BFL

Dovaidas PABIRŽIS

Nors valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių tinklas Lietuvoje sudaro 820 kilometrų, šiandien garantiniai gyliai palaikomi tik 52 proc. – 425 kilomet­ruose. Šiemet prie laivuojamų valstybinės reikšmės upių kelių prisidės papildomi 39 kilometrai, tačiau proveržio šioje srityje dar reikės palaukti.

Valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių tinklui priklauso Kuršių marios, visa Nemuno upės vaga, taip pat Neris nuo žiočių iki Vilniaus miesto, Nevėžis nuo žiočių iki Kėdainių, Mituvos kanalas, Minija nuo žiočių iki Lankupių bei Karaliaus Vilhelmo kanalas. Vyriausybė laivybai tinkamoms sąlygoms užtikrinti kasmet skiria po 2 mln. eurų, o programą įgyvendina Vidaus vandens kelių direkcija, kuri pagal išgales palaiko garantinį gylį.

Kaip pabrėžia susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, laivyba mažesniais pramoginiais laivais vyksta ir kituose vandens kelių ruožuose, o jų gylis reikalauja nuolatinės farvaterių priežiūros.

Vidaus vandens kelių priežiūra turi būti vykdoma nuolatos, o tam būtinas finansavimas.

„Dėl vandens tėkmės nuolat eroduoja krantai, dėl susikaupusių nešmenų formuojasi naujos salos, po kiekvienos žiemos ar ledonešio susidaro nauji slenksčiai, seklumos ir iškyla akmenys, kuriuos reikia pašalinti iki navigacijos pradžios, todėl vidaus vandens kelių priežiūra turi būti vykdoma nuolatos, o tam būtinas finansavimas. Valdydama ribotus asignavimus, Susisiekimo ministerija pagal galimybes sprendžia klausimus dėl Vidaus vandens kelių direkcijos aprūpinimo papildoma reikiama technika. Šiuo metu vykdomas konkursas žemkasei įsigyti, taip tikimasi sustiprinti turimus techninius pajėgumus“, – sako ministras.

Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Antanas Ivanauskas pasakoja, kad didžiąją dalį naujos 39 km atkarpos sudaro kelias Minijos upe, Vilhelmo kanalu ir Drevernos upeliu išeinant į Kuršių marias. Šiuo metu atliekami reikalingi darbai: derinamos procedūros su paveldosaugininkais dėl valymo darbų, būtina sutvarkyti vieną šliuzą, o Drevernos upelį įtraukti į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Laivuojamas kelias nuo Minijos iki Kuršių marių sudarys 30 km.

Šiek tiek pailgės upių keliai Kaune: Nerimi bus galima pasiekti Kauno pilį, Nemunu – „Žalgirio“ areną. O Kauno rajone Nevėžiu nuo upės žiočių šiemet bus galima priplaukti prie Raudondvario pilies.

Pramoginių kelionių laivais Kaune netrūksta: Vidaus vandens kelių direkcijos laivas „Tolstojus“ savaitgaliais plaukia iki Kulautuvos, įmonės „Nemunas Travel“ laivai keliauja iki Kačerginės ir Raudondvario, rengiamos išvykos ir iki Zapyškio bei Jurbarko. Bendrovės „Barta“ laivas „Aitra“ šį sezoną reguliariai plauks iki Nemuno ir Nevėžio santakos. Didelio populiarumo sulaukę pramoginiai laivai plaukia ir iš Kauno marių į Birštoną.

Visus maršrutus Kuršių mariose sunku ir suskaičiuoti: Klaipėda–Nida, Nida–Mingė, Nida–Ventės ragas ir daugelis kitų. Vis dėlto tarptautinės reikšmės Nemuno keliu link Kuršių marių, kuriuo kadaise kursuodavo garsioji „Raketa“, reguliariai plaukiančių pramoginių laivų kol kas nėra.

Pirmiausia reikia turėti kelią, o paskui jau bus ir degalinių. Pirmas prioritetas yra toks, kad plauktų laivai.

Didelė problema, su kuria šiandien susiduria keliautojai Nemunu, yra ir degalinių trūkumas. Šiuo metu vienintelė tokia degalinė veikia Šilutėje. „Pirmiausia reikia turėti kelią, o paskui jau bus ir degalinių. Pirmas prioritetas yra toks, kad plauktų laivai“, – komentuoja padėtį A.Ivanauskas.

Kadangi degalinių trūksta, Nemunu plaukiantys laivai privalo apsirūpinti didesnėmis benzino atsargomis, todėl gali plukdyti mažiau keleivių.

Sostinėje daugiau kalbama, nei daroma

Šiemet bus pailgintas laivybos kelias ir Nerimi sostinėje. Šiuo metu dar vykdomos viešųjų pirkimų procedūros, o visi darbai turėtų būti atlikti birželį. Juos baigus prie dabar galimų laivuoti septynių kilometrų prisidės dar trys – atsiras galimybė plaukti nuo pėsčiųjų tilto į Vingio parką Žvėryne iki Valakampių paplūdimio.

