Šį sausį 22 Europos Sąjungos valstybės pasirašė tarptautinį susitarimą dėl kovos su klastojimu. Ar iš tiesų šis dokumentas įteisina interneto cenzūrą?

Sausio 26 d. Japonijos užsienio reikalų ministerijoje Tokijuje Lietuva kartu su dar 21 Europos Sąjungos valstybe pasirašė tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu, labiau žinomą ACTA pavadinimu (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement). Po susitarimo tekstu nepasirašė tik penkių ES šalių – Estijos, Kipro, Olandijos, Slovakijos ir Vokietijos atstovai, mat šios valstybės turi apsvarstyti šią sutartį savo parlamentuose. Beje, pernai rudenį ACTA jau pasirašė JAV, Australija, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Naujoji Zelandija ir Marokas.
Atrodytų, suprantamas ir logiškas susitarimas jau ne kartą sulaukė protestų ir kritikos strėlių. Mat jame, be klastojimo, paliečiamas intelektinės nuosavybės traktavimo internete klausimas – kritikai baiminasi, kad tai gali tapti pirmu žingsniu, įgyvendinant pasaulinio tinklo cenzūrą.
Stipriausias pasipriešinimas šiam dokumentui kilo kaimyninėje Lenkijoje – įvairiuose miestuose protestavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių žmonių. Dėl šios priežasties programišiai iš pastaruoju metu pagarsėjusios tarptautinės grupės „Anonymous“ bei kelių kitų lenkiškų tokio pobūdžio grupuočių įsilaužė į kai kurių Lenkijos valstybinių įstaigų interneto svetaines.
Ne toks ryškus šurmulys bei protestai kilo ir kitose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta grupė „antiACTA LT“, kurioje vyksta diskusijos ir rengiamasi įvairiais būdais skleisti informaciją apie šios sutarties žalą internautų privatumui bei žodžio laisvei.
Šiek tiek keista, kad Lietuvos internautų bendruomenė susirūpino ACTA poveikiu, kai šį dokumentą pasirašė tiek šalių, – juk pirmieji sutarties svarstymai ir dėl to kilęs šurmulys vyko prieš gerus trejus metus. Be to, dauguma šio susitarimo kritikų, taip pat ir garsioji interneto aktyvistų grupuotė „Anonymous“, atrodo, net nėra skaitę pataisytos sutarties teksto, nes pateikia faktus, kurie yra pasenę ir neatitinka realybės.
Vis dėlto net ir naujasis, stipriai apkarpytas ir sušvelnintas dokumento variantas gali turėti didelį poveikį mums, tad žvilgtelėkime, kas yra ACTA, koks šio susitarimo tikslas ir kodėl jis gali pridaryti daugiau žalos, nei duoti naudos.

Kas yra ACTA ir ką ji keičia
ACTA susitarime kalbama apie prekės ženklų apsaugą nuo klastojimo ir tarptautiniu mastu bandoma priimti bendrą intelektinės nuosavybės sąvokos traktuotę bei užtikrinti apsaugos priemones. Išvertus į žmonių kalbą, susitarimas turėtų padėti pasaulio valstybėms vieningai traktuoti ir apginti prekių, kurios dažnai yra klastojamos, pavyzdžiui, vaistų, parfumerijos ar drabužių, gamintojus.
„Šalyse, kurios pasirašys ACTA sutartį, dokumentas leis stipriai patobulinti kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais metodus“, – teigia ES ambasadorius Japonijoje Hansas D.Schweisgutas, vadovavęs pasirašymo procedūrai.
Svarbu paminėti, kad daugelyje šią sutartį pasirašančių šalių jau veikia įstatymai, pakankamai gerai ginantys intelektinę nuosavybę. Tačiau ACTA įrašyti ir tarptautiniu mastu pripažinti standartai leis lengviau apginti intelektinę nuosavybę nuo pažeidėjų šalyse, kuriose į klastojimą žiūrima atlaidžiai, tarkim, Kinijoje ar Turkijoje, kur „gimsta“ daugybė klastočių.
Tačiau didžiausią šurmulį Vakarų šalyse sukėlė ne minėti sutarties aspektai, o tai, kad joje kalbama ir apie nematerialius intelektinės nuosavybės objektus, kuriuos turi ginti autorių teisių įstatymai, – knygas, filmus, muziką, žaidimus. Visi šie kūriniai gali būti kopijuojami be autoriaus ar leidėjo sutikimo ir platinami internetu – kitaip tariant, “nupirataujami”. Kadangi tai tam tikra prasme yra intelektinės nuosavybės klastojimas, ACTA dokumente bandoma nutrinti teisinius skirtumus tarp piratavimo ir klastočių gaminimo. Ne veltui dauguma kritikų pastebi, kad ši sutartis iš tiesų yra dar vienas antipiratinis įstatymas, skirtas autorių teisėms apsaugoti.

