Pasitraukė strateginis investuotojas

Iš pradžių Energetikos ministerijos vadovybė teigė, kad naujosios atominės elektrinės projektu Lietuvoje domisi net 25 bendrovės, vėliau aiškino, kad mažiausiai penki koncernai juo domisi rimtai, galiausiai sužinojome, kad teliko viena pretendentė, ir ta pati pasitraukė. Kitaip tariant, pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei KEPCO, Lietuvai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo naujai atominei elektrinei statyti.

Tiek premjeras, tiek energetikos ministras to pernelyg nedramatizuoja ir tikina, kad iki kitų metų pabaigos investuotojas tikrai bus rastas. Bet visuomenė šiuo projektu jau stipriai suabejojo: viešumoje praūžė svarstymų gūsis, ar nauja atominė elektrinė mums apskritai reikalinga, o jei ir reikalinga, ar mes ją sugebėsime pasistatyti, o jei ir sugebėsime pasistatyti, ar jos gaminsima elektra kainuos ne pernelyg brangiai.

Seimo opozicija galimo investuotojo pasitraukimą įvertino kaip visišką fiasko, tad surinko parašus ir pradėjo interpeliacijos procedūrą energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

Dveji metai nepavydėtiname poste

Iš pradžių prognozuota, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė išsilaikys iki bulviasodžio, vėliau – kad iki bulviakasio, bet ji dirba jau dvejus metus. Ir vis daugiau ženklų, kad dirbs visą šią Seimo kadenciją. Lietuvoje ji sulaukė kritikos lavinos tiek dėl žalingos mokesčių reformos, tiek dėl diržų užveržimo tautai ir atlaidumo sau, tiek dėl nemokėjimo bendrauti, tiek dėl stringančių reformų. Tačiau negalima nepastebėti, kad ši Vyriausybė nuveikė nemažai gerų darbų ir tai padarė balansuodama ties mažumos Vyriausybės riba. Šią Lietuvos Vyriausybę gana palankiai vertina užsienio žiniasklaida, nemažai palankių atsiliepimų ji sulaukė ir iš kitų valstybių vadovų bei tarptautinių organizacijų atstovų.

Čia svarbu paminėti, kad A.Kubilius šiuo metu gali jaustis ramiai ir užtikrintai, nes norinčiųjų jį pakeisti tiesiog nėra.

Žinoma, tai dar ne garantija, kad premjeras gali miegoti ramiai. Vyriausybės planuojamos energetikos ir valstybės turto valdymo reformos paliečia labai daug įtakingų grupių, kurios tikrai nesėdės rankų sudėjusios.

Daugiabučių renovacija patyrė fiasko

Praėjusių metų vasarą patvirtinusi naują daugiabučių modernizavimo tvarką, pagal kurią Vyriausybė įsipareigojo finansuoti 15 proc. būstų atnaujinimo vertės, o kitą dalį lėšų gyventojai turėtų pasiskolinti, Vyriausybė buvo kupina lūkesčių. Dar praėjusių metų vasarą skelbta, kad 2009 m. Lietuvoje bus pradėta renovuoti 500 senų daugiabučių, o 2010 m. – tūkstantis. Nors jau tada šie planai atrodė absurdiški, vis dėlto tikrovė pranoko pesimistiškiausias projekcijas: iki šiol pasirašytos tik trys sutartys dėl daugiabučių modernizavimo, o konkrečius darbus pradėjo tik viena bendrija.

Už šį žlugusį projektą atsakingas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas su savo komanda. Jo kėdę šiuo metu judina tiek prezidentė, tiek opozicija. O Aplinkos ministerija ir toliau ginasi, kad projektas tuoj įsivažiuos, nes 58 daugiabučių bendrijos jau esą apsisprendė dalyvauti projekte.

Sumažintas PVM tarifas viešbučiams

Po dvejų metų įtikinėjimo viešbučių savininkai pagaliau švenčia pergalę. Nuo 2009 m. sausio, kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė panaikino beveik visas PVM lengvatas, o šio mokesčio tarifą pakėlė iki 21 proc., viešbučių savininkai ir vadovai nenuleido rankų ir jiems vieninteliams pavyko susigrąžinti prarastąją lengvatą – Seimas patvirtino lengvatinį 9 proc. viešbučių paslaugų tarifą 2011 m. Tiesa, ekspertai abejoja, ar viešbučiai išpildys savo pažadą kitais metais sumažinti paslaugų kainas.

Kilo karo grėsmė

Gruodžio pradžioje Šiaurės Korėjos artilerija apšaudė netoli sienos esančią Pietų Korėjos salą. Po šio incidento prabilta, kad tai gali išvirsti į karinį konfliktą, tačiau, laimei, taip neatsitiko. Beje, taip neatsitiko net tuomet, kai netoli Šiaurės Korėjos įvyko Pietų Korėjos ir JAV karinės pratybos. Vis dėlto Šiaurės Korėja ir toliau grasina karu ir teigia šiuo metu kasanti tunelį, kuriame kovo mėnesį įvykdys branduolinį bandymą.

R.Berankis – geriausiųjų šimtuke

Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis 2010 m. sezoną baigė įsiverždamas į pajėgiausių pasaulio tenisininkų šimtuką. Po Helsinkyje laimėto “ATP Challenger Tour” serijos turnyro Profesionalų teniso asociacijos (ATP) reitinge jis pakilo į rekordines aukštumas – su 596 įskaitiniais taškais pajėgiausių planetos tenisininkų rikiuotėje užėmė 85 vietą.

Atstatydintas Seimo narys

Lapkričio 11 d. parlamentaras Linas Karalius neteko Seimo nario mandato, o Aleksandras Sacharukas – išsaugojo, nors abu politikai buvo pripažinti šiurkščiai pažeidusiais Konstituciją ir sulaužiusiais Seimo nario priesaiką. Priminsime, kad L.Karalius apkaltos sulaukė dėl to, kad šių metų sausio mėnesį pratęstos Seimo sesijos laikotarpiu keliavo po Pietryčių Aziją, o A.Sacharukas balsavo už jį per plenarinius posėdžius.

Seimo pirmininkė ir premjeras pripažino, kad tokie apkaltos rezultatai Seimo nepuošia. Balsuodamas dėl apkaltos L.Karaliui ir A.Sacharukui Seimas turėjo gerą progą ne tik apsivalyti pats, bet ir pasiųsti aiškią žinią savo rinkėjams, kad Lietuvoje neliečiamųjų nėra, kad laikai, kai postas ir pareigos garantuoja neliečiamybę, pasibaigė, kad didelius reikalavimus visuomenei keliantys politikai bus ne mažiau reiklūs vieni kitiems.

Tačiau 50 Seimo narių, balsavusių prieš apkaltą A.Sacharukui, pasiuntė rinkėjams priešingą žinią: sukčiaukite, meluokite, išsisukinėkite, už visus savo blogus darbus verskite kaltę Vyriausybei ir konkurentams. Net jeigu įkliūsite, jokiu būdu neprisipažinkite, ir jeigu tik rasite pakankamai įtakingų užtarėjų, liksite nenubausti.

Milžiniškas “Sodros” deficitas

Prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (“Sodros”) vairo stojo 31 metų konservatorius Mindaugas Sinkevičius. Naujasis vadovas atėjo itin sunkiu metu, kai “Sodros” deficitas per dešimt mėnesių pasiekė 2,5 mlrd. Lt.

Planuojama, kad 2011-aisiais “Sodros” deficitas bus 2,558 mlrd. Lt, o vien paskolų palūkanoms aptarnauti teks atseikėti pusę milijardo litų. Ekspertai jau seniai skambina pavojaus varpais ir ragina pertvarkyti “Sodros” sistemą, nes mažėjant gimstamumui ir didėjant emigracijai gana greitai gali nebebūti iš ko mokėti pensijų. Nereformavus pensijų sistemos, “Sodros” skola 2020 m. pasieks 10 proc. BVP.

Metų vagystė

Lapkričio mėnesį iš muitininkų panosės Panemunės poste buvo pavogtas konfiskuotas sunkvežimis, pilnas kontrabandinių cigarečių (2 mln. Lt vertės). Šiandien jau aišku, kad du muitininkai šį kontrabandinį krovinį nusikaltėliams tiesiog pardavė už 200 tūkst. Lt: vienas išjungė stebėjimo kameras, kitas padėjo iš angaro išvaryti sunkvežimį su cigaretėmis.