Daugelį metų laivu „Ryga“ Nerimi Vilniuje plukdančios įmonės „Barta“ vadovas Leonas Benetis kol kas netiki galimybe pailginti savo maršrutą. Šiuo metu laivas nuo prieplaukos prie Karaliaus Mindaugo tilto plaukia link Žirmūnų tilto, už jo apsisuka ir plaukia žemyn upe į miesto centrą. Prie Baltojo tilto laivas dar kartą sukasi ir grįžta į prieplauką.

Įvairių vizijų savivaldybė yra parengusi daug, bet realiai niekas nevyksta.

„Kol kas nežinome, kokia situacija, ar upėje yra kliūčių, iš pradžių reikėtų gerai išmėginti. Šiuo metu yra sutvarkyti septyni kilometrai. Tačiau apskritai potencialo plėstis daug nėra, mūsų vasaros labai trumpos ir ekonomiškai veikla nelabai atsiperka. Norint proveržio reikalingos didelės investicijos, o atsipirkimas – labai trumpas. Įvairių vizijų savivaldybė yra parengusi daug, bet realiai niekas nevyksta“, – apgailestauja pašnekovas.

Šiemet „Barta“ neteko ir savo vienintelių konkurentų – nedideli pontoniniai kateriai Neryje pastaraisiais metais siūlė plaukti nuo baržos, kuri stovėjo prie Baltojo tilto. Tačiau pavasariniam ledonešiui ją nunešus, šiandien sostinėje plaukioja tik jau seniai pažįstama „Ryga“. Šį sezoną plaukimo laivu kainos šiek tiek pakilo – suaugusiems pramoga kainuoja 10 eurų, vaikams – 5 eurai.

Kaip sako L.Benetis, plaukti Nerimi sostinėje itin sudėtinga, nes vandens gylis dažnai būna labai nedidelis, kone kiekvieną upės vagos metrą reikia gerai pažinoti. Kitu atveju bandymai plaukti Nerimi labiau primena laivų ir jų sraigtų daužymą.

Jei vanduo nukristų dar penkiais centimetrais, plaukti taptų neįmanoma.

„Jei dėl Astravo atominės elektrinės ar kitų priežasčių vanduo upėje dar labiau nuseks, laivyba iš viso sustos. Jau pernai situacija buvo kritinė, vietomis tarpas tarp laivo ir upės dugno tebuvo 10 centimetrų. Jei vanduo nukristų dar penkiais centimetrais, plaukti taptų neįmanoma. Šį pavasarį kol kas vandens užtenka, bet palyginti su ankstesnių metų panašiu laiku, šiemet jo taip pat mažai“, – sako L.Benetis.

Naujas vandens kelias į Baltarusiją ir Lenkiją

Gegužės viduryje buvo atidarytas vandens kelias iš Baltarusijos į Lietuvą Nemuno upe. Dėl to pernai lapkritį pradėjo veikti sezoninis Švendubrės upių pasienio punktas, leidžiantis nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos kirsti sieną Nemune: čia atliekama pasų kontrolė, o jei plukdomi deklaruojami kroviniai, yra galimybė išsikviesti ir mobiliąją muitinės brigadą. Pasienio punkto statyba iš viso kainavo 3,5 mln. eurų, o Baltarusijos pusėje darbui jau parengtas Privalkos sezoninis upių pasienio kontrolės punktas.

Pirmasis, parodomasis 5 valandų trukmės plaukimas tarp Gardino ir Druskininkų įvyko prieš kelias savaites. Kaip pasakoja viešosios įstaigos „Nemuno euroregionas“ Marijampolės biuro vadovas Gintaras Skamaročius, tikimasi, kad Baltarusijos, Lenkijos arba Lietuvos kelionių agentūros pradės rinkti grupes ir plukdyti turistus įvairiais maršrutais jau šį sezoną. Tokiu atveju, surinkus grupę, pasieniečiams reikėtų pranešti apie plaukiančius asmenis, plaukimo laiką ir priemones. Pavasarį ir rudenį šiuo maršrutu galima plaukti ne tik baidarėmis ar katamaranais, bet ir didesniais laivais.

Bandomasis plaukimas vyko Baltarusijos vandens kelių direkcijai priklausančiu laivu „Olga Solomova“, 1951-aisiais pastatytu Kauno laivų statykloje. Analogiškas laivas stovi ir Druskininkuose.

„Atkarpa nuo sienos iki Kauno patenka į valstybinės reikšmės vandens kelių sąrašą, bet norint plaukti didesniais laivais reikia papildomo finansavimo ir vagos tvarkymo. Nuo Gardino iki Birštono yra keliolika seklumų, kur vandens lygis sausesnę vasarą nevalant vagos nukrinta iki 30–40 centimetrų. Šias seklumas reikėtų išvalyti, norint išlaikyti 0,75 m gylio farvaterį. Baidarėmis čia galima plaukioti visada, o katamaranais – atsižvelgiant į jų grimzlės gylį“, – aiškina G.Skamaročius, pridurdamas, kad kitąmet tikimasi ieškoti finansavimo valymo darbams pradėti.

Bene didžiausias šio vandens kelio potencialas – turistai iš Lenkijos. Tarp Druskininkų ir Gardino, netoli pasienio, į Nemuną įteka Augustavo kanalas. Iš viso kelionė pasroviui iš Augustavo į Druskininkus truktų tik pusantros valandos. Pernai į Nemuną Augustavo kanalu iš viso įplaukė 270 tūkst. lenkų turistų. Vėliau dalis jų į Gardiną kelionę tęsdavo autobusais arba upe prieš srovę.

