Lietuviai – ne vieninteliai Europoje, masiškai traukiantys į kaimyninę Lenkiją pigesnių prekių: nukeliauti į kitą valstybę dėl mažesnių kainų netingi daugelio Europos šalių gyventojai.

Švedijoje yra nedidelis uostas Helsingborgas, iš kurio keltu galima nusikelti į Danijos miestą Helsingiorą. Tačiau dažnas keltu plaukiantis švedas Helsingiore net neišlipa: plaukia tik tam, kad laive nusipirktų daniškomis kainomis parduodamų alkoholinių gėrimų ir vėl grįžtų į Švediją. O Malmės mieste gyvenantys švedai dažnai vyksta į Danijos sostinę Kopenhagą (traukiniu tai trunka tik keliolika minučių), nusiperka alaus, vyno, pigesnių maisto produktų ir vėl grįžta namo.
Danai itin noriai vyksta į Švediją kitu tikslu – čia jiems pigiau nei Danijoje atostogauti. Pigesnis Švedijoje ir nekilnojamasis turtas, todėl danai bent jau ankstesniais metais Švedijoje labai dažnai pirkdavo vasarnamius. Lygiai taip pat į Švediją pirkti tiek maisto, tiek gėrimų, tiek nekilnojamojo turto iki šiol traukia ir norvegai.

Pasienio vilionės

Kad ir kokia brangi būtų Europos valstybė, jos pasienyje visuomet pamatysi parduotuvių, kuriose rikiuojasi vien apsipirkti atvykę užsieniečiai.
Pavyzdžiui, Vokietijoje ties pasieniu su Danija yra parduotuvių, kuriose dirba daniškai kalbantys darbuotojai, nes danai alkoholį perka būtent čia. Flensburgas – vienas tokių miestų, į jį plūsta pigesnių alkoholinių gėrimų įsigyti norintys danai. Apskritai teigiama, kad kas penktas Danijoje išgeriamas butelis alaus yra pagamintas Vokietijoje.
“Susidaro visa grandinė: norvegai vyksta į Švediją, švedai – į Daniją, danai – į Vokietiją, o vokiečiai – į Lenkiją”, – teigia Švedijoje jau ne vienus metus gyvenanti lietuvė Milda Celiešiūtė. Jos paminėtą maršrutų grandinę galima tęsti toliau. Juk švedai lygiai taip pat mėgsta išpardavimus Suomijoje, o suomiams tikra svajonių šalis ieškoti pigesnių prekių yra Estija.
Tačiau kelionių ratas tuo nesibaigia, o prekės, dėl kurių europiečiai keliauja svetur, yra tokios įvairios, kad reikėtų sudaryti atskirą kainų katalogą. Pavyzdžiui, Prancūzija sulaukia daugybės pirkėjų iš Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų, mat čia daug pigesnis vynas ir sūris. Tarkime, Belgijoje vidutinė vyno kaina svyruoja apie 15 eurų, o Prancūzijoje tokio paties galima nusipirkti už 6–7 eurus. Be to, Prancūzijoje nepalyginti didesnis ir vyno pasirinkimas.
Savo ruožtu Nyderlandai mielai pasitinka tuos pačius prancūzus, taip pat ir belgus, kuriems plačiai atlapotos Mastrichto ar Roterdamo prekybos centrų durys. Pavyzdžiui, Olandijoje drabužiai net du kartus pigesni nei Belgijoje, be to, ypač smarkiai skiriasi vaikiškų prekių, buities reikmenų, net buitinės technikos kainos. Atvykę šių stambių pirkinių, belgai dažnai kartu nusiperka ir maisto, kurio kainos skiriasi irgi maždaug du kartus.
“Šeštadieniais su visa šeima vykstame į Mastrichtą pirkinių visai savaitei. Čia pigiau viskas, pradedant saldainiais, baigiant mėsa, pienu, aliejumi. Kelionė trunka vos pusvalandį, o sutaupome po kelis šimtus eurų per savaitę”, – pasakoja Belgijos pasienyje esančiame Genko mieste su šeima gyvenantis Liutauras Varanauskas, nuo kurio namų iki artimiausio Mastrichto prekybos centro yra vos daugiau nei 20 km.
Vakarų Belgijoje gyvenantys žmonės itin pamėgę Vokietijos prekybos centrus – čia maistas irgi gerokai pigesnis nei gimtinėje. Be to, Vokietija itin vilioja čekus. Apklausos liudija, kad net 70 proc. čekų Drezdene, Niurnberge ar Frankfurte perka drabužius, 60 proc. – maistą, 50 proc. – elektronikos prekes.
Beje, į Vokietiją traukia ne vien belgai ar čekai. Galima teigti, kad Vokietija drauge su Lenkija yra populiariausios apsipirkimo valstybės visoje Europoje, nes į jas plūsta beveik viso žemyno pirkėjai. Pavyzdžiui, neretai per išpardavimus į Vokietiją vyksta netgi lenkai, lietuviai, taip pat austrai. O Šveicarijos gyventojams pirkti Vokietijoje apskritai dvigubai palankiau nei gimtinėje, net jei prekių kvotos yra gana griežtos ir masiškai vežtis vokiškų prekių jiems neleidžiama.