Po šio įvykio kilo didžiulis skandalas, į kurį įsikišo aukščiausi šalies pareigūnai. Tad gana greitai buvo atleisti du muitininkai (vienas jų – posto viršininkas), o dar dviem pažemintos pareigos.

Linkstama manyti, jog šiuo skandalu nusikaltėliai stengėsi parodyti Muitinės departamento vadovybės neįgalumą ir pasiekti, kad būtų atstatydintas Muitinės departamento vadovas. Bet jiems šis planas nepavyko.

Pasaulį sukrėtė “WikiLeaks” skandalas

Lapkričio 28-ąją tinklalapis “WikiLeaks” ėmė skelbti slaptus JAV diplomatų susirašinėjimus. Per įvairias žiniasklaidos priemones bei interneto portalus, kuriuos “WikiLeaks” sočiai aprūpino slaptais dokumentais, jau paskelbta per 250 tūkst. slaptų dokumentų, sukrėtusių viso pasaulio diplomatiją ir iškėlusių daug probleminių klausimų dėl atskleistų įvairių šalių slaptų strategijų.

“WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as buvo suimtas gruodį, tačiau “WikiLeaks” ir toliau skelbia nutekintus konfidencialios JAV diplomatinės korespondencijos dokumentus.

Įmones jau galima steigti internetu

Trejus metus kalbėta apie tai, kad Lietuvoje būtina palengvinti verslo pradžią, o šiemet pagaliau žengtas žingsnis tokio tikslo link – Lietuvoje jau galima įsteigti įmonę internetu. Nuo sausio tokia galimybė suteikta steigiantiems individualias įmones, o nuo lapkričio – vieno akcininko steigiamai UAB. Ši galimybė pradedantiems verslininkams sumažino biurokratinę naštą, nes leidžia išvengti apsilankymų pas notarus ir Registrų centre.

Grupė “a-ha” karjerą baigia aukšta nata

Lapkričio 2-ąją Vilniuje surengtas populiarios norvegų grupės “a-ha” atsisveikinimo turo koncertas. “Siemens” arenos scenoje stovintis įspūdingo dydžio ekranas rodė vaizdus iš grupės istorijos, gamtos ir kosmoso. Per visą gyvavimo istoriją “a-ha” pardavė 35 mln. albumų, 25 mln. singlų, laimėjo aštuonis MTV apdovanojimus, pasiekė pirmąją JAV “Bilboard” topų vietą ir po grupės ABBA tapo sėkmingiausiu Skandinavijos muzikos “eksportu”.

Bankrutavo “Star1″

Per dvejus metus – dviejų Lietuvos aviacijos bendrovių bankrotai. Jie rodo, kad prie didelės patirties reikalaujančio verslo vairo neretai stoja avantiūristai. Priminsime, kad pusantrų metų pigius skrydžius siūliusi “Star1″ bendrovė jau buvo įgijusi nemažai klientų ir pagerinusi Lietuvos susisiekimo padėtį po “FlyLAL” bankroto, bet… Dėl netikėtos “Star1″ nesėkmės ne tik 16 tūkst. išankstinius bilietus įsigijusių klientų prarado pinigus, bet ir vėl nukentėjo šalies turizmo sektorius ir net šalies įvaizdis. Juk vienas didžiausių šiemet į Lietuvą atėjusių užsienio investuotojų nusiskundimų – prastas susisiekimas su Europa.

Vis dėlto šį kartą bankrutavus lietuviškoms oro linijoms esame nustumti ne į tokį gilų Europos užribį, kaip po “FlyLAL” bankroto: nors rudenį Vilniaus oro uoste iš 25 tiesioginių krypčių liko 17 (tiek pat, kiek tuo metu buvo iš Kauno oro uosto), šįkart gana greitai skrydžių kiekį padidino iš oro uosto jau skraidinančios užsienio šalių oro linijos, o pigių skrydžių bendrovė “Wizz Air” paskelbė įžengsianti į Vilnių nuo pavasario. Be to, keleiviai dabar turi alternatyvą – iš Kauno skraidinantį “Ryanair”.

Pažadėjo iš “šešėlio” ištraukti milijardą

Vyriausybė ir Finansų ministerija pasiūlė teisėsaugai rinktis – arba ji kitąmet atima iš “šešėlio” papildomą milijardą litų ir gauna papildomą finansavimą bei premijas, arba neatima ir tuomet gyvuoja finansinės bado dietos sąlygomis.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė išsikeltą tikslą iš šešėlinio verslo ištraukti milijardą litų vadina ambicingu ir sako, kad jam pasiekti reikės ne tik įvairių žinybų pastangų, bet ir visuomenės palaikymo.

“Iš tiesų Vyriausybė su kitomis atsakingomis institucijomis milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos ištraukti gali. Svarbiausia, kad tokio tikslo būtų iš tikrųjų siekiama, o ne naudojamasi kaip demagogijos priemone, siekiant įtikti visuomenei”, – mano LPK prezidentas Bronislovas Lubys.

Neleido atsistatydinti

Po didžiulio spaudimo vadinamojoje “kediados” istorijoje vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė įteikė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei atsistatydinimo pareiškimą. E.Žiobienė teigė pastebėjusi, kad politikai kišasi į vadinamąją pedofilijos bylą, be to, vaiko teisių kontrolierė prisipažino sulaukusi daug grasinimų iš Drąsiaus Kedžio rėmėjų stovyklos. Dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla.

Tačiau Seimas lapkritį nesutiko net svarstyti šio pareiškimo. Gruodį pati E.Žiobienė apsisprendė toliau eiti savo pareigas, tačiau įtampa pedofilijos istorijoje nesumažėjo, o ir jos atomazgos nematyti.

Įkalintas meras

Lietuvoje merai, ir ypač didžiųjų miestų, už grotų tupdomi nedažnai. Bet kaip tik taip spalį atsitiko dabar jau buvusiam Alytaus merui Česlovui Daugėlai. Jis STT agentų buvo sulaikytas spalio 6-ąją, atliekant tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didelės vertės turto iššvaistymo rekonstruojant stadioną. Beje, Alytaus merui tai ne pirmoji akistata su teisėsaugininkais – prieš kelerius metus Generalinė prokuratūra jam buvo pareiškusi įtarimus dėl sukčiavimo. Pareigūnai nustatė, kad bendrovei “Kortas” vadovavęs politikas slėpė pridėtinės vertės bei pelno mokesčius. Č.Daugėla tąkart prisipažino kaltu ir sumokėjo baudą.

Užsiliepsnojo lietuvių keltas

Pirmą kartą Lietuvos naujosios laivybos istorijoje žmones ir transporto priemones plukdančiame kelte kilo gaisras. Iš Vokietijos plaukusiame lietuviškame kelte “LISCO Gloria”, priklausančiame Klaipėdos bendrovei “DFDS Seaways”, išplitus ugniai, visi 236 keleiviai buvo evakuoti.

Vežėjams šis gaisras pridarė didžiausių nuostolių per pastaruosius du dešimtmečius, nes sudegė daugiau nei 90 vilkikų ir puspriekabių su kroviniais. “Linavos” duomenimis, vežėjų nuostoliai siekia iki 80 mln. Lt. Linkstama manyti, kad gaisras kilo viename iš plukdomų vilkikų.

NATO prabilo apie partnerystę su Rusija

Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Rusija ir NATO pradėjo tartis dėl strateginio bendradarbiavimo. Tai iš esmės keičia NATO, kaip savo narių gynėjos nuo Rusijos grėsmės, koncepciją.

Esą NATO ir Rusija nuo šiol drauge kovos su kitais, joms abiem bendrais iššūkiais, o ne kivirčysis tarpusavyje. Ir nors Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė “Veidui” teigia, kad mūsų šalis tokį susitarimą vertina palankiai, tačiau iš tiesų nerimo po šių permainų padaugėjo. Ypač Baltijos šalims.

Pasikeitė Maskvos meras

Po 18 metų valstybės tarnyboje nuo pareigų su trenksmu nušalintas Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Korupcija ir pinigų plovimu įtartas politikas, kurio žmona verslininkė Jelena Baturina yra turtingiausia Rusijos moteris, spalį buvo pakeistas artimu premjero Vladimiro Putino bendražygiu Sergejumi Sobianinu.

Tikrasis Vilniaus mero veidas

Rugsėjo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybėje prasidėjo skandalas dėl to, kad meras Vilius Navickas spaudė savivaldybės kontrolierių ir duodavo nurodymus, kada paskubėti, o kada tyrimus vilkinti.

