Gruzijos gyventojai, kaip ir ukrainiečiai, prarado iki spalvotųjų revoliucijų puoselėtas iliuzijas ir praėjusią savaitę parlamento rinkimuose balsus atidavė už senajai gerajai Rusijai, o ne Vakarams pirmenybę teikiančią “Gruzijos svajonę”.

Chorvila – atokus kalnų miestelis centrinėje Gruzijoje. Čia atsidūręs pamanytum, kad esi ne nustekentoje ir nuskurdusioje Gruzijoje, o kažkur Ciuriche: gatvės išblizgintos, visi namai naujai perdažyti subtilia kremine spalva. Daugelis gyventojų, ypač ligoniai, neįgalieji, našlaičiai ar daugiavaikės šeimos, kas mėnesį šalia kitų pajamų gauna nemenkas, apie 120 JAV dolerių siekiančias pašalpas. Visiems miestelio gyventojams teikiamos nemokamos gydytojų paslaugos, nemokama televizija, o kai kam – dar ir gamtinės dujos.
Čia gyvenantys gruzinai džiaugiasi laimingu atsitiktinumu – Chorvila yra ne tik jų, bet ir turtingiausio Gruzijos bei 125-o tarp turtingiausių pasaulyje žmonių Bidzinos Ivanišvilio gimtinė. Dabar jie viliasi, kad geradarys taps dar ir naujuoju šalies premjeru: Chorviloje už jį balsavo beveik 100 proc. prie parlamento rinkimų balsadėžių atėjusių miestelėnų, kurie pirmai progai pasitaikius tuoj velkasi reklaminius ryškiai geltonus marškinėlius su užrašu “Gruzijos svajonė” ir neklausiami pasakoja, kad geresnio žmogaus už B.Ivanišvilį nerasi visoje Gruzijoje.
Juk jo lėšomis ne tik Chorviloje atstatytos mokyklos ar renovuotos ligoninės. “Viskas, kas nauja, modernu ir prasminga, Gruzijoje, ko gero, pastatyta už Ivanišvilio pinigus”, – didžiausiu Gruzijos filantropu B.Ivanišvilį vadina jam priklausančioje statybos įmonėje saugumo specialistu dirbantis Vazhe Gavašelis.
Net jei čia yra šiek tiek pataikavimo, B.Ivanišvilis pinigų Gruzijai tikrai negaili. O būdamas išsilavinęs ir rafinuotas žmogus, su jais atsisveikina itin skoningai ir nepasakysi, kad neprasmingai. B.Ivanišvilio žinioje jau ne vienus metus yra visi svarbiausi Gruzijos teatrai – mecenatas iš savo kišenės moka netgi atlyginimus aktoriams. Per pastarąjį dešimtmetį jis atstatė praktiškai visus Gruzijos muziejus, o kartą net nupirko batus armijos kariams, laksčiusiems, anot B.Ivanišvilio, po laukus su šlepetėmis. Pagautas įkvėpimo jis sykį net yra apmokėjęs policijos automobilių degalų išlaidas.
Įdomiausia, kad visa tai jis daro konfidencialiai ir nesigirdamas – tai rinkėjams ne tik Chorviloje, bet ir visoje Gruzijoje daro neišdildomą įspūdį. Štai tik neseniai paaiškėjo, kad būtent B.Ivanišvilio pinigais buvo pastatyta nauja pagrindinės Gruzijos ortodoksų bažnyčios Šv. Trejybės katedra – Cminda Sameba, žavinti tiek architektūriniais užmojais, tiek virš Tbilisio iškilusiu auksu tviskančiu kupolu, gerai matomu ir iš vienos B.Ivanišvilio rezidencijų. Beje, šių jis turi keturias, o kiekviena kažkuo primena filmus apie Džeimsą Bondą.
Kaip, beje, ir pats B.Ivanišvilis. Jo šeimą, turtų kilmę ir staiga prabudusį norą tapti politiku gaubia paslaptys. Kalbama, kad nuo 2002-ųjų, kai iš Rusijos, kur sukaupė didžiąją savo kapitalo dalį, grįžo į Gruziją, jis dirba Rusijos agentu. Bet tokią dvejonę garsiai išdėsčiusiam “Der Spiegel” žurnalistui B.Ivanišvilis atsakė: “Jei Rusijos agentai Gruzijai skirtų tiek pinigų kaip aš, tuomet pasakyčiau, kad mums tokių agentų reikia kuo daugiau.”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Trys klausimai Algimantui Liubinskui, buvusiam ilgamečiam Lietuvos futbolo rinktinės treneriui