Pirkėjų mainai

Dalis pirkėjų svetur pirkti keliauja ne vien dėl kainos, bet ir dėl kokybės. Pavyzdžiui, belgai, šveicarai, britai nevengia kelionių į Italiją vien dėl išskirtinių delikatesų – gurmaniškų sūrių, kumpių, makaronų. O italai vyksta į Belgiją šokolado. Visi drauge jie labai noriai perka nykštukinėje Andoroje, kurioje prekėms netaikomi akcizai ir kurioje taip pat galima sutikti gausybę kaimyninių Prancūzijos ir Ispanijos gyventojų.
Atskira pirkėjų kategorija yra poilsiautojai, tarp kurių nemažą dalį sudaro ir lietuviai. Pasak Valstybinio turizmo departamento direktorės dr. Raimondos Balnienės, itin daug lietuvių ne tik atostogauja, bet ir šluoja parduotuvių lentynas slidinėjimo sezono metu – tautiečių žiemą gausu Italijos, Lenkijos slidinėjimo kurortuose.
Įdomūs poilsiautojų mainai vyksta tarp Italijos ir Slovėnijos. Slovėnams patrauklūs Italijos kurortai ir gurmaniškas maistas, o štai italai labai dažnai susigundo poilsiu Adrijos pakrantėje Slovėnijoje ir neatsidžiaugia beveik dvigubai mažesnėmis maisto produktų kainomis.
Lygiai taip pat elgiasi ir ispanai bei portugalai. Ispanijos gyventojai, ypač gyvenantys vakarinėje šalies dalyje, Portugaliją nuo seno laiko pigesne šalimi ir yra įpratę čia pirkti maistą, gėrimus, buitinę techniką. Na, o portugalus į Ispaniją vilioja didesnis maisto prekių pasirinkimas ir itin išplėtotas turizmas.

Varžosi pigumu

Atskirai paminėti galima ir vadinamąsias pigias Europos šalis, į kurias vykti apsimoka labiausiai. Ne veltui Bulgarijos pasienio miestelyje Sandanske vienas po kito duris atveria nauji, būtent užsieniečių labiausiai laukiantys prekybos centrai. Tiesa, kainos čia šiek tiek didesnės nei, tarkime, Bulgarijos sostinėje, tačiau maistą pirkti čia vis tiek pigiau nei namie yra krizės prispaustiems graikams, kurie, beje, pigesnių prekių ieško ir Makedonijoje, o neretai ir Turkijoje. Mat Graikijoje brangiau nei šiose valstybėse atsieina netgi benzinas, kurio atvykę į Bulgariją, Turkiją ar Makedoniją graikai paprastai prisipila pilnus bakus – taip, kaip lietuviai degalų buvo įpratę vykti į Baltarusijos pasienį.
Dar viena pirkėjų grupė Europoje – automobilių pirkėjai. Tiesa, Europos Komisijos duomenimis, bent jau naujų automobilių kainos ES pradėjo panašėti, tačiau skirtumai vis tiek dar nemenki, o kai kuriose valstybėse pastebimas gana ryškus kainų mažėjimas. Pavyzdžiui, Slovakijoje nauji automobiliai pastaruoju metu atpigę apie 17 proc., Bulgarijoje – 14 proc., Slovėnijoje – 12 proc., Čekijoje – 9 proc., Lenkijoje – 6 proc.
O štai Vokietijoje automobiliai šiek tiek brangsta, tad natūralu, kad vokiečiai vis dažniau automobilio pirkti vyksta į kitas valstybes, net jei perka toje pačioje Vokietijoje pagamintus modelius.