Atidaryta Pandoros skrynia
Vis dėlto dauguma argumentų, šiandien skambančių kritikų pareiškimuose, yra netikslūs ir klaidingi. Taip yra todėl, kad jie paremti pasenusiu ACTA tekstu, kuris ilgainiui buvo stipriai sušvelnintas. Be to, klaidindami kitus, aktyvistai užkerta kelią pamatyti tikrąsias ACTA blogybes, išties grasinančias demokratijos principams.
Dažnai galima išgirsti, kad ši sutartis įpareigos interneto tiekėjus nuolatos sekti vartotojų duomenų srautus ir stebėti, ar nėra siunčiamasi nelegalių failų. Jei tokių būtų rasta ir teisių turėtojas pasiskųstų, interneto tiekėjas turėtų įspėti pažeidėją, o šiam nepaklusus tris kartus, interneto ryšys jam turėtų būti nutrauktas be teismo proceso.
Laimei, naujausiame variante tokio įpareigojimo tikrai nėra. Tiesa, formuluotė gana abstrakti, tad negalima atmesti galimybės, kad konkreti valstybė gali priimti įstatymus, kurie leis taikyti tokias griežtas priemones. Tarkim, Prancūzijoje šiandien veikia vadinamasis trijų įspėjimų įstatymas (HADOPI), kuris leidžia nutraukti interneto tiekimą vartotojui, pažeidusiam autorių teisių įstatymą.
Kitas dažnai kartojamas argumentas – ACTA leis farmacijos kompanijoms ar kitoms korporacijoms uždrausti tarptautinę prekybą generiniais vaistais ar genetiškai modifikuotomis (ir atitinkamai patentuotomis) sėklomis. Toks draudimas stipriai pakenktų neturtingoms šalims. Pavyzdžiui, kilus epidemijai, jos būtų priverstos pirkti brangesnius, patentuotus vaistus.
Amerikos universiteto Vašingtono teisės koledžo mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Seano Flynno, išnagrinėjo šį klausimą ir savo tyrimo išvadose pripažino, kad ACTA leidžia suinteresuotoms šalims trikdyti tokių prekių judėjimą, tačiau tikrai negalima teigti, jog ši sutartis apskritai uždraudžia šias prekes.
Maža to, lyginant ankstesnius ACTA variantus su naujausiu galima pastebėti, kad daugelyje prieštaringų punktų žodis „privalo“ yra pakeistas daug švelnesniu „gali“. Tad jei šis susitarimas būtų ratifikuotas, kiekvienas griežtesnis žodžio laisvę ar žmogaus teises pažeidžiantis įstatymas būtų priimamams kiekvienos valstybės valdančiųjų institucijų – tad į jas ir turėtų krypti visų kovotojų dėmesys.
„Kai apie ACTA sužinojo visuomenė, prasidėjo protestų ir spaudimo rengėjams laikotarpis. Šis dėmesys padėjo sušvelninti daugumą griežtų sutarties punktų, tad šiandien ACTA yra labiau rekomendacinio nei įpareigojamojo pobūdžio susitarimas“, – džiaugiasi Otavos universiteto mokslininkas Michaelas Geistas, vienas atkakliausių kovotojų prieš ACTA, visą laiką atidžiai stebėjęs ir skelbęs šio susitarimo gimimą.

Tad kuo gi bloga ta ACTA
Svarbiausia blogybė, į kurią turėtų atkreipti dėmesį kiekvienas demokratija tikintis žmogus, – tai ACTA rengimo procesas, kuris buvo slepiamas nuo visuomenės ir pažeidė pagrindinius demokratijos principus. Slaptumas buvo reikalingas, nes ACTA rengė nedidelė grupelė suinteresuotų šalių, be to, ši sutartis turėjo sukurti instituciją, nepriklausomą nuo jau egzistuojančių tarptautinių struktūrų, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijos ar Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos.
2006 m. debatus pradėjo Japonija ir JAV, prie kurių po metų prisidėjo Kanada, ES bei Šveicarija, o vėliau ir daugiau šalių bei autorių teises ginančių organizacijų, pavyzdžiui, Amerikos įrašų industrijos asociacija (RIAA) ar Amerikos kino pramonės asociacija (MPAA). Taip pat šių slaptų derybų ataskaitas gaudavo ir patariamąjį balsą turėjo didžiosios studijos bei kitos kompanijos: „Time Warner“, „Sony Pictures“, „Google“, „Intel“ ir kitos.
Apie rengiamą sutartį visuomenė sužinojo tik 2008 m., kai skandalingame portale „WikiLeaks“ buvo paskelbti su derybomis susiję dokumentai. Po to kilęs tarptautinės bendruomenės pasipiktinimas ilgainiui ACTA kūrėjus privertė atskleisti daugiau detalių ir atsižvelgti į kritiką. Tačiau painiava ir neskaidrumas dokumentą lydi iki šiol – gruodžio viduryje ES Ministrų Taryba pasirašė ACTA susitarimą posėdyje, kuriame buvo svarstomi žuvininkystės ir žemės ūkio klausimai. Taip ir vėl buvo bandoma supainioti visuomenę ir neleisti kilti debatams.
Tad nieko keista, kad po sausį Japonijoje įvykusio pasirašymo atsistatydino Europos Parlamento pranešėjas ACTA klausimais Kaderas Arifas, teigdamas, kad sutarties rengimo procesas prieštaravo demokratijos principams, buvo neskaidrus ir greičiau priminė šaradą, kurioje jis atsisakąs toliau dalyvauti.
Baisiausia, kad tokios sutarties priėmimas gali sukurti tarptautinės teisės precedentą, kuris leistų ir ateityje rengti bei priimti tokius susitarimus tarp suinteresuotų šalių, nepaisančius skaidrumo ir pagrindinių demokratijos principų.
Todėl visiems aktyviai kovojantiems prieš ACTA vertėtų atkreipti dėmesį į tikrąsias šio susitarimo blogybes ir neleisti gimti tokiam precedentui, kai sukuriamas įstatymas, o visuomenė su juo tik supažindinama. „Prieš debatus ir balsavimus Europos Parlamento komitetuose ir prieš galutinį balsavimą šią vasarą Europos piliečiai turi pareikšti savo nuomonę išrinktiems atstovams“, – agituoja organizacijos „La Quadrature du Net“ atstovas Jeremie Zimmermannas.

