Nežinia, ar iš pagarbos, ar iš baimės, dėl profesionalumo, kompetencijos ar kaip tik “bedantiškumo” dauguma apklaustųjų valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę priskyrė prie valstybės tarnybos elito ir apskritai prie itin įtakingų Lietuvos valstybės veikėjų. Kas lemia jos įtaką ir kaip ji ją panaudoja?

Iš pažiūros valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė atrodo trapi, maloni, nuoširdi, ir tokios savybės, regis, sunkiai dera su valstybės kontrolieriaus postu. Mat šios pareigos paprastai asocijuojasi su griežtumu, kietumu, valdingumu ar net šaltumu. Tačiau G.Švedienei savo asmenines savybes ir būdo bruožus puikiai pavyksta suderinti su užimamu postu.
“Veido” kalbintiems jos bičiuliams ir kolegoms imponuoja jos iniciatyvumas, disciplinuotumas ir ištikimybė darbui. Visi jie piešia panašų G.Švedienės portretą: tai lyderė, atsidavusi savo darbui ir idėjoms, o didelius tikslus jai padeda pasiekti ilgametė patirtis valstybės tarnyboje, sunkus darbas ir stiprus atsakomybės jausmas.
Kita vertus, daug teigiamų savybių turi nemažai tarnautojų, o darbo patirtis valstybės tarnyboje kai kurių netgi ilgesnė, tad kodėl karjeros aukštumas pasiekė būtent G.Švedienė?
„Ji viską darydavo geriausiai ir būtinai iki galo, jai netikdavo „po truputį“, – komentuoja G.Švedienės bendraklasė ir bendrakursė, Aplinkos projektų valdymo agentūros Finansų departamento direktorė Aida Paulauskienė. Ji prisimena, kad G.Švedienė jau mokykloje tarp bendraklasių išsiskyrė kaip lyderė, o neeilinių įgimtų gabumų ir sunkaus darbo derinys ilgainiui atvedė ją į Valstybės kontrolės vadovo postą.
„Salomėjos Neries vidurinėje mokykloje anglų kalbos mokėmės sustiprintai, bet jai to neužteko, Giedrė mokėsi dar ir vokiečių, – pasakoja A.Paulauskienė. – Vėliau, kai baigėme universitetą, ji išvyko studijuoti į Prahą. Iš pradžių svetur jai sekėsi gana sunkiai, nes paskaitos vyko užsienio kalba, bet ji taip stengėsi, kad studijas baigė geriausiais A įvertinimais. Dar vėliau mokėsi Italijoje, kur sėkmingai baigė magistrantūrą, nors ten išvyko nemokėdama italų kalbos. Dar vėliau, kai išvyko į Ženevą, išmoko prancūzų kalbą“, – užsispyrimą, kuriuo pasižymi valstybės kontrolierė, pavyzdžiais iliustruoja jos draugė.
„Juokaujame, kad mūsų departamentas labai geras, nes pagimdė valstybės kontrolierę: čia ji dirbo lygiai devynis mėnesius“, – pasakojimą apie kolegę pradeda Rita Švedienė, valstybės kontrolierės bendrapavardė ir bendradarbė, Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja.
Jos teigimu, G.Švedienei tų devynių mėnesių užteko, kad kolegos suprastų, kokiomis savybėmis ji pasižymi, kokius tikslus kelia sau, taip pat auditorių darbui ir valstybės tarnybai.
Šiandien G.Švedienė valstybės tarnyboje skaičiuoja jau devynioliktus metus. Ji pripažįsta, kad šiame sektoriuje dar tebėra nemažai įsisenėjusių problemų, biurokratijos, politinių intrigų, o bandymai tokius neigiamus dalykus keisti sulaukia nemažai pasipriešinimo ir dažniausiai taip laukiamų naujų vėjų į kabinetus, deja, neįleidžia.
Nepaisant visuomenėje vyraujančios neigiamos nuomonės apie valstybės tarnautojus, G.Švedienė “Veidui” ne kartą yra minėjusi, kad valstybės tarnyboje pažino galybę pavyzdingų, atsidavusių tarnautojų. O štai jos kolegos ir pažįstami liudija, kad pati G.Švedienė yra geriausias valstybės tarnautojo pavyzdys. Per “Veido” kasmet rengiamus geriausių valstybės tarnautojų rinkimus G.Švedienė nuolat atsiduria geriausių tarnautojų dešimtuke, o šiemet pakilo netgi į trečią vietą.
„Džiaugiausi, kai sužinojau, kad ji paskirta valstybės kontroliere, nes yra sąžininga, savo darbui atsidavusi asmenybė“, – tvirtina A.Paulauskienė.
Tikriausiai G.Švedienė kitaip žiūrėtų į savo pareigas ir į Valstybės kontrolės misiją apskritai, jei netikėtų viešojo sektoriaus pažanga ir valstybės įstaigų bei institucijų atstovų sąmoningumu, pasiryžimu taisyti klaidas ir laikytis rekomendacijų.
„Pati valstybės kontrolės misija – prižiūrėti, ar teisingai valstybė tvarko finansus, valdo valstybinį turtą, padėti jai tinkamai su juo elgtis – yra nelengva. Kai matai visą sistemą, norisi ją sudėlioti taip, kad procesai veiktų kuo geriau, o valstybės lėšos būtų naudojamos kuo efektyviau. To donkichotiškai siekia kiekvienas auditorius, todėl ir G.Švedienės misija kilni bei naudinga. Jos tikslas yra pasiekti, kad valstybės lėšos būtų prižiūrimos laikantis geriausių finansų valdymo principų. Manau, ir prezidentė, skirdama ją į šį postą, į tai atsižvelgė“, – svarsto R.Švedienė.