Kainų skirtumus lemia ir makroekonominiai rodikliai

Pastaraisiais metais euro zonoje kainų lygis po truputį vienodėja, tačiau visoje Europoje skirtumai dar gana dideli. Kainas lemia tiek konkrečios šalies ekonomikos išsivystymas, tiek BVP vienam gyventojui ir perkamoji galia, tiek eksporto ir importo struktūra. Pagaliau lemia ir tai, iš kur prekės importuojamos, kokios yra transportavimo sąnaudos.
Didžiausias, 45 proc. ES vidurkį viršijantis kainų lygis jau ne pirmus metus yra Danijoje, tad ji – ir pati brangiausia Europos valstybė. Tačiau ir Liuksemburgo, Švedijos, Airijos ar Suomijos kainų lygis ES-27 vidurkį viršija daugiau nei 20 proc. Mažiau nei 20 proc. vidurkį viršija kainos Belgijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. O sąrašo pabaigoje yra šalys, kurių kainų lygis 25–50 proc. mažesnis nei ES vidurkis: čia šalia Čekijos, Estijos, Slovakijos, Latvijos bei kitų valstybių atsiduria ir Lietuva. Na, o mažiausias kainų lygis, sudarantis mažiau nei pusę ES vidurkio, yra Serbijoje, Bulgarijoje, Albanijoje ir Makedonijoje.
Beje, ypač įdomi padėtis Islandijoje, nes ši šalis anksčiau buvo pati brangiausia visoje Europoje. Svarbiausias pasikeitusios padėties veiksnys – iki 2009 m. labai silpnėjusi Islandijos krona.
Kaip teigia EK ekspertai, valiutos kursai vaidina ypatingą vaidmenį nustatant kainų lygio indeksus. Dažnai jų pokyčiai labai veikia ilgalaikę kainų lygio raidą. Iš tiesų kelis iš didelių kainų lygio pokyčio atvejų 2008–2010 m. galima bent iš dalies paaiškinti būtent šalies valiutos svyravimu euro atžvilgiu. Tai pasakytina apie Islandijos, Lenkijos, Serbijos, Rumunijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, Vengrijos ir Švedijos valiutas, kurios 2008–2009 m. nuvertėjo daugiau nei po 10 proc. O 2010 m. beveik visų euro nenaudojančių šalių, visų pirma Švedijos, Šveicarijos ir Norvegijos, valiutų vertė euro atžvilgiu padidėjo.

Prekių kainos ES šalyse, vidurkio proc.
Šalis    Vidutinė kaina    Maistas    Nealkoholiniai gėrimai    Alkoholiniai gėrimai    Tabakas
Danija 145 134 193 135 117
Šveicarija 138 144 112 113 104
Norvegija 137 153 168 234 219
Suomija 126 118 132 170 110
Airija 125 128 146 167 217
Liuksemburgas 121 119 106 96 88
Prancūzija 114 112 96 95 133
Belgija 114 115 116 101 108
Nyderlandai 108 98 96 99 111
Austrija 108 117 108 95 97
Švedija 107 104 110 138 130
Italija 106 109 94 113 104
Vokietija 106 111 106 91 119
ES 100 100 100 100 100
Lietuva 68 72 91 99 51
Lenkija 59 63 76 89 52

SCANPIX

„Eurovizijos“ finalą stebėjo, spėjama, apie 120 mln. televizijos žiūrovų. Į „Krištolinėje salėje“ Baku vykusį renginį bilietus įsigijo apie 20 tūkst. žmonių.

Finale ketvirtu numeriu pasirodė Donatas Montvydas su daina „Meilė yra akla“ („Love Is Blind“). Lietuvis iš 26 dalyvių užėmė 14 vietą.

Juodkalnija Lietuvai ir Donato atliekamai dainai skyrė 1 balą, Baltarusija – 8, Azerbaidžanas – 4, Malta – 4. Prancūzija – 3, Jungtinė Karalystė – 7, Bulgarija – 5, Nyderlandai – 1, Norvegija – 6, Estija – 3, Latvija – 4, Gruzija – 12, Rusija – 5, Airija – 7 balus.

Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos (VTD) kartu su Lietuvos ambasadomis užsienio šalyse vykdomi Lietuvos turizmo galimybių pristatymo renginiai sėkmingai tęsiasi ir š.m. gegužės 15 d. Lietuvos turizmo paslaugos ir produktai bus pristatyti Švedijos turizmo paslaugų verslo bei žiniasklaidos atstovams.

Šio sezono Lietuvos turizmo paslaugų sektoriaus naujienomis, šeimyninio poilsio, kaimo, kultūrinio bei aktyvaus turizmo galimybėmis, naujai vartotojams pristatytų aukštos kokybės SPA paslaugų galimybėmis Švedijos sostinėje Stokholme su vietos verslo ir žiniasklaidos atstovais dalinsis VTD direktorė Raimonda Balnienė bei Lietuvos turizmo paslaugų verslo atstovai.

Augant Švedijos turistų Lietuvoje srautams – 2011 m. Lietuvoje apsilankė apie 42,2 tūkst. turistų iš Švedijos, 26 proc. daugiau nei 2010 m. – jaučiamas ir didėjantis informacijos apie Lietuvą Švedijos turistų tarpe poreikis. Renginio metu Švedijos kelionių organizatorių ir agentūrų atstovai taip pat galės dalyvauti viktorinoje ir pasitikrinti savo žinias apie Lietuvą.

Turizmo galimybių pristatymas vyks gegužės 15 d. 10 val. Tikimasi, kad jo metu pateikta informacija ir pristatytos galimybės sudarys sąlygas Lietuvos turizmo paslaugų teikėjams toliau betarpiškai plėtoti santykius su potencialiais pertneriais Švedijoje ir atvers naujas galimybes Švedijos turistams dar plačiau pažinti mūsų kraštą

Šį mėnesį Švedijoje kompanija „Plantagon“ kartu su bendrovės „Sweco“ inžinerijos ir architektūros specialistais pristatė pirmąjį pasaulyje vertikalaus šiltnamio projektą, pritaikytą įvairioms daržovių kultūroms auginti miestų teritorijose. Vertikalus šiltnamis, dar vadinamas „Augaloraižiu“ (augalas + dangoraižis), turėtų iškilti Švedijos Linčioping (Linköping) mieste per artimiausius dvejus metus.

