Lyginant su sedanu, turinčiu benzininį 1,4 l turbininį variklį (kurio vidutinės degalų sąnaudos 5,7 l/100 km), keturių durų LPG variantą užpildyti suskystintomis dujomis yra beveik 40 proc. pigiau (turint omenyje, kad vienas litras aukšto oktaninio laipsnio benzino kainuoja 1,53 EUR, o suskystintų dujų – 0,70 EUR).

LPG variante „Opel“ inžinieriai padidino variklio vožtuvus ir jų tarpiklius, optimizavo variklio valdymo sistemą. Į visas kėbulų versijas su LPG įranga montuojamos 6 laipsnių mechaninės pavarų dėžės. Suskystintų dujų 42 litrų talpos bakas integruotas atsarginiam ratui skirtoje vietoje, kas leidžia lengvai naudoti visą bagažinės erdvę. Tokiu būdu „Insignia“ modelyje užtikrinamas aukšto lygio funkcionalumas. Su vienu degalų (dujų) baku, „Insignia“ gali nuvažiuoti iki 500 kilometrų, jei papildomai naudojamas benzino bakas, rida padidėja iki 1700 kilometrų (nočbeko/hečbeko versijos). LPG degalų bako dangtelis įrengtas šalia benzino bako dangtelio. „Opel“ klientams suteikia galimybę naudoti degalų pildymo snapelio adapterį, kas leidžia be problemų įsipilti degalų visoje Europoje.

Vairuotojas mygtuko, esančio prietaisų skydelyje, pagalba gali lengvai pasirinkti degalų rūšį. Skystų kristalų (LED) ekranėlyje, kai automobilis varomas LPG, šviečia indikatorius, jis užgęsta, kai pasirenkamas benzinas. Degalų bako sąnaudų rodiklis ypač patogus: jis rodo ir dujų, ir benzino atsargas.

LPG gamyklinė įranga: daug erdvės, saugu ir su gamintojo garantija

Iki šiol pirkėjai galėjo rinktis iš kelių skirtingų modelių, varomų suskystintomis dujomis. Tai „Corsa“ (trijų ir penkių durų), „Meriva“ ir „Astra“ (penkerių durų ir universalas „Sports Tourer“). Dabar LPG modelių gama praplėsta trimis, skirtingų kėbulų „Insignia“ versijomis. Gamyklinė LPG įranga turi didelių pranašumų, lyginant su kitais techniniais sprendimais. Įrangos saugumas buvo svarbiausias prioritetas ją konstruojant. Pavyzdžiui, „Opel“ saugos kontroliniame sąraše yra įtraukti specialūs susidūrimų bandymai dujų bako, kitų komponentų, esančių automobilio susidūrimo apsaugos vietose ir yra visiškai integruoti į transporto priemonės saugos konstrukciją.

„Insignia“ dujų bakas įmontuotas atsarginiam ratui skirtoje vietoje. Todėl kroviniams skirta erdvė nesumažėjo. Mygtukai ir indikatoriai gerai integruoti prietaisų skydelyje. Apibendrinant: klientai gali būti tikri, kad jų suskystintomis dujomis varomi automobiliai pasižymi moderniausia gamykline įranga, kuri yra aukščiausios kokybės, kokios tik galima tikėtis iš „Opel“ markės.

Visa tai užtikrina patvarumą, gamintojo garantijas ir maksimalų saugumą. Kaip ir kiti „Opel“ LPG modeliai, „Insignia LPG“ gaminama Riuselsheime „Opel“ priklausančioje „Opel Special Vehicles GmbH“ (OSV) gamykloje, turinčioje patirties gaminant specialias automobilių versijas ir modifikacijas.

LPG: gamtai draugiški, ekonomiškai efektyvūs ir visuotinai prieinami

Suskystintomis dujomis varomų automobilių populiarumas Vokietijoje ir visoje Europoje didėja. Tai nestebina, nes LPG kaina yra maždaug pusę benzino kainos. Vokietijos valdžios institucijos iki 2018 m. įsipareigojo nedidinti mokesčio suskystintoms dujoms. Tačiau LPG automobilių savininkai gauna ne tik finansinę naudą, bet tai yra nauda ir gamtosaugai, nes suskystintomis dujomis varomų transporto priemonių, lyginant su įprastais automobiliais, gamtos tarša anglies dvideginiu yra iki 15 proc. mažesnė. Vokietijoje suskystintas dujas siūlo apie 6500 degalinių, tai sudaro 45 proc. visų šalyje esamų degalinių. Visoje Europoje yra 35 000 LPG degalinių.

Suskystintų dujų terminalą statant ties Kiaulės nugaros sala, stos uosto plėtra pietinėje pusėje, teigia konsultantai ir siūlo, jų nuomone, kitą tinkamiausią vietą – Būtingę.

Keletą galimų variantų suskystintų gamtinių dujų terminalui svarstantys Vokietijos ir Lietuvos konsultantai pateikė tarpines išvadas, rašo “Verslo žinios”.

Šiuo metu prioritetine šiam objektui laikoma Kiaulės nugaros sala konsultantų akimis labiausiai tiktų konteinerių ir ro ro (ratine technika gabenamų krovinių) krovai. Jų skaičiavimais, ateityje Klaipėdos uoste pastariesiems kroviniams pritrūks krantinių, o jei ties Kiaulės nugara atsiras dujų terminalas, bus trikdoma laivyba, atsirastų trukdžių pietinėje dalyje esančių terminalų veiklai bei bus užkirstas kelias uosto plėtrai pietinėje pusėje.

“Dar reikia detaliai išnagrinėti, ar uosto plėtra į pietus yra naudinga, atsižvelgiant į sąnaudas ir naudą. Gal perspektyva plėstis į pietus yra tik laikinas pajėgumų sprendimas, gal tokia plėtra kainuos brangiau, nei statyti išorinį uostą?” – tvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Klaipėdos uosto plėtros ir išorinio uosto galimybių studijas atliekantys konsultantai kaip tinkamiausią vietą suskystintų dujų terminalui ir naftos krovai įvardijo Būtingę, nenagrinėję magistralinio dujotiekio tiesimo klausimų.

Kol kas nėra apsispręsta dėl suskystintų dujų terminalo valdymo ir finansavimo modelio, o jo darbo pradžios data įvardijama 2014 metais.