Šiuo metu Lenkija ir Baltarusija derasi dėl galimybės Augustavo kanalu keliauti supaprastinta tvarka be vizų. Pasiekus susitarimą Lenkijos piliečiai galėtų į Druskininkus ar Birštoną atplaukti be Baltarusijos vizos. Pasak G.Skamaročiaus, tikėtina, kad pasiekus tokį susitarimą dėl panašių lengvatų su Baltarusija galėtų tartis ir Lietuva.

Kita proveržio galimybė – iki šiol neįsigaliojusi sutartis dėl supaprastinto judėjimo pasienio gyventojams, gyvenantiems 50 km atstumu nuo sienos. Į šią zoną patektų ir Vilnius bei Gardinas. Kol kas šio susitarimo nėra ratifikavusi Baltarusija.

Krovinių gabenimas tebėra vangus

Pernai Lietuvos vidaus vandenimis pervežta 1,8 mln. tonų krovinių, tačiau iš jų 1,2 mln. sudarė kroviniai, pervežti per Smiltynės perkėlą. Likusią dalį krovinių daugiausia savoms reikmėms plukdė Vidaus vandens kelių direkcijos laivai.

„Įvardyti konkrečių šias paslaugas teikiančių bendrovių, be mūsų, negalėčiau, tai yra tik vienkartiniai ir nedideli kiekiai. Tiesiai šviesiai kalbant, krovininė laivyba yra vangi. Tikimės, kad papildoma žemsiurbė užtikrins geresnį Nemuno kelią ir kai bus pasiekti garantiniai lygiai, galbūt prasidės ir aktyvesnė krovininė laivyba“, – sako A.Ivanauskas.

Viltys atgaivinti krovininę laivybą siejamos ir su Marvelės krovininių laivų prieplaukos Kaune veikla. Šiuo metu į projektą jau investuota beveik 3 mln. eurų, pastatyta 120 metrų ilgio prieplauka ir vyksta koncesininko paieškos. A.Ivanausko teigimu, birželio 3-iąją tikimasi sulaukti paraiškos ir toliau vykdyti reikalingus darbus viešojo ir privataus kapitalo part­nerystės principu.

Sutartį su koncesininku planuojama pasirašyti 25 metams, o į prieplauką dar papildomai investuoti 11 mln. eurų. Marvelės prieplaukoje galės būti kraunami įvairūs kroviniai: konteineriai, birios ir statybinės medžiagos, mediena ir kt. Kol kas Marvelės uostas stovi tuščias.

Sovietinės okupacijos metais laivyba Nemunu buvo kur kas intensyvesnė – 1985-aisiais buvo pervežta apie 2,5 mln. tonų krovinių. Daugiausia plukdytos statybinės medžiagos – žvyras ir gruntas. Žlugus statybos kombinatams krovinių gabenimas didžiausia šalies upe iš esmės nutrūko, nors kitose Europos valstybėse upės išlieka svarbios transporto arterijos, o šį ekologišką pervežimų būdą visokeriopai skatina ir ES. Būtent daugiausia už Bendrijos lėšas buvo įrengtos ir 12 mobiliųjų bei šešios stacionarios prieplaukos Nemune nuo Druskininkų iki Rusnės.

Investicijos neatsiperka

Kone kasmet visuomenei pristatomos įvairios strategijos, vizijos ar perspektyvos, kaip atgaivinti upių laivybą, tačiau daugelis jų lieka valdininkų stalčiuose ar yra nukeliamos į neapibrėžtą ateitį. Vis dėlto registruotų vidaus vandenų transporto priemonių skaičius šalyje nuolat auga ir šiuo metu siekia apie 71 tūkst. Daugiausiai jų yra trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, taip pat Marijampolėje. 2010-aisiais iš viso buvo registruota 62,5 tūkst. transporto priemonių.

Susisiekimo ministras R.Sinkevičius sako, kad užtikrinti laivybos sąlygas pagrindiniais vidaus vandens keliais, tokiais kaip Nemuno upe, viso sezono metu yra sudėtinga dėl aplinkosaugos reikalavimų, keliančių daug diskusijų.

Pasak ministro, Susisiekimo ministerija ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama atlikti Vandens įstatymo korekcijas, nes dabar galiojančios nuostatos draudžia statyti patvankas, kurios leistų palaikyti vienodą vandens gylį arba dirbtinai jį reguliuoti, kai upės nusenka. Todėl šiandien sunku užtikrinti garantinį vidaus vandens kelių laivybinį gylį.

Patvankų klausimas labai svarbus ir Marvelės prieplaukos perspektyvai. Ministro teigimu, dar 2012 m. buvo atlikta studija dėl krovininės prieplaukos steigimo ir atsipirkimo, kurioje teigiama, kad prieplauka būtų naudinga ir duotų teigiamą impulsą vandens transporto sektoriui Lietuvoje.

Kaip pabrėžia R.Sinkevičius, pagal Vidaus vandenų transporto kodeksą, vietinės reikšmės vidaus vandens keliai ir jų infrastruktūra, įskaitant prieplaukas ar uostelius, nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl didelė dalis rekreacijos skatinimo klausimų turėtų būti inicijuojamos būtent savivaldos lygmeniu.