25 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių nusprendė pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, kuria siekiama sugriežtinti biudžeto drausmę, praneša BBC.
Čekija ir Didžioji Britanija atsisakė pasirašyti šią sutartį. Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas teigė, kad jo vyriausybė imsis veiksmų, jeigu sutartis kels grėsmę šalies interesams.

Pasak D.Camerono, jis yra „teisėtai susirūpinęs“ dėl ES institucijų veiksmų siekiant įgyvendinti fiskalinę sutartį.

Čekija pareiškė „konstitucines priežastis“, atsisakydama prisijungti prie sutarties.

Šio ES viršūnių susitikimo tikslas – gilesnis biudžeto politikos suderinimas ES siekiant išvengti didžiulių skolų didėjimo.

Vokietijai – galingiausiai ekonomikai ir didžiausiai skolintojai euro zonoje buvo ypač aktualu pasirašyti naują fiskalinę sutartį.

Pagal šią sutartį Europos Teisingumo Teismas bus įgaliotas prižiūrėti sutarties sąlygų laikymąsi ir skirti baudas jų pažeidėjams.Šioje sutartyje aiškiai nurodomas Europos Komisijos vaidmuo prižiūrint nacionalinius biudžetus.

Čekija dar nepriklauso euro zonai, tačiau kaip ir kitos naujos ES narės ji buvo pakviesta pasirašyti fiskalinės drausmės susitarimą.

ES šalių lyderiai taip pat aptarė, kaip būtų galima paskatinti ekonomikos augimą, nepaisant griežtų taupymo priemonių daugelyje šalių. Be kita ko, buvo susikoncentruota ties klausimu, kaip sumažinti nedarbingumą euro zonos šalyse.

Lenkija ir Prancūzija išsprendė nesutarimą dėl ES fiskalinio pakto

Prancūzija ir Lenkija išsprendė tarpusavio ginčą, dėl kurio galėjo įstrigti naujasis Europos Sąjungos (ES) fiskalinis paktas, kuris buvo svarstomas per pirmadienį vykusį Bendrijos viršūnių susitikimą, pranešė diplomatai.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad jis negalės pasirašyti šios sutarties, jeigu jo šaliai nebus suteikta galimybė dalyvauti kiekviename euro zonos viršūnių susitikime, nors Lenkija dar nėra įsivedusi euro.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šiuos reikalavimus atmetė, tačiau diplomatai nurodė, kad abiem šalims pavyko sudaryti kompromisą.

„Buvo pasiektas susitarimas tarp Prancūzijos ir Lenkijos“, – sakė vienas ES diplomatas.

„Prancūzija atsižvelgė į Lenkijos reikalavimus“, – nurodė kitas pareigūnas.
Sutartas kompromisas leidžia abiem lyderiams oriai išspręsti šį politiškai opų klausimą.

Nutarta, kad euro zonos viršūnių susitikimuose paprastai dalyvaus tik 17 eurą įsivedusių valstybių, išskyrus atvejus, kai bus diskutuojama dėl tam tikrų platesnių klausimų.

Euro zonos šalių lyderiai „bent dukart per metus“ susitiks tartis dėl specifinių šio bloko problemų, tokių kaip finansinio gelbėjimo planai skolų prislėgtoms narėms arba derybos dėl „jų ekonomikos politikos konvergencijos“.

Tačiau siekiant patenkinti Varšuvos ir kitų euro neįsivedusių šalių reikalavimus, jos bus pakviestos „bent kartą per metus“ tartis dėl klausimų, susijusių su konkurencingumu arba kai būtų svarstoma euro zonos „bendroji architektūra“.