Valstybės tarnybos dėl verslo nepaliko

Iki tapdama valstybės kontroliere G.Švedienė dirbo Užsienio reikalų, Finansų, Vidaus reikalų ministerijose, struktūrinės politikos atašė nuolatinėje atstovybėje Briuselyje. Todėl nieko keista, kad valstybės tarnybą ji vadina savo mokykla, kurioje įgijo daug patirties ir praktinių žinių. Tik kodėl keliuose užsienio universitetuose studijavusi ir ilgametę patirtį valstybės tarnyboje turinti tarnautoja praktinių žinių pritaikyti neišėjo į privatų sektorių?
„Žinau, kad po darbo Finansų ministerijoje ji gavo keletą pasiūlymų dirbti versle. Tačiau argumentai jų atsisakyti buvo stipresni, matyt, valstybės tarnyba jai buvo arčiau širdies“, – svarsto A.Paulauskienė.
G.Švedienės kelias iki pat aukščiausio valstybės kontrolės posto rodo, kad ji plataus profilio, kompetentinga specialistė, kuriai ministerijose buvo patikimi svarbūs europinės paramos koordinavimo darbai, tarptautiniai santykiai.
Dabar Seimo kontrolierius (o anksčiau sveikatos ir vidaus reikalų ministras) Raimondas Šukys su G.Švediene dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, ten ji buvo ministerijos sekretorė. R.Šukys prisimena stebėjęsis, kaip aukščiausio rango tarnautoja, bet ne jo asmeninio pasitikėjimo pareigūnė, Vidaus reikalų ministerijoje demonstravo naudingą tarptautinių ES reikalų patirtį ir puikiai susidorodavo su ES struktūrinių fondų administravimu, reikalingų tvarkų parengimu. Jis taip pat pabrėžia, kad šią sritį išmanančių žmonių prieš dešimt metų nebuvo, todėl geri rezultatai buvo daugiausia jos nuopelnas.
„Su įvairiomis programomis, susijusiomis su ES struktūriniais fondais, jų valdymu, ji tvarkėsi puikiai. Tuomet tai buvo nauja sritis, todėl man buvo sunku būti užtikrintam, kad už šią sritį atsakingas pareigūnas kompetentingai atliks savo darbą. Manau, kad mūsų komandos rezultatai buvo geri“, – prisimena buvęs vidaus reikalų ministras.
Vėliau R.Šukys tapo sveikatos apsaugos ministru, o G.Švedienė – valstybės kontroliere. Eksministras pabrėžia, kad į naujas pareigas paskirta G.Švedienė pasižymi gebėjimu veiksmingai organizuoti darbą: visi kontrolės patikrinimai kruopščiai suplanuoti, įvardijant aiškius jų tikslus ir trukmę. O sunkumai, jei tokių yra, sprendžiami geranoriškai, greičiausiai spręstinos problemos ir siekiamybės nurodomos dar iš anksto.
„Bent jau aš anksčiau niekada nesusidūriau su kontrolieriaus iniciatyva surengti susitikimą, kuriame kontrolieriai išdėstytų vertinimo bei tikrinimo principus, kriterijus ir tikslus. Tokius planus pristatė tik G.Švedienė. Apskritai ji pasiruošdavo, surinkdavo visą reikalingą medžiagą, kai reikėdavo aptarti bet kokį klausimą, todėl visos diskusijos buvo itin konstruktyvios, – komentuoja buvęs ministras R.Šukys. – Kai po kontrolės patikrinimo nagrinėdavome audito aktus arba jų pagrindu priimtus sprendimus ir tekdavo derėtis dėl terminų atidėjimo, vieno ar kito sprendimo įgyvendinimo, galiu pasakyti, kad ji visada buvo dalykiška, bet pasižymėjo geranorišku požiūriu. Todėl mano atsiliepimai apie šią pareigūnę patys geriausi. Tai be galo kompetentingas žmogus“, – neabejoja R.Šukys.