„Nuolat raginame savivaldybes kreipti į tai daugiau dėmesio, mūsų užduotis tėra užtikrinti saugų farvaterį. Aktyviausios šioje srityje yra Birštono, Šilutės, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Vilniuje krantinės tvarkomos, tačiau nelabai numatomos vietos, kur laivams prisišvartuoti. Kaune ilgą laiką taip pat buvo stagnacija, bet pastaruoju metu jau atsirado trys prieplaukos, perspektyvoje planuojama sukurti sąlygas apiplaukti „Žalgirio“ areną“, – pasakoja Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas A.Ivanauskas.

Tačiau, pasak jo, nors pastaraisiais metais klausimų, susijusių su laivyba upėmis, sprendimai aktyvėja, investicijos į upių infrastruktūrą kol kas iš esmės neatsiperka, tad to belieka tikėtis ateityje.

Audronė Tamašauskaitė

Žvyrkelių asfaltavimas – vienas prioritetinių susisiekimo gerinimo klausimų. Susisiekimo ministerijos iniciatyva suradus papildomų finansavimo šaltinių, 2016–2017 m. numatoma įgyvendinti du naujus žvyrkelių asfaltavimo projektus.

„Keliams skiriamos investicijos ne tik skatina valstybės ekonomiką, tobulina kelių kokybę, bet ir sudaro palankesnes sąlygas žmonėms gyventi miesteliuose. Mūsų tikslas – išasfaltuoti žvyrkelius kaimo vietovėse, kad iš esmės pagerėtų žmonių gyvenimo kokybė“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Geresnių kelių laukia ir pas kaimo žmones skubantys medikai, ugniagesiai, pašto darbuotojai bei daugelio kitų paslaugų teikėjai.

„Išasfaltuotais keliais mes galėsime daug greičiau pristatyti spaudos leidinius prenumeratoriams, siuntas, nes kelionės žvyrkeliais trunka gerokai ilgiau – esi priverstas važiuoti lėčiau, laviruodamas tarp duobių, kad apsaugotum automobilį. Be to, po žiemos žvyrkeliai būna itin sunkiai išvažiuojami“, – pasakoja Linkmenų pašto laiškininkas Sigitas Mackonis.

Taigi išasfaltuoti per gyvenvietes besidriekiančius kelius, taip pat trumpas žvyruotas kelių atkarpas, jungiančias asfaltuotus valstybinės reikšmės kelius, – tikrai aktualus nūdienos siekis, kurį užsimojo įgyvendinti Susisiekimo ministerija.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 7 tūkst. km valstybinės reikšmės žvyrkelių, kuriems išasfaltuoti pinigų tradiciškai trūksta.

Europinei paramai žvyrkeliams asfaltuoti priartėjus iki nulio, Susisiekimo ministerija rado problemos sprendimo būdą – pakvietė finansiškai prisidėti Žemės ūkio ministeriją, administruojančią Europos Sąjungos (ES) paramą, kurios dalis galėtų būti skiriama būtent tokiems kaimo keliams.

Ledai pajudėjo – 2015 m. pradžioje abiejų ministerijų vadovai sukirto rankomis. Sutarta atrinkti būtinus asfaltuoti valstybinės reikšmės žvyrkelius, nenuskriaudžiant nė vieno šalies regiono, ir skirti ES paramos bei kitų finansavimo šaltinių lėšas šių kelių atnaujinimo projektams įgyvendinti.

Startas – jau šiemet

„Jokia paslaptis, kad kelionės žvyrkeliais ne tik nepatogios, didina transporto priemonių degalų sunaudojimą, bet ir kenkia žmonių sveikatai – dulka, teršia aplinką. Pavasario polaidžio metu daugelyje neasfaltuotų kelių eismas iš viso neįmanomas. Būtent todėl Susisiekimo ministerija pakvietė kolegas iš Žemės ūkio ministerijos kartu gerinti kelių kaimo vietovėse būklę“, – sako ministras R.Sinkevičius.

Tai pirmas toks dviejų ministerijų susitarimas, kuriuo rastas naujas būdas gauti papildomų pinigų iš ES žvyrkelių asfaltavimo darbams finansuoti.

Šis eksperimentinis projektas pradedamas jau šiemet. Jo metu bus asfaltuojami žvyrkeliai, einantys per kaimo gyvenvietes, kuriose gyvena iki 1000 gyventojų.

2016–2017 m. numatoma išasfaltuoti apie 115 km kelių su žvyro danga Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regionuose.

Preliminariai šiems keliams atnaujinti teks apie 29 mln. eurų. Numatoma, kad ES investicijos sudarys 14,3 mln. eurų. Jos bus skirtos iš 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos. Svarbu pabrėžti, kad prieš tai buvusiais finansiniais laikotarpiais šios programos lėšomis valstybinių rajoninių žvyrkelių asfaltavimas nebuvo remiamas.

Dalį lėšų ketina skirti ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Mažiau žvyruotų ruožų

Gera žinia ir ta, kad šiemet iš Kelių plėtros ir priežiūros (KPP) programos bus skirta net 70 mln. eurų tikslinių lėšų vadinamajam „zebrų“ projektui, t.y. trumpų žvyrkelių ruožų tarp asfaltuotų kelio atkarpų asfaltavimo darbams visoje Lietuvoje.

