Tag Archive | "susitaikymas"

Kaip sutaikyti visuomenę ir teisėsaugą

Tags: , ,


Permainų teisėsaugos sistemoje šiemet bus, bet ne tokių esminių, kokios galėtų didinti pasitikėjimą ja.

Teismai užversti šimtais tūkstančių bylų, dauguma jų – civiliniai ginčai, tačiau tik kas septintas mūsų šalies pilietis Lietuvoje vykdomu teisingumu pasitiki. Nors vis gausėjančios bylos teismuose turėtų rodyti didėjantį piliečių suvokimą, kad teisingumo reikia ieškoti teisme, o ne rėkaujant, kumščiais mosuojant, linčo teismą rengiant, tačiau 2010-ieji išsiskyrė būtent tuo, kad vadinamosios pedofilijos bylos tyrimą bandyta perduoti žiniasklaidai, o teismo funkciją ir net bausmės vykdymą – miniai, linčo teismui.
Beje, teisminių ginčų daugėja visose šalyse – Lietuvos atvejis šiuo požiūriu tikrai neišskirtinis. Tačiau visoje ES savo šalies teisingumo sistema labiausiai nepasitiki būtent lietuviai. Ar 2011-aisiais bus kokių pokyčių, galinčių sumažinti šį nepasitikėjimą?

Reikia ne tik protingų teisės aktų, bet ir proto juos taikant

Metų pradžioje pagaliau galėsime susipažinti su kolektyvinio, arba grupės, ieškinio įstatymo projektu. Tiesa, įsigalioti jis galėtų ne anksčiau kaip 2012-aisiais. Pavasarį svarstyti bus pateiktas naujas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK), nes lig šiol Lietuvoje vis dar galiojo sovietinis. Seime jau maždaug metai guli Civilinio ir baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimai, numatantys paprastų, lengvų bylų srauto atskyrimą nuo sudėtingesnių, teismų elektronizavimą, pavyzdžiui, elektroninių šaukimų įteisinimą.
Nuo sausio 1 d. įsigalios ATPK pakeitimai, užtikrinsiantys greitesnius ir pigesnius teismo procesus. Pavyzdžiui, asmuo per dešimt darbo dienų savo noru galės sumokėti baudą, lygią pusei jam paskirtos minimalios Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos. Pilietis gali mokėti mažesnę baudą, o valstybė greitai gauna pinigus į biudžetą, išvengia brangių teismo ir nuobaudų vykdymo procesų.
Tai bene ir visos šiemet numatomos naujovės. Jomis tikimasi pasiekti, kad eilės teismuose būtų mažesnės, teismo procesai greitesni – tai bent kiek išjudintų nuo bylų “užsikimšusius” teismus. Tačiau advokato, žmogaus teisių gynėjo Kęstučio Čilinsko nuomone, šios permainos tik kosmetinės, ir niekas iš esmės nuo to nepasikeis. O Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininko Stasio Šedbaro manymu, leisdami naujus įstatymus visuomenės ir teisėsaugos nesutaikysime. “Ne vien įstatymų tekstas, bet sveikas protas juos taikant yra didžiausia problema”, – įsitikinęs parlamentaras.
Vis dėlto, kaip pastebi Vilniaus universiteto profesorius advokatas Vytautas Mizaras, teismuose yra nedidelių, tačiau gerų tendencijų: teisėjai atviriau bendrauja su visuomene, kai kurie teismai atsinaujina, keičiasi vadovai. “Pastaruoju metu judame į priekį, o kurį laiką judėjome atgal”, – konstatuoja ir Žmogaus teisių gynimo institutui vadovaujantis buvęs teisėjas Henrikas Mickevičius.
Šiokių tokių rezultatų duoda prezidentės taikoma teisėjų pasirinkimo sistema. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako matąs “labai šviesius žmones, tampančius teismų pirmininkais”.
Tačiau blogai, kad problemos, galinčios pakeisti padėtį iš esmės, apeinamos. Pavyzdžiui, H.Mickevičiaus manymu, teismų sistema nesikeičia, nes teisėjai dirba kelis dešimtmečius, nemaža dalis – iki pat pensijos. Per metus į teismus naujų, sistemoje dar nedirbusių teisėjų ateina dirbti maždaug dvidešimt, per pastarąjį dešimtmetį – apie 230. Tai mažiau nei trečdalis visų teisėjų. Ir nors teisininkai nuolat pabrėžia darbo krūvio neatitinkantį darbo užmokestį (apylinkės teismų, kuriems ir tenka didžiausias darbo krūvis, teisėjai vidutiniškai uždirba 4,5 tūkst. Lt, atskaičius mokesčius), didelę atsakomybę, teisėjo mantijos atsisako vos vienas kitas. Štai pernai savo noru iš teisėjų atleisti trys, užpernai du.
O nepaisant kritikos ir abejonių dėl kai kurių teisėjų sąžiningumo, už teisėjo vardo pažeminimą pernai atleisti keturi, o 2008 ir 2009 m. – nė vieno. Tai tik paaiškina, kodėl iniciatyvą imtis permainų teismuose ir prokuratūroje dažniausiai rodo ne patys teisėjai ar prokurorai, o visuomenės atstovai ar politikai.