Vedybų sutarčių Lietuvoje kasmet daugėja: nuo 2002-ųjų, kai tokias sutartis per metus pasirašė vos 24 poros, dabar tokių sutarčių skaičius šalyje išaugęs iki daugiau nei 500 per metus. Šiuo metu, Centrinės hipotekos duomenimis, Lietuvoje iš viso yra sudaryta per 3 tūkst. vedybų sutarčių. Maždaug pusė jų pasirašoma iki sudarant santuoką, likusi dalis – jau po vedybų. Ir nors tokios sutartys iš tiesų populiarėja, tačiau nuo Vakarų šalių šiuo požiūriu vis dar atsiliekame 3–4 kartus, nes ES vedybines sutartis vidutiniškai pasirašo 6–8 proc. porų, o Lietuvoje – tik 2,5 proc. porų, t.y. kas keturiasdešimta santuoką sudaranti pora.
„Iš esmės tai nėra masinis reiškinys, o įtakos sprendimui dėl sutarties pasirašymo vis dar turi baimė parodyti nepasitikėjimą sutuoktiniu ir dažnai skeptiški visuomenės vertinimai“, – sako advokatas Remigijus Rinkevičius.
Pasak advokatų, Lietuvoje dažniausiai tokias sutartis pasirašo žmonės, kurie yra arba sukaupę turto dar iki santuokos sudarymo, arba tie, kurie tuokiasi antrą ar trečią kartą, o ankstesnio santuokinio gyvenimo patirtis tampa paskatinimu apsidrausti.
Vis dėlto kol kas daugiausiai advokatai sulaukia daugiau užsukančių pasiteirauti apie vedybines sutartis, o ne jas pasirašyti. Beje, smalsesnės šiuo požiūriu yra moterys, tačiau tokių sutarčių iniciatoriai vis dėlto dažniau būna vyrai.
Priminsime, kad standartinės vedybų sutarties parengimas ir patvirtinimas notaro biure šiuo metu kainuoja 150–300 Lt, na o už individualios vedybų sutarties parengimą, jei nėra ginčų, reikia mokėti 400–800 Lt.

"Veido" archyvas

Valdovų rūmų statybos sutarties su Panevėžio statybos trestu (PST) nutraukimo argumentus šiuo metu dėlioja speciali kultūros ministro Arūno Gelūno sudaryta darbo grupė. Antradienį šalys susitarė, kad derėsis dėl sutarties nutraukimo šalių sutarimu ir įsipareigojo po savaitės pateikti siūlymus dėl jos nutraukimo sąlygų.

A. Gelūnas BNS teigė negalintis prognozuoti, kada visi sutarties nutraukimo niuansai bus išnagrinėti.

“Valdovų rūmuose šiuo metu dirba darbo grupė. Nesinori skubinti ir trukdyti žmonėms. Sutarties su Panevėžio statybos trestu nutraukimas yra neišvengiamas – teisininkų nuomone, nėra jokių galimybių užginčyti Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas. Tačiau mes nenorime paleisti panevėžiečių be atsakomybės, palikti nepabaigtų darbų, kurie galėtų sukelti daugiau rūpesčių, todėl bandoma suderinti sutarties nutraukimo projekto turinį ir aplinkybes”, – sakė A. Gelūnas.

Jis patvirtino, kad bendravimas su PST vyksta konstruktyviai.

Kultūros ministro atstovė spaudai Vaiva Gogelienė BNS informavo, kad darbo grupėje dirba kultūros viceministrė Nijolė Laužikienė, aplinkos viceministras Arūnas Remigijus Zabulėnas, įmonės Pilių direkcija laikinasis vadovas Vytautas Povilaitis, architektas Gintaras Prikockis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė.

Kultūros ministro teigimu, įvertinant sutarties su PST nutraukimo neišvengiamumą ir tai, kad šios statybos virto rezonansiniu projektu, bus siekiama, kad tai nepadarytų daugiau žalos visuomenės interesui.

“Daugybės žmonių lūkesčiai dėl Valdovų rūmų ir taip apvilti. Mūsų tikslas, kad visuomenės interesui nebūtų padaryta dar daugiau žalos”, – sakė A. Gelūnas.

Jo teigimu, viešojoje erdvėje pasirodo įvairių spekuliacijų, ar Valdomų rūmų projektą vėl bandys tęsti PST, ar ateis visiškai naujas rangovas. Bet, anot kultūros ministro, įvertinant tokius projektus vykdyti galinčių įmonių skaičių, tokių bendrovių nėra daug.

Darbai Valdovų rūmuose sustabdyti. Tai padaryta, kai Viešųjų pirkimų tarnyba sutartyje su rangovu PST aptiko daug pažeidimų ir pareikalavo sutartį nutraukti. Valdovų rūmų atstatymo kaina per dešimtmetį pabrango daugiau nei tris kartus – nuo 114 iki 367 mln. litų.

Dėl galimų įstatymų pažeidimų kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

tv21

Ketvirtadienį Kultūros ministerijoje autorių ir gretutinių teisių turėtojai pasirašė bendrą susitarimą su kabelinės retransliacijos operatoriais dėl bendros licencinės sutarties.

Šia sutartimi yra numatytos sąlygos retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus. Ja užtikrinamas retransliatoriams teisinis tikrumas dėl suteiktų teisių į kūrinius, o teisių turėtojams – sąlygos gauti atlyginimą už jų kūrybą.

Minėtąją sutartį pasirašė Lietuvos kabelinės retransliacijos operatoriams atstovaujančios Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija ir bendrovė “Teo LT” ir ir kolektyvinio teisių administravimo asociacijomis LATGA-A, AGATA ir AVAKA, atstovaujančiomis Lietuvos ir užsienio autoriams, atlikėjams, fonogramų gamintojams ir audiovizualinių kūrinių prodiuseriams.

