Klaipėdos jūrų uostas pasirašė 16,3 mln. litų vertės sutartį dėl dalies krantinės prie Klaipėdos konteinerių terminalo statybos ir kranto tvirtinimo Malkų įlankoje su Latvijos statybos įmone BMGS, pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančia kartu su Gargždų statybos įmone “Hidrostatyba”.

Sutartis pasirašyta po to, kai teismas pripažino, kad verslininko Pranciškaus Jurgučio valdoma restruktūrizuojama bendrovė “Lokys” iš konkurso pašalinta teisėtai.

16,314 mln. litų vertės sutartis pasirašyta trečiadienį, o darbus planuojama baigti per metus, pranešė uostas.

“Jeigu ne ieškovo pretenzijos, šią uostui svarbią sutartį galėjome pasirašyti dar šių metų rugpjūčio mėnesį”, – pranešime spaudai teigė uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Birželio 21 dieną įvykusiame konkurse buvo pateikti septyni pasiūlymai. Mažiausią kainą – 16,26 mln. litų – pateikusio “Lokio” pasiūlymas buvo atmestas, nes neatitiko konkurso reikalavimų.

Bendrovė šį uosto sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris vėliau pripažino, kad “Lokys” iš konkurso pašalintas teisėtai. Teismas pripažino, jog uostas pagrįstai aiškinosi restruktūrizuojamo “Lokio” mokumą ir pajėgumą atlikti darbus, nes jis turėjo nemokios įmonės požymių.

Pastatyta krantinė bus 290 metrų ilgio, gylis šalia jos sieks 10 metrų Ši krantinė bus skirta pietinėje uosto dalyje sparčiai augančiam konteinerių srautui apdoroti, o sutvirtintas kanalo krantas užtikrins Smeltės pusiasalio krantų pastovumą, išgilinus Malkų įlanką.

+370 5 2058524 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058524

Šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė tyrimų centro steigimui, kuris koordinuos bendrus Lietuvos mokslininkų ir IBM tyrimus. Posėdžio metu Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijoms pavesta pasirašyti centro steigimo sutartį ir kitus su steigimu susijusius dokumentus.

Patvirtintu Vyriausybės nutarimu Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos valdys 100 proc. tyrimų centro akcijų, sudarys tyrimų centro valdymo organus, kurių sudėtyje bus vienodas skaičius abiejų ministerijų atstovų. Sutartimi Lietuva ir IBM sutarė bendradarbiauti vykdant mokslinius tyrimus, kurie skatins pasaulinėje rinkoje paklausių šiuolaikinių technologijų plėtrą nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektinės nuosavybės valdymo srityje. Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis tyrimų centro mokslinių tyrimų rezultatais, įskaitant intelektinę nuosavybę, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komercinimo (pvz., patentų, licencijų, prototipų, produktų ir kt.) nauda bei IBM laboratorijomis Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje.

„Delfi.lt“ praneša:

Numatoma, kad šis centras pasirašys bendradarbiavimo sutartis su bendrove „IBM Research”, kuriose bus nustatyti konkrečių projektų tikslai, planuojamos veiklos, mokslininkų dalyvavimo sąlygos. Naujasis centras taip pat turės pasirašyti sutartis su universitetais, mokslinių tyrimų institutais.

DELFI primena, kad bendradarbiavimo sutartį Vyriausybė su IBM pasirašė rugsėjo viduryje. Joje įsipareigota kartu dirbti penkerius metus. Kasmet Lietuva į šį centrą turės investuoti 42 mln. Lt, tokią pačią dalį, tačiau nebūtinai piniginių lėšų, esą skirs ir IBM. Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis centro mokslinių tyrimų rezultatais, įskaitant intelektualinę nuosavybę, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komercinimą (pvz., patentus, licencijas, prototipus, produktus ir kt.). Tikimasi, kad centras duos pelno iš parduodamų patentų. Naujasis tyrimų centras taip pat įtrauks mokslininkus iš Vilniaus, Kauno technologijos ir Kauno medicinos universitetų (KMU), taip pat iš Santariškių bei KMU klinikų. Ketinama suburti šešias mokslininkų grupes, tačiau kol kas nežinoma, kiek jų bus įtraukta į šio centro veiklą.

„VZ.lt“ rašo:

Vyriausybė ir IBM 5-erius metus bendradarbiaus vykdant mokslinius tyrimus nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektualinės nuosavybės valdymo srityje. Lietuva per penkerius bendradarbiavimo su IBM metus planuoja užregistruoti ne mažiau kaip 150 bendrų patentų. 2009 m. IBM išradėjai gavo 4.914 patentų.

Ūkio ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija įsteigs naują IBM tyrimų centrą, o IBM prisidės turtu, technologine įranga, intelektualine nuosavybe bei IBM laboratorijų Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje mokslinių tyrimų ekspertize. Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis centro mokslinių tyrimų rezultatais.

Planuojama į centrą pakviesti mokslininkus iš Vilniaus, Kauno technologijos ir Kauno medicinos universitetų, taip pat Santariškių bei KMU klinikų. Tyrėjai iš IBM laboratorijų Haifoje, Izraelyje, bendradarbiaus su Lietuvos mokslininkais siekiant tiksliau diagnozuoti ir gydyti gyvybei pavojingas, pavyzdžiui, širdies-kraujagyslių ligas.

