Vos prieš keturis mėnesius Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje atidarytas pirmasis šalyje krematoriumas jau veikia visu pajėgumu – kasdien kremuojami vidutiniškai penkių mirusiųjų palaikai.

Kaip teigia krematoriumą valdančios UAB „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas, daugėja žmonių, kurie atvyksta pasidomėti, kaip veikia krematoriumas, kaip kremuojami palaikai, ir išreiškia norą sudaryti išankstines palaikų kremavimo sutartis. Mat jei velionis nebūna raštu išreiškęs išankstinės valios dėl laidojimo būdo, reikia artimųjų sutikimo palaikams kremuoti.
Prieš keletą savaičių „K2 LT“ atstovai kėdainiškiams surengė atvirų durų dienas krematoriume – pasisekimas buvęs toks didelis, kad po Velykų nutarta atvirų durų dienas pakartoti. Be to, norint pristatyti šią lietuviams neįprastą laidojimo paslaugą, buvęs susuktas ir filmas apie palaikų kremavimą.
Ir, kad ir kaip makabriškai skambėtų, atsiranda vis daugiau žmonių, kurie atlydėję į Kėdainius kremuoti giminaičio ar bičiulio, nesibodi per specialiai įrengtą langą arba kompiuterio monitorių stebėti viso kremavimo proceso. „Patys artimiausi velioniui žmonės, prislėgti netekties, to paprastai nelinkę žiūrėti. Kremavimą stebi tolimesni giminaičiai ar bičiuliai“, – pasakoja V.Labanauskas.
Be to, atsiranda ir pavienių pageidavimų – pripildyti medalioną mirusio artimojo pelenų. Nors JAV išpopuliarėjusia dar viena makabriška paslauga – iš kremuoto velionio pelenų pasigaminti žiedą ar pakabuką su dirbtiniu deimantu (mat anglies, grafito ir deimanto cheminė formulė ta pati) – lietuviai dar nesusidomėjo. „Jei tokių pageidavimų būtų, galėtume tai padaryti, bet paslauga – iš velionio pelenų pagaminti dirbtinį deimantą – atsieitų keliolika kartų brangiau, nei nusipirkti tikrą deimantą. Tiesa, Vakarų Europoje kremuotojai tokių prašymų sulaukia vis dažniau“, – tikina V.Labanauskas.

"Veido" archyvas

Abi šalys pasiekė šį proveržį, sudarydamos pirmąsias sutartis per pastaruosius trejus metus, kai Kosovas vienašališkai pasiskelbė nepriklausomu. Vienas iš svarbiausių pasiekimų – jog Kosovo gyventojams pirmąkart bus leista atvykti į Serbiją su Prištinos išduotais kelionės dokumentais.

“Jos (sutartys) priartina abi puses prie Europos Sąjungos (ES), stiprina bendradarbiavimą ir gerina gyvenimą eiliniams žmonėms”, – sakė aukštas Bendrijos diplomatas Robertas Cooperis (Robertas Kuperis), tarpininkavęs kelis mėnesius trukusiose derybose.

“Jos nelemia nei vienos šalies pozicijos dėl Kosovo statuso, – pridūrė jis. – Serbija nepripažįsta Kosovo, o Kosovas neatsisako savo statuso”.

Derybininkai nuo kovo susitikinėjo su R.Cooperiu per ES inicijuotas derybas, siekiant išspręsti kasdienes problemas, su kuriais abiejų šalių piliečiai susidurdavo nuo Kosovo atsiskyrimo 2008 metais.

Šeštadienį vykusiame penktajame susitikime derybininkai susitarė užtikrinti laisvą žmonių judėjimą per ginčijamą sieną, išspręsti problemas, kylančias dėl Serbijos atsisakymo leisti Kosovui naudotis civilinių registrų duomenimis, taip pat siekti, kad būtų pripažįstami vienoje arba kitoje šalyje įgyto išsilavinimo diplomai.

Derybose, kurioms vadovavo Serbijos URM pareigūnas Borko Stefanovičius (Borkas Stefanovičius) ir Kosovo vicepremjerė Edita Tahiri, taip pat buvo skirta dėmesio problemoms kitose srityse, tokios kaip telekomunikacijos, elektros energijos tiekimas, muitai, kadastro duomenys ir religija.