Šiai informacijai nutekėjus į viešumą, buvo sustabdyta V.Navicko narystė TS-LKD partijoje ir pareikalauta atsistatydinti iš mero posto. Tačiau įvairiai laviruodamas V.Navickas mero poste išbuvo dar tris mėnesius ir pasitraukė tik praėjusią savaitę. Beje, visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad šiandien jis atsiduria tarp politikų, kuriais pasitikima mažiausiai.

Eksportas ekonomiką ėmė traukti į viršų

Lietuvoje – vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų: antrą ketvirtį iš eilės šalies BVP, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, ūgtelėjo 1,1 proc. Šiai gerai žiniai didžiausią įtaką padarė eksportas, kuris pastebimai didėjo dėl atsigavusios paklausos išorės rinkose ir rugpjūtį bei rugsėjį jau pasiekė 2008-ųjų lygį. Per dešimt šių metų mėnesių eksportas paaugo 30 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ūkio ministerijos duomenimis, šį spalį užfiksuotas rekordinis prekių eksporto didėjimas, kuris sudarė 5,4 mlrd. Lt. Ankstesnis geriausias rezultatas – 5,3 mlrd. Lt – buvo pasiektas 2008 m. liepą.

Maisto kainų šuolis

Rugpjūtį visame pasaulyje smarkiai pakilusios grūdų kainos rugsėjį paskatino maisto produktų kainų šuolį ir Lietuvoje. Pirmieji kainas pakėlė duonos kepėjai, nors ekspertai atkreipė dėmesį, kad jie duoną dar kepa iš seno derliaus grūdų. Iš paskos į viršų šovė ir daugumos kitų svarbiausių maisto produktų – miltų, pieno produktų, kavos, grikių, daržovių kainos. Kiekvienas tiekėjas kainas kėlė teisindamasis vis dėl kitokių priežasčių – prasto derliaus ar brangstančių žaliavų. Dėl maisto kainų šuolio visuomenės ir valdančiųjų nemalonę užsitraukė rinką pasidaliję keturi prekybos tinklai, o Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą, ar kainos didinamos pagrįstai.

Puolusi Airija

Rugsėjo pabaigoje Airijos vyriausybė pagaliau atskleidė visą šalies bankų krizės, dėl kurios šių metų biudžeto deficitas tikriausiai sieks 32 proc. BVP, mastą.

Paaiškėjo, kad bankams nė iš tolo nepakaks anksčiau jiems gelbėti skirtų 33 mlrd. eurų ir prireiks dvigubai didesnės sumos. Vėliau Airija paprašė ES finansinės paramos ir kitais metais iš krizės fondo gaus 85 mlrd. eurų.

Švedijoje baigėsi socialdemokratų era

Socialdemokratų tvirtove laikytoje Švedijoje rugsėjį socdemai patyrė skaudų pralaimėjimą: jie nelaimėjo daugumos ir buvo priversti sudaryti centro dešinės pakraipos koaliciją.

Tai aiškus ženklas, kad šalyje baigėsi beveik šimtmetį trukusi socialdemokratų era, mat tokie rinkimų rezultatai jau nebegali būti pavadinti atsitiktinumu: mažėjantis partijos populiarumas buvo juntamas jau 2006-aisiais, kai per rinkimus partija gavo mažiausiai balsų nuo pat jos įkūrimo – tik 35 proc.

Bronzinis krepšininkų triumfas

Stambule vykusiame pasaulio krepšinio čempionate naujoji Lietuvos krepšininkų karta pranoko visų lūkesčius ir pirmą kartą istorijoje užsikabino planetos pirmenybių bronzos medalius. Kovos Turkijoje vėl leido pajusti, kad krepšinio šalimi esame vadinami ne tik dėl praeities laimėjimų, bet ir dėl šio laikmečio pergalių bei didžiulio jaunų krepšininkų potencialo. Krepšinio ekspertai pabrėžia, kad be rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros krepšininkų triumfas čempionate būtų sunkiai įsivaizduojamas. Tai šiuolaikiškas treneris, išmanantis visas krepšinio naujoves ir po šio čempionato pelnęs didžiulį autoritetą. O krepšininkams tai pridėjo daug pasitikėjimo savimi ir sėkmės atstovaujant savo komandoms.

Brangenybė Vilniaus širdyje

Ši rudenį į dienos šviesą ištraukta ilgokai slėpta informacija, kad Valdovų rūmai kainavo trigubai daugiau, nei planuota. Valstybės kontrolė konstatavo, kad Valdovų rūmų statyba Vilniuje pabrango nuo 114 mln. iki 367 mln. Lt. Atliekant auditą buvo nustatyta daug pažeidimų: laiku neparengtas viso komplekso darbų projektas, rangovams Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža jų dalis priskirtina naujai statybai, netinkamai vykdyta statybos darbų kontrolė. Beje, šiuo metu Valdovų rūmų kompleksui užbaigti vis dar trūksta 100 mln. Lt.

Intriguojantis filmas

Rugsėjį įvyko režisieriaus Mario Martinsono vaidybinio filmo “Amaya” premjera. Honkonge filmuotoje kino juostoje pagrindinius vaidmenis atlieka dainininkas Andrius Mamontovas ir japonų aktorė Kaori Momoi, atvykusi į filmo premjerą Vilniuje. Lietuvoje “Amayą” pamatė 26 tūkst. žiūrovų, vien premjerinį savaitgalį jų į kino teatrus susirinko 5800. Knygynuose tuo pačiu metu pasirodė ir M.Martinsono romanas “Amaya”.

Praūžė neregėtas škvalas

Itin karšta vasara Lietuvoje pabudino galingas gamtos stichijos jėgas. Rugpjūtį mūsų šalyje praūžęs škvalas, kaip degtukus laužęs tvirtas pušis, plėšęs namų stogus ir griovęs elektros stulpus, ne vienai savaitei paliko apokaliptinį vaizdą ir nusinešė keturių žmonių gyvybes. Draudikai skaičiuoja, kad škvalo padaryti nuostoliai gyventojams ir įmonėms siekia 21 mln. Lt, tačiau tik ketvirtadalis nukentėjusiųjų buvo apsidraudę, todėl draudikai kompensavo apie 6 mln. Lt. Beje, gyventojai šią stichijos pamoką išmoko – po jos kelis mėnesius iš eilės smarkiai daugėjo norinčiųjų apsidrausti turtą.

Atkreiptinas dėmesys, kad praūžęs škvalas tiesiog milžinišką ir vieną didžiausių per pastaruosius 20 metų žalų padarė Lietuvos miškams. Didžiulė stichinė jėga nuniokojo 25–30 tūkst. ha miško. Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga tvirtina, kad žala tebelikviduojama iki šiol – dabar tvarkomos pelkėtos vietos, kurios rudenį buvo nepasiekiamos. Vien valstybiniam miškui škvalo padaryti nuostoliai siekia 25–28 mln. Lt.

Milijonierė paprašė rentos

Šią vasarą velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlė verslininkė Kristina Brazauskienė savo reputacijai sudavė didžiulį smūgį. Pardavusi šalia jai priklausančio Vilniaus viešbučio “Crowne Plaza” stūksančius pamatus, uždirbo 6 mln. Lt, tačiau tai nesutrukdė jai paprašyti dar ir valstybinės prezidento našlės rentos, kuri dabar siekia daugiau nei 6 tūkst. Lt. Netrukus po to prasidėjo diskusijos, ar jai toji renta apskritai priklauso, mat kai A.M.Brazauskas buvo prezidentu, Kristina dar nebuvo oficiali jo žmona. Visą šią godumo istoriją žiniasklaida narstė net tris mėnesius, bet ji ir šiandien nesibaigusi – renta dar neskirta, o socialinės apsaugos ir darbo ministras teigia laukiantis, kol K.Brazauskienė pati jos atsisakys.

Baigėsi Irako karas

Rugpjūčio 31 dieną kovines misijas baigė Irake dislokuotas amerikiečių karių kontingentas. Tiesa, pereinamojo laikotarpio pajėgos, 50 tūkst. karių, Irake dar liko. Šie kariai čia moko vietos saugumo pajėgas vykdyti kovos su terorizmu operacijas ir užtikrina saugumą JAV įgyvendinamiems civiliniams projektams.

Pagal 2008 m. su Irako vyriausybe pasirašytą susitarimą visi amerikiečiai kariai iš šalies bus išvesti iki kitų metų pabaigos, nors Jungtinėms Amerikos Valstijoms daugumos išsikeltų tikslų Irake taip ir nepavyko pasiekti.