Į “Veido” klausimus atsako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kaip per 23 nepriklausomybės metus pasikeitė mūsų valstybės tarnyba?
G.Š.: Ji augo kartu su valstybe, susidūrė su tais pačiais iššūkiais, kokių kilo Lietuvai. Jau aštuoniolika pastarųjų metų aš dirbu valstybės tarnyboje, todėl ji yra ir mano mokykla.
Pavyzdžiui, Lietuvos pasirengimas narystei ES buvo vienas svarbiausių įvykių, turėjusių įtakos valstybės tarnybos pažangai. 2000–2004 m. laikotarpis buvo labai intensyvus, todėl asmeniškai man yra pats įdomiausias. Tada viešasis sektorius keitėsi taip, kaip reikalavo ES teisė, o ne kaip mums atrodė, todėl gerokai subrendome ir mes patys. Dar daugiau patirties gavome iškart tapę ES nariais, kai 2004–2006 m. pradėjome dalyvauti tarptautiniuose ES renginiuose. Manau, kad ir šiandien mums gana gerai sekasi pirmininkauti ES Tarybai. Nenoriu prisikalbėti, kol šis egzaminas dar nesibaigė, bet tikiu, kad po jo tapsime dar stipresni ir labiau savimi pasitikėsime.
VEIDAS: O kaip ilgainiui pasikeitė patys valstybės tarnautojai, jų darbas, įgūdžiai?
G.Š.: Dar prisimenu laikus, kai valstybinė institucija turėjo kelias mechanines rašomąsias mašinėles. Savo raštus nešdavome raštininkei ir kiekvieną kartą galvodavome, ar neįvėlėme klaidos, nes kol ji galės perrašyti dar kartą, reikės laukti dar savaitę. Šiandien mes dirbame daug operatyviau ir intensyviau. Be to, dabar tarnautojui privaloma mokėti bent vieną užsienio kalbą, mes vykstame į tarptautinius renginius. Svarbiausia, kad esame ne stebėtojai, galime daryti įtaką ES priimamiems sprendimams, taigi įvyko didžiulių kokybės pokyčių.
VEIDAS: Nuo Vinco Kudirkos laikų, taip pat ir sovietmečiu, valstybės tarnautojas buvo vadinamas biurokratu, prilyginamas kyšininkui, jo pareigybė kėlė vien neigiamas emocijas. Koks jo portretas šiandien?
G.Š.: Pats tarnautojas šiandien yra demotyvuotas. Jį pravardžiuoja dėl algos, kurios jis atseit yra nevertas. Šiandien klausiama, ar apskritai reikalinga valstybės tarnyba. Bet ji reikalinga valstybės tvarkai palaikyti, bendroms taisyklėms užtikrinti.
Mes norime pačių geriausių sprendimų visose srityse, bet žmones, kurie juos priima, nuo kurių priklauso valstybės gyvenimas ir verslo darbas, užgauliojame. Visus aštuoniolika metų, praleistų valstybės tarnyboje, man apmaudu girdėti tokius kaltinimus, nes pažįstu daug kompetentingų ir darbui atsidavusių žmonių.
VEIDAS: Jūsų žiniomis, ar valdininkų pirštai vis dar lenkti į save? Ar dažnai jie susigundo pasipelnyti iš valstybės finansų, ES paramos?
G.Š.: Pažeidimų kasmet užregistruojama beveik tiek pat. Bet mados po truputį keičiasi į gera, institucijos pasiryžta įgyvendinti daug daugiau auditorių rekomendacijų. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, surašyta dvigubai mažiau administracinės teisės pažeidimų protokolų.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, ar Lietuvos elitas pasižymi gero vizionieriaus savybėmis?
G.Š.: Kaip tik ir palinkėčiau tam elitui skvarbesnio strateginio žvilgsnio. Sovietinis palikimas mus mokė mažiau mąstyti ir mokytis mintinai. Manau, kol neateis nauja karta, turėsime problemų dėl strateginių sprendimų. Atlikdami auditus dažnai matome, kad būna priimta strategija, patvirtinti sprendimai, kaip taisyti klaidas, bet jų nesilaikoma. Tad palinkėčiau žiūrėti į priekį ir įvertinti, kokią įtaką vienkartiniai sprendimai turės po penkerių ar dešimties metų.
VEIDAS: O kokia šiandien jūsų, kaip valstybės kontrolierės, įtaka ir kaip ją panaudojate?
G.Š.: Jei apklausos rodo, kad aš įtakinga, tai svarbus įvertinimas visai Valstybės kontrolės institucijai. Mes siekiame pagrindinio tikslo – teigiamų pokyčių valstybėje. Audituojamų institucijų rekomendacijų įgyvendinimo rodiklis yra statistinis vertinimas, bet iš jo galime spręsti, kad dirbame ne veltui. Kai atlikę auditą pasakome, ką reikia keisti, ir pokyčiai įvyksta – puiku, nes dėl to mes ir dirbame.

