Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kabinete vis dėlto buvo sukurptas susitarimas, kurį trijų valdančiųjų partijų vadovai sutvirtino parašais. Tiesa, šis dokumentas labiau primena ketinimų protokolą, rašo „Lietuvos rytas“.

Vieni jo punktai įvardija aiškesnius tikslus, kiti – gana migloti, o trečiuose teigiama, kad partijos tebeturi skirtingą nuomonę.

Po to, kai Andrius Kubilius ir Eligijus Masiulis pakalbėjo apie tai, kad koalicija išlieka ir yra pasirengusi dirbti toliau, Algis Čaplikas priminė, jog visiems šiems punktams dar turės pritarti įsiaudrinusios valdančiosios Seimo frakcijos.

“Tikiuosi, kad tai bus įgyvendinta ir mums nereikės sugrįžti prie susitarimo dėl susitarimo. Tikiuosi, kad bus ramios Kalėdos ir geri Naujieji metai”, – iškilmingai apibendrino liberalcentristų lyderis.

Įsiliepsnojusios diskusijos dėl siūlomų biudžeto deficito mažinimo būdų kėlė abejonių valdančiosios koalicijos gyvybingumu, rašo „Kauno diena“. Jos liberalusis sparnas reiškė pasipiktinimą Tėvynės sąjungos susitarimais su opozicija dėl kai kurių naujų mokesčių įvedimo ar kitokių fiskalinių priemonių, kuriomis galėtų būti gelbėjamas biudžetas.

Savo ruožtu ketvirtadienį opozicinė Socialdemokratų partija išplatino pareiškimą, kuriame pripažįsta nepritarianti kitų metų biudžetui ir toms priemonėms, kurias pasirinko valdantieji.

“Socialdemokratai negali pritarti tokiam biudžeto projektui, kuriame nėra progresinių mokesčių įstatymo, prastai paruošta dalis dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir iki 1 000 litų nedidinamas minimalus atlyginimas”, – teigė Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Tačiau, kita vertus, opozicija pareiškė suprantanti, kad susitarusiems valdantiesiems biudžetą priimti pavyks ir be opozicijos balsų.

Pasiektas bendras susitarimas dėl finansinės drausmės griežtinimo rodo vieningą Europos Sąjungos (ES) politinę valią prisiimti atsakomybę už Europos ekonominę ateitį ir ryžtą nedelsiant spręsti euro zonos skolų krizės problemas. Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės vertinimu, tai labai reikšmingas žingsnis į priekį, kurio jau seniai reikėjo.

Belgijos sostinėje susirinkę ES valstybių vadovai ankstyvą penktadienio rytą sutarė dėl griežtos finansinės disciplinos ir taupymo priemonių, būtinų euro zonos skolų krizei įveikti. Apie tai praneša ELTA.

“Džiaugiuosi, kad absoliuti ES valstybių dauguma supranta, kokioje sudėtingoje padėtyje atsidūrė Europos ekonomika, ir žengė labai svarbų žingsnį stiprinant fiskalinę, ekonominę drausmę ir atsakingą elgesį su finansais”, – sakė Lietuvos vadovė.

Tolesnėse ES vadovų diskusijose siūloma, jog šis susitarimas būtų taikomas septyniolikai euro zonos valstybių, prie kurių galėtų prisijungti ir likusios ES narės, siekiančios vykdyti atsakingą ekonominę ir fiskalinę politiką.

Prezidentės teigimu, tai reiškia, jog Europa vienijasi ir dar glaudžiau bendradarbiaus ekonominės politikos koordinavimo klausimais.

Pasak Lietuvos vadovės, atsakingu finansų valdymu pasižyminčios Baltijos ir Šiaurės valstybės palaiko ES Vadovų Tarybos sprendimus. Šie sprendimai buvo neišvengiami, juos reikėjo priimti jau anksčiau, neleidžiant ES skolų krizei gilėti.

Afganistano prezidentas Hamidas Karzai (Hamidas Karzajus) sudarė susitarimą su maištavusiais įstatymų leidėjais, kuris, regis, užkirs kelią galimai konstitucinei krizei dėl jo plano atidėti naujojo parlamento inauguraciją, šeštadienį sakė parlamentarai.

Atrodo, kad H.Karzai sutiko inauguruoti parlamentą trečiadienį, nors šią savaitę ir sakė, kad atideda šį veiksmą mėnesiui. Sutikdamas neatidėti inauguracijos prezidentas išvengia konfrontacijos su įstatymų leidėjais, grasinančiais pradėti dirbti be jo.

Mainais parlamentarai, kaip tikimasi, sutiks gerbti sprendimus, kuriuos priims Aukščiausiojo Teismo specialusis tribunolas, įsteigtas sukčiavimo atvejams per rugsėjo rinkimus svarstyti.

Susitarimas buvo pasiektas kitą dieną po to, kai Jungtinės Valstijos ir Jungtinės Tautos (JT) sukritikavo planą atidėti parlamento inauguraciją ir paragino parlamentą susirinkti kaip galima greičiau, taip padidindamos spaudimą prezidentui.

Pasipiktinę deputatai atvirai ignoruodami prezidento poziciją grasino sekmadienį inauguruoti parlamentą be jo. Ta data buvo numatyta iš pradžių.

Parlamentarų ir prezidento nesutarimai yra susiję su rugsėjį įvykusių ir sukčiavimo temdytų parlamento rinkimų rezultatais, pagal kuriuos per mažai atstovaujama puštūnams, tradiciškai palaikantiems H.Karzai.

Nors puštūnai – istoriškai galingiausia Afganistano grupė – sudaro maždaug 42 proc. visų afganų, manoma, kad tarp naujųjų parlamentarų yra tik 32 proc. jų išrinktų atstovų.

Nuo šiol Lietuvos verslas ir mokslas galės dalyvauti kuriant naujas kosmines technologijas ir turės teisę naudoti šias technologijas savo mokslinėje veikloje ar gaminant įprastinę produkciją. Tai leis Lietuvos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros pasirašytas susitarimas.

Naudojant kosmines technologijas sukurti produktai plačiai paplitę ir naudojami kasdieniame žmonių gyvenime: skelbiamos orų prognozės, veikia internetas ir televizija, navigacinės sistemos. Kosmoso srityje gali būti naudojamos visos naujausios mokslo žinios ir plėtojamos pažangiausios technologijos jau tradicinėmis tapusiose Lietuvos mokslo ir aukštųjų technologijų srityse, kaip lazeriai, biomedicina, biotechnologijos, energetika, naujos medžiagos, fundamentiniai gamtos mokslai ir kt.

Pasirašytas susitarimas užtikrins, kad Lietuva be jokių finansinių įsipareigojimų gaus mokslinę, techninę ir organizacinę pagalbą iš EKA ekspertų.

Susitarimą pasirašė ūkio ministras Dainius Kreivys ir Europos kosmoso agentūros teisės reikalų ir tarptautinių ryšių direktorius Peteris Hulsrojus.

Latvija bendradarbiavimo su EKA susitarimą pasirašė 2009 m., o Estija 2010 m. jau perėjo į glaudesnio bendradarbiavimo su EKA etapą – bandomąjį laikotarpį, kuriuo jau pradeda vykdyti EKA užsakymus.