Vokietijoje kilo sumaištis dėl skandalingosios Th.Sarrazino knygos

Žinomas Vokietijos socialdemokratas ir buvęs šalies centrinio banko valdybos narys Thilo Sarrazinas išleido knygą apie šaliai gresiančią apokalipsę, jei nebus užkirstas kelias “musulmonų dominavimui”.

Knyga sukėlė reakciją visoje Europoje, papiktino kitataučių bendruomenes (ypač Vokietijoje), tačiau privertė politikus imti garsiai diskutuoti apie imigrantų sukeliamas problemas ir tai, ar imigracijos tvarka neturėtų būti sugriežtinta. Beje, daugumoje Europos šalių ji jau ir pradėta griežtinti.

Susijungė dvi aukštosios mokyklos

Šiemet susijungus Kauno medicinos universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai, įsteigtas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Už jungimąsi pasisakė abiejų Kauno aukštųjų mokyklų senatai. Lapkričio mėnesį iš trijų pretendentų išrinktas ir naujojo universiteto rektorius: juo tapo buvęs Kauno medicinos universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas. Pertvarkai panaudota 42,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų ir 7,5 mln. Lt iš nacionalinio biudžeto.

Šį aukštųjų mokyklų susijungimą lėmė aukštojo mokslo reforma, ir jau dabar aišku, kad tai ne paskutinė universitetų sąjunga.

Jaunimo vasaros olimpinės žaidynės

Šiemet pirmą kartą surengtose jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo 24 dešimties sporto šakų sportininkai. Žaidynių metu penki šalies atstovai iškovojo medalius, iš kurių trys – aukso (irkluotojas Rolandas Maščinskas, boksininkai Evaldas Petrauskas ir Ričardas Kuncaitis). Tai geriausias Lietuvos pasirodymas, palyginti su suaugusiųjų olimpinėmis žaidynėmis. Galutinėje įskaitoje Lietuva tarp 205 šalių liko 19-oje vietoje.

Sveikatos reforma niekaip neįsibėgėja

Neturtingoje ir skylėtą biudžetą turinčioje mūsų šalyje, kuri pagal gydytojų, lovų ir ligoninių skaičių tūkstančiui gyventojų atsiduria tarp ES lyderių, sveikatos reforma buvo būtina. Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus, reformą paskatino ir faktas, kad 2004–2008 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas padidėjo du kartus – nuo 2,3 mlrd. iki 4,5 mlrd. Lt, tačiau paslaugų kokybė akivaizdžiai nepagerėjo.

Pastarąją sveikatos apsaugos reformą pradėjo ministras Algis Čaplikas, o jį pakeitęs Raimondas Šukys turėjo ją tęsti.

Šios reformos esmė buvo sumažinti etatų skaičių, suskirstant gydymo įstaigas į tris lygius: rajoninį, regioninį ir respublikinį. Šis etapas šiemet jau baigtas, o iš rajoninių ligoninių neperkama daugiau nei 70 įvairių paslaugų, daugiausia chirurgijos ir akušerijos. Nors pacientų ir gydytojų organizacijos piktinosi, esą mažų miestelių gyventojams sunkiau gauti reikiamą medicininę pagalbą, M.Marcinkevičius įsitikinęs, kad gyventojai dabar gauna kokybiškesnes paslaugas, nes juos gydo profesionalesni medikai.

Svarbu pabrėžti, kad per keliolika mėnesių reforma transformavosi, padaryta nemažai išlygų. Be to, antrasis reformos etapas – stambesnių ligoninių jungimo procesas – niekaip neįsibėgėja. Dabartinė ministerijos vadovybė aiškina susidurianti su savivaldybių ir ligoninių pasipriešinimu Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. Tačiau išsikėlus tikslą reformuoti sistemą neturėtų būti klupčiojama.

Rusiją siaubė karščiai ir gaisrai

Liepos pabaigoje Rusijoje prasidėjo rekordiniai karščiai. Termometro stulpelis Maskvoje šoktelėjo net iki 38 laipsnių padalos – aukščiausiai nuo orų stebėjimo pradžios prieš 160 metų.

Ši karščio banga sukėlė milžiniškus miškų gaisrus, apėmusius kone visą centrinę Rusijos dalį. Gaisrai nusinešė keliasdešimt žmonių gyvybių, sudegino ištisus kaimus, sunaikino net ir netoli Maskvos esančią karinę bazę, nuniokojo tūkstančius hektarų javų.

Žalgirio mūšio metinės

Šiemet visus metus Lietuvoje vyko daugybė renginių, skirtų 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms paminėti. Kulminacija tapo liepos 15-ąją Lenkijoje, Griunvaldo lauke, surengta istorinio mūšio inscenizacija. Vytauto Didžiojo vaidmenį joje atliko Lietuvos karininkas majoras Donatas Mazurkevičius.

Tuo tarpu Vilniuje, Valdovų rūmuose, metinių proga surengtas iškilmingas koncertas, o Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatytas Žalgirio mūšio maketas su 1,1 tūkst. karių figūrėlių.

Pirmoji nauja mokykla po nepriklausomybės atkūrimo

“Balsių mokykla tapo pirmąja Lietuvoje švietimo įstaiga, pastatyta pagal viešosios ir privačios partnerystės principus, ir pirmąja po nepriklausomybės atkūrimo Vilniuje pastatyta nauja valstybine mokykla. Viliamės, kas šis projektas tapo geru pavyzdžiu, kaip derinti miestiečių poreikius ir miesto plėtrą bei spręsti sudėtingas finansavimo problemas”, – rašoma laiške, įmūrytame simbolinėje statybų kapsulėje.

Priminsime, kad viešosios ir privačios partnerystės sutartis tarp Vilniaus savivaldybės ir verslininkų konsorciumo pasirašyta 25 metų laikotarpiui.

Laisvės kelias

Liepą pradėta įgyvendinti graži idėja – imta statyti 60 metrų ilgio ir 3,4 metro aukščio Laisvės kelio skulptūra. Į judrioje Vilniaus sankryžoje kurtą trispalvę sieną buvo mūrijamos vardinės plytos. Iš viso jų sumūryta daugiau nei 20 tūkst. Šios idėjos autorius ir įgyvendintojas – skulptorius Tadas Gutauskas. Šį rudenį skulptūra buvo baigta ir pristatyta visuomenei.

Metų sporto įvykis

Šiemet liepą prasidėjo didžiulė sporto šventė – pasaulio futbolo čempionatas. Šiais metais jame triumfavo Ispanijos rinktinė (planetos čempionais jie tapo pirmą kartą). Olandijos futbolininkai liko antri. Dar iš maloniai stebinusių rinktinių būtų galima išskirti Vokietijos ir Urugvajaus komandas.

Na, o didžiausias nusivylimas šiame čempionate laukė Prancūzijos rinktinės aistruolių – jų komanda namo turėjo išvykti jau po grupės varžybų. Prastai pasirodė ir dauguma kitų Europos komandų – tiek italai, kurie nelaimėjo nė vienos pergalės, tiek Anglijos rinktinė. Daug kas prognozavo, kad finale susikaus Brazilijos ir Argentinos komandos, bet joms čempionatas baigėsi ties ketvirtfinalio barjeru.

Na, ir, žinoma, negalima nepaminėti, kad šiame futbolo čempionate didžiausio nepasitenkinimo vis dėlto sulaukė ne vienos ar kitos komandos, o daugybę klaidų darę teisėjai. Beje, dalis klaidų netgi nulėmė rungtynių baigtį.

Atsisveikinome su patriarchu

Birželio pabaigoje amžinojo poilsio atgulė prezidentas Algirdas Brazauskas – vienas iš dviejų iškiliausių atkurtosios valstybės politikų, įkūnijęs tą dalį Lietuvos, kuri tapatina save su sovietmečiu ir jo gerove.

Laidodama Algirdą Brazauską, save apraudojo ir savotiškai palaidojo visa sovietinė Lietuva. Ne vien tik partinė ir ūkinė nomenklatūra, pastaruosius du dešimtmečius už plačių A.Brazausko pečių gyvenusi kaip už sienos, kur jos nepasiekdavo nei tautos pyktis, nei teisėtvarkos ranka. Su sovietine Lietuva save tapatina per milijoną žmonių, kuriems okupacijos metai – tai ne partizanų kovos, trėmimai, komunistinė ideologinė prievarta ir KGB persekiojimai.