Ir šiandien valstybės turtas tvarkomas kur kas prasčiau, nei savo turtą tvarko privačios bendrovės, tačiau reikia pripažinti, kad šiais laikais jis tvarkomas bent jau geriau nei pirma.
Vertinant tai, ar šiuo metu valstybės turimi ištekliai tvarkomi protingiau ir ūkiškiau nei anksčiau, būtų pravartu tiksliai žinoti, kokia situacija buvo ir ką turime dabar. Deja, atrodo, kad per daugiau nei du dešimtmečius nepriklausomybės Lietuvoje taip ir nebuvo sužiūrėta, kiek ir kokio turto turime. Jau vien tai verčia abejoti, ar padėtis valstybėje yra patenkinama, o ką jau kalbėti apie nuolat laidomas kritikos strėles dėl valstybinio sektoriaus nekompetentingumo, neefektyvumo ir vangumo, abejotino procesų skaidrumo bei geriau išteklius panaudoti trukdančios įstatymų bazės.
Taigi kiek čia yra tiesos, „Veidas“ klausia valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės.

VEIDAS: Kaip manote, ar dabar valstybėje tvarkomės geriau nei prieš dešimtmetį?
G.Š.: Pažangos Lietuvoje gali nematyti tik visiškas pesimistas. Valstybė žingsniuoja į priekį ir tvarkos joje kiekvienais metais matome vis daugiau. Tam, kad visos valstybės institucijos tvarkytųsi pagal vienodus standartus, yra nuolat tobulinama, įvairiais reglamentais papildoma teisinė bazė. Tiesa, kartais būtent tai ir tampa slenksčiu, už kurio užkliūvama. Vis dėlto padarytos klaidos – pataisomos, tik, gaila, ne visos.
VEIDAS: O kaip keitėsi viešajame sektoriuje randamų pažeidimų skaičius bei jų mastai?
G.Š.: Kokių nors aiškesnių tendencijų šioje srityje negalėčiau įžvelgti. Galiu tik konstatuoti faktą, kad valstybės institucijose ir įstaigose atlikdami finansinius, kitaip teisėtumo, auditus kasmet nustatome faktų, kurie, mūsų manymu, verti išsamesnio teisėsaugos institucijų tyrimo. Sakykime, pernai teisėsaugos institucijoms perdavėme 18 audito ataskaitų (devynios iš jų – teisėsaugos institucijų prašymu), o šiais metais – keturias (dvi iš jų – teisėsaugos institucijų prašymu). Žinoma, iki metų pabaigos šis skaičius gali dar padidėti.
VEIDAS: Versle yra savaime aišku, kad turimas turtas turi duoti naudos, tačiau valstybė tokia logika vadovaujasi ne visada. Neretai jos turtas negeneruoja pajamų, yra iš viso nenaudojamas arba juo naudojasi kas tik nori, tik ne valstybė. Be to, lieka neaiškumų dėl valstybinės žemės: dalis sklypų nesuformuoti, dalis neapskaityti, o dalis nėra įvertinti tikrąja verte. Ar tai reiškia, kad valstybė pati nežino, kokiu turtu disponuoja, o į įvairias ataskaitas patenkantys duomenys neatitinka realybės?
G.Š.: Reikėtų priminti, kad ne visas valstybės turtas privalo generuoti pajamas. Didelės dalies jo funkcionavimas atsispindi per visuomenei teikiamas viešąsias paslaugas. Vis dėlto auditų metu vertindami, kaip jis yra valdomas, turime konstatuoti, kad šeimininkiško požiūrio, deja, neretai trūksta.
Pavyzdžiui, šiemet atlikdami auditus savivaldybėse nustatėme, kad 46 savivaldybės iš apskričių viršininkų administracijų yra perėmusios patikėjimo teise valdyti daugiau nei tūkstantį valstybei priklausančių energetikos objektų, kurių likutinė vertė siekia 19 mln. Lt. Problema ta, kad savivaldybės nei pačios gali juos techniškai panaudoti, nei turi galimybių parduoti skirstomųjų tinklų operatoriui (AB „LESTO“), kuris šiuo metu jais neatlygintinai naudojasi elektros energijos vartotojų poreikiams tenkinti. Beje, taip daryti draudžia ir teisės aktai.
