Scanpix

JAV prezidentas Barakas Obama penktadienį pirmąkart atvyko į Lenkiją ir susitiko su buvusių komunistinių šalių lyderiais tartis, kaip du dešimtmečius šiame regione vykdytų reformų patirtis galėtų padėti “Arabų pavasariui”.

B.Obama, susitikęs su 20 Vidurio Europos valstybių vadovų per darbinę vakarienę, sakė, kad šalys, anksčiau gyvenusios už Geležinės uždangos, galėtų būti pavyzdžiu arabų valstybėms.

“Pasisėmėme daug įkvėpimo iš laisvės sužydėjimo ir ekonomikos augimo šiame regione ir esame tikri, jog tai tęsis”, – B.Obama sakė žurnalistams prieš vakarienę.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vašingtonas suinteresuotas demokratijos ir laisvosios rinko stiprinimu Rytų ir Vidurio Europos regiono šalyse, kurios tebėra svarbios partnerės.

Anksčiau Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis sakė, kad svarbiausias klausimas yra šis: “Kaip galime paremti demokratinius pokyčius mūsų regione ir už jo ribų, Europos Sąjungos kaimynystėje į rytus ir į pietus?”

Europos komunistiniai režimai subyrėjo 1989-1991 metais, o daugumoje šio regiono šalių įsitvirtino demokratija ir laisvoji rinka.

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas sakė, jog tokiems pokyčiams būtina atidžiai vadovauti, nes “vien politikos pakeistimo nepakanka, kad būtų iškovota pergalė prieš autoritarinius arba totalitarinius režimus bei pasiekta demokratija.”

Jis pridūrė, kad pavyzdys galėtų būti Baltarusija, nuo 1994 metų vadovaujama autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos, kurio režimo griežti veiksmai prieš opozicijos lyderius išprovokavo Vakarų šalių pasmerkimus, o Vašingtonas pagrasino naujomis sankcijomis.

T.H.Ilvesas sakė, kad “sėkmingosios postkomunistinės šalys turėtų jaustis įsipareigojusios padėti” Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybėms, kurios atsikrato savo “stagnacijos apimtų ir autoritarinių režimų”.

JAV Nacionalinio saugumo tarybos direktorė Europos reikalams Elizabet Šervud-Rendol pabrėžė, kad reformas vykdančios postkomunistinės šalys gali atlikti svarbų vaidmenį kituose regionuose.

“Viena iš mūsų administracijos temų yra ta, jog šalys, kurios žengė demokratijos link baigiantis Šaltajam karui, turi daug patirties, kuria galėtų pasidalyti su šalimis, dar neatlikusiomis šio perėjimo”, – sakė ji.

1989 metais Lenkija tapo pirmąja komunistinio režimo atsikračiusia Sovietų Sąjungos įtakos zonos šalimi, ir ši transformacija be kraujo praliejimo buvo pasiekta derybomis tarp režimo ir demokratinio judėjimo “Solidarumas”, kuriam vadovavo Lechas Walesa (Lechas Valensa).

Šie įvykiai sukėlė griūvančių domino kaladėlių efektą, ir visas blokas subyrėjo iki 1991 metų pabaigos.

Nuo 1999 metų daug postkomunistinių šalių įstojo į NATO, o nuo 2004 metų – į Europos Sąjungą.

Lenkija nuo liepos šešiems mėnesiams perims pirmininkavimą ES; Varšuva akcentuoja, kad Vidurio Europos regione sukaupta patirtimi galima pasidalyti su kitomis demokratijos siekiančiomis šalimis, ypač Egiptu ir Tunisu.

“Lenkija tapo lydere padedant šalims, tokioms kaip Tunisas, siekiančioms kurti naujas demokratines institucijas ir procesus”, – nurodė E.Sherwood-Randall.

L.Walesa jau apsilankė Tunise pasidalyti savo patirtimi, kaip jam pavyko atvesti Lenkiją prie perėjimuo nuo komunizmo į demokratiją, nepraliejant kraujo.

Prieš dvi savaites Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis tapo pirmuoju ES ministru, susitikusiu su Libijos sukilėlių lyderiais jų tvirtovėje Bengazyje.

Varšuvoje vykusiame 17-ajame Vidurio Europos valstybių vadovų susitikime taip pat dalyvavo Albanijos, Austrijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Estijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Kosovo, Lietuvos, Makedonijos, Moldovos, Juodkalnijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Ukrainos prezidentai.

B.Obama, kuris penktadienį atvyko į Lenkijos sostinę, baigdamas savo kelionę po keturias Europos šalis, pagerbė žydus, kovojusius ir žuvusius per 1943 metų Varšuvos geto sukilimą prieš nacius. JAV vadovas padėjo vainiką prie įspūdingo paminklo šiems įvykiams atminti.

Jis taip pat pažadėjo grįžti į Varšuvą 2013 metais su savo dukromis, kai šiame mieste bus atidaromas Lenkijos žydų istorijos muziejus.

Anksčiau penktadienį Nobelio taikos premijos laureatas L.Walesa atsisakė kvietimo susitikti su B.Obama, kuris taip pat pelnė šį apdovanojimą 2009 metais.

Planuota, kad buvęs “Solidarumo” vadovas kartu su kitais svarbiais Lenkijos demokratinių pokyčių veikėjais susitiks su B.Obama šeštadienį, tačiau jis atsisakė, pareiškęs, jog toks “susitikimas tebūtų proga nusifotografuoti”, tačiau neturėtų jokio gilesnio turinio.

“Tikiu, kad vieną dieną susitiksiu su Obama, tačiau ne šį kartą”, – sakė L.Walesa, pridūręs, kad linki JAV prezidentui “viso, kas geriausia, tačiau kai kada susitikti tiesiog nepavyksta”.

Šeštadienį B.Obama dalyvaus derybose su B.Komorowskiu ir Lenkijos premjeru Donaldu Tusku dėl bendradarbiavimo kariniame ir energetikos sektoriuose, kuriose ypač didelis dėmesys bus skiriamas JAV indėliui žvalgant skalūnų dujų išteklius Lenkijoje.