Pirmą kartą siuntinius galima siųsti ir gauti tarp savitarnos terminalų tinklo ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Iki šiol siuntas iš vieno „Post24“ savitarnos terminalo į kitą buvo galima siųsti tik šalies viduje.

Nuo šių metų balandžio mėn. įmonė atvėrė kelius siuntų srautams tarp „Post24“ terminalų į Latviją bei Estiją. Siuntos iš savitarnos terminalo į terminalą Baltijos šalyse bus pristatomos per 1-2 dienas.

„Esamų klientų srautai Baltijos regione nuteikia optimistiškai. Vis daugiau klientų renkasi nebe kurjerių paslaugas, o siuntimą tarp savitarnos terminalų. Planuojame, kad per kelerius metus į šiuos terminalus perduodamų siuntų srautas Baltijos šalyse išaugs daugiau nei 70 procentų“, – teigia UAB „EP-24“, valdančio „Post24“ savitarnos terminalų tinklą Lietuvoje, direktorius Joona Saluveer.

Pasak J. Saluveer, savitarnos terminalų siuntimo paslaugų plėtra Baltijos šalyse – pirmasis žingsnis į terminalų plėtrą Europoje. Įmonė planuoja klientams pasiūlyti galimybes siųsti ir gauti siuntinius į ir iš daugelio Europos šalių. „Siuntimo iš Lietuvos „Post24“ savitarnos terminalo į terminalą Baltijos šalyse kaina yra bent 40 proc. mažesnė, nei kainuotų siųsti paštu ar per kurjerį“, – sakė J. Saluveer.

Lietuvos savitarnos siuntų terminalų naudotojai, siųsdami siuntinius į ir iš Latvijos, juos gaus per 1 darbo dieną. Siuntos į Estiją nukeliaus per 1-2 dienas. Iki šiol „Post24“ siuntas į Baltijos šalis savitarnos terminalų vartotojai siuntė per logistikos ir skubių siuntų gabenimo įmonę „Unipak“, o dabar siunta bus pristatyta į kitą tokį pat savitarnos terminalą. Pristačius siuntą į gavėjo šalyje esantį siuntų savitarnos terminalą, jis apie tai bus informuotas SMS žinute.

„Post24“ į Lietuvos siuntų rinką įžengė 2012 metais. Praėjusiais metais Baltijos šalyse buvo įrengta daugiau nei 110 „Post24“ savitarnos siuntų terminalų: 50 Estijoje, 29 Latvijoje ir 35 Lietuvoje. Visą parą veikiantys „Post24“ savitarnos siuntų terminalai įrengti dvylikoje Lietuvos miestų. „Post24“ siuntų terminalų tinklą valdo Estijos valstybinė įmonė „Eesti Post“.

Siuntiniai, siunčiami per „Post24“ savitarnos terminalus, Lietuvoje pristatomi per 24 valandas nuo pirmadienio iki šeštadienio. Nemokamai atsiimti siuntinį iš terminalo gavėjas gali per 7 dienas.a

BFL

Vakar Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Klaipėdoje ir, pasak “Lietuvos ryto”, jau nebepeikė, o gyrė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektavimo ir statybos projekto rengėjus.

Dienraštis skelbia, kad “neseniai energetikus griežtai kritikavusi dėl lėtų SGD statybos tempų D. Grybauskaitė po susitikimo su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos ir šį projektą kontroliuojančios įmonės “Klaipėdos nafta” vadovais atlyžo. “Esu labai gerai nusiteikusi, nes pamačiau dirbančius žmones. Suvokiant šios statybos svarbą jau nueita taip toli, kad matome ir būsimojo dujų terminalo kontūrus – jūrų uoste, prie Kiaulės Nugaros salos”, – kalbėjo šalies vadovė.

Tuo pat metu D. Grybauskaitė pažymėjo, kad ne vien specialistams, politikams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms teks apsispręsti, kurioje vietoje statyti terminalą, kad nebūtų pažeista gamta. Paklausta, kodėl jau dabar nurodoma tinkamiausia vieta prie Kiaulės Nugaros seklumos, šalies vadovė nesutriko: “Neatmestinas ir Būtingės variantas. Ten dujų terminalą statytume ilgiau, jis būtų brangesnis. Ateityje įrenginius iš Klaipėdos nebūtų sunku perkelti į Būtingę”.

“Vakarų ekspresas” rašo: “Šiandieninio susitikimo rezultatai tikrai geri, esu labai gerai nusiteikusi, nes matau labai gerai dirbančius žmones”, – ketvirtadienį po apsilankymo AB “Klaipėdos nafta” apie anksčiau sukritikuotą suskystintų dujų terminalo projektą pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, tiek Uosto administracija, tiek miesto savivaldybė, tiek “Klaipėdos naftos” vadovybė, tiek susisiekimo bei energetikos ministrai savo darbą atlieka gerai.”

Dienraštyje teigiama, kad “prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo, jog UNESCO oficialiai nėra paskelbusi, kad prieštarauja, jog toks terminalas atsirastų Kiaulės Nugaros saloje, šalia Kuršių nerijos. “Nuogąstavimus buvo pareiškusi tik UNESCO Lietuvos komisija. Bet nespekuliuokime, negąsdinkime nei savęs, nei tarptautinės bendruomenės – tam ir bus poveikio aplinkai vertinimas. Tik jei bus nežymus arba visai nebus jokio poveikio, terminalas atsiras Kiaulės Nugaroje”, – sakė prezidentė. Tačiau ji akcentavo, kad perspektyvoje plečiantis uostui tolimoje ateityje reikėtų galvoti apie šio plaukiojančio terminalo perkėlimą į Būtingę.”