Taigi savivaldybės teigia neturinčios pinigų parengti objektus pardavimui, o Vyriausybė tam lėšų taip pat neskiria. Štai čia užsidaro užburtas ratas ir jame lieka valstybės turtas, kuris jau tik teoriškai turi šeimininką.
Neūkiškumo apraiškų matome ir naudojant kitą savivaldybių iš apskričių viršininkų administracijų „paveldėtą“ turtą – hidrotechnikos kompleksų statinius. Nors jiems eksploatuoti savivaldybės gauna valstybės dotacijų, tačiau išnuomojusios juos neužtikrina reikiamos kontrolės, kad nuomos mokesčiai būtų laiku sumokėti ir patektų į valstybės biudžetą.
Tai, kad dalis valstybės turto, tokio kaip žemė, miškai, miško žemė, muziejinės vertybės, nėra įvertinta, irgi sena problema. Priežastis suprantama: valstybė neturi tam reikiamų lėšų, todėl procesas juda vangiai. Vis dėlto šią situaciją stebėsime ir priminsime, kol ji bus išspręsta.
Taip pat yra bėdų ir dėl jau įvertinto valstybės turto apskaitos. Įsigaliojus viešojo sektoriaus apskaitos standartams ir nustačius tvarką šis darbas juda tinkama linkme, nors klaidų vis dar randame nemažai. Tikimės, kad valstybės institucijų finansininkams gerai įvaldžius apskaitos standartus padėtis gerės ir galėsime pamatyti tikrą valstybės turimo turto vaizdą.
Paminėčiau dar vieną susijusią problemą – įstatymų spragas, dėl kurių atsiranda valstybės turto apskaitos klaidų. Pavyzdžiui, pagal Miškų įstatymo nuostatas miškai ir miškų žemė nėra apskaitomi buhalterinėje apskaitoje, todėl finansinių ataskaitų duomenys neparodo realios šio turto vertės.
VEIDAS: Viešųjų pirkimų vertė sudaro apie dešimtadalį BVP, arba daugiau kaip trečdalį šalies nacionalinio biudžeto. Taigi nerimą kelia nuolat girdimi blogi atsiliepimai apie šios sistemos veikimą ir dėl to valstybės patiriamus nuostolius. Kaip manote, kokios didžiausios jos ydos ir ar daug dėl to netenka valstybė?
G.Š.: Prieš porą metų atlikome sisteminį auditą ir įvertinome, kaip veikia viešųjų pirkimų sistema. Tuomet nustatėme nemažai problemų, trukdančių racionaliai naudoti valstybės lėšas ir užtikrinti skaidrią konkurenciją. Didžiausi sistemos trūkumai ypač pasireiškia vykdant supaprastintus pirkimus, kurių apimtys išties didelės, – 2011 m. jie sudarė 80 proc. visų atliktų viešųjų pirkimų.
Pabrėžtina, kad esant dabartinei viešųjų pirkimų sistemai ypač daug dėmesio skiriama vykdomų viešųjų pirkimų procedūroms, o ne pačiam tikslui – pirkti racionaliausiu būdu ir gauti maksimalią ekonominę naudą.
Išanalizavę, kaip keitėsi Viešųjų pirkimų įstatymas (1997–2012 m. jis buvo keičiamas 37 kartus, o supaprastintus pirkimus reglamentuojantys įstatymo straipsniai per 2009–2012 m. keisti 16 kartų), nustatėme, kad daugėjo viešųjų pirkimų procedūrų, ilgėjo pirkimo procesas, atsirado daugiau techninio darbo, o tam prireikė papildomų žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų. Stengdamosi nepaklysti įstatymo labirintuose, 97 proc. atvejų perkančiosios organizacijos pasirinko lengviausiai taikomą mažiausios kainos vertinimo kriterijų. Galutinis rezultatas buvo toks: pigiai pirkusieji galiausiai sumokėjo brangiau, nes mažiausią kainą pasiūlę tiekėjai dažnai nevykdė savo įsipareigojimų.

