pliazas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus liepos mėnesio antros pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad visose tirtose maudyklose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus, todėl maudytis yra saugu. Beje, liepos mėnesį atliktų vandens tyrimų rezultatai buvo geresni palyginti su birželio mėnesiu: birželio mėnesį trumpalaikė tarša nustatyta 5,3 proc., o liepos mėnesį – 3,6 proc. tirtų maudyklų.

Informacijos apie maudyklų vandens kokybę liepos mėnesio antroje pusėje nėra gauta iš Klaipėdos miesto ir Marijampolės rajono, kadangi mėginius tyrimams buvo numatyta paimti tik liepos 30 d.

Pajūryje vandens kokybė tirta liepos 14 d. Klaipėdos paplūdimiuose, liepos 15 d. – Palangos ir liepos 22 d. Neringos paplūdimiuose. Vandens kokybė visose šiose maudyklose atitiko reikalavimus.

Visose tirtose ežerų, tvenkinių, upių maudyklose vandens kokybė atitiko mikrobiologinių parametrų reikalavimus, tačiau Kauno marių I ir Kauno marių II paplūdimių maudyklose prasidėjo vandens žydėjimas, o Kupiškio Lėvens upės ir Rokiškio ežero maudyklose nustatytas padidėjęs vandens drumstumas.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 92:2007 reikalavimus, išplitus melsvadumbliams ir nustačius arba darant prielaidą apie sveikatai keliamą grėsmę, institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi apie sveikatai kilusią grėsmę nedelsdama informuoti visuomenę paplūdimio vietoje ir visomis komunikacijos priemonėmis bei laikinai uždrausti maudytis, kol grėsmė išnyks.

Tiriant vandens kokybę rekreacijai skirtose zonose, rastas didesnis, nei leidžiama higienos normoje, žarninių lazdelių ir/ar žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius vandenyje Raseinių rajone Dubysos upėje ties Partikais (liepos 28 d.).

Rekreacijai skirtose zonose vandens kokybė liepos mėnesį buvo prastesnė nei birželio mėnesį: birželio mėnesį trumpalaikė tarša nustatyta 7,2 proc. rekreacijai skirtų zonų vandenyje, liepos mėnesį – 10 proc.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybės“ įtvirtintomis maudyklų vandens kokybės stebėsenos nuostatomis, nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi užtikrinti, kad maudymosi sezono metu informacija visuomenei paplūdimyje būtų skelbiama aktyviai ir operatyviai.

Visuomenė turi būti informuojama ir supažindinama su informacija apie vandens kokybę per žiniasklaidą, savivaldybių interneto svetainėse, taip pat stenduose prie paplūdimių turi būti skelbiami naujausi vandens kokybės tyrimų rezultatai bei rekomendacija nesimaudyti ar draudimas maudytis, jei nustatyta tarša.

Informaciją apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje rasite Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos cento interneto svetainės skiltyje „Aplinkos sveikata – Maudyklos“. Ji atnaujinama iš karto gavus duomenis iš savivaldybių ir laboratorijų.

Medikai neabejoja: vanduo gyvybiškai būtinas mūsų sveikatai ir gerai savijautai, tad šį kartą – apie tai, kokį vandenį geriame ir kokį rinktis.

“Pastebėjau, kad geriamojo vandens suvartojimas tapo gerokai sąmoningesnis ėmus tai fiksuoti mobiliąja programėle. Naudotis ja itin paprasta: pakanka įvesti savo svorį, ir jau žinai, kiek puodelių geriamojo vandens reikėtų išgerti per dieną. Fiksuoti šiuos skaičius nesudėtinga, o ilgainiui matai išgeriamo vandens kiekį, taigi motyvacija didėja, o kur dar iš to gimstanti energija”, – pasakoja 29 metų Edita Lukaitytė, išgerto vandens kiekį mobiliajame telefone stebinti daugiau nei pusmetį.
Vertinant statistiką, šiuo metu motyvuotų žmonių, kurie rūpintųsi išgeriamo vandens kiekiu ir jo kokybe, mūsų šalyje ne tiek ir daug. Kaip pastebi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vidaus ligų centro direktorius prof. Virginijus Šapoka, didžioji dalis Lietuvos gyventojų geriamojo vandens vartoja per mažai dėl savo nežinojimo.
Mokslininkai jau ne vienus metus kalba apie tai, kad skysčių trūkumas ląstelėse tiesiogiai susijęs su senėjimo procesu: organizmui senstant vandens kiekis organizme mažėja. Būtent dėl šios priežasties vyresnio amžiaus žmonėms patariama vandens gerti daugiau nei įprasta.
Jaunystės ir energijos šaltiniu vandenį vadinantis profesorius primena, kad suaugęs žmogus per dieną turėtų išgerti nuo pusantro iki dviejų litrų vandens (šiek tiek mažiau vandens gerti patariama tik tam tikromis ligomis – širdies ar inkstų nepakankamumu sergantiems asmenims): “Tai vis mūsų įpročio dalykai, nuo kurių priklauso medžiagų apykaita ir pusiausvyra organizme. Vanduo padeda atsinaujinti organizmo ląstelėms, pasišalinti šlakinėms medžiagoms, vanduo būtinas nerviniams impulsams sklisti, todėl kiekvienam iš mūsų vertėtų pasirūpinti pakankamu skysčių kiekiu.”
Paklaustas, koks vanduo naudingiausias žmogaus organizmui, profesorius nurodo vandentiekio vandenį. Su šiuo teiginiu linkusi sutikti šeimos ir vidaus ligų gydytoja, Nacionalinės vartotojų federacijos ekspertė sveikatos klausimais Violeta Kiguolienė. Per dažnas mineralinio vandens vartojimas, pasak jos, skatina druskų sankaupas. Taigi geriausia gerti patikrintą vandentiekio ar šulinio vandenį.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 182014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.

Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2014-m

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)  akcentuoja, kad vandens kokybė yra esminis sveikos aplinkos ir visuomenės sveikatos aspektas.

Lietuva turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas. Ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų maistui, higienos reikmėms, gyvuliams girdyti vartoja individualių gręžinių ir šachtinių šulinių vandenį, dažniausiai vienkiemių sodybose, kaimo gyvenvietėse, miestų pakraščiuose.

Geriamojo vandens sauga sveikatai užtikrinama, kai vandenyje nitratų yra ne daugiau kaip 50 mg/l, o nitritų ne daugiau, kaip 0,5 mg/l.

2011 m. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijose ištyrus 631 šachtinių šulinių geriamojo vandens mėginius nustatyta, kad reikalavimų neatitiko 45 % tirtų mėginių: cheminė tarša nustatyta 34% mėginių, o mikrobiologinė – net 58% mėginių (nustatytos žarninės lazdelės (E. Coli), žarniniai enterokokai).
Anot Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktoriaus Gedimino Pridotko, Lietuvos gyventojams  rekomenduojama bent kartą ar du per metus išsitirti šulinius ir vandens gręžinius, įvertinus vandens kokybei būdingą sezoniškumą, mat pavasario polaidis vandenį gali užteršti tiek chemiškai, tiek mikrobiologiškai.

Vandens tarša
Kaip informuoja NMVRVI specialistai, šachtinių šulinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta šulinio aplinka. Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos. Vienas iš tokios veiklos padarinių – azoto junginiai gruntiniame vandenyje: nitratai ir nitritai. Dirvožemyje jie susidaro oksiduojantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Į šachtinius šulinius gruntinis vanduo patenka iš pirmojo nuo žemės paviršiaus vandeningojo sluoksnio.
Virinant vandenį mikrobai žūsta, tačiau, jei šachtinių šulinių vanduo užterštas chemine tarša, tai nei vandens virinimas, nei filtravimas buitiniais filtrais cheminių medžiagų iš vandens nepašalina. Net ir išvalius šulinius, vėl į šulinį gali pritekėti nitratais ir nitritais užterštas vanduo. Jei šachtinio šulinio vanduo užterštas nitratais ir nitritais, esant galimybei, reikia įrengti gręžtinį šulinį ir vandenį imti iš gilesniojo vandeningojo horizonto.

Cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai
Gyventojai savo šulinių vandens cheminę ir mikrobiologinę kokybę gali išsitirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) bei instituto Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos teritorinių skyrių laboratorijose.
Fiziniams asmenims rekomenduojama atlikti cheminius ( amoniako kiekio -26 Lt, nitrato kiekio – 30 Lt, nitratų kiekio – 46 Lt, bendrosios geležies kiekio – 49 Lt, bendrojo kietumo – 28 Lt) ir mikrobiologinius (kolonijas sudarančių vienetų 22 0C temp – 18 Lt, žarninių lazdelių skaičiaus (Escherichia coli) – 21 Lt, žarninių enterokokų skaičiaus – 18 Lt ) vandens tyrimus.

Reikalavimai
Cheminiams tyrimams vanduo pristatomas švariuose induose. Tyrimams atlikti reikia ne mažiau 1,5 litro vandens.
Mikrobiologiniams tyrimams vanduo pristatomas steriliuose induose, o imant geriamojo vandens mėginį privalu laikytis tam tikrų reikalavimų. Sterilūs 500 ml talpos indai išduodami atvykus į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijų mėginių priėmimo skyrius.
Vanduo šiam tyrimui imamas tik iš šalto vandens čiaupo. Prieš imant mėginį reikėtų gerai nusiplauti rankas ir nusukti vandens čiaupo galvutę (jei ji yra). Siekiant išvengti, kad į sterilų indą nepatektų ant vandens čiaupo esantys mikroorganizmai, metalinį čiaupą reikėtų sterilizuoti ugnimi (pinceto galą apsukti vata, tamponėlį pamirkyti 70% etilo alkoholyje ir uždegti). Po to 2 minutes leisti vandeniui nubėgti. Atsukti plastikinį ar nuimti guminį butelio kamštį. Neliesti pirštais indo kamštelio vidaus ir indo kaklelio, o pilant vandenį į indą neliesti tekančio vandens srovės. Mėginio indą užpildyti 300-400 ml vandens ir pateikti tyrimui ne vėliau kaip per 6 valandas nuo mėginio paėmimo.