VEIDAS: Lietuvos futbolo rinktinė apie dalyvavimą Europos ir pasaulio čempionatuose jau daugelį metų gali tik pasvajoti. Kodėl, jūsų vertinimu, šiandieninis mūsų futbolo lygis toks menkas?

A.L.: Pagrindinė priežastis ta, kad jaunimas nepasiekia rezultatų. Lyderiai gali užaugti tik tuomet, kai yra sukurta infrastruktūra, tinkamos sąlygos treniruotis. Dabar pagrindinis centras yra Kaune, ten nukreiptas finansavimas, o sostinėje vaikams tenka bėgioti po dumblą, tėvams – padengti kelionių į varžybas išlaidas. Tai jaunimą atbaido nuo futbolo. Tiesa, jau šiais metais ir Vilniuje turėtų atsirasti daugiau naujų aikštelių. Planuojama jas įrengti šalia Fabijoniškių ir Viršuliškių mokyklų, prie „Akropolio“ prekybos centro. Tad treniruotis galės daugiau jaunimo. Be to, turėtų atsirasti ir mokinių klasės, kurios bus orientuotos į futbolą, – joms bus sudarytos sąlygos treniruotis kelis kartus per savaitę.

VEIDAS: Susidaro įspūdis, kad dabar futbolu domisi kur kas mažiau lietuvių nei krepšiniu. Ar galime tikėtis, kad artimiausiu metu futbolo prestižas pakils?

A.L.: Mėgėjų pirmenybės lygoje žaidžia 86 komandos, dažniausiai susibūrusios iš baigusiųjų sporto mokyklas. Tad entuziazmo yra. Sovietiniais metais susirinkdavo pilni stadionai, tačiau sunyko materialinė bazė. Vietoj puikių stadionų prie buvusios Kuro aparatūros gamyklos, Šiaurės miestelyje buvo pastatyti daugiaaukščiai, o likusios aikštės, tokios kaip Vingio parke, labiau primena lauką. Žiūrovams stadionuose taip pat nėra komforto, todėl lietuviams futbolo rungtynės dar nėra šventė kaip Vokietijoje ar Škotijoje, kur kiekvieną savaitgalį žmonės su šeimomis renkasi ne tik pažiūrėti žaidimo, bet ir pabendrauti. Taigi reikia iš naujo sukurti visą infrastruktūrą.

VEIDAS: Vis dėlto valdininkai tvirtina, kad tokia maža šalis, kaip Lietuva, negali vienodai lėšų skirti krepšiniui, futbolui, tinkliniui, kitoms sporto šakoms.

A.L.: Kad krepšiniui dabar iš valstybės biudžeto skiriamas didesnis finansavimas, įtakos turi ir federacijų darbas. Štai Futbolo federacija neišbrenda iš skandalų, vieni kitus kaltina nebūtais dalykais, o Krepšinio federacija tvarkosi kur kas geriau. Tačiau Lietuvoje dar labai trūksta sporto šakų finansavimo iš savivaldos, o ir verslininkai neskatinami remti sportininkų, nors visame pasaulyje tai gana įprasta. Kad jie būtų suinteresuoti tą daryti, reikėtų keisti įstatymų bazę. Jeigu kiekviena privati įmonė į sporto fondą pervestų nors pusę procento nuo uždirbto pelno, lėšų užtektų visoms sporto šakoms, ir Lietuva būtų pasaulyje žinoma ne tik kaip krepšinio šalis.

1960-aisiais Lietuvos vaikai svajojo būti kosmonautais, o 2011-aisiais jie labiausiai trokšta būti gydytojais ir turtingais verslininkais.