Pirminė tokio šiltnamio idėja gimė žymiam Švedijos išradėjui ir ekologiško ūkininkavimo ekspertui Akei Olsonui (Åke Olsson). Vėliau šią išskirtinę koncepciją, glaudžiai bendradarbiaudama su Šiaurės Amerikos  indėnų gentimi Onondaga, išplėtojo konsultacijų bendrovė SWECORP.

„Prognozuojama, kad iki 2050 metų kone 80 proc. Žemės gyventojų apsigyvens urbanizuotose teritorijose, todėl tampa gyvybiškai svarbu surasti naujų būdų plėsti augalininkystę tankiai apgyvendintose teritorijose, atsisakant didelių dirbamos žemės plotų. Mūsų bendrovės specialistai įdėjo daug pastangų, siekdami sukurti vertikalų, miesto aplinkai pritaikytą šiltnamį, tinkantį ekologiškos augalininkystės plėtrai, ir parengė techninių sprendimų, leidžiančių įgyvendinti šią idėją, studiją“, – teigė „Plantagon“ projektą rengusios kompanijos „Sweco“ inžinierių ir architektų grupės vadovas Alesijus Boco (Alessio Boco).

Planuojama, kad vertikalus šiltnamis bus 54 metrų aukščio, atsuktas į pietų pusę – taip augalams niekad nestigtų šviesos.

„Augaloraižiui“ energija bus tiekiama iš organinių atliekų išgaunant biodujas, be to, projektas išsiskirs sumaniais pramonėje susidarančios perteklinės energijos bei anglies dvideginio (CO2) panaudojimo sprendimais. Projekto autoriai taip pat yra numatę daugybę kitų tvarių atliekų tvarkymo, energijos gamybos, efektyvaus vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo sprendimų.

Bendrovės „Plantagon“ atstovas Hansas Haslas (Hans Hassle) teigė, kad vertikalaus šiltnamio idėja turėtų tapti pavyzdžiu didiesiems pasaulio, ypač Indijos, Kinijos miestams, kuriuose, mažėjant dirbamos žemės plotams ir augant gyventojų populiacijai, didės augalinio maisto poreikis.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu, išspausdintas Švedijos dienraštyje „Dagens Industri“2012 m. vasario 14 d.

Rytoj Europos finansų ministrai nuspręs, ar graikų taupymo programa yra tinkama, norint gauti naują paskolą. Protestai, streikai ir neramumui drebina Atėnus ir netgi aukštame politiniame lygyje trūksta supratimo apie problemos rimtumą. Graikams reikėtų atvykti į Baltijos šalis ir pasimokyti, kaip įveikti krizę.

Lietuvos ambasadoje Stokholme sutinku Lietuvos premjerą, konservatorių Andrių Kubilių. Jis save vadina ,,krizių premjeru”, nes pirmą kartą buvo išrinktas 1999 m. po Rusijos krizės, paveikusios šalies ekonomiką. Nors jam ir pavyko išvesti šalį iš nuosmukio, po to buvo praradęs valdžią, o 2008 m. rudenį vėl buvo išrinktas Lietuvos premjeru, kaip tik tuo metu, kai prasidėjo finansų krizė. Jo patarėjai pranašavo BVP prieaugio nebuvimą 2009 metais, po to, kai prieš tai buvusiais metais BVP augo 6–7 procentais.

2009 m. buvo patys sunkiausi metai Lietuvai, kada BVP nukrito 15 procentų. Viskas pradėjo strigti, kai Švedijos bankai sugriežtino kredito davimo sąlygas, tuomet Andriaus Kubiliaus Vyriausybė buvo priversta taupyti.

Nedarbas išaugo nuo 4 iki 18 procentų, tai reikalavo keisti finansų politiką. Andrius Kubilius greitai suprato, kad Lietuva yra mokėjimų krizėje (kaip šiuo metu yra Graikija), kai atlyginimai ir produkcijos kaštai sumažino konkurencingumą.

Išlaidos buvo sumažintos, atlyginimai sumažėjo 20 proc. (premjero – 40 proc.), taip pat sumažėjo ir pensijos. Ši taupymo politika pavyko, ir Lietuvos skola nebuvo didesnė nei 40 proc. BVP , maždaug pusė šiandienos ES vidurkio.

Andriaus Kubiliaus patarimai vyriausybėms, esančioms panašioje situacijoje, yra paprasti ir aiškūs:

- Neišleiskite daugiau, negu galite.

- Nebūkite visuomeninės nuomonės auka.

- Ieškokite susitarimo.

- Politinio noro deficitas yra pavojingiau už biudžeto deficitą.