Palyginimui paminėsime, kad žvyrkeliams asfaltuoti pernai iš viso buvo skirta 25 mln., užpernai – 7 mln., 2013-aisiais – 14 mln. eurų.

„Logika paprasta. Miestelį asfaltuotu keliu pervažiavęs žmogus ir toliau nori važiuoti asfalto danga, bet patenka į dulkėtą ar duobėtą žvyrkelio ruožą, kurį turi įveikti, kad pasiektų kitą gyvenvietę ar rajono centrą. Maža to, automobilių kaskart daugėja, todėl šiame spartaus gyvenimo tempo amžiuje su tokiais nekokybiškais kelių lopais ilgiau taikstytis nebegalime“, – teigia ministras R.Sinkevičius.

Asfaltuoti trumpus žvyrkelių ruožus tarp asfaltuotų kelio atkarpų taip pat bus pradėta dar šiais metais. Šiemet ir kitąmet planuojama išasfaltuoti 209 žvyrkelių ruožus, kurių bendras ilgis siekia 492 kilometrus.

Kelių ruožai, kuriuos neatidėliojant reikia asfaltuoti, buvo atrinkti pagal kelis pagrindinius kriterijus: eismo intensyvumą, įtaką ekonominiams regiono rodikliams, galimybę užtikrinti geresnį susisiekimą su valstybinės reikšmės magistraliniais, krašto ir rajoniniais keliais. Atsižvelgta ir į ekspertų pasiūlytus prioritetus.

Beje, savivaldybės, ketinančios asfaltuoti joms priklausančius žvyrkelius pagal KPP programą, jau nuo šių metų gali teikti paraiškas finansavimui gauti.

Užs. Nr. VPL1038

Susisiekimo ministerija vakar vykusiame aukcione pardavė vieną iš turimų lengvųjų automobilių  ir įgyvendino Vyriausybės nutarimą nuo 2010 m. liepos 1 d. savo reikmėms turėti nedaugiau keturių automobilių.

„Siekdami valstybės lėšų taupymo, patys inicijavome Vyriausybės nutarimą dėl turimų lengvųjų automobilių skaičiaus mažinimo iki keturių transporto priemonių, todėl džiaugiamės, jog vieni iš pirmųjų šį nutarimą ir įgyvendinome“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Pasak E. Masiulio, taip pat nuspręsta pereiti prie aktyvesnio ekologiško transporto naudojimo ir vietoje automobilių naudotis dviračiais.

„Ministerijos darbuotojai yra ne tik skatinami aktyviai naudotis šia transporto rūšimi, jų poreikiams buvo įsigyti du tarnybiniai dviračiai“ – pabrėžė ministras Eligijus Masiulis. Dviračiais darbuotojai gali naudotis darbo metu ir jie turi visus transporto priemonėms būtinus žymėjimus.

Tarnybinių automobilių, kuriuos gali turėti biudžetinės įstaigos, skaičius yra apribotas Vyriausybės nutarimu „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“. Vadovaujantis šiuo nutarimu, nuo šių metų liepos mėnesio ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija gali turėti ne daugiau kaip 4 tarnybinius lengvuosius automobilius, skirtus naudoti tarnybos reikmėms.

Seimas nebalsuos dėl interpeliacijos susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, todėl jis lieka poste. Seimas ketvirtadienį pritarė specialios parlamentarų komisijos nutarimo projektui, kuriuo siūlyta pritarti ministro atsakymams į interpeliacijos iniciatorių pateiktus klausimus: už tai balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 49, o susilaikė 14 parlamentarų.

Nepasitikėjimą ministrui inicijavo opozicijoje esantys socialdemokratai, kuriuos parėmė opozicijai priklausantys “darbiečiai” bei “tvarkiečiai” – iš viso 44 parlamentarai.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis tvirtino, kad ministras į daugelį klausimų atsakė paviršutiniškai.

“Balsavimo rezultatai atspindėjo tai, ką mes bandėme pasakyti – kad interpeliacija buvo organizuojama ne remiantis kokiais nors dalykiniais kaltinimais, o bandymais išjudinti dabartinę valdančiąją koaliciją. Šis balsavimas, mano galva, tik patvirtino, kad valdančioji koalicija dar egzistuoja”, – paskelbus balsavimo rezultatus žurnalistams sakė E.Masiulis.

Seimo nariai teikdami interpeliaciją susisiekimo ministrui Egidijus Masiuliui pareikalavo atsakyti į 33 klausimus, susijusius su Lietuvos pašto informacinių technologijų ir telekomunikacijų veiklos reguliavimo sritimi, oro bei jūrų uostų, laivininkystės, geležinkelių ir kelių valdymo sektorių veikla, kadrų politika.

Interpeliacijos iniciatoriams kelia abejonių vykdomos reformos ir kadrų politika tiek pačioje Susisiekimo ministerijoje, tiek atskirose įmonėse. V.Mazuronis klausė, “ar tai nėra pačios susisiekimo sistemos naikinimas arba stūmimas link iš esmės prichvatizavimo. Mes uždavėme klausimus. Mes uždavėme klausimus, kas vyksta pašte, oro uostuose, pertvarkant šiose institucijose darbą. Kodėl Vilniaus oro uosto atsilikimas nuo Rygos oro uosto nuolatos didėja? Mes klausėme, kokia ateitis laukia Klaipėdos jūrų laivininkystės ir kam konkrečiai ministras numatęs ją parduoti. Mes klausėme kokius struktūrinius pakeitimus ministras numato geležinkelių sektoriuje ir koks jų ekonominis pagrįstumas, bei kam tai naudinga, valstybei, ar kokiam nors geram dėdei?”