Šį lapkritį savaitraštis „Veidas“ atliko įdomų projektą – moksleivių apklausą. Ja siekėme išsiaiškinti, apie kokias profesijas svajoja šių dienų vaikai ir jaunuoliai. Iš viso apklausėme 815 trijų sostinės mokyklų – Vilnies pagrindinės mokyklos, Vilniaus licėjaus ir Šv.Kristoforo gimnazijos moksleivių, besimokančių 4–12 klasėse. Moksleiviams nuo devynerių iki devyniolikos metų buvo pateiktos anketos, kuriose reikėjo įrašyti atsakymus į du klausimus: kuo jie labiausiai norėtų ir nenorėtų būti suaugę. Ir kodėl.

Svajoja mažiau dirbti ir daug uždirbti

Iš apklausos rezultatų tapo aišku, kad tie laikai, kai lietuvių vaikai svajojo skraidyti į kosmosą, negrįžtamai nugrimzdo į praeitį: šiandien, priešingai nei septintajame dešimtmetyje, vaikai svajoja apie kur kas žemiškesnes profesijas. Be to, daugeliui svarbiausia, kad darbas būtų ne tiek įdomus ir mielas, kiek gerai mokamas.
„Norėčiau būti milijonus uždirbantis verslininkas, nes tuomet man nereikėtų rūpintis savo finansine padėtimi ir gyvenimas būtų lengvas. O labiausiai nenorėčiau būti žmogumi, kuris gyvena nuo algos iki algos, ką jau kalbėti apie gyvenimą iš kito kišenės“, – rašo anketoje vienas apklausos dalyvių, šešiolikmetis Šv.Kristoforo gimnazijos moksleivis.
Kad norėtų būti verslininkais, nes šie nesuka galvos dėl pinigų, minėjo net patys jauniausi mūsų apklausos dalyviai – devynmečiai dešimtmečiai. O komentuodami, kodėl labiausiai nenori būti valytojais, šlavėjais ar kiemsargiais (šie darbai pateko tarp penkiolikos tų, kurie šių dienų moksleiviams atrodo atgrasiausi), dauguma vaikų anketose pabrėžė, kad šių profesijų atstovai itin mažai uždirba.
Tokios tendencijos jau senokai stebimos ir Vakarų pasaulyje. Pavyzdžiui, amerikiečių vaikai, lygiai taip pat prieš kelis dešimtmečius svajoję skraidyti po kosmoso platybes, šiandien save labiausiai nori matyti klestinčiais verslininkais bei įmonių vadovais.
Kad suaugę labiausiai norėtų būti verslininkais, atsakė 103 iš 815 apklausoje dalyvavusių Vilniaus mokyklų moksleivių. Tai sudaro daugiau nei aštuntadalį visų apklaustųjų. Atkreipiame dėmesį, kad moksleiviai iš viso paminėjo po daugiau nei šimtą skirtingų tiek norimų, tiek nenorimų profesijų. Tai rodo, kad vienos vienintelės profesijos, kuri labiausiai patiktų arba nepatiktų visiems, nebėra, nors tam tikros tendencijos vis dėlto išryškėja.
Beje, verslininkai atsidūrė antroje geidžiamiausių profesijų sąrašo vietoje, o į pirmą iškopė gydytojai, surinkę iš viso 105 balus. Tačiau gydytojo darbas moksleivių dažnai buvo minimas ir tarp tų, kurių jie sau mažiausiai linkėtų. Tą patį galima pasakyti ir, pavyzdžiui, apie teisininko profesiją: ji irgi vertinama prieštaringai, nes maždaug tiek pat moksleivių ją vertina tiek kaip patrauklią, tiek kaip nepatrauklią.
Daugiausiai vaikų nurodė, kad yra per jautrūs mediko darbui, nes bijo kraujo (todėl dažniausiai moksleiviai minėjo, kad labiausiai nenorėtų būti chirurgais), na, o teisininko profesijai dažnam atrodo nuobodi, be to, nebeperspektyvi, nes teisininkų parengiama labai daug, o darbo vietų rinkoje tiek nėra. Tuo tarpu kad labiausiai nenorėtų būti verslininkais, paminėjo vos pora iš daugiau nei aštuonių šimtų mūsų apklaustų moksleivių.
Atsakydami į klausimą, kuo labiausiai nenorėtų būti suaugę, dažniausiai vaikai minėjo mokytojus (!), valytojus bei pardavėjus-kasininkus.
Tarpukario Lietuvoje mokytojo bei kunigo profesijos buvo laikomos prestižiškiausiomis, o 2011-aisiais padėtis jau visiškai pasikeitusi: šių dienų moksleiviai nebenori būti mokytojais, nes mano, kad tai sunkus, įtemptas, streso kupinas darbas, kuris dar ir itin prastai mokamas. Kalbėdami apie atgrasiausias profesijas, mokytojo darbą paminėjo 143 iš 815 apklaustų moksleivių, valytojo – 135, o pardavėjo-kasininko – 75.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-50) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