BFL

Neatmetama galimybė, kad suskystintų dujų terminalo pastatymas Kiaulės Nugaros saloje būtų laikinas sprendimas. Vėliau terminalas būtų perplukdytas į kitą vietą.

Kiaulės Nugaros sala šiuo metu parinkta kaip prioritetinė vieta terminalui, tačiau svarstomos galimos statybos vietos ir Būtingėje bei Melnragėje.

Klaipėdoje besilankanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad parenkant vietą terminalo statybai būtina įvertinti visas rizikas, atsakingai atlikti poveikio aplinkai vertinimą, atvirai informuoti žmones ir laikytis aukštų statybos ir aplinkosaugos reikalavimų.

Šalies vadovės teigimu, vieno svarbiausių energetinei nepriklausomybei projekto – suskystintų dujų terminalo statybų darbų tempai nepateisinamai lėti, tačiau padėtis keičiasi – Klaipėdos miesto savivaldybė, uostas ir AB “Klaipėdos nafta” pradeda dirbti išvien, kad terminalas būtų pastatytas kaip įmanoma greičiau.

Prezidentės įsitikinimu, Klaipėdoje vykdomi strateginiai projektai – suskystintų dujų terminalas, “NordBalt” jungtis, pirmoji Baltijos valstybėse atliekų deginimo ir biokuro kogeneracinė elektrinė – ne tik alternatyva rusiškoms dujoms, bet ir galimybė sumažinti šilumos ir elektros kainas. Šalies vadovė pabrėžė, kad plečiant AB “Klaipėdos nafta” importą galima užtikrinti konkurencingesnes degalų kainas.

Klaipėdos uostas, pasak Prezidentės, labai svarbus šalies ekonomikai, todėl ypatingas dėmesys turi būti skirtas ir visiems čia vykdomiems projektams. Sėkmingam uosto darbui ypač svarbus giliavandenio uosto projektas. Šalies vadovė pabrėžė, kad uosto plėtros planų neturi stabdyti biurokratiniai suvaržymai, bei paragino Klaipėdos miesto savivaldybę operatyviau priimti uosto plėtrai svarbius sprendimus.

D. Grybauskaitė Klaipėdos uoste susitiko su AB “Klaipėdos nafta”, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovais, miesto savivaldybės vadovais, susisiekimo ir energetikos ministrais, aplinkosaugos specialistais ir aptarė valstybei svarbius Klaipėdoje vykdomus strateginius projektus.

Popietę šalies vadovė plauks akvatorija ir apžiūrės uostą, galimą suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos vietą, lankysis AB “Vakarų laivų gamykla”.

BFL

Lietuva, plėtodama savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, neketina konkuruoti su Latvija dėl Europos Sąjungos lėšų pritraukimo regioninio suskystintų dujų terminalo statyboms kaimyninės valstybės teritorijoje, trečiadienį po susitikimo su Latvijos Ministru Pirmininku Valdžiu Dombrovskiu patvirtino Premjeras Andrius Kubilius.

“Kaip žinote, Baltijos valstybėse yra diskutuojama apie regioninį dujų terminalo projektą, bet taip pat planuojami ir vietiniai vietinėms reikmėms reikalingi terminalai. Mano įsitikinimu, šie projektai nėra tarpusavyje vienas kitą paneigiantys ir, ypač matant pasaulinę suskystintų dujų vystymosi perspektyvą, mes einame teisingu keliu – plėtojame ir vietinius terminalus, ir tikiuosi, kad rasime sutarimą ir dėl regioninio terminalo, kuris galbūt pritrauks ir ES finansavimą”, – kalbėjo A. Kubilius.

Į klausimą, ar Lietuva, plėtodama savo projektą, neketina konkuruoti su Latvija dėl Europos Sąjungos lėšų pritraukimo, A. Kubilius atsakė, kad konkuruoti neketinama, ES lėšos gali būti pritrauktos ir į regioninį terminalą.

V. Dombrovskio teigimu, artimiausiu metu baigta planuojamo regioninio suskystintų dujų terminalo galimybių studija, ir paaiškės, ar šis projektas bus finansuojamas ES lėšomis.

ELTA primena, kad Lietuvoje suskystintų dujų terminalą tikimasi pastatyti ir paleisti eksploatuoti iki 2014 metų. Skaičiuojama, kad terminalo statyba kainuos apie 200 mln. eurų, iki 20 proc. šios sumos galėtų padengti privatus investuotojas. Investavimo galimybėmis į terminalo statybą domisi JAV kompanija “Cheniere Energy”.

Šiuo metu svarstomi labai konkretūs teritorijų planavimo, žemės perdavimo reikalai. Iki liepos vidurio tikimasi baigti žemės planavo darbus, o patikslintas terminalo statybos darbų grafikas bus patvirtintas birželio pradžioje.

Nustatyta, jog tinkamiausia vieta suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai yra pietinė Klaipėdos jūros uosto dalis ties Kiaulės nugara. Terminalas būtų plaukiojantis ir turintis saugyklą.

Terminalo pajėgumas ties Kiaulės nugara būtų nuo 2 iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Tokio terminalo statyba, ekspertų vertinimu, kainuotų pigiau nei sausumoje. Lietuvai tinkamiausias būtų laivas-saugykla su įranga. Laivas nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų laivas tiekėjas su dujomis.

Kad sėkmingai veiktų terminalas, prieš tai reikia pabaigti statyti dujotiekį Klaipėda-Jurbarkas, kuris stringa dėl finansavimo.

Terminalo statyba ties vadinamąja Kiaulės nugaros sala ne kartą buvo kritikuota aplinkosaugininkų, nes saloje peri reti paukščiai.