“Tai įveda aiškumo (…) Ši sutartis liudija pagarbą intelektinei nuosavybei, liudija susitarimą, ji įves aiškumą dėl tarifų, ji gerbia autorių teises, transliavimo kultūrinį turinį”, – BNS sakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Jis tvirtino, kad sutartis ypač svarbi turinio kūrėjams, kurių kūriniai bus retransliuojami. Pasak ministro, sutarties pasirašymas galėtų būti ir svarbus žingsnis kovojant su kūrinių piratavimu interneto erdvėje.

“Aš tikiuosi, kad geras pavyzdys įkvėps, kad įmanoma gerbti, įmanoma susitarti ir įmanoma susitarus mokėti autoriams už jų darbą”, – tvirtino A.Gelūnas.

Po aštuonis mėnesius trukusių derybų tarp šalių buvo susitarta dėl vieno bendro atlyginimo tarifo 2011-2013 metams – teisių turėtojams bus mokamas atlyginimas, skaičiuojamas už kiekvieną operatoriaus abonentą ir PVM.

pinigai-monettos

Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama supaprastinti ir kartu sukonkretinti mokesčių mokėjimą dirbantiems pagal autorines sutartis.

Siekiama, kad socialinio draudimo įmokos autoriams būtų skaičiuojamos analogiškai kaip ir tiems, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, siūloma numatyti, kad socialinio draudimo įmokas autoriai mokėtų nuo viso dydžio autorinio atlygio tokiu atveju, jei jie gauna pajamas iš to paties darbdavio (draudėjo), su kuriuo susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Tokiu būdu darbdavys (draudėjas) galės būti užtikrintas, ar autoriui atlygio išmokėjimo dieną teisingai priskaičiuoja socialinio draudimo įmokas, taip pat bus išspręsta pagrindinė problema draudėjams, kurie nedisponuoja visa informacija apie apdraustąjį (pavyzdžiui, nežino, ar darbuotojas turi kitą darbdavį ir pan.).

Šiuo metu autorinį atlyginimą gaunantis žmogus, priklausomai, nuo to, ar jis turi darbo santykius ar ne, skirtingai moka įmokas. Žmogus, gaunantis autorinį atlyginimą ir darbo pajamas iš bet kurio darbdavio, draudžiamas visų rūšių socialiniu draudimu, t.y. ligos ir motinystės, pensijų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir sveikatos draudimu, ir šios įmokos (31 proc. draudėjo ir 9 proc. apdraustojo) mokamos nuo visos autorinio atlyginimo sumos.

Tuo tarpu kai dirbama tik pagal autorinį atlyginimą ir neturima jokio darbdavio, autorinius atlyginimus gaunantys žmonės, moka įmokas (29,7 proc. draudėjo ir 9 proc. apdraustojo) tik nuo pusės autorinio atlyginimo sumos ir yra draudžiami trijų rūšių socialiniu draudimu: pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei sveikatos draudimu.

Bendrovė “EVP International”, dirbanti su prekės ženklu “mokejimai.lt”, ir vienas didžiausių šalyje komercinių bankų “Swedbank” baigė derybas ir pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį.

“Pasirašėme sutartį ir per mūsų mokėjimo sistemą už prekes bei paslaugas vėl gali atsiskaityti “Swedbank” paslaugų vartotojai. Klientams paslauga nepabrango, o mūsų ir banko sutartų sąlygų negaliu komentuoti, nes tai konfidencialu”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė “EVP International” direktorius Kostas Noreika.

“Swedbank” praėjusių metų spalio 1 dieną buvo vienašališkai nutraukęs sutartį su “EVP International”. Dėl šių veiksmų bendrovė kaltino banką nesąžininga konkurencija, o “Swedbank” tvirtino, kad “EVP International” užsiima neteisėta veikla, kuri turi būti sustabdyta.

“EVP International” dirba su smulkiais tinklalapiais ir aptarnauja mažas internetines parduotuves, kurioms per brangu integruoti bankines mokėjimo sistemas. Pasak K.Noreikos, įsižiebus konfliktui, kai “Swedbank” neleido klientams tiesiogiai atsiskaityti per sistemą “mokejimai.lt”, įmonės apyvarta krito 30 tūkst. litų per mėnesį.

“Swedbank” atstovai susitaikymo fakto nekomentuoja remdamiesi konfidencialumo susitarimais.

Ūkio ministerija tebeieško sprendimo, kaip išsaugoti Valdovų rūmų statybą ir spėti ją baigti iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) 2013 metais renginių.

“Ieškome teisingo ir teisėto būdo, kaip baigti Valdovų rūmų statybas. Ir klausimas yra ne tas, kad būtinai pratęstume dabartinę sutartį (su Panevėžio statybos trestu – BNS), o ką apskritai įmanoma padaryti, kad statybos būtų užbaigtos”, – BNS sakė ūkio viceministras Rimantas Žylius.

Vyriausybė praėjusią savaitę įpareigojo Ūkio ministeriją rasti sprendimą, ką daryti su nebaigtais statyti Valdovų rūmais Vilniuje.