"Veido" archyvas

Neringos paplūdimys tarp “Metro” atrinktų “svajonių paplūdimių” užima antrą vietą, aplenkęs rojaus kampelius Bulgarijoje, Korsikoje, Italijoje ir nusileidęs tik graikiškajam Milos saloje.

“Nė vieno žmogaus nuotraukoje? Tai visiškai normalu! Išrinkome jums penkis rojaus kampelius – paplūdimius Europoje, neperpildytus turistų. Atraskite šiuos užslėptus perlus – nuo Lietuvos iki Pietų Italijos!” – populiarus nemokamas laikraštis, kurį kasdien perskaito apie 2,4 mln. Prancūzijos sostinės gyventojų ar svečių, reklamuoja Lietuvą.

Straipsnyje Neringos paplūdimio privalumais įvardijami ne tik ramybė, gamtos grožis bei negausūs turistai, bet ir galimybė čia ilgai vakaroti, palydėti saulę, kuri leidžiasi palyginus vėlai – apie 23 valandą.

Beveik šimto kilometrų ilgio pusiasalio baltas smėlis prancūzams primena Sacharą.

“Toks kasdien milijonus skaitytojų pasiekiančio leidinio įvertinimas – didelis pasiekimas mums. Gera žinia apie Lietuvą ir jos patrauklumą turistams ypač svarbi šiuo metu, kai nerimstant padėčiai Tunise bei Egipte, prancūzai ima žvalgytis šiai vasarai naujų vietų poilsiui, kur gali rasti ramybę ir saugumą. Kadangi jų leidinys taip aukštai įvertino Neringą, tikiuosi, įtikinėti prancūzus apsilankyti čia reikės vis mažiau”, – sako Lietuvos Turizmo informacijos centro (TIC) Paryžiuje direktorė Inga Lanchas.

"Veido" archyvas

Pavasaris. Ir vėl kyla noras keisti savo gyvenimą: atsikratyti antsvorio, susirasti geresnį vyrą, pasakyti “atia” nedėkingam darbdaviui ir draugėms, kurios nuolat skleidžia paskalas ir išduoda paslaptis… Ir vėl renkamės gyventi kitaip, galbūt laimingiau – bet kaip tą pasiekti be burtų lazdelės?

Keturi dalykai, verti apmąstyti

1

Trokštate turėti liekną ir treniruotą kūną, bet pietums sukertate tris kepsnius, o vakarais kemšate bandeles ir saldainius. Dažnai kartojate, kad norėtumėte baigti mokslus, tačiau tebesėdite namie, nes juk “negalite numesti vaikų auklėms ar seneliams”. Sakote, kad būtų gerai ištekėti, bet esate viena, nes esą dar nepagyvenote sau – šeima reikalautų daug dėmesio ir trukdytų įgyvendinti svajones…

Nuoširdžiai atsakykite sau, ar iš tiesų norite svajones paversti tikrove ir ar esate pasirengusi sau tai leisti? Jeigu taip, būkite pasirengusi susidurti su didelėmis permainomis (pvz., teks nevalgyti vakarais, užsirašyti į sporto klubą ir t.t.), gal netgi daug ko atsisakyti, žengti į nežinomybę.