– Tačiau kaip Jums pavyko, kai Jūsų kolegai Graikijoje gali ir nepavykt?

„Mūsų kitas mentalitetas ir istorija. Baltijos šalyse žmonės dar nėra pripratę prie prabangaus gyvenimo ir stabilumo. Yra likę prisiminimai iš sovietinės okupacijos laikų. Sumažinti išlaidas nėra taip sunku, kaip atrodo, jeigu sumažini 5 procentais, gali sumažinti ir 10“, – sako premjeras.

Andrius Kubilius pasakoja, kad jis sėdėjo šalia buvusio Graikijos premjero Giorgos Papandreou ES susitikime ir patarė jam nedelsti. ,,Reikia suvokti, kokie veiksmai yra būtini, ir po to veikti”, – patarė jis, bet, deja nebuvo išgirstas.

Andrius Kubilius kalbėdamas dažnai grįžta prie politinio vadovavimo, kai krizės laikais vyriausybė turi apsiimti ir vadovauti, o nesileisti būti vedama bendros visuomenės nuomonės. Iš pradžių reikia surasti kompromisą su savo sąžine, po to tartis su profesinėmis sąjungomis ir kitomis svarbiomis grupėmis.

Šiuo metu Lietuvos ekonominiai rodikliai rodo pakilimą, Lietuva investuoja į aukštos technologijos vystymo sritis. Andrius Kubilius išdidžiai parodo šiurpų internetinį žaidimą, kurio tikslas būtent ir yra sunaikinti Lietuvos premjerą. ,,Tai geras pavyzdys, kad jau esame pažengę”, – teigia jis.

„Krizė yra nuolatinė būsena. Sunku pasakyti, ar Graikija pasiliks piniginėje euro sąjungoje, tačiau aš esu įsitikinęs, kad euras išliks“, – sako jis.

Premjerą labiausiai neramina, kad viskas vyksta lėtai, kad yra švaistomas brangus laikas, vietoj to, kad būtų vykdomas biudžeto konsolidavimas ES lygmeniu.

Scanpix

Apibūdindamas absurdiškų gandų sukeltą situaciją Latvijoje, “Swedbank” Lietuvoje vadovas Antanas Danys teigia, kad pagrindo nerimauti banko klientams nėra, bankas atlieka visas funkcijas ir dirba kaip įprasta. Apie tai pranešė ELTA.

Penktadienį Latvijos socialiniuose tinkluose ir interneto erdvėje kilo absurdiški ir jokio pagrindo neturintys gandai, jog “Swedbank” nebedirba Estijoje, nėra galimybių išgryninti pinigų Švedijoje, Švedijos ir Estijos “Swedbank” vadovybės areštuotos. “Tai absoliučiai absurdiškos žinios. Latvijos finansų reguliavimo tarnyba praneša, jog kreipsis į policiją su prašymu ištirti tokių gandų šaltinį”, – sako A. Danys.

Jis pripažįsta, kad po neseniai sustabdytos “Latvijas Krajbanka” veiklos diskusijų apie Europos bankų sektoriaus reguliavimą ir euro ateitį Latvijos visuomenė į tokius gandus reaguoja labai jautriai. Latvijoje kai kurie gyventojai ėmė atsiiminėti pinigus iš bankomatų.

“Swedbank” Latvijoje informuoja savo klientus, kad bankas veikia įprastu režimu, visas 300 bankomatų tinklas aprūpinamas pinigais labai greitai, ir bankas, kaip įprasta, teikia paslaugas klientams visuose 59 padaliniuose.

Lapkričio mėnesį paskelbtoje Švedijos centrinio banko stabilumo ataskaitoje konstatuota, kad Švedijos bankų rizika yra gerokai mažesnė nei kitų Europos bankų, veikiančių tarptautinėse rinkose, Švedijos bankai yra gerai kapitalizuoti.

Gruodžio pradžioje reitingų agentūra “Standard & Poor’s” padidino “Swedbank” skolinimosi reitingus nuo A iki A+, bankui nustatyta stabili perspektyva. Reitingų kilstelėjimą lėmė pakankamo kapitalo, pelno ir verslo pozicijos, taip pat įvertinta banko galimybė skolintis, jo rizika bei likvidumas.

Latvijos finansų rinkų ir kapitalo komisijos pirmininko pavaduotojas Janis Brazovskis sako, kad “Swedbank” deramai atlaikė naktį į pirmadienį, kai smarkiai padidėjo grynųjų pinigų iš jo bankomato paklausa. Banko “Swedbank” valdybos pirmininkas Latvijoje Maris Mancinskis pirmadienio rytą sakė, kad klientai Latvijoje atsiėmė per 10 mln. latų indėlių.

Pinigus iš banko atsiėmė 10 tūkst. klientų. M. Mancinskis pabrėžė, kad atsiimtų pinigų suma nepaveiks banko operacijų, nes sudaro tik vieną procentą visų indėlių, pranešė “nozare.lv”. Pirmadienio rytą “Swedbank” klientai galėjo pasiimti pinigų iš 170-ies bankomatų, 130 – jau ištuštinti. Ilgiausios eilės prie “Swedbank” bankomatų nusidriekė Jelgavoje ir Ventspilyje.