Anot R.Žyliaus, svarstomi keli variantai, tačiau jų išsamiau neaiškino. Pasak jo, tikslus terminas, iki kada turėtų būti pateikti galimi sprendimo variantai, nėra nustatytas: “Turime tai padaryti kuo greičiau”.

Anksčiau ūkio ministras Dainius Kreivys negalėjo pasakyti, kada galėtų būti priimtas sprendimas dėl tolesnių Valdovų rūmų statybos darbų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Valdovų rūmų statybą reikia baigti, nes Lietuvai būtų gerai turėti tokias reprezentacines patalpas per pirmininkavimą ES 2013 metais.

Viešųjų pirkimų tarnyba sako, kad Valdovų rūmų rangos sutartis su Panevėžio statybos trestu (PST) turi būti nutraukta. Valstybės kontrolė Vilniaus pilių direkcijai nurodė pakeisti rangos sutartį.

PST vadovai tvirtina, kad nutraukus sutartį kreipsis į teismą.

Panevėžio statybos tresto skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų. Šiemet iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta 16 mln. litų.

Į Valdovų rūmų atkūrimą investuota 230 mln. litų, galutinė darbų kaina yra apie 367 mln. litų.

Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.

Ukrainos susivienijimo “Tėvynė” lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad pasikeitus dabartinei valdžiai Kijeve susitarimai pratęsti Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimą Kryme gali būti panaikinti.

“Jie visi bus panaikinti, šie susitarimai, jeigu ukrainiečiai sugrįš į valdžią”, – sakė J.Tymošenko televizijos kanalo “TVi” laidoje “Vakaras su Mykola Kniažyckiu” ketvirtadienio vakarą.

Ji priminė, kad Ukrainos konstitucija atmeta užsienio valstybių bet kurių karinių bazių buvimą šalies teritorijoje, todėl sprendimas pratęsti Rusijos laivyno buvimo terminus yra neteisėtas.

Ji taip pat pabrėžė, jog ukrainiečiams turi būti įžeidimas, kad Rusijos valstybė “stato už Ukrainos politiką”.

“Aš manau, jog aš ir visi mes sulauksime, kad kaimynų šalyse nebūtų statoma už politikus, kaip arklių lenktynėse (…). Labai teisinga, kad kai kuriose gretimose šalyse jaučiamas nepasitikėjimas manimi, nes per mane vykdyti kokią nors politiką, išskyrus Ukrainos, neįmanomą”, – pabrėžė buvusi premjerė.

J.Tymošenko taip pat mano, kad Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui reikėtų daugiau patylėti, nes tai jam išeina geriau nei kalbėti.

“Aš noriu paprašyti, kad jis padarytų pauzę, patylėtų. Nes kai jis tyli – tai šitai jam kur kas geriau išeina”, – sakė ji.

Kalbėdama apie savo galimą areštą J.Tymošenko pažymėjo: “Jie nežino, kas jiems bus blogiau: ar daryti tai, ką jie dabar daro, ar iš tikrųjų areštuoti. Iš esmės, pagunda didelė”.

Prancūzijos koncerno “Dalkia” valdomos šilumos tiekimo įmonė “Vilniaus energija” ramiai reaguoja į sostinės politikų užmojus peržiūrėti šilumos ūkio nuomos sutartį. Esą savivaldybė neturi galimybės šią sutartį nutraukti, rašo “Vilniaus diena”.

“Sutartyje tokia galimybė nėra numatyta. Sutarties nutraukimas yra galimas dviem atvejais: šalims susitarus arba dėl esminių pažeidimų. Esminių pažeidimų konstatavimo tvarka taip pat yra labai aiškiai apibrėžta”, – sakė “Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimantas Germanas.

“Vilniaus energija” tvirtina, kad sutarties nė sykio nepažeidė, taigi savivaldybė neturi teisės vienašališkai nutraukti sutartį.

“Jeigu mes būtume per šiuos devynerius metus padarę kokių nors pažeidimų, tai jau seniai už tai būtume atsiėmę”, – pridūrė R.Germanas.

Pasak jo, “Vilniaus energija” yra pasiruošusi derėtis dėl sutarties peržiūrėjimo ir kol kas neatmeta jokių variantų.

“Viskas yra įmanoma, jeigu yra tikslas susitarti. Jokios oficialios pozicijos iš savivaldybės dar negavome. Kai gausime – spręsime. Žinoma, negalime nekreipti dėmesio į tai, ką sako savivaldybė. Esame visada pasiruošę atsiliepti į normalius įvairių valstybės institucijų, taip pat – sutarties šalies, pageidavimus. Visada tą darėme ir darysime ateityje”, – sakė “Vilniaus energijos” komercijos direktorius.

R.Germanas teigė nenorįs vertinti savivaldybės politikų sprendimo peržiūrėti šilumos ūkio nuomos sutartį būtent dabar, likus porai savaičių iki rinkimų. “Nenoriu būti dar kartą apkaltintas politikavimu”, – sakė R.Germanas.

Vilniaus valdžia peržiūrės šilumos tinklų nuomos sutartį su Prancūzijos koncernu “Dalkia”. Tam trečiadienį pritarė posėdžiavusi Vilniaus taryba.