„Susitarimas su IBM dėl bendradarbiavimo moksliniuose tyrimuose yra didelis Lietuvos laimėjimas, suteiksiantis žymų postūmį strateginei ekonomikos proveržio krypčiai – aukštųjų technologijų plėtrai“, – sako premjeras Andrius Kubilius.

Pasak jo, bendradarbiavimas su IBM suteiks Lietuvos mokslininkams žinių, kaip komercializuoti tyrimų rezultatus, ir taip tiesiogiai skatins ekonomikos augimą.

Algimantas Juozapavičius, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas, “Verslo žinioms” šią savaitę jau sakė, kad IBM yra viena daugiausia pasaulyje išradimų užpatentuojančių kompanijų – 2009 m. JAV ji buvo ketvirta pagal užregistruotų patentų skaičių. Lietuvoje steigiamas mokslinių tyrimų centras vykdys tyrimus nanotechnologijų, gyvybės mokslų, sveikatos priežiūros ir kt. srityse.

„Mes jau dabar pajutome pokyčius. Po „Barclays“ atėjimo į mus išsyk pradėjo kreipti dėmesį tokios firmos kaip IBM, EMC ar „Dell“, norėdamos, kad mūsų rengiami specialistai susipažintų su jų sprendimais. Jie teikia informaciją, išsako prognozes, tad mes  galime parengti konkurencingus specialistus“, – bendradarbiavimo pranašumus pabrėžia p. Juozapavičius.

Iki šiol užsienio aukštųjų technologijų kompanijų užsakymų atliktų tyrimų nuosavybė priklausė tik užsienio kompanijoms.

„Lietuva turi gabių mokslininkų, galinčių ir darančių pasaulinio lygio mokslo atradimus, tačiau mums trūksta patyrimo ir žinių, kaip tyrimų rezultatus paversti patentais ir inovatyviais produktais, kaip parduoti juos pasaulinėse rinkose. Mokslas turi prisidėti kuriant ekonomiką ir šalies gerovę”, – VŽ dėstė Dainius Kreivys, Ūkio ministras.

VŽ jau rašė, kad fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams per pastaruosius penkerius metus Lietuva išleido 2,6 mlrd. Lt, tačiau per tą patį laiką įregistruoti vos 36 europiniai patentai.

Lietuva siekia, kad per artimiausius penkerius metus tiesioginės užsienio investicijos šalyje padvigubėtų, užsienio žiniasklaidai birželį skelbė ūkio ministras. Tuomet jis dėstė, kad Lietuva ketina iš viso pritraukti 20 mlrd. EUR (69 mlrd. Lt) investicijų, arba dvigubai daugiau nei sulaukta per 20 nepriklausomybės metų. Tiesa, p. Kreivys į laukiamų investicijų sumą įskaičiuoja ir lėšas, reikalingas pastatyti naujai atominei elektrinei. Ji gali kainuoti 10-17 mlrd. Lt.

„Diena.lt“ skelbia:

BM sprendimas Lietuvoje atidaryti tyrimų centrą gali kelti Estijos ir Latvijos susirūpinimą dėl to, kad Europai bundant iš giliausio sąstingio jos atsilieka Baltijos valstybių lenktynėse dėl investicijų, šios dienos naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešimą pateikia Ūkio ministrerija.

„Nuo praėjusių metų pradžios Lietuva jau pritraukė investicijų iš ne mažiau kaip penkių kitų tarptautinių bendrovių, įskaitant didžiausią pasaulyje programinės įrangos gamintoją „Microsoft“ ir trečią pagal dydį Jungtinės Karalystės banką „Barclays“.

Lietuva laimi, nes Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius dirba kaip „investicijų caras“, sakė šalies vyriausybei patarinėjančio Estijos plėtros fondo Prognozavimo skyriaus Taline vadovė Kitty Kubo. Estijos įstatymų leidėjai nepasinaudojo mūsų fondo pasiūlymu paskirti oficialų asmenį, atsakingą už šalies investicijas, – sakė ji. „Įmonių, pavyzdžiui IBM, durys yra atviros Ministrui Pirmininkui, kai tuo tarpu investicijų skatinimo agentūrai nėra galimybių net kojos ten įkelti“, – tvirtino Kubo. Konkurencinė kova yra labai svarbi Baltijos valstybėms siekiant atgaivinti krizės laikotarpiu 20-25 proc. smukusią ekonomiką, – teigia TVF savo šios savaitės ataskaitoje.

Estija yra Baltijos regiono tiesioginių užsienio investicijų lyderė, sukaupusi 16,2 milijardų JAV dolerių investicijų,– teigiama Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos parengtoje 2010 m. Pasaulio investicijų ataskaitoje. Lietuva yra antroje vietoje (13,8 milijardų JAV dolerių), Latvija – trečioje vietoje (11,7 milijardų JAV dolerių)“, – rašoma „Bloomberg“ pranešime.