“Neturiu jokios informacijos apie gandų šaltinius. Laukiame, kol valdžia juos nustatys”, – sakė M. Mancinskis.

“Swedbank” pagrindinio banko turtas Švedijoje sudaro beveik 750 mlrd. litų.

Prieš pat teismo procesą J. Assangeas nusisamdė bene brangiausiai Didžiojoje Britanijoje apmokamus advokatus. Tačiau dauguma ekspertų yra įsitikinę, kad tai britų Aukštąjį teismą vargu ar privers pakeisti žemesniojo teismo nutartį.

Jullianas Assangeas buvo suimtas pernai metų gruodį Londone. Švedų valdžia šį australą kaltina

tuo, kad būdamas Švedijos teritorijoje, praėjusiųjų metų rugpiūtį išprievartavo dvi Švedijos pilietes.

Belmaršo teisėjas atmetė ginamojo teiginius, neva jei J. Assangeas bus išduotas Švedijai, pastaroji jį deportuos į JAV, kur jam už slaptos informacijos nutekinimą netgi gresia mirties bausmė. Žemesnysis teismas priėmė nutartį J. Assangeą perduoti Švedijai, australas pateikė apeliaciją, kurios nagrinėjimas Londone būtent prasideda šiandien.

Jullianas Assangeas, regis, ypač bijo ekstradicijos: birželio pabaigoje jis pakeitė visą jo gynėjų komandą, pasisamdęs du brangiausiai Anglijoje apmokamus advokatus – Garetą Birsą ir Beną Andersoną. „WikLeaks“ steigėjui teko nemažai paplušėti, kad būtų surinktas honoraras advokatų darbui apmokėti. Iš pat pradžių J. Assangeas planavo išleisti autobiografinę knygą ir jau buvo pasirašęs sutartis su JAV leidykla „Knopf“ ir Didžiosios Britanijos leidykla „Canongate“, kurių vertė – 1,5 mln. JAV dolerių. Tačiau prieš savaitę Britanijos spauda pranešė, kad australas persigalvojo: neva Jungtinėse Valstijose būsimojoje knygoje minimus asmeninius faktus gali panaudoti prieš jį teismuose kaip įrodymus. Persigalvojęs rašyti autobiografiją, australas nutarė pardavinėti vakarienę su juo. Tačiau norinčiųjų už vakarienę su „WikiLeaks“ steigėju pakloti tiek, kiek už vakarienę uždirba, pavyzdžiui, angų verslo guru Vorenas Baffetas (2,63 mln. dolerių), neatsirado. Australui pavyko surinkti 5 norinčiuosius, iš kurių kiekvienas už vakarienę sumokėjo po 575 dolerius.

Kiel vėliau ponas J. Assangeas nusprendė aktyviai rinkti aukas. Po to, kai „Wiki Leaks“ paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų apie karą Irake ir Afganistane ir pradėjo skelbti JAV valstyvės departamento slaptus susirašinėjimus, pinigai J. Assangeui pradėjo „tekėti upėmis“. Tačiau gana greitai su „WikiLeaks“ atsisakė bendradarbiauti pasaulinės mokėjimų sistemos „Mastercard“, „Visas“ ir „PayPal“. Australas tai įvertino kaip JAV valdžios spaudimą. Dėl to rinkti aukas tapo kur kas sunkiau. Birželio pabaigoje „WikiLeaks“ dar kartą pabandė priminti apie save ir viešai pasityčiojo iš „MasterCard“, perdirbdama garsiąją šios kompanijos vaizdo reklamą.

Parodija prasideda nuo žodžių: „20 spectelefonų, kurie gali likti anoniminiais – 5 tūkst. dolerių. Teismo išlaidos penkiose valstybėse – vienas milijonas dolerių. Serverių nuoma 40-tyje valstybių – 200 tūkts. dolerių. Suma, negauta už aukų pervedimą „WikiLeaks“ – 15 mln. dolerių. Papildomos išlaidos, susijusios su namų arešto sąlygomis – 500 tūkst. dolerių. Vaizdo siužeto pabaigoje pasirodo pats J. Assangeas. Jis sėdi priešais kompiuterio monitorių, kuriame rodomi revoliucijos Egipte sausį vaizdai. Balsas už kadro sako: „Žiūrėti kaip dėl tavo pastangų keičiasi pasaulis yra neįkainojama. Kai kurie žmonės nenori pokyčių. Visiems likusiems yra sukurtas „WikiLeaks“. Klipas baigiasi nuoroda į tinklalapį, per kurį galima paaukoti lėšų „kilniems „WikiLeaks“ tikslams.