Jiems tai – sotus kolchozinis gyvenimas silikatinių plytų mūrinukuose, nemokamas aukštasis mokslas ir garantuotas įdarbinimas, išsaugant galimybę prisidurti “iš šono”, jei tik būsi darbštus ir nesipyksi su valdžia.

Taip, mes turime gerbti A.Brazauską kaip politiką, kuris lemiamu momentu nuėjo su tauta ir neabejotinai palengvino Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, kaip prezidentą, kuris suderėjo valstybės sienas ir nustatė gerus santykius su kaimynais, kaip dalies visuomenės lyderį, kuris kritiniais momentais savo autoritetu stabilizuodavo valstybę. Tačiau gerbdami neturime pamiršti, kad visuomenės sutaikymą jis suprato kaip istorijos perrašymą sovietinės nomenklatūros naudai, kad jo ūkiški sprendimai atvedė valstybę į krizę, kad faktiškai valdęs valstybę dvylika iš dvidešimties jos gyvavimo metų A.Brazauskas paliko Lietuvą susiskaldžiusią ir sutrikusią. Ir būdamas tvirtai įsitikinęs, kad dėl to kalti visi kiti, tik ne jis pats.

Nedarbas pasiekė neregėtas aukštumas

Birželį nedarbo lygis Lietuvoje, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pasiekė rekordą – 18,3 proc. Tiesa, šį rekordą paskatino ne įmonių bankrotai ar staiga pasunkėjusi ekonominė padėtis, o pasklidusi informacija, kad Lietuvos darbo biržoje neužsiregistravę bedarbiai turės mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Aktyviausiai registravosi ilgalaikiai bedarbiai, tarp kurių nemaža dalis – dirbančiųjų “šešėlyje”.
Premjeras viliasi, kad kitąmet nedarbas Lietuvoje mažės, gal netgi iki 9,9 proc.

Panaikintos apskritys

Birželio mėnesį baigus reformą, liepos 1-ąją Lietuvoje nustojo veikusios apskričių viršininkų administracijos, panaikinti ir pačių viršininkų etatai. Iš 88 šių administracijų vykdytų funkcijų 58 buvo panaikintos, 10 perduota savivaldybėms, o 20 – ministerijoms. Iki tol Lietuvoje veikė 10 apskričių. Reforma kainavo 14 mln. Lt, ją įvykdžius per metus ketinta sutaupyti 30 mln. Lt darbo užmokesčio. Be darbo liko per 1,1 tūkst. žmonių.

Nauja Generalinė prokuratūra – po didinamuoju stiklu

Šiemet pasikeitė visa Generalinės prokuratūros vadovybė. Atsistatydinus įtampos ir kritikos bangos neatlaikiusiam Algimantui Valantinui, generalinio prokuroro postą užėmė Darius Valys. Jam iškeltas milžiniškas tikslas – atkurti visiškai smukusį žmonių pasitikėjimą prokuratūra. Netrukus generalinio prokuroro pavaduotojais buvo paskirti Darius Raulušaitis ir Tomas Staniulis.

Naujajai vadovybei ramiai leista dirbti daugiau nei šimtą dienų, tačiau gruodį Generalinės prokuratūros vadovybę užliejo kritikos pliūpsnis. Seimo pirmininkė Irena Degutienė viešai suabejojo D.Valiaus kompetencija ir pažadėjo inicijuoti parlamentinį Generalinės prokuratūros veiklos tyrimą dėl Sausio 13-osios ir Medininkų bylų.

Vokietija parodė taupymo pavyzdį

Siekdama sumažinti valstybės skolą ir biudžeto deficitą bei parodyti taupymo pavyzdį kitoms Europos šalims, Vokietija apsisprendė iki 2014-ųjų valstybės išlaidas apkarpyti mažiausiai po 10 mlrd. eurų kasmet, o iš viso per šį griežtą ar net asketišką laikotarpį sutaupyti apie 80 mlrd. eurų.

Tuo metu tai buvo pirmas itin griežto taupymo pavyzdys visoje Europoje, įkvėpęs ir daugiau Europos valstybių. Netrukus Prancūzijos pramonės ministras Christianas Estrosis, siekdamas mažinti biudžeto išlaidas, ryžosi paskelbti planą šalyje vėlinti pensinį amžių. Vėliau biudžeto deficitą visomis įmanomomis priemonėmis mažinti ėmėsi ir Portugalija, Ispanija, Italija, Airija bei kitos Europos šalys.

Neregėta ekologinė nelaimė

Balandžio 20 dieną Meksikos įlankoje įvyko viena baisiausių ekologinių nelaimių per visą žmonijos istoriją. Naftos kompanijai BP priklausančioje jūrinėje naftos gavybos platformoje “Deepwater Horizon” nugriaudėjo sprogimas, o po poros dienų ši platforma nuskendo.

Tai sukėlė galingą naftos išsiliejimą, kuris didžiausią žalą padarė birželį. Iš viso per daugiau nei tris mėnesius į vandenyną išsiliejo apie penkis milijonus barelių naftos ir užteršė milžinišką vandens plotą. Sustabdyti šį pliūpsnį pavyko tik rugpjūtį.

“Ryanair” pakeitė Kauną

Savo pirmajai orlaivių bazei Rytų ir Vidurio Europoje pigių skrydžių oro bendrovė “Ryanair” pasirinko Kauną, prikeldama šį miestą naujam gyvenimui. Savaitgaliais čia leidosi suomių ir kitų šalių gyventojų pilni lėktuvai, o viešbučių ir kavinių savininkai trynė rankas iš džiaugsmo dėl didėjančio turistų srauto. Pakyčius Kaune galėjai matyti plika akimi – pilkas ir tuščias miestas atgijo, gatvėse padaugėjo žmonių, pradėjo dygti daugiau kavinių.

Atėjus “Ryanair” Kauno oro uoste fiksuotas didžiausias keleivių gausėjimas iš visų Lietuvos oro uostų – per sausį–spalį čia aptarnauta 1,8 karto daugiau keleivių nei pernai. Beje, “Ryanair” deklaruoja planus plėstis Kaune ir toliau, o nuo kitų metų iš Kauno skraidins jau 19 krypčių.

Tolerancijos egzamino neišlaikėme

Po ilgų diskusijų šiemet Lietuvoje leista surengti homoseksualų eitynes. Jos vyko gegužės 8 d. Vilniuje. Tiesa, tolerancijos egzamino Lietuvai vis tiek nepavyko išlaikyti, nes keli šimtai lietuvių ir svečių iš užsienio, dalyvavusių taikiame bei spalvingame renginyje, buvo sutikti įžeidinėjimais ir dūmų užtaisais.

Beje, eitynių stebėtojų buvo daugiau nei dalyvių. Įdomu ir tai, kad šio renginio dalyvių saugumu rūpinosi net 800 pareigūnų. Policija sulaikė 19 asmenų, iš renginio buvo išvesti ir parlamentarai Petras Gražulis bei Kazimieras Uoka.

Didžiojoje Britanijoje į valdžią grįžo konservatoriai

Po 13 metų valdymo leiboristai patyrė pralaimėjimą: per rinkimus britai daugiau (nors ir ne daugumą) balsų atidavė pagrindiniams leiboristų priešininkams – konservatoriams. Tiesa, Didžiosios Britanijos žiniasklaida rinkimų rezultatus tuo metu vertino labiau kaip leiboristų pralaimėjimą, o ne kaip konservatorių laimėjimą.

Naujuoju šalies premjeru tapusiam konservatoriui Davidui Cameronui vis dėlto jau daugiau nei pusmetį sekasi išlaikyti žmonių simpatijas: jis liaupsinamas už gebėjimą suvaldyti krizę ir už pradėtas reformas. Šiuo metu jis yra tarp populiariausių šalies politikų, priešingai nei, tarkime, Lietuvoje premjeras.

“Expo 2010″: Lietuva – populiariausia tarp Baltijos šalių

Nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos Kinijoje vykusioje pasaulinėje parodoje “Expo 2010″ mūsų valstybės paviljoną aplankė beveik 6 mln. žmonių ir jis buvo kone tris kartus populiaresnis nei kitų Baltijos šalių ekspozicijos. Lietuvos paviljonas reklamavo krepšininkų laimėjimus, gamtą, architektūrą, kurią galima apžiūrėti ir skrendant oro balionu.

Rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” duomenimis, 81 proc. lietuvių mano, kad šaliai dalyvauti šioje ir kitose panašiose parodose naudinga, nes atsiveria naujos verslo ir investicijų galimybės, pagerėja šalies įvaizdis, pritraukuiama daugiau turistų.

Vaistų kainos monitoriuose

Siekiant užkirsti sukčiavimo ir korupcijos atvejus sveikatos apsaugos srityje bei sukurti skaidrią prekybos vaistais sistemą, gegužę kiekvienoje Lietuvos vaistinėje atsirado vaistų kainų monitoriai. Juose vaistininkai privalo pateikti kompensuojamųjų ir receptinių nekompensuojamųjų vaistų kainų lenteles, kad klientai matytų visus tuo metu vaistinės turimus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga ir galėtų rinktis. Anksčiau dėl įvairių susitarimų ir manipuliacijų sergantiesiems dažniausiai tekdavo pirkti brangiausius vaistus.

Valstybinei ligonių kasai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad po šios pertvarkos ėmė didėti pacientų sąmoningumas bei šiek tiek apardyta ankstesnė ydinga sistema.

Laivų paradas

Europos jūrų dienos proga Klaipėdoje pirmąkart surengtas laivų paradas. Jame dalyvavo pusšimtis pasipuošusių laivų, kuriuos į naktinę fiestą išvedė jachta “Lietuva”. Žiūrovų džiaugsmui, pirmąkart inscenizuotos istorinės laivų kautynės, vykusios 1808 m. Danės žiotyse, kai Gdansko flotilės laivas “Le General Rapp” puolė amerikiečių kontrabandininkų laivą “Rebecca”. Jų vaidmenis atliko patrankomis apginkluoti burlaiviai “Lady Sophie” ir “Vagant”.

“InCulto” kelnaitės Europos nesužavėjo

Tarptautiniame “Eurovizijos” dainų konkurse šiemet Lietuvai atstovavę “InCulto” vyrukai finalo slenksčio taip ir neperžengė – liko dvylikti. Kaip yra teigęs ligi šiol geriausiai Lietuvą konkurse pristačiusios “LT United” lyderis dainininkas Andrius Mamontovas, “Eurovizija” – ne itin aukšto menino lygio renginys, bet šis konkursas yra pigus būdas pranešti pasauliui apie savo šalį”. Lietuvai visus 20 metų tai daryti sekasi sunkiai.

Tragedija Katynėje: Lenkijos prezidento žūtis

Leisdamasis Rusijoje, Smolenske, balandžio 10 dieną sudužo lėktuvas, kuriuo skrido Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis ir dar 95 valstybės politinio bei karinio elito atstovai. Visi jie žuvo vykdami į kitos tragedijos – žudynių Katynėje 70-ųjų metinių minėjimą.

Nelaimę tyrė tiek Rusijos, tiek Lenkijos pareigūnai, tačiau tikslios ir galutinės nelaimės priežastys nėra paskelbtos iki šiol. Manoma, kad lėktuvo pilotai padarė klaidą ir Tu-154 leisdamasis tirštame rūke užkliudė medžius. Lėktuvas nukrito 1,5 kilometro nuo oro uosto ir užsidegė.

Lenkijos atstovas Tarptautiniame aviacijos komitete Edmundas Klichas neseniai pareiškė, kad Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofą prie Smolensko lėmė mažiausiai 12 priežasčių, įskaitant pažeidimus tiek rengiantis skrydžiui, tiek jo metu.

Kaip teigia šis ekspertas, Lenkijos prezidento lėktuvas Tu-154 neturėjo jokios galimybės sėkmingai nusileisti oro uoste, nes oro sąlygos buvo tokios blogos, kad pilotai praktiškai nematė žemės.

Ugnikalnis Islandijoje paralyžiavo oro susiekimą

Balandžio viduryje Islandijoje išsiveržė Ejafjadlajokudlio ugnikalnis. Tačiau daugiausiai žalos padarė ne lava, o išsiveržimo metu išsiskyrę dūmai, pelenai ir kietosios dalelės. Šis vulkaninių pelenų debesis sukūrė precedento neturinčią padėtį, kai buvo paralyžiuota beveik visos Europos oro erdvė, atšaukta dešimtys tūkstančių skrydžių.
Balandžio pabaigoje istorija pasikartojo: ugnikalnis išspjovė naują pelenų kamuolį, dėl kurio Europoje ir vėl sutriko lėktuvų skrydžiai.

Pradėtas tiesti dujotiekis “Nord Stream”

Šių metų balandį Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje šalia Gotlando pradėtas tiesti dujotiekis “Nord Stream”, dėl kurio iki tol ilgai ginčijosi naftos eksportuotojai ir gamtosaugininkai.

Šiuo metu Baltijos jūros dugnu besidriekiančio dujotiekio “Nord Stream” tiesimas jau įpusėtas – jūros dugne jau paklota daugiau nei pusė pirmojo iš dviejų 1224 km ilgio vamzdyno, kurio atkarpos nutiestos skirtingose su valstybėmis suderintose jūros vietose.

Projektas vykdomas tiksliai pagal suplanuotą grafiką, tad 2011 m. pabaigoje šiuo pirmuoju vamzdynu iš Rusijos į Europos Sąjungą jau bus pradėtos tiekti dujos.

Skandalas

Jau dvejus metus per Lietuvą banguojanti vadinamoji Drąsiaus Kedžio istorija – vis dar be pabaigos. Ji jau pareikalavo keturių žmonių gyvybių. Paties D.Kedžio lavonas rastas balandžio mėnesį. Vėliau keistomis aplinkybėmis miręs rastas ir amžinas jo priešas Andrius Ūsas. Ilgainiui ši pedofilijos istorija išvirto į nebeprognozuojamą reiškinį, susikūrė galingas visuomeninis judėjimas. Visas šis skandalas stipriai pakirto žmonių pasitikėjimą teisėtvarkos institucijomis ir ypač prokuratūra, na, ir, žinoma, suluošino D.Kedžio dukters gyvenimą. Tačiau, regis, ir kitąmet “kediados” epopėja dar nesibaigs, o tik vis labiau plėsis.

2010-ieji išsiskyrė emigracijos mastais

Valstybei paskelbus apie ketinimus pradėti rinkti privalomojo sveikatos draudimo įmokas iš tautiečių, išvykusių iš Lietuvos, bet to nedeklaravusių, šie suskubo deklaruoti savo išvykimą. Balandį savo emigravimą deklaravo per 11 tūkst. žmonių. Palyginti su kitais mėnesiais, daugiau kaip penkis kartus padidėjęs išvykimą užregistravusių emigrantų skaičius parodė tikrąją emigracijos bangą. Ji taip ir nenuslūgo visus metus. Statistikos departamento duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių emigraciją deklaravo apie 80 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Rekordinės degalų kainos

Degalų kainos šiemet viršijo rekordus, o degalų pardavėjai kainų šuolius motyvavo naftos brangimu ir šiemet panaikinta akcizo lengvata į degalus maišomam biokurui. Pirmą kartą degalų kainos į aukštybes pašoko balandį: litras benzino tuo metu kainavo 4,2 Lt, o dyzelino – 3,6 Lt. Pasipiktinę vairuotojai rengė protesto akcijas, per kurias prie degalinių sudarė spūstis, nes pildavosi degalų už vieną litą.

Antrą šių metų rekordą, netgi viršijusį balandžio mėnesio, degalų kainos pasiekė gruodį: populiariausias benzinas dabar kainuoja 4,31 Lt, o dyzelinas – 3,86 Lt.

Naujas VSD vadovas

Balandį pulkininkas leitenantas Gediminas Grina paskirtas Valstybės saugumo departamento vadovu. Tai šiai institucijai suteikė daugiau stabilumo, nes iki tol per dvejus metus Saugumo departamentas išgyveno daugybę skandalų, buvo atsidūręs prie chaoso slenksčio ir jo reputacija buvo sugriauta daugeliui metų į priekį.

“Metallicos” koncertas Vilniuje

Balandį Lietuvoje apsilankė kultinė pasaulinio garso muzikos grupė “Metallica”. Susidomėjimas koncertu buvo toks didelis, kad dauguma bilietų į pirmąjį pasirodymą išgraibstyti tą patį vakarą, vos paskelbus išankstinę prekybą. Dėl šios priežasties grupė “Metallica” surengė dar vieną koncertą.