Per pastarąjį aštuonias valandas trukusį derybų etapą buvo padėti paskutiniai štrichai sutartyje, kuri leis Kosovo piliečiams atvykti į Serbiją, turint Prištinos išduotas tapatybės korteles, taip pat privatiems automobiliams su laikinais numeriais. Tačiau Belgradas nepripažins transporto registracijos numerių arba pasų, išduotų Kosovo Respublikoje.

Pasiruošimai įgyvendinti šią sutartį bus pradėti nuo kitos savaitės, nurodė R.Cooperis.

“Laisvas judėjimas yra esminis Europos Sąjungos principas, – pabrėžė jis. – Laisvas judėjimas pavers visus Balkanus labiau europietišku regionu.”

Be to, abi šalys susitarė spręsti problemas, kylančias dėl civilinių registrų duomenų, kurie buvo perkelti iš Kosovo į Serbiją po 1999 metais vykusio konflikto.

Šiuo atveju ES teisinės valstybės misija Kosove (EULEX) pagamins ir perduos Prištinai sertifikuotas šiuo metu Kosovo neturimų civilinių registrų duomenų kopijas. Išsprendus šią problemą, būtų lengviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, klastojimais, asmenybės duomenų vagystėmis, taip pat spręsti kasdienes problemas, tokias kaip skyrybos.

Pasak R.Cooperio, jog ilgainiui abi šalys veikiausiai susitars dėl vizų režimo sušvelninimo.

ES pareigūnai tikisi, kad iki vasaros atostogų įvyks dar vienas derybų susitikimas, kuriame bus išspręstos visos šios problemos. Pastarųjų derybų išvakarėse B.Stefanovičius sakė Belgrado televizijai B92, kad “mes galime vėl susitikti vėliau liepą arba rugsėjį”.

Sudarytas susitarimas abi šalis dar labiau priartina prie ES, o Serbija tikisi, kad artimiausiu laiku ji bus paskelbta kandidate įstoti į šį 27 šalių bloką.

Belgradas pašalino svarbias kliūtis šiame kelyje, sušvelnindamas savo poziciją dėl Kosovo, o praeitą mėnesį buvo padarytas didelis šuolis, kai buvo suimtas daugelį metų slapstęsis įtariamas Balkanų karo nusikaltėlis Ratko Mladičius (Ratkas Mladičius).

Tačiau Serbija oficialiai tebelaiko Kosovą savo pietine provincija, nors jo nepriklausomybę yra pripažinusios 76 valstybės, tarp jų JAV ir 22 ES šalys.

Ūkininkai, norėdami apsisaugoti nuo galimo kainų nuosmukio, pasirašė daugiau išankstinio grūdų pardavimo sutarčių nei pernai, rašo “Verslo žinios”.

“Nors ir keista, tačiau šiemet mes pasirašę daugiau išankstinių sutarčių nei 2010 metų pavasarį. To neprognozavome, nes manėme, kad ūkininkai bus nusivylę, kai pernai pasirašė sutartis, o kainos vėliau pradėjo drastiškai kilti”, – sakė “Linas Agro Group” prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas.

“Agrokoncerno” prezidentas Ramūnas Karbauskis teigė, kad šiemet pasirašyta sutarčių supirkti rekordinį grūdų kiekį ir šie kiekiai sėkmingai parduoti biržose. Bendrovė tokio įvykių posūkio taip pat neprognozavo.

“Kainų šuolius, kurie vyksta šiandien, galime paaiškinti tik spekuliantų veiksmais, bet ne ekonominiais rodikliais”, – sakė R.Karbauskis.

Paties “Agrokoncerno” žemės ūkio įmonės pagal išankstines sutartis pardavė 30 proc. prognozuojamo derliaus.

Lietuvos ir Rusijos pareigūnai jau susitarė dėl penkių tarpvalstybinių sutarčių, dar dėl 12 tęsiasi derybos, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Apibūdindamas dvišalius santykius ministras pripažino, kad tarp Vilniaus ir Maskvos dar trūksta tarpusavio pasitikėjimo.

Interviu žurnalui IQ ministras sakė besidžiaugiantis tuo, kad derybų neveikia galimas valstybių vadovų susitikimų grafikas, nes tai leidžia neskubėti daryti nenaudingų išlygų.

“Praktiniu lygiu mes su Rusija bendradarbiaujame neblogai. Išjudinome sutartis, kurios gulėjo po aštuonerius-devynerius metus”, – sakė A.Ažubalis interviu, kuris skelbiamas žurnalo sausio mėnesio numeryje.