Opozicijos atstovai klausė, kodėl Klaipėdos jūrų uosto direktoriumi reikėjo būtinai paskirti vieną iš Liberalų sąjūdžio partijos lyderiu Eugenijų Gentvilą, kaip ministras galėjo proteguoti Andrių Urboną į “Lietuvos pašto” generalinio direktoriaus pareigas nepasiteiravęs apie jo darbą prieš tai jo buvusioje darbovietėje, “ar dabartiniam tarptautinio Vilniaus oro uosto direktoriui ponui Vaišvilai užtenka patirties, įgytos Klaipėdos viešbučio ir kazino administravime”.

Posėdyje dalyvavęs Andrius Kubilius pareiškė, kad “Tėvynės sąjungos partijos prezidiumas vakar priėmė vienbalsiai rekomendaciją, frakcijai nepalaikyti interpeliacijos susisiekimo ministrui E. Masiuliui. Ir šiandien frakcija taip pat vienbalsiai tokiai pozicijai pritaria”.

Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio deleguotas susisiekimo ministras Eligijus Masiulis išsilaikys poste, nes interpeliacija nėra paremta esminiais priekaištais.

“Aš tikiu, kad atsilaikys”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Anot jo, E.Masiulį palaiko Tėvynės sąjunga, kurios prezidiumas trečiadienį vieningai nusprendė neparemti interpeliacijos.

“Ji nėra paremta jokiais turinio priekaištais iš esmės, tai grynas politikavimas, vis dar matomas iš opozicijos, ypač socialdemokratų noro stabdyti koalicijos darbą. Tie dalykai, kuriuos koalicija įgyvendina plėšydama tuos įtakos tinklus ir voratinklius energetikoje, teisėtvarkoje ar tame pačiame susisiekime, man atrodo, tikrai kelia didelį siaubą buvusiai valdžiai, posovietinei nomenklatūrai”, – tvirtino A.Kubilius.

Ministro pirmininko vertinimu, toks pasipriešinimas virto interpeliacija.

Slaptame balsavime ministro nušalinimui nuo pareigų turi pritarti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių – bent 71 parlamentaras.

Netrukus Seime bus svarstoma interpeliacija susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, mat kad būtų pradėta ši procedūra, surinkti 44 Seimo narių parašai. Balsavimo išvakarėse nusprendėme pasidomėti, ką apie šio ministro veiklą mano Lietuvos gyventojai. Jų vertinimai tikriausiai suglumins interpeliacijos šalininkus, nes iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos apklausos paaiškėjo, kad tik 1 proc. respondentų mano, jog E.Masiulis turėtų būti atstatydintas, nes dirbo prastai ir jo veiklą lydėjo skandalai.

“Net 97,2 proc. apklaustųjų mano, kad E.Masiulis neturėtų būti atstatydintas, nes dirba gerai arba yra daug už jį blogiau dirbančių ministrų. Apklaustieji tvirtino, kad visa ši akcija tėra tušti politiniai žaidimai, o E.Masiulis kažkam trukdo”, – teigia “Prime consulting” direktorius Saulius Olencevičius.

Kartu teiravomės, kokią respondentai prognozuotų pastarąjį mėnesį skandalingais pareiškimais garsėjusio Arūno Valinsko ateitį. Net trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė maną, kad A.Valinskui greitai politika atsibos ir jis ją mes, o dar maždaug penktadalis įsivaiduoja, jog šis politikas tiesiog susikompromituos.

Netrukus bus svarstoma interpeliacija susisiekimo ministrui E.Masiuliui. Jūsų vertinimu, ar jis turėtų būti atstatydintas?

Ne, yra daug blogiau už jį dirbančių ministrų   53,8 proc.
Ne, jis dirba gerai   43,4 proc.
Nežinau / neturiu nuomonės   1,8 proc.
Taip, jis dirbo prastai, jo veiklą lydėjo skandalai   1 proc.

Kokią prognozuotumėte A.Valinsko ateitį?

Jam pačiam greitai politika atsibos ir jis ją mes   75 proc.
Jis taps politikos skandalistu ir susikompromituos   18,8 proc.
Jis taps politikos chuliganu ir radikalu   3,6 proc.
Jis taps nuosekliu, darbščiu, charizmatišku politiku   1,8 proc.
Jis stiprės kaip politinė figūra ir galbūt ateityje net taps prezidentu   0,4 proc.
Nežinau / neturiu nuomonės   0,4 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. gegužės 3–5 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina

Parlamento nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydami išsiaiškinti, ar interpeliacija susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui nepažeidžia Seimo statuto nuostatų. Tokias abejones sukėlė interpeliacijos dokumentas, kurio elektroniniuose duomenyse kaip autorius nurodomas įmonės pavadinimas.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis per oro erdvės uždarymo suirutę sako dar aiškiau supratęs, kad Lietuva, kilus tokiai sumaiščiai dėl oro transporto, tampa visiškai izoliuota, tad būtinai reikia patogesnio ir greitesnio traukinių susisiekimo su Europa.