Projekte, kurį pristatė tarybos narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas ir susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, pažymima, kad per vieną mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius turės pradėti esminį nuomos sutarties peržiūrėjimą. Jei per keturis mėnesius nebus pasiektas sutarimas su “Vilniaus energija” ir “Dalkia”, administracijos direktorius pradės sutarties nutraukimo procedūrą.

Sutarties nutraukimo iniciatoriai sako, jog “Vilniaus energija” nesiekia tiekti šilumos energijos kuo mažesne kaina. Anot jų, išnuomotą bendrovės “Vilniaus šilumos tinklai” turtą faktiškai valdo ne Prancūzijos įmonė “Dalkia”, o bendrovė “Icor” (buvusi “Rubicon group”).

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) šeštadienį dalyvavo oficialioje branduolinės ginkluotės mažinimo sutarties su Rusija įsigaliojimo ceremonijoje, demonstruodama pažangą Vašingtono “perkrovimo” politikoje su buvusia Šaltojo karo priešinininke.

Naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartis oficialiai įsigaliojo, kai H.Clinton ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį apsikeitė ratifikavimo dokumentais Vokietijos mieste Miunchene, kuriame vyksta saugumo konferencija.

“Šiandien mes apsikeitėme sutarties, kuri mažina branduolinį pavojų rusams ir amerikiečiams, taip pat ir pasauliui, ratifikavimo dokumentais”, – pasakė H.Clinton.

JAV diplomatijos vadovė pareiškė, kad ši sutartis yra dar vienas bendradarbiavimo “atviromis akimis” tarp karinių galybių pavyzdys – “dalis kelionės, kurią mes tęsiame ilgiau nei 60 metų”.

S.Lavrovas Miuncheno konferencijoje sakė, kad naujoji SART “sustiprins tarptautinį stabilumą”.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) 2009 metais šiame kasmetiniame aukštų gynybos pareigūnų susitikime išreiškė Vašingtono norą paspausti “perkrovimo” mygtuką santykiuose su Rusija, kurie buvo atšalę per ankstesnio JAV prezidento George’o W.Busho (Džordžo V.Bušo) kadenciją.

“Kalbant apie mygtuką, kuris kėlė mums didžiausią nerimą daugelį metų – tą, kuris pradėtų branduolinį naikinimą – šiandien žengėme dar vieną žingsnį užtikrinant, kad jis niekada nebūtų paspaustas”, – pabrėžė H.Clinton.

JAV administracija gyrė naująją START, vadindama šią sutartį esminiu elementu santykiams su Maskva pagerinti, taip pat svarbiu žingsniu įgyvendinant JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) viziją apie pasaulį be branduolinių ginklų.

Pagal šią sutartį abi šalys įsipareigoja per ateinantį dešimtmetį sumažinti 30 proc. turimų branduolinių kovinių galvučių skaičių. Kiekviena šalis pasižadėjo pasilikti ne daugiau nei 700 naudojimui paruoštų didelio nuotolio balistinių raketų ir sunkiųjų bombonešių.

Ankstesnė START, pasirašyta 1991 metais, nustojo galiojusi 2009 metų pabaigoje, kai abiejų šalių požiūriai į tolesnį nusiginklavimo procesą labai skyrėsi.

Daugelis analitikų mano, jog naujas ginkluotės mažinimo etapas iš esmės tėra simbolinis, nes tikimybė, kad mūsų laikais bus panaudoti strateginiai didelio nuotolio ginklai, yra labai menka.

Tačiau ši sutartis yra svarbus atspirties taškas pradėti svarbesnes diskusijas dėl mažesnės galios, tačiau potencialiai pavojingesnių taktinių branduolinių užtaisų ir kitos modernios ginkluotės.

Jungtinių Valstijų ir Rusijos branduoliniai arsenalai sudaro 90 proc. visų pasaulyje esančių branduolinių ginklų.

H.Clinton sakė aptarsianti su S.Lavrovu “tolesnius ginklų kontrolės klausimus”, tarp jų dėl mažo ir vidutinio nuotolio raketų bei naudojimui neparuoštų branduolinių ginklų.

Pagal naująją START bus atnaujintos itin svarbios stebėsenos procedūros, o abi šalys turės rasti kompromisą dėl NATO sprendimo kurti priešraketinės raketos skydą Europoje.

JAV Senatas ir Rusijos Valstybės Dūma priėmė kai kurių neįpareigojančių START priedų, leidžiančių savaip įgyvendinti pirmąją per pastaruosius 20 metų sutartį dėl branduolinio nusiginklavimo tarp abiejų buvusių Šaltojo karo priešininkių.

Daugiausiai nesutarimų kyla dėl Vašingtono sprendimo įgyvendinti planus dėl Europos priešraketinės gynybos sistemos, kuri, pasak Pentagono, būtų skirta apsiginti nuo branduolinių raketų, kurios gali būti paleistos iš “piktadarių valstybių” – tokių kaip Iranas.