Internete šį vaizdo siužetą peržiūrėjo daugiau kaip 600 tūkst. žmonių. Kiek iš jų nutarė paaukoti, nežinoma. Tačiau daugelį internautų papiktino tai, kad J. Assangeas prisiėmė sau nuopelnus nuvertus Egipto prezidenta Hosnį Mubaraką.

Be to, anonsuodamas „WikiLeaks“ publikacijas, J. J. Assangeas pažadėjo parodyti „naująjį pasaulį“, tačiau JAV diplomatų susirašinėjimuose itin skandalingų faktų nebuvo paskelbta. Todėl su kiekviena diena „WikiLeaks“ publikacijos tampa vis mažiau populiarios, nors iš neva jų turimų 250 tūkst. slaptų dokumentų iki šiol tėra paskelbta šiek tiek daugiau nei 20 tūkstančių. Beje, pats australas labai aukštai vertina savo „nuopelnus“ pasaulio visuomenei. Vakarėlyje praėjusį savaitgalį, skirtame jo paties 40-čiui pažymėti, jis pakvietė Bredą Pittą, Andželiką Džoly, Džoni Deppą, Oprą Winfri ir dar nemažai pasaulio garsenybių, prašydamas pastarųjų jį užtarti prieš valdžią ir paaukoti nemenkas sumas neprognozuojamai jo ateičiai.

Daugelis šios bylos ekspertų tvirtina, kad nei garsenybių užtarimas, nei brangūs advokatai neišgelbės J. Assangeo ir jis bus išduotas Švedijai. Reikalo esmė net ne tame, kad prieš jį surinkta daugybė įrodymų, bet ir dėl to, kad Europoje susiklosčiusi praktika tokia, kad patenkinama 95 proc. bylų dėl ekstradicijos. Pavyzdžiui, vien Didžioji Britanija kiekvieną dieną išduoda po tris asmenis.

Jei bylos nuosprendis bus nepalankus australui, jis dar turės galimybę kreiptis į Didžiosios Britanijos Aukščiausiąjį teismą. Tačiau dauguma specialistų įsitikinę, kad kitą savo gimtadienį J. Assangeas jau praleis Švedijos kalėjime.

Antradienį Lietuvai perduotas tarpukario diplomato Igno Šeiniaus archyvas. Archyvą Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui perdavė Vilniuje viešintis Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas (Fredrikas Reinfeltas).

Švedijos premjeras ceremonijos metu sakė, jog nuo to laiko, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, Lietuvos ir Švedijos diplomatinis bendradarbiavimas buvo vaisingas, pasistūmėta politinių ir ekonominių santykių srityse.

“2011-ieji iš tiesų yra Baltijos šalių metai – kartu su Baltijos ir Šiaurės kaimynais švenčiame Baltijos šalių kovą už nepriklausomybę (…) Baltijos šalių metai taip pat suteikia galimybę pagalvoti apie tai, kaip mes galime toliau stiprinti savo dvišalius santykius”, – kalbėjo jis.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sakė, kad drauge su I.Šeiniaus archyvu grįžta ir jo mamos, literatūros mokslininkės, habilituotos mokslų daktarės Janinos Žėkaitės darbai, kuri daug dėmesio skyrė I.Šeiniaus asmenybės ir kūrybos tyrinėjimams.

Jis taip pat padėkojo Švedijai už paramą Lietuvai siekiant nepriklausomybės.

“Švedijos žmonės padarė didžiulį darbą, prieš 20 metų organizuodami Pirmadienio mitingus. Tai buvo nuostabi parama mūsų kovai už nepriklausomybę”, – kalbėjo A.Kubilius.

Ceremonijoje dalyvavusiam I.Šeiniaus anūkui I.Šeiniui, atvykusiam iš Švedijos, buvo įteiktas Užsienio reikalų ministerijos garbės apdovanojimas.

“Mūsų senelis daugeliu atvejų buvo nepaprastas žmogus. Jis gyveno Europos dramatiškų pokyčių laikotarpiu, kuriuo jo širdyje visada buvo vietos dviem šalims: Lietuvai ir Švedijai. Mūsų šeimai Lietuva visada buvo svarbi”, – ceremonijos metu kalbėjo I.Šeiniaus anūkas.

Archyve kartu su I.Šeiniaus knygomis bei raštais yra ir reikšmingos rezoliucijos bei dokumentai iš Lietuvos Nepriklausomybės atskūrimo išvakarėse užsienyje vykusių lietuvių politinių konferencijų. Šie dokumentai atspindi Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklą okupacijos laikotarpiu, teigia Ministro pirmininko tarnyba.

Ministerijoje antradienį taip pat atidaryta paroda “Ignas Šeinius: tarp Lietuvos ir Švedijos”.

Neoficialiu Lietuvos diplomatu Švedijoje I.Šeinius tapo, kai 1915 metais buvo pasiųstas dirbti Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Stokholmo skyriaus įgaliotiniu. 1954 metais Lietuvos diplomatijos vadovui Stasiui Lozoraičiui paprašius, I.Šeinius sutiko būti Lietuvos atstovu Skandinavijos valstybėse.