“Iki šiol esame tarsi užkampyje ir beveik negalime naudotis puikiai išplėtota Vakarų Europos geležinkelio infrastruktūra”, – konstatuoja akivaizdų faktą.

Ministras žada, kad jau gegužę Lietuvos pasienyje su Lenkija bus paklotas pirmasis siaurojo europietiško geležinkelio bėgis, o visą modernią atkarpą nuo Šeštokų iki Kaune ketinamo statyti geležinkelio krovinių terminalo planuojama baigti iki 2013-ųjų pabaigos. Tiesa, jau nuo 1994 m. vis žadamas “Rail Baltica” projektas įgyvendinimo stadiją pasiekė mažiausiai ambicinga forma. Kažkada planuotas kaip šiuolaikinius greitaeigius traukinius 200 km/h greičiu skraidinsianti trasa, dabar geležinkelis bus tiesiamas ant to paties senojo pylimo, kuriuo traukiniai tegalės kursuoti 100–110 km/h greičiu.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras tvirtina, kad toks paprasčiausias variantas pasirinktas dėl dviejų priežasčių: jis pigiausias, be to, kloti visiškai naują ir tiesesnį geležinkelio kelią iki sienos su Lenkija trukdo privačios žmonių žemės valdos. Skaičiuojama, kad “Rail Baltica” atkarpa Lietuvai atsieis 850 mln. Lt, maždaug 60 proc. šių lėšų tikimasi gauti iš ES.

E.Masiulis negaili kritikos savo pirmtakams: “Iki šiol nebuvo padaryta visiškai nieko, “Rail Baltica” tebuvo visiškai popierinis projektas”.

Tačiau politikų atmintis – trumpa. Štai dabartinio europarlamentaro Zigmanto Balčyčio praėjusios savaitės pareiškimas: “Pastarųjų dienų įvykiai tik dar labiau paryškina, kad be “Rail Balticos” Lietuva yra atskirta nuo Europos. Prancūzijoje oro uostuose įkalinti vokiečiai namo gali grįžti traukiniais, kaip ir dauguma kitų Vakarų Europos gyventojų. O keleiviai iš Lietuvos tokios galimybė neturi”. Gal jis jau užmiršo, kad 2001–2005 m. pats buvo susisiekimo ministras? Per tiek laiko geležinkelį buvo galima bent jau pradėti tiesti.

Islandijos ugnikalnis patvirtino ir dar vieną “Rail Baltica” silpnąją grandį: šis projektas iš tiesų reikalingas tik Lietuvai, nors yra planuojamas kaip trasa, per Taliną, Rygą ir Vilnių sujungsianti Helsinkį ir Varšuvą. Estijos premjeras Andrus Ansipas praėjusią savaitę nepraleido progos dar kartą viešai suabejoti tokio projekto ekonomine nauda, panašias abejones išdėstė ir Latvijos geležinkelių vadovai.

Tačiau Lietuvos optimizmo tai nemažina. “Manau, kad oro susisiekimo krizė bus papildomas argumentas mums prašant ES paramos”, – apibendrina E.Masiulis.

Ministras pirmininkas susisiekimo ministrui E. Masiuliui inicijuojamą interpeliaciją vertina kaip galimybių sugriauti Valdančiąją koaliciją ieškojimą. Premjeras neatmeta galimybės, kad interpeliacijos susisiekimo ministrui pagalba socialdemokratai bando dangstyti korupciją.

„Visų ligšiolinių ankstesnės valdžios laikotarpiu supintų nomenklatūrinių ir teisėsaugos voratinklių sutraukymas kai kuriuos, pripratusius prie tokių tinklų naudojimo, gąsdina“, – sakė A. Kubilius interviu „Žinių radijui“ metu.

Balandžio 27 dieną Seimo pirmininkei Irenai Degutienei buvo įteiktas nepasitikėjimo Susisiekimo ministru Egidijumi Masiuliu tekstas. Po juo pasirašė 44 Seimo nariai, atstovaujantys Tvarkos ir teisingumo, Socialdemokratų, Darbo ir Krikščionių partijos.

“Tvarkiečių” frakcijos Seime seniūno Valentino Mazuronio teigimu, tai yra tik mažiausiai dvi savaites truksiančio proceso pradžia. “Įteiktoje interpeliacijoje E. Masiuliui pateikiamos kelios dešimtys klausimų iš įvairių Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferai priklausančių ūkio sričių. Pradedant “Lietuvos pašto” vadovo įdarbinimu, baigiant pasiūlymais valstybinius kelius perduoti į privačias rankas. Klausimai svarbūs ir aktualūs, o ar į juos ministras atsakys išsamiai ir sąžiningai – bus matyti”, – sakė politikas.

Pateikti interpeliaciją ministrui gali ne mažiau kaip penktadalis – 29 iš 141 – Seimo narių. Ministras atstatydinamas, jei už tai per slaptą balsavimą balsuoja daugiau kaip pusė – 71 – Seimo narių.

Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, pirmieji sprendimai dėl Lietuvos geležinkelių integravimo į Vidurio ir Vakarų Europos geležinkelių tinklą buvo padaryti dar 1993 metais. Kelios šalies Vyriausybės priėmė dešimtis nutarimų, vienaip ar kitaip susijusių su europinės vėžės geležinkeliu Lietuvoje, t.y. „Rail Baltica“ projektu. Nuo 1998 iki 2009 metų atlikta bent 12 įvairių su „Rail Baltica“ susijusių studijų bei analizių, kurių vertė siekia keliolika milijonų litų.

„Gegužės 10 dieną pradedami rekonstrukcijos darbai bus reali šio daug metų tik popieriuje buvusio projekto įgyvendinimo pradžia“, – sako E. Masiulis.

Ministras žada, kad visą modernią atkarpą nuo Šeštokų iki Kaune ketinamo statyti geležinkelio krovinių terminalo planuojama baigti iki 2013-ųjų pabaigos. Tiesa, jau nuo 1994 m. vis žadamas “Rail Baltica” projektas įgyvendinimo stadiją pasiekė mažiausiai ambicinga forma. Kažkada planuotas kaip šiuolaikinius greitaeigius traukinius 200 km/h greičiu skraidinsianti trasa, dabar geležinkelis bus tiesiamas ant to paties senojo pylimo, kuriuo traukiniai tegalės kursuoti 100–110 km/h greičiu.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras tvirtina, kad toks paprasčiausias variantas pasirinktas dėl dviejų priežasčių: jis pigiausias, be to, kloti visiškai naują ir tiesesnį geležinkelio kelią iki sienos su Lenkija trukdo privačios žmonių žemės valdos. Skaičiuojama, kad “Rail Baltica” atkarpa Lietuvai atsieis 850 mln. Lt, maždaug 60 proc. šių lėšų tikimasi gauti iš ES.

Balandžio 7 d. Vyriausybė pripažino „Rail Baltica“ valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Savo palaikymą projektui „Rail Baltica“ išreiškė ir Europos Komisijos viceprezidentas, transporto komisaras Siim Kallas.

Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei buvo įteiktas nepasitikėjimo Susisiekimo ministru Egidijumi Masiuliu tekstas. Po juo pasirašė 44 Seimo nariai, atstovaujantys Tvarkos ir teisingumo, Socialdemokratų, Darbo ir Krikščionių partijos.

“Tvarkiečių” frakcijos Seime seniūno Valentino Mazuronio teigimu, tai yra tik mažiausiai dvi savaites truksiančio proceso pradžia. “Įteiktoje interpeliacijoje E. Masiuliui pateikiamos kelios dešimtys klausimų iš įvairių Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferai priklausančių ūkio sričių. Pradedant “Lietuvos pašto” vadovo įdarbinimu, baigiant pasiūlymais valstybinius kelius perduoti į privačias rankas. Klausimai svarbūs ir aktualūs, o ar į juos ministras atsakys išsamiai ir sąžiningai – bus matyti”, – sakė politikas.

Pateikti interpeliaciją ministrui gali ne mažiau kaip penktadalis – 29 iš 141 – Seimo narių. Ministras atstatydinamas, jei už tai per slaptą balsavimą balsuoja daugiau kaip pusė – 71 – Seimo narių.

Keturios opozicinės Seimo frakcijos artimiausiomis dienomis planuoja baigti rašyti interpeliacijos susisiekimo ministrui liberalui Eligijui Masiuliui tekstą ir pradės rinkti parlamentarų parašus.

“Jei nekils nenumatytų nesklandumų, tekstas bus baigtas ryt, poryt”, – pirmadienį BNS sakė opozicijos lyderis “darbietis” Vytautas Gapšys.

Anot jo, interpeliacijos tekstą pavesta rašyti vienam parlamentarui, bet visų opozicinių frakcijų atstovai jam gali teikti medžiagos.

Baigus tekstą, šią savaitę bus pradėti rinkti parašai dėl interpeliacijos pateikimo.

Pateikti interpeliaciją ministrui reikalaudama paaiškinti priimtų sprendimų motyvus gali ne mažiau kaip penktadalis – 29 iš 141 – Seimo narių.

Klausimus susisiekimo ministrui formuluoja Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos, Darbo partijos, partijos “Tvarka ir teisingumas” bei Krikščionių partijos frakcijos. Jos parlamente turi 65 atstovus.

Klausimą dėl susisiekimo ministro atsakomybės opozicija pradėjo kelti teismui suėmus buvusį Lietuvos pašto vadovą Andrių Urboną. Jis įtariamas sukčiavęs dar prieš ateidamas dirbti į Lietuvos paštą. Pernai rudenį A.Urbonas į įmonės generalinio direktoriaus pareigas paskirtas be konkurso.

Į interpeliaciją Vyriausybės narys turi atsakyti ne vėliau kaip per dvi savaites. Išklausęs ministro atsakymus Seimas sudaro redakcinę komisiją nutarimo projektui dėl interpeliacijos parengti.

Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Priėmus tokį nutarimą ministras turi atsistatydinti.

Opozicija šią kadenciją inicijavo interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui liberalui Gintarui Steponavičiui, tačiau ministras postą išlaikė.

Šiuo metu valdančioji dauguma formaliai nebeturi daugumos Seime. Oficialiai ją palaiko 70 parlamentarų iš 141.