Rusija baiminasi, kad šis priešraketinis skydas ilgainiui gali virsti puolamuoju ginklu, tačiau sutiko išnagrinėti galimybes dalyvauti kuriant šią sistemą – su sąlyga, kad Maskva bus laikoma lygiaverte partnere.

“Mes visiškai aiškiai pasakėme: mes nesiimsime jokių apribojimų mūsų raketinės gynybos atžvilgiu, – sakė H.Clinton. – JAV vyriausybė padarys viską, ko reikia amerikiečiams, mūsų ginkluotosioms pajėgoms, mūsų draugams ir sąjungininkams apsaugoti nuo išpuolių iš šalių, esančių už Europos ribų.”

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, neturinti atsakymo, ar Rusija nori naujos įprastinės ginkluotės dislokavimą Europoje reglamentuojančios sutarties ir pabrėžia, jog Lietuva nesutiks, kad toks susitarimas būtų pasiektas jos apginamumo sąskaita.

Kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaujanti R.Juknevičienė sakė jog apie senąją sutartį, iš kurios Rusija 2007 metų pabaigoje pasitraukė, “niekas nebekalba”, o yra dirbama ties naujais dokumentais. Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Miunchene išsakė poziciją, kad Maskva palaikytų 1999 metais pasirašytos adaptuotos Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES) atgaivinimą.

“Galima daug pavadinimų pasakyti. Klausimas yra jos turinys, ar Rusija supranta šalies, kurioje gali būti dislokuotos pajėgos, sutikimo klausimą. Kaip bus sprendžiamas sutikimo klausimas, flangų klausimas ir panašūs dalykai? (…) Aš dar neturiu atsakymo, ar Rusija apskritai nori tos sutarties, todėl kad ji dabar yra iš jos išėjusi, kaip tik prieš įvykius su Gruzija. Tai yra problema – noras susitarti”, – BNS telefonu iš Mincheno šeštadienį sakė ministrė.

“Flangai tai yra tam tikri apribojimai teritorijose, kurios ribojasi su viena ar kita valstybe, nustatantys tam tikrą skaičių konvencinių pajėgų. Tai ir yra sutartis, kuri apribotų konvencinių pajėgų arba įprastinės ginkluotės dydžius ir sudarytų galimybes tikrinti, kaip laikomasi tos sutarties. (…) Mes nebuvome jos objektas, ji buvo pasirašyta 1991 metais, mūsų niekas nekvietė joje dalyvauti, o dabar naujosios sutarties procese mes dalyvaujame. Mūsų atstovai yra Vienoje ir mes esame šio proceso dalyviai”, – sakė R.Juknevičienė.

Ji teigė ĮGES susitarimo klausimą aptarusi su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus pavaduotoja Michele Flournoy (Mišele Flaurnoi).

“Mūsų pozicija yra žinoma, mes jos laikomės. Turi būti abipusiškumo principas tarp būsimųjų sutarties narių ir sutartys negali būti sudaromos kieno nors sąskaita. Mūsų pagrindinis darbas yra, kad mes būtume informuojami, kas dabar ir vyksta, kad mes dalyvautume. Taip ir yra, mes žinome visą informaciją, bent tiek, kiek matome, kad vyksta procesas. Procesas yra nelengvas ir, man atrodo, kad jis nebus greitas”, – kalbėjo R.Juknevičienė.

“Derybos su Rusija nėra lengvos, bet mes suinteresuoti, kad tokia sutartis būtų, suinteresuoti, kad grįžtume į laikotarpį, kur būtų galima patikrinti ginkluotės dydžius aplink mus esančiose valstybėse. Bet kartoju, kad tai nebūtų daroma mūsų sąskaita, kad kokie nors apribojimai nepakeistų mūsų galimybės gintis, kad sutartys nebūtų pasirašomos mūsų apginamumo sąskaita. Čia esame labai budrūs ir sekame visą situaciją”, – dėstė ministrė.

Įprastinės ginkluotės Europoje sutartis 1991 metais nustatė Šaltojo karo jėgų pusiausvyrą. Vėliau, 1999 metais, Stambule buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties adaptavimo. Tačiau šio susitarimo ratifikavimas užtruko. NATO šalys siejo ĮGES su Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimu iš Gruzijos ir Moldovos. Rusija kategoriškai atmeta šias sąsajas.

R.Juknevičienė taip pat pažymėjo, jog Miunchene buvo kalbama ir apie priešraketinės gynybos sistemos kūrimą. NATO ir Rusija deklaruoja norą bendradarbiauti šioje srityje, tačiau nesutariama, ar turi būti kuriamos dvi atskiros ryšį palaikančios sistemos, ar jungtinė.

“Šioje srityje nieko naujo, svarbu išlaikyti NATO valstybių sutarimą. Tai atsispindėjo JAV ir kitų atstovų pasisakymuose, kad NATO turi turėti savo priešraketinę gynybą užtikrinančią kiekvienos Aljanso narės saugumą. Rusijos užsienio reikalų ministras išsakė tą pačią poziciją apie galimą teritorijų pasidalinimą kuriant priešraketinę gynybą. Mums žinoma tokia nuostata yra nepriimtina, ir aš esu įsitikinusi, kad jos NATO tikrai nepriims”, – kalbėjo R.Juknevičienė.