“Jau susitarėme dėl penkių tarpvalstybinių sutarčių, dar deramės dėl kitų 12″, – kalbėjo ministras.

Kaip pavyzdį jis pateikė suderintą sutartį dėl bendradarbiavimo standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo srityje. Nors, pasak ministro, tai “atrodytų velniškai nuobodus dalykas”, tačiau bendrai pripažįstami standartai turėtų palengvinti tarpusavio prekybą.

A.Ažubalis atkreipė dėmesį, kad tradiciškai pasirašant tokių sutarčių paketą dalyvauja ir valstybės vadovai, tačiau kaip teigiamą dalyką įvardijo tai, kad dabartinės derybos nėra veikiamos galimo susitikimų grafiko.

“Džiaugiuosi, kad derybos dėl konkrečių sutarčių nėra veikiamos galimų vadovų susitikimų grafiko. tai leidžia mūsų derybininkams ieškoti abipusiai naudingų kompromisų, nedaryti Lietuvos interesams kenkiančių išlygų”, – sakė ministras.

Šiemet Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pakvietė Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę vizito į Maskvą, tačiau galima apsilankymo data nežinoma.

Pabrėžęs, jog sprendžiant praktinius klausimus situacija yra gera, A.Ažubalis pripažino, kad šalims dar trūksta tarpusavio pasitikėjimo.

” (…) sienos praktinė demarkacija, kuri šiuo metu vyksta praktiškai, rodo, kad praktinių reikalų sirtyje viskas yra gerai. Tačiau reikia pripažinti, kad vis dar trūksta tarpusavio pasitikėjimo”, – sakė ministras.

Delis ir Maskva antradienį pasirašė kelias sutartis, tarp jų ketinimų protokolą dėl dviejų Rusijoje pagamintų atominių reaktorių statybos, taip pat susitarimą dėl bendradarbiavimo kuriant 5-osios kartos naikintuvą.

Šios sutartys buvo pasirašytos po Delyje vykusių derybų tarp su dviejų dienų vizitu viešinčio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir Indijos premjero Manmohano Singho.

Abi valstybės užsibrėžė siekti, kad iki 2015 metų dvišalės prekybos apimtis padidėtų dvigubai – iki 20 mlrd. JAV dolerių.

Taip pat susitarta dėl dviejų papildomų energetinių blokų statybos Indijos pietinėje Tamil Nadu valstijoje veiksiančioje atominėje jėgainėje, kurioje Rusija šiuo metu jau stato du reaktorius, sakoma bendrame pranešime.

Energijos stygių jaučianti Indija yra viena iš didžiausių pasaulyje branduolinių technologijų rinkų. Delis planuoja, kad iki 2032 metų šalies atominių jėgainių bendras pajėgumas pasieks 63 tūkst. megavatų. Šiuo metu veikiančių branduolinių elektrinių galia – tik 4 560 megavatų.

Pagal kitą dvišalį susitarimą nuspręsta kartu kurti 5-osios kartos naikintuvą, sunkiai susekamą radiolokatoriais. Šio projekto bendra vertė gali siekti 30 mlrd. dolerių, o Indija planuoja savo oro pajėgoms įsigyti iki 300 tokių lėktuvų.

Bendrame pareiškime Rusija taip pat nurodė, kad Indija yra “nusipelniusi ir stipri kandidatė” į nuolatinę vietą planuojamoje išplėsti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje.

Rusija, kuri dar nuo Sovietų Sąjungos laikų yra artima ekonominė ir politinė Indijos partnerė, keliems dešimtmečiams buvo monopolizavusi Indijos gynybos rinką. Tačiau dabar Delis nori sumažinti savo priklausymą nuo šios šalies.

Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos ir Kinijos, šalių, kurios, kaip ir Rusija, yra nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, lyderiai aplankė Indiją per pastaruosius šešis mėnesius ir pasirašė sutarčių iš viso už maždaug 50 mlrd. dolerių.

“Gerai žinoma, kad mes norime diversifikuoti tiekėjus savo strateginės šakoms. Mes visada palaikysime artimus ryšius su Rusija, bet jie daugiau nebėra pats geriausias variantas”, – sakė aukštas Indijos vyriausybės pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.

Rusija laiko Indiją Kinijos atsvara ir galima sąjungininke Afganistane. Ryšių tarp Indijos ir JAV stiprėjimas, kurį pabrėžė svarbi sutartis dėl atominės energijos naudojimo taikiais tikslais, kelia susirūpinimą Rusijai.