Trys klausimai Giedrei Švedienė, valstybės kontrolierei

„Veidas“: Kurioms sritims Valstybės kontrolė šiemet numato skirti didžiausią dėmesį?
G.Š.: 2012 m. bus atliekami 153 valstybiniai auditai: 40 veiklos auditų ir 113 finansinių (teisėtumo) auditų. Kiekvienais metais išskiriame prioritetinę sritį. 2012 m. prioritetas bus viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos visuomenei. Tai reiškia, kad atlikdami auditus orientuosimės būtent į šią sritį – žiūrėsime, kaip paslaugas gyventojams teikia valstybės institucijos, įstaigos, kokia jų kokybė, prieinamumas, efektyvumas. Pernai prioritetine sritimi pasirinkome viešuosius pirkimus, tad šios srities taip pat nepaliksime nuošalyje.
„Veidas“:  Tad kokios Valstybės kontrolės išvados, kaip Lietuvoje veikia viešųjų pirkimų sistema?
G.Š.: Atlikdami finansinius (teisėtumo) auditus matėme, jog viešųjų pirkimų srityje per maža konstatuoti pažeidimo faktą, reikalinga nustatyti priežastinį ryšį – kodėl institucijose tiek daug viešųjų pirkimų pažeidimų ir ką reikėtų daryti, kad jų būtų mažiau.
Pernai identifikavome nemažai problemų, iš kurių išskyrėme keturias, mūsų manymu, svarbiausias, kurias audituosime šiais metais: supaprastintus pirkimus (tarp jų ir neskelbiamas derybas), sudarytų pirkimo sutarčių vykdymo kontrolę, centralizuotus viešuosius pirkimus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo viešuosius pirkimus.
„Veidas“: O kokie auditai šiemet bus patys svarbiausi?
G.Š.: Žmonės dažnai susiduria su problemomis sveikatos priežiūros įstaigose, todėl turėsime keletą auditų šioje srityje – vienas jų yra sveikatos priežiūros organizavimas onkologijos srityje. Nors viešai skelbiama, kad Lietuvoje per didelis gydytojų skaičius, iš tiesų gyventojai skundžiasi, kad blogėja sveikatos priežiūros prieinamumas. Todėl atsakysime į klausimą, kaip organizuojamas žmogiškųjų išteklių valdymas sveikatos apsaugos sistemoje, kaip jis galėtų būti tobulinamas, ar jis efektyvus. Taip pat planuojame detaliau pasižiūrėti, kaip organizuojama vaiko teisių apsauga, ir pateiksime siūlymų, kaip ji turėtų būti tobulinama. Esame suplanavę auditus švietimo sistemoje – vertinsime, kaip vykdomos studijų programos, kaip jos organizuojamos ir vertinamos, kaip organizuojamas suaugusiųjų švietimas užtikrinant mokymosi visą gyvenimą galimybę, taip pat nagrinėsime mokinio krepšelio lėšų planavimą ir naudojimą. Kaip ir kasmet, daug dėmesio skirsime ES lėšų panaudojimui. Dar esame suplanavę Valdovų rūmų atstatymo auditą – norime pažiūrėti, kaip įgyvendinamos rekomendacijos, kurias pateikėme prieš kelerius metus.