Beje, gali paaiškėti, kad pokyčiams iš tikrųjų dar nesubrendote ir esama padėtis jus tenkina (ne toks jau baisus tas atvaizdas veidrodyje…), o garsiai kalbate apie norus ir planus tik todėl, kad … aplinkiniams bijote pasirodyti neįdomi, beviltiška, niekam tikusi. Arba permainų tiesiog labai nemėgstate, todėl ieškote įtikinamų priežasčių, kurios pateisintų jūsų neveiklumą.

Sakoma, jeigu norite laimėti milijoną, pirmiausia nusipirkite loterijos bilietą. O jei tikrai trokštate permainų, prie žodelio “noriu” pridėkite dar ir šiuos du: “galiu” ir “reikia”.

2

Teigiate, kad jūsų gyvenimas – beskonis? Bet ar iš tiesų yra taip blogai, kad norisi kaukti? Pažvelkite į savo gyvenimą pro didinamąjį stiklą – gal baltos spalvos jame yra daugiau nei juodos? Negana to, veikiausiai turite savybių, kuriomis didžiuojatės (pvz., esate labai darbšti, ištverminga), įpročių, kurių tikrai negalima pavadinti žalingais, įgūdžių, patirties, talentų? Ištraukite juos į dienos šviesą – tebūnie tai naujojo jūsų gyvenimo pamato plytos.

Statyti naują namą galima tik ant tvirto pagrindo, o pradėti naują gyvenimą taip pat geriau ne nuo nulio, nes tiesiog gali neužtekti jėgų.

3

Nuoširdžiai pasikapsčiusi savyje tikriausiai rastumėte nemažai “šiukšlių” (blogų būdo savybių), kurias, jūsų manymu, reikėtų išmesti. Galbūt esate pernelyg užsispyrusi, neatlaidi, išdidi, valdinga arba, atvirkščiai, nepasitikite savimi? Patikėkite – nėra žmonių be trūkumų ir silpnybių, todėl atsikračiusi visų “šiukšlių” laimingesnė tikrai netapsite. Geriau tiesiog nepiktnaudžiaukite blogosiomis savybėmis: kalbėkite liepiamąja nuosaka tik tada, kai to tikrai reikės, atleiskite, jeigu kas nors jus įskaudino netyčia ir t.t.

Neseniai išsiskyrėte? Būtinai pagalvokite apie tai, ar gyvenimas su buvusiu vyru iš tikrųjų buvo nepakenčiamas. Ko gero, buvo ir gražių dalykų? Galbūt mėgdavote keliauti, lankytis teatruose? Tikrai neverta šių įpročių pamiršti.

4

Nepervertinkite savęs, juolab nenuvertinkite. Sulyginkite naująjį savo gyvenimą su namu. Jeigu savo jėgomis galite pasistatyti nedidelį, bet jaukų ir gražų namelį, nustokite svajoti apie paauksuotus rūmus. Ir atvirkščiai: jeigu turite galimybių įsigyti didelį namą ant jūros kranto, vykite šalin mintis apie medinę lūšnelę…

Svarbiausia tiksliai formuluoti norus

Noriu ištekėti.

• Kas gali išsipildyti? Įgyvendinti šią svajonę iš tikrųjų nėra labai sunku. O kas paskui? Gali paaiškėti, kad vyras – visai ne toks, apie kokį svajojote, o gyvenimas su juo – lyg kramtomoji guma: iš pradžių skonis saldus, bet jis greitai išblėsta…

• Ko tikėtis? Pavyzdžiui, galima svajoti sutikti vyrą, kurio vertybės sutaptų su jūsiškėmis, šalia kurio žydėtumėte. Galima norėti gražių santykių, paremtų pagarba ir pasitikėjimu. Kitaip tariant, sakydama, kad norite ištekėti, turite tiksliai žinoti, koks turėtų būti jūsų gyvenimas po medaus mėnesio.

Noriu daryti karjerą.