Ar rasime nešališkų tarėjų

Teisėjų tarybos narys, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkas Ričardas Piličiauskas nepasitikėjimą teisėjais vertina kaip vieną didžiausių teismų ir valstybės problemų. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigiamu pokyčiu šia kryptimi laiko nuo pernai liepos teismuose pradėtus daryti garso įrašus. “Dalį teisėjų tai privertė elgtis korektiškiau. Ir žmonės, kurie kartais būdavo panašūs į “betmenus”, tapo normaliais žmonėmis”, – tvirtina ministras.
Ar dar galima tobulinti atranką į teisėjus? S.Šedbaro manymu, teisėjų atranka dabar kokybiškesnė, ir tai lemia, kad teisėjų kvalifikacija gerėja, tereikia jiems nepasiduoti politikų ar tam tikrų grupių spaudimui. “Teisėjų atrankoje dalyvauja visuomenės atstovai, į jų nuomonę atsižvelgiama, t.y. visuomenė tiesiogiai lemia teisėjo karjerą ir vertinimus. Mano nuomone, tai skaidri sistema”, – sako ir LVAT pirmininkas.
Tačiau aktyvūs visuomenės veikėjai Darius Kuolys, K.Čilinskas tvirtai tiki, kad padėtis į gerąją pusę keistųsi tik į teismų darbą įtraukus visuomenės atstovus. Apie tarėjų institutą, sudarytą iš visuomenės atstovų, kalbama nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. “Kai toks didelis korupcijos lygis, kitos priemonės padėti jau nebegali. Kai kurie teisėjai kalba, kad du iš trijų yra korumpuoti”, – argumentuoja K.Čilinskas.
LVAT pirmininkas R.Piličiauskas sako, kad visuomenės atstovai galėtų dalyvauti administracinių teismų nagrinėjamose viešojo intereso gynimo bylose, kai nagrinėjami bendruomenei svarbūs statybų, teritorijų planavimo klausimai. R.Piličiauskas tikisi, kad 2011 m. bus rimtai diskutuojama dėl tam reikalingų konkrečių Konstitucijos pataisų, ir gal net jos bus priimtos.
Žmogaus teisių gynimo instituto vadovas H. Mickevičius teigia, kad kai kuriose šalyse teisėjas ir ginčo šalys sėdi prie apskrito stalo, t.y. viename lygyje; po teismo proceso teisėjas “žmogiška” kalba aiškina teismo motyvus. Ar galime, ar ne tai įsivaizduoti Lietuvoje?
Tačiau VU profesorius Vytautas Mizaras mano visiškai priešingai: “Taip, visuomenė nepasitiki teismais. Bet klausimas, ar ji pati savimi pasitiki. Tad ir jokios naudos tarėjų institutas neduotų. Priešingai, galėtų padėtį netgi pabloginti, nes mūsų valstybė per maža, kad rastume neutralių, niekieno įtakai nepasiduodančių visuomenės atstovų.”

Rengiasi stiprinti prokurorų “dantis”

Vadinamoji pedofilijos byla atskleidė ir Generalinės prokuratūros darbo spragas. Pasak parlamentaro S.Šedbaro, nuo prokuratūros taip pat reikia “nuplauti nepasitikėjimo ir neveiklumo purvą”. Konstatuota, kad dabartinė trijų grandžių prokuratūra neefektyvi, tad svarstoma palikti tik dvi. Beje, apie tai diskutuota ir prieš penkerius metus.
Seime savo eilės laukia ir įstatymo projektas, kuriuo siūloma sustiprinti prokurorų galias, kad šie galėtų labiau kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, o dabar esą tų galių per mažai. “Dantis prokurorams šiuo požiūriu reikia grąžinti. Kad prokuroras galėtų tyrėją išsikviesti ir reikalauti paaiškinti, duoti nurodymus”, – aiškina S.Šedbaras ir tiki, kad šiemet taip reikalingas įstatymas bus priimtas.
“Veidas” jau rašė, kad Lietuvoje lig šiol niekas neskaičiavo, kiek kainuoja ikiteisminiai tyrimai, – juk kartais gaudant vištų vagį išleidžiama neproporcingai daug, o rezultatas būna apgailėtinas. S.Šedbaro teigimu, ir toliau bus tęsiama policijos tyrėjų korpuso pertvarka, tačiau greitų rezultatų čia tikėtis taip pat neverta. Sukurti korpusą profesionalių kompetentingų tyrėjų, nuo kurių surinktų duomenų iš esmės ir priklauso ikiteisminio tyrimo baigtis, nebus lengva.
“Prognozių” pašnekovai abejoja, jog numatomos ir jau įgyvendinamos permainos pasitikėjimą teisėsauga padidins jau šiemet, tačiau viliasi, kad jis bent jau didės. Be to, neaišku, ir ar viskas, kas siūlom, bus įgyvendinta. “Visuomenė turi patikėti pokyčių tvarumu, o tai užtruks”, – neabejoja R.Šimašius.
Tačiau niekas nekliudo kiekvienam teisėjui, kiekvienam prokurorui prisidėti prie pasitikėjimo teisingumu didinimo jau dabar, tiriant kiekvieną bylą.

PRGN. teismai
Box 1
Teismais pasitiki vis mažiau, o policija – daugiau
Pasitikėjo teismais (proc.)
1998 m.    2000 m.    2002 m.    2004 m.    2006 m.    2008 m.    2009 m.    2010 m.
16    18    17    24    19    19    17    14
Pasitikėjo policija (proc.)
22    28    32    32    30    31    34    35
Šaltinis: “Vilmorus” / “Lietuvos rytas”

Box 2
Visuomenės pasitikėjimas teisėsauga ES ir Lietuvoje
Vieta    Linkę pasitikėti (proc.)
1. Danija     80
8. Estija    52
20. Lenkija    31
24. Latvija     26
27. Lietuva    15
ES šalių vidurkis    43
Šaltinis: Eurobarometras, 2009 m. ruduo

Box 3
Bylų skaičius teismuose (tūkst.)*

2006 m.     253
2007 m.    260
2008 m.     319
2009 m.    379
2010 m. 11 mėn.     327
*Gauta nagrinėti visų kompetencijų ir instancijų teismuose.
Šaltinis: Nacionalinė teismų administracija

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...