Kai kam sėkmė yra priversti grąžinti į biudžetą iššvaistytus ar netinkamai panaudotus pinigus. Būtent tokia sėkmė šiemet lygėjo šių metų pavasarį valstybės kontroliere paskirtą Giedrę Švedienę ir jos komandą.

Šiemet Valstybės institucijos ir savivaldybės įpareigotos į valstybės biudžetą grąžinti daugiau kaip 8 mln. Lt ir atkurti turto, kurio vertė daugiau kaip 70 mln. Lt.
Keturios savivaldybės turės grąžinti beveik 6 mln. Lt vien tik netinkamai panaudotų mokinio krepšelio lėšų. Vilniaus miesto savivaldybė iš viso privalės sugrąžinti beveik 2,3 mln. Lt. Panašiai tiek netinkamai panaudotų pinigų turės grąžinti Vilniaus rajono ir Šiaulių miestų savivaldybės.
Po ministerijose atliktų auditų valstybės kontrolierė G.Švedienė tvirtino, kad turtas turėtų būti efektyviau ir racionaliau valdomas Vidaus reikalų, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijose.

Dalis pažeidimų padaryti sąmoningai

Didžiausio atgarsio, kaip žinoma, sulaukė Valstybės kontrolės atliktas tyrimas dėl Valdovų rūmų statybos. Valstybės kontrolė nustatė, kad projekto darbų kaina padidėjo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos sutartyje nebuvo nurodyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, daugybę kitų pažeidimų. Dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo, atkuriant Valdovų rūmus, Generalinė prokuratūra jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų pertvarka taip pat sulaukė valstybės kontrolierės dėmesio. Pasirodo, per praėjusius ketverius metus vien iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo jai buvo skirta beveik 204 mln. Lt, tačiau auditoriai šiemet nustatė, kad daugelis planuotų rezultatų tebėra nepasiekti. Paaiškėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamai planuojamos, liko neįvertinta, kokių paslaugų ir kiek reikės šalies gyventojams, kurios gydymo įstaigos ir kaip tas paslaugas teiks, kad ištekliai būtų naudojami taupiai ir veiksmingai.
G.Švedienė mano, kad kai kurie Valstybės kontrolės nustatomi pažeidimai atsiranda dėl kvalifikacijos stokos ir teisės aktų neišmanymo, kiti – dėl aplaidumo. “Žinoma, neatmestina ir sąmoningo pažeidimų darymo galimybė. Viso to priežastis – asmeninės moralinės atsakomybės stoka. O ar kai kurie pažeidimai, kuriuos šiemet nustatėme, buvo padaryti sąmoningai, turėtų atsakyti teisėsaugos institucijos, kurioms perdavėme auditų medžiagą”, – sako valstybės kontrolierė ir priduria, kad šiemet daug pažeidimų buvo rasta ne tik valstybinėse institucijose. Ji kritikuoja ir regionų plėtrai skiriamų lėšų panaudojimą. Atliekant auditą buvo išanalizuoti visi 34 regionų plėtros centruose nuo 2009 m. įgyvendinami socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai. Paaiškėjo, kad dauguma jų tiesiogiai nesusiję su regioninės politikos tikslais, nes skiriami viešosioms erdvėms tvarkyti. Valstybės kontrolierės nuomone, regionuose nepakankamai dėmesio skiriama darbo vietoms išsaugoti, joms kurti, verslo sąlygoms gerinti, verslo plėtrai skatinti.

Kitąmet daugiausia dėmesio – viešiesiems pirkimams

Prieš pradėdama eiti valstybės kontrolierės pareigas G.Švedienė žadėjo, kad vienas jos veiklos prioritetų bus efektyvus valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimas. Nors institucijos įgyvendina apie 95 proc. per finansinį auditą pateikiamų rekomendacijų, vis dėlto G.Švedienė apgailestauja, kad dalis reikšmingiausių ir politinių sprendimų reikalaujančių rekomendacijų taip ir lieka neįgyvendintos. “Rekomendacijų įgyvendinimas nėra tik Valstybės kontrolės reikalas. Tikimės, kad ir Seimas, ir Vyriausybė bus reiklesni rekomendacijų nesilaikančioms institucijoms”, – viliasi G.Švedienė.
Ji sako, kad kitąmet Valstybės kontrolė daugiausia dėmesio skirs viešųjų pirkimų sričiai ir šalies ūkio plėtrai. “Auditais vertinsime pramonės parkų plėtrą, nuotekų tvarkymą, konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto turto valdymą. Bus baigti šiemet pradėti veiklos auditai dėl vandens tiekimo organizavimo ir kainodaros, elektros energijos sektoriaus pertvarkos, aplinkos apsaugos rėmimo programų vykdymo, investicinių projektų įgyvendinimui skirtos valstybinės žemės naudojimo, išlaidų finansavimo, vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondų projektus”, – sako G.Švedienė.