Krizė užsmaugė Graikiją

Vasario pradžioje visa Europa sulaikiusi kvapą stebėjo įvykius Graikijoje. Ėmė aiškėti, kad šalies skola siekia net 300 mlrd. eurų, arba 127 proc. BVP (dabar ji priartėjusi jau prie 132 proc. BVP), taip pat paaiškėjo, kad Graikijos biudžeto deficitas 2009-aisiais iš tiesų buvo ne 13,6 proc., kaip skelbė pati Graikija, o beveik 15 proc. BVP.

Dar paaiškėjo, kad Graikija daug metų nesivargino grąžinti skolų užsienio kreditoriams, net jei turėdavo tam lėšų, o tik vis daugiau skolinosi. Tokia Graikijos padėtis ėmė kelti grėsmę visai euro zonai ir pačiam eurui, kurio vertė šiemet vis smuko, o kartu krizės aidai ėmė aidėti ir Portugalijoje, Ispanijoje bei Airijoje.

Į tokias naujienas Europos Sąjunga sureagavo pareikalaudama Graikijos nedelsiant imtis griežto taupymo: visiems šalies valstybės tarnautojams sumažinti atlyginimus, mažinti pensijas, vėlinti pensinį amžių. Graikija su šiais reikalavimais sutiko, tačiau šalyje kilo masiniai protestai, kurie tai vienur, tai kitur prasiveržia iki pat dabar.

Beje, būtent krizė Graikijoje privertė įsteigti bendrą 750 mlrd. eurų Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo krizių fondą, iš kurio Graikijai atseikėta 110 mlrd. eurų.

Kremlius atsigręžė į Lietuvą

Šį vasarį po bemaž dešimtmečio pertraukos Lietuvos ir Rusijos vadovai susitiko dalykinio pokalbio akis į akį ir netgi prabilo apie aukščiausio lygio vizito galimybę.

Akademinę valandą trukęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ir faktiniu Rusijos vadovu laikomo premjero Vladimiro Putino pokalbis Helsinkyje, vykstant Baltijos jūros valstybių vadovų susitikimui, nutraukė bemaž dešimtmetį Kremliaus vykdytą Lietuvos “nepastebėjimo” aukščiausiu lygiu politiką.

Siekti tiesioginio kontakto su Rusijos vadovybe – tokia buvo svarbiausia užduotis, kurią iš karto po savo išrinkimo prezidente D.Grybauskaitė pavedė Lietuvos diplomatijai. Netrukus prasidėjusi Lietuvos vežėjų blokada tapo puikiu pretekstu prezidentės pokalbiui su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Šis savo ruožtu per pokalbį pasiuntė signalą, kad Maskva linkusi “atitirpinti” savo santykius su Lietuva, kurių retorika pastaruosius penketą metų priminė šaltąjį karą.

Algirdui Šemetai patikėtas komisaro portfelis

Vasarį Europos Parlamentas patvirtino Europos Komisijos prezidento Jose Manuelio Barroso sudarytą naujos sudėties narių kabinetą, kuriame mokesčių ir audito eurokomisaro pareigos patikėtos lietuviui Algirdui Šemetai. Dėl abejotinos lietuvio ir bulgarės kandidatūros EP socialdemokratai buvo pasiryžę vetuoti naujos EK sudėtį, tačiau užteko pakeisti tik Bulgarijos atstovę. Buvęs Lietuvos finansų ministras daugiausiai kritikos sulaukė dėl nepakankamos kompetencijos reformuoti ES kovos su korupcija tarnybą.

Bankai tapo NT agentūromis

Nors bankai jau prieš porą metų įsteigė antrines nekilnojamojo turto valdymo bendroves, oficialiai paprašyti duomenų apie perimtus butus jie postringaudavo apie atjautą nemokiems klientams ir savo begalinį supratingumą. Bankų atstovai tvirtindavo, kad perėmė vos vieną ar du butus, tačiau Centrinės hipotekos įstaigos (CHĮ) duomenys rodo ką kita: bankų prašymu gyventojų turtas buvo areštuojamas jau prieš porą metų, o šiemet šis procesas įgijo didžiausią mastą. CHĮ duomenimis, per tris šių metų ketvirčius bankų prašymu turto arešto žymos buvo uždėtos 591 butui ir 1165 žemės sklypams.

Indėlių palūkanos nukrito iki žemiausio lygio

Laikyti pinigus banke tapo taip pat nuostolinga kaip ir kojinėje. Indėlių litais palūkanos didžiuosiuose šalies bankuose pasiekė pastarųjų poros metų žemumų rekordą ir nusirito iki maždaug 2 proc. Priminsime, kad dar prieš pusmetį indėlių palūkanos siekė 8–10 proc.

Vankuverio žiemos olimpinės žaidynės

Svarbiausiame pasaulio sporto renginyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai ir kultūriniai interesai, šiemet rekordinis sportininkų skaičius – 2621 – atstovavo 82-iem skirtingoms šalims. Pirmą kartą žaidynių istorijoje daugiausiai medalių susižėrė kanadiečiai, antra liko Vokietija, o JAV komandai teko trečia vieta. Su dviem sidabro medaliais grįžo Latvijos, su vienu sidabro medaliu – Estijos sportininkai. Lietuvos sportininkai neiškovojo nė vieno medalio. Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento Artūro Poviliūno, tai atskleidžia žiemos sporto padėtį mūsų šalyje.

Išskirtinė paroda

Vilniaus paveikslų galerijoje vasarį pristatyti ispanų dailininko Francisco Goyos “Kapričai”. Parodoje žiūrovai išvydo 78 serijos kūrinius, atspaustus 1806–1807 m. Madride. Paslaptingieji “Kapričai”, papildyti paties autoriaus literatūriniais komentarais, išgarsino autorių visame pasaulyje.

3 mlrd. Lt atominė afera

Įsivaizduokite situaciją: jūs susiderėjote ir parašais patvirtinote sutartį, kad per kelerius metus jums pastatys namą. Sumokėjote didžiąją dalį suderėtos sumos, tačiau atėjus sutartam terminui tėra išlietas kampas pamatų, o statybininkai aiškina, kad baigs statybą nežinia kada ir nežinia kiek papildomai tai kainuos, bet gali būti ir dvigubai. Kaip tik taip rutuliojosi Ignalinos atominės elektrinės uždarymo reikalai.

Priminsime, kad AE eksploatavimo užbaigimo procesui, numatytam iki 2029 m., reikia apie 8 mlrd. Lt. Iki 2013 m., susumavus europinius ir labai nedaug tam sukauptų Lietuvos pinigų, susidaro 4,5 mlrd. Lt. Tačiau 1 mlrd. eurų, t.y. apie 3,5 mlrd. Lt, pasak naujojo AE direktoriaus Osvaldo Čiukšio, dingo nežinia kur.

Beje, per visus šiuos metus aiškumo nepadaugėjo, atsakingų asmenų taip pat nerasta.

Finansinio generolo žlugimas

Naujojoje Lietuvos politinėje istorijoje dar nebuvo tokio atvejo, kad premjeras kreiptųsi į prokuratūrą, prašydamas iškelti bylą vienos svarbiausių teisėtvarkos institucijų vadovui – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui Romualdui Boreikai.

Generolas, turėjęs būti vienas pagrindinių su korupcija, sukčiavimu ir valstybės pinigų grobstymu kovojančių asmenų, pats įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba ir, manipuliuodamas savo turto ir pajamų deklaracijos įslaptinimu bei turto tarp sutuoktinių perrašymu, nesumokėjęs valstybei didelių mokesčių už parduotą nekilnojamąjį turtą.

Beje, šie kaltinimai, kaip kalbama (ir pačios prezidentės lūpomis), tebuvo įžanga į rimtą tyrimą, kurį atliekant gali būti atsiskleista daug rimtesnių dalykų. Mat, pasak premjero patarėjo, generolas R.Boreika kartu su kai kuriais aukštais prokuratūros vadovais buvo sukūręs visą sistemą, kaip teisėtvarkai įkliuvę finansiniai sukčiai gali išvengti laisvės atėmimo bausmių, jų bylas skaldant į atskirus epizodus.

Beje, sukčiavimo būta netgi raportuojant apie tarnybos darbo rezultatus, mat iš tiesų į valstybės iždą grąžinti pinigai gerokai menkesni, nei nurodyta FNTT ataskaitose.

Priminsime, jog kovo pabaigoje pranešęs, kad atsistatydins, vėliau R.Boreika dar gana ilgai delsė tai padaryti ir iš FNTT vadovo posto galutinai pasitraukė tik gegužės 18 d.

