lazdynų tiltui rekonstruoti. Dar 5,7 mln. litų skiriama rekonstruoti Žirnių gatvei, kuri jungiasi su Vilniaus pietiniu aplinkkeliu ir yra svarbi kaip Europos tarptautinio kelių tinklo kelių tęsinys.

Ministro įsakymu paskirstytos lėšos papildys jau anksčiau šiais metais savivaldybėms paskirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Įskaitant ir rezervines šios programos lėšas, iš viso šiemet savivaldybes pasieks daugiau kaip 207 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Susisiekimo ministerija paskelbė atvirą tarptautinį konkursą intelektinių transporto sistemų (ITS) įgyvendinimo Lietuvoje studijai atlikti.

Intelektinės transporto sistemos apima visas transporto rūšis – kelių, geležinkelių, oro ir vandens transportą, taip pat logistikos sektorių. Pavyzdžiui, važiuojantiems keliais ITS suteikia galimybę naudotis realaus laiko informacija, avarinio skambučio (e. skambučio) paslauga, elektroniniu bilietu atsiskaityti už transporto paslaugas. ITS taip pat gali perspėti apie kelyje atsiradusias kliūtis, vykdyti automatinę greičio ir svorio kontrolę, teikti kitas eismo valdymą ir saugą gerinančias paslaugas.

Galimybių studija įvertins dabartinę pažangių transporto sistemų diegimo Lietuvoje situaciją, pateiks rekomendacijas dėl nacionalinės ITS strategijos, konkrečių paslaugų diegimo, numatys ITS plėtros šalyje perspektyvas. Studijoje taip pat turės būti pateikti siūlymai dėl ITS plėtros koordinavimo nacionaliniu lygiu, įvertintos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo šioje srityje galimybės.