Asmeninė G.Švedienės sėkmė

Ne vienus metus vadovaujamą darbą dirbanti valstybės kontrolierė sako, kad jai šie metai buvo itin sėkmingi. G.Švedienei, dirbusiai Nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, Finansų ministerijoje, ėjusiai Vidaus reikalų ministerijos sekretorės pareigas, vadovavusiai Valstybės kontrolės 3-iajam audito departamentui, valstybės kontrolierės pareigos – svarbus įvertinimas. “Džiaugiuosi turėdama galimybę vadovauti vienai moderniausių viešojo sektoriaus institucijų ir taip prisidėti prie mūsų valstybės pažangos”, – dėsto G.Švedienė.

Naujoji valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė žada būti reikli ir jos vadovaujamai įstaigai, ir Valstybės kontrolės rekomendacijų nevykdančioms valstybės institucijoms.

Penktadienį Seimo pirmininkė Irena Degutienė pristatė G.Švedienę Valstybės kontrolės darbuotojams.

I.Degutienė pabrėžė, jog kartais valstybės ir savivaldybių institucijos Valstybės kontrolės audito metu nustatytas problemas sprendžia “pernelyg vangiai”, tad palinkėjo siekti, kad problemos būtų ne tik nustatomos, bet ir sprendžiamos.

Valstybės kontrolierė G. Švedienė savo ruožtu pažadėjo būti reikli tiek sau ir savo vadovaujamai institucijai, tiek audituojamiems subjektams, kurie neatsakingai žiūri į valstybės turto valdymą.

“Seimo, vykdančio parlamentinę kontrolę, Vyriausybės ir pačių audituojamų subjektų dėmesys rekomendacijų įgyvendinimui turi būti didesnis”, – Valstybės kontrolės pranešime cituojama G. Švedienė.

Penktoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės kontrolierė G.Švedienė Seime prisiekė ketvirtadienį.

Ji pakeitė šešerius metus Valstybės kontrolei vadovavusią Rasą Budbergytę, kuri gegužės mėnesį taps Europos Audito Rūmų nare.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui skirti Giedrės Švedienės kandidatūrą į valstybės kontrolierės pareigas, pranešama Prezidentūros išplatintame pranešime.

Susitikime su kandidate į Valstybės kontrolės vadovus buvo aptarti Valstybės kontrolės tikslai bei uždaviniai ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis užtikrinant sklandų bei efektyvų šios Tarnybos darbą. Taip pat pasikeista nuomonėmis apie efektyvų ir skaidrų Europos Sąjungos lėšų panaudojimą bei naujos Valstybinio audito strategijos 2011-2015 metams parengimą.

Prezidentė mano, kad asmeninės ir dalykinės G. Švedienės savybės, darbo viešajame sektoriuje ir atstovaujant Lietuvos Respublikai patirtis bus naudingos tolesniam efektyviam Valstybės kontrolės darbui.

„Visuomenė iš Tarnybos, prižiūrinčios, kaip valdomas ir naudojamas valstybės turtas bei vykdomas valstybės biudžetas, tikisi profesionalumo, sąžiningumo ir objektyvumo. Tokius reikalavimus keliu ir šios institucijos vadovui”, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kandidatė yra įgijusi ekonominės kibernetikos specialybę Vilniaus universitete, vėliau ekonomikos mokslų magistro laipsnį Centrinės Europos universitete Prahoje bei bankininkystės ir finansų magistro laipsnį Milane. G. Švedienė didžiąją savo profesinės karjeros dalį skyrė viešajam sektoriui: dirbo Lietuvos Respublikos Nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijose. Kandidatė į valstybės kontrolierius šiuo metu dirba Valstyb ės kontrolės 3-iojo audito departamento direktore.