Pramonė pradėjo atsigauti

Vienas pirmųjų ženklų, kad Lietuvos eksportuotojų padėtis gerėja, pasirodė kovą – po 16 mėnesių trukusio smukimo 1 proc. padidėjo pramonės produkcijos indeksas. Šis rodiklis reiškė, kad dėl atsigaunančių užsienio rinkų lietuvių pramonės produkcija pradėjo brangti. O tokios žinios dar ankstyvą pavasarį leido tikėtis, kad šiemet Lietuvos eksportui krizė baigsis. Taip ir atsitiko.

Maskvą sukrėtė du teroristiniai išpuoliai

Kovo 29-ąją Maskvos metro stotyse nugriaudėjo du galingi sprogimai, kuriuos įvykdė savižudės sprogdintojos, siejamos su teroristinėmis organizacijomis. Per šiuos teroristinius išpuolius 39 žmonės žuvo, daugiau nei 70 buvo sužeista.

Užsienio žiniasklaida konstatavo, kad šis įvykis sudavė didžiulį smūgį Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo duetui, mat šie buvo paskelbę, kad antiteroristinė operacija Čečėnijoje baigta.

Kaip tik tuo metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad prie teroristinių išpuolių esą planavo prisidėti ir lietuvė Eglė Kusaitė. Vėliau mergina buvo suimta, jai pateiktas galutinis įtarimas dėl dalyvavimo kuriant ir dalyvaujant organizuotoje grupėje teroro aktui vykdyti ir dėl rengimosi padaryti teroro aktą. Tačiau rugpjūtį E.Kusaitė paleista į laisvę.

Dviratininkių sėkmė

Kovą Lietuvos dviratininkės įvažiavo į sėkmės ruožą ir laikėsi jame visus metus. Iš Danijoje vykusio pasaulio dviračių treko čempionato Simona Krupeckaitė parsivežė aukso, sidabro ir du bronzos medalius, brozos medalius pelnė Vilija Sereikaitė ir Gintarė Gaivenytė. Kitas dviračių lenktynes Italijoje laimėjo Rasa Leleivytė. Gegužę Maskvoje vykusiose Europos taurės varžybose S.Krupeckaitė moterų sprinto atrankos lenktynėse užėmė pirmą vietą ir pagerino pasaulio rekordą. O rugpjūtį dviratininkė Urtė Juodvalkytė Prancūzijoje vykusiose daugiadienių moterų lenktynėse užėmė trečią vietą.

Jubiliejinis “Kino pavasaris”

Penkioliktasis “Kino pavasaris”, prestižiškiausias kino festivalis Lietuvoje, sulaukė rekordinio skaičiaus – 54 tūkst. žiūrovų. Šiame festivalyje pristatyti 109 filmai, atkeliavę iš 50 valstybių. Jiems parodyti surengta daugiau nei keturi šimtai kino seansų. Vilniaus savivaldybė pirmąkart atkreipė dėmesį į “Kino pavasarį” ir įsteigė pagrindinį prizą geriausiam festivalio filmui. Tarptautinės žiuri sprendimu jis skirtas bulgaro Kameno Kalevo juostai “Rytų pjesės”.

Haitį sukrėtė žemės drebėjimas

Sausio 12 d. Haitį sukrėtė galingas 7 balų žemės drebėjimas, po kurio dar 12 dienų kartojosi mažiausiai 52 požeminiai smūgiai. Ši stichija, vien oficialiomis žiniomis, nusinešė 230 tūkst. žmonių gyvybių, nors tarptautinių organizacijų duomenimis, aukų skaičius galėjo viršyti ir milijoną. Tiek pat – milijonas žmonių – po šios nelaimės liko be namų, nes per drebėjimą sugriuvo daugiau nei 300 tūkst. pastatų.

Ši nelaimė atskleidė Haityje įsišaknijusią korupciją: paaiškėjo, kad statybų bendrovės daugelį metų iki nelaimės statė nekokybiškus namus, neatitinkančius jokių saugumo reikalavimų. Jau įvykus nelaimei paaiškėjo ir tai, kad Haičio medikai neįstengia tinkamai rūpintis nukentėjusiaisiais, administracija nesugeba paskirstyti viso pasaulio žmonių suaukotos paramos – pasirodo, labiausiai nukentėjusieji jos negavo. O kai kurie korumpuoti Haičio veikėjai iš šios paramos netgi pasipelnė.

Beje, tai buvo rekordinė kuriai nors pasaulio valstybei suaukota suma: vos per mėnesį nuo žemės drebėjimo iš viso pasaulio organizacijų, vyriausybių ir privačių asmenų surinkta apie 3 mlrd. JAV dolerių.

Pradėti riboti vaistų antkainiai

Seimas leido Lietuvoje reguliuoti vaistų antkainius. Sveikatos apsaugos ministerija prognozavo, kad dėl to vaistai šalyje vidutiniškai turėtų atpigti iki 15 proc., tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) balandį, kai įstatymas įsigaliojo, patikrinusi vaistines nustatė, jog dauguma prekybininkų šio įstatymo nesilaikė – net 30-yje iš 36-ių tikrintų vaistinių rasta mažmeninių prekybos antkainių taikymo pažeidimų. Paradoksas, bet antkainiai daugumoje vaistinių ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo.

Iki gruodžio vidurio VVKT iš viso atliko 255 patikrinimus vaistinėse dėl antkainių taikymo – keturiolikai vaistinių dėl pažeidimų laikinai buvo sustabdytos veiklos licencijos. Tiesa, antroje metų pusėje antkainiais piktnaudžiaujančių vaistinių gerokai sumažėjo, o vaistai, VVKT duomenimis, vidutiniškai atpigo apie 10 proc. Tenka konstatuoti, kad šio įstatymo tikslas iki galo nepasiektas, juo labiau kad dalies vaistų kainos išliko tokios pačios. Specialistai įtaria, kad įstatymas daug naudos nedavė dėl to, kad buvo sabotuojamas, ir prireikus deklaruoti kainas vaistus pabranginti galėjo gamintojai.

Naujas užsienio reikalų ministras

Pernai užsienio ministro postą turėjo palikti prezidentės pasitikėjimą praradęs Vygaudas Ušackas, o šiemet sausį naujuoju užsienio reikalų ministru paskirtas Audronius Ažubalis. Tapus ministru A.Ažubalio retorika gerokai pasikeitė, be to, dalies anksčiau paties keltų problemų jis kažkodėl nenori spręsti ir net jų vengia.

Pats A.Ažubalis teigia neketinąs atversti naujo Lietuvos diplomatijos puslapio ir sau yra išsikėlęs tokius uždavinius: gili integracija į ES ir NATO, įskaitant transatlantinių santykių stiprinimą, pastangos užtikrinti saugią ir tvirtą politinę bei prekybinę sąjungą su kaimyninėmis šalimis.

Tiesa, pasikeitus Užsienio reikalų ministerijos vadovybei, šiek tiek pakito ir pati Lietuvos užsienio politika, ypač tai akivaizdu, kai kalbama apie Lietuvos ir Ukrainos, Gruzijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos santykius.

Lietuvoje veiklą pradėjo “Barclays”

Sausį Vilniuje veiklą pradėjo Didžiosios Britanijos banko “Barclays” informacinių technologijų centras. Pradėjęs su 150 darbuotojų, iki metų pabaigos “Barclays” išsiplėtė iki 500 žmonių. “Barclays” atėjimą galime vadinti geriausia tarptautine reklama Lietuvai per visus 2010-uosius. Šis garsus vardas neabejotinai praskynė kelią ir kitų svarbių investuotojų atėjimui į Lietuvą – balandį apie ketinamus mūsų šalyje steigti įmones pranešė “Western Union” bei IBM.

“Įsikūnijimas” gerino rekordus

Lietuvoje daugiau nei tris mėnesius rodytas režisieriaus Jameso Camerono filmas “Įsikūnijimas” viršijo visus ankstesnius reordus – tiek pagal lankytojų skaičių, tiek pagal mūsų šalyje surinktas pajamas. Lietuvoje uždirbęs 3,5 mln. Lt, jis aplenkė iki tol pirmavusią animacinę juostą “Ledynmetis 3″.

Pasaulyje “Įsikūnijimas” uždirbo 2,7 mlrd. JAV dolerių ir taip pat pirmauja visų laikų pelningiausių juostų sąraše. Kino studija “20th Century Fox” jau paskelbė, kad filmas turės du tęsinius: pirmasis ekranuose  pasirodys 2014-ųjų, o antrasis – 2015-ųjų gruodį.