• Kas gali išsipildyti? Tarkime, jūs pradėsite vadovauti parduotuvei, kino teatrui, fabrikui, populiariam žurnalui ir t.t. Gal kas nors jums girdint ims suokti, kad esate sėkminga moteris, bet kokia bus sėkmės kaina ir kokių dovanų galite sulaukti? Bemiegių naktų, streso, skrandžio skausmų, atostogų sykį per dešimt metų; na, ir mėgstamą darbą, kuris džiugina nebent algos mokėjimo dieną…

• Ko tikėtis? Susimąstykite, kas jus labiausiai vilioja. Pinigai, garbė, o gal tiesiog norite parodyti, kad esate ne iš kelmo spirta, turite gebėjimų, talentų? Iš tikrųjų, karjera tenkina pripažinimo poreikį, o laimėjimai darbe didina savigarbą. Tačiau juk negalima apsiriboti vien karjera. Atsiminkite, juo aukščiau kilsite, juo labiau aplinka jus spaus atitikti tam tikrus standartus – prarasite individualumą. Be to, ir santykiai šeimoje gali labai nukentėti, nes būsite pervargusi ir nebegalėsite patenkinti vaikų ir vyro poreikių, skirti jiems daugiau laiko, pamiršite interesus, pomėgius, kurie padeda išlaikyti asmenybės įvairiapusiškumą. Gerai pagalvokite, ar galite dėl karjeros tiek daug paaukoti.

Noriu vaikų.

• Kas gali išsipildyti? Puikiai žinote, iš kur atsiranda vaikai. Vadinasi, jeigu nėra jokių sveikatos problemų ir vaikų labai norite, galite jų turėti.

• Ko tikėtis? Labai svarbu, kad apie atžalas svajotumėte dviese. Jeigu vyras tikina, kad dar ne laikas, paklauskite, kodėl mintis apie palikuonis jį gąsdina. Jeigu neteko anksčiau, dabar pabendraukite su draugais ar pažįstamais, kurie neseniai susilaukė vaikelio, nuoširdžiai pasikalbėkite apie tai, ką pamatėte jų namuose. Tik nespauskite griežtu klausimu: “Nejaugi tikrai nenori tokio gražaus mažo lėliuko?” Geriau kartu pasvarstykite, kaip pasikeitė draugų gyvenimas, ko jiems teko atsisakyti ir kuo gali džiaugtis.

Noriu sulieknėti.

• Kas gali išsipildyti? Laikysitės geriausios draugės dietos ir numesite dešimt kilogramų. Tada kils mintis, kad krūtys per mažos, nosis per ilga, o ausys – atlėpusios. Ir vėl būsite nepatenkina savimi. Beje, sakoma, kad dažniausiai dėl papildomų kilogramų verkšlena moterys, kurios turi vos kelis gramus antsvorio…

• Ko tikėtis? Tiesiog vieną rytą atsistokite prieš veidrodį ir garsiai pasakykite: “Myliu save tokią, kokia esu.” Nustokite nervintis dėl to, kad esate apkūni ir dažniau nusišypsokite. Tik tada pradėkite ieškoti būdų, kaip atsikratyti figūrą darkančių riebaliukų, pradėkite sportuoti. Jeigu būsite patenkinta savimi, keisitės nesikankindama, negailėdama savęs, ir tikrai galvoje neliks vietos mintims, kad privalote būti liauna kaip liepa.

Noriu kitų draugų.

• Kas gali išsipildyti? Tarkime, su kai kuo susipažinsite ir net susidraugausite. Patikėkite – bendrausite su šiais žmonėmis lygiai taip pat, kaip ir su senaisiais draugais…

• Ko tikėtis? “Noriu turėti daugiau draugų”, – toks sakinys skamba tikrai geriau. Įsiklausykite, ką sako vidinis balsas, ir paanalizuokite, kodėl bendraudama su senaisiais bičiuliais jaučiatės blogai, ko iš tiesų norite ir ką galėtumėte pakeisti. Raskite laiko patikrintiems draugams, ir nepamirškite naujų pažįstamų. Gal būtent jie išmokys atvirai kalbėtis apie savo jausmus, dalytis mintimis, gal parodys, kad gyvenimas spalvingas, gražus, padės jums geriau save pažinti?