Tinklalapio “WikiLeaks” įkūrėjo Juliano Assange’o (Džuliano Asandžo) advokatai pateikė apeliaciją dėl teismo nutarties, jog jų klientas turi būti išduoti Švedijai, įtariančiai jį seksualiniais nusikaltimais.

Londono aukštojo teismo pareigūnai ketvirtadienį nurodė, kad apeliacija buvo pateikta, tačiau jos nagrinėjimo data dar nepaskirta.

Praeitą savaitę žemesnės instancijos teismo teisėjas nutarė, kad J.Assange’as turėtų būti išduotas Švedijai, kur jį dvi moterys kaltina veiksmais, prilygstančiais išžaginimui, taip pat seksualiniu priekabiavimu.

Teisėjas Howardas Riddle’as (Hovardas Ridlas) atmetė A.Assange’o advokatų argumentus, kad jų kliento teismas Švedijoje nebūtų sąžiningas.

J.Assange’o gynėjai taip pat abejojo dėl Švedijos teismo pareigūnų inicijuoto proceso ir teigė, kad jų klientas gali būti išduotas Vašingtonui, tiriančiam, ar “WikiLeaks” pažeidė JAV įstatymus, paviešindamas slaptus vyriausybės dokumentus.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigia, kad Švedijos pradėti skelbti išslaptinti diplomatinio susirašinėjimo dokumentai apie Kovo 11-osios išvakares yra vertingi, tačiau į juos būtina žiūrėti atsargiai.

“Tų dokumentų reikšmė labai didelė, aš labai džiaugiuosi, kad jie pradedami skelbti, nes turėsime papildomos informacijos, į kurią, be abejo, reikia žiūrėti su tam tikru atsargumu. Bet tai padės, jei kas nors tyrinės tuos įvykius, gauti daugiau tiesos ir teisingesnį vaizdą, kas vyko prieš Kovo 11-ąją ir po jos, kaip buvo informuojamos užsienio vyriausybės”, – BNS trečiadienį sakė V.Landsbergis.

Viename iš išslaptintų dokumentų teigiama, paskutinis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas sutiko su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu, tačiau esą už tai pareikalavo 21 mlrd. rublių ir norėjo, kad Klaipėda taptų Kaliningrado srities dalimi.

1990 metų kovo 9 dieną Švedijos generalinio konsulo Dago Sebastiano Ahlanderio (Dago Sebastiano Alanderio), dirbusio tuometiniame Leningrade, pasirašytame dokumente kalbama remiantis neįvardytu šaltiniu Vilniuje.

“Pranešama apie kažkokį Švedijos generalinio konsulato šaltinį Vilniuje. Čia yra pirmas klausimas – ar tas šaltinis Vilniuje yra patikimas. Stebint toliau, kas iš to šaltinio sužinota kyla ir kitokių klausimų. Galbūt iš to šaltinio kyla, kas toliau pranešama “esą”, – svarstė V.Landsbergis.

Jis teigė nieko nežinojęs apie aprašytą Algirdo Brazausko ir M.Gorbačiovo susitikimą, kuriame, anot dokumento, Sovietų sąjungos lyderis nurodė sąlygas Nepriklausomybės paskelbimui.

“Ar tikrai tame pokalbyje buvo kalbami tokie dalykai, kaip rašo tas šaltinis? Čia pirma didelė abejonė, kad A.Brazauskas gavęs sutikimą Nepriklausomybės paskelbimui. Pats A.Brazauskas buvo labai nepatenkintas, tai jis tikrai neprašė leidimo. Jis buvo nepatenkintas Nepriklausomybės aktu, tam yra daug visokių duomenų, įskaitant ir jo paties pasisakymą”, – dėstė V.Landsbergis.

“M.Gorbačiovo reikalavimas 21 mlrd. rublių išpirkti Sovietų sąjungos pastatytoms įmonėms, o lietuviai reikalauja 500 mlrd. žalai atlyginti – čia jau visiška “antis”, čia jau man kvepia KGB kontora. Ir taip toliau”, – pasakojo pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas.

Jis prisiminė, kad Maskva gąsdino iš Lietuvos, jai paskelbus Nepriklausomybę, atimti Klaipėdą, kaip Antrojo pasaulinio karo trofėjų. “Neva M.Gorbačiovas to reikalavęs iš A.Brazausko. Visa tai gali būti pusiau “antis” arba gandai”, – sakė V.Landsbergis.

“Jų (dokumentų – BNS) nereikia imti už gryną pinigą be jokių tolesnių abejonių ir tyrinėjimų. Bet jie primena ir iškelia naujus klausimus – tai gerai”, – kalbėjo V.Landsbergis.

Tikrasis Vilniaus mero veidas

Rugsėjo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybėje prasidėjo skandalas dėl to, kad meras Vilius Navickas spaudė savivaldybės kontrolierių ir duodavo nurodymus, kada paskubėti, o kada tyrimus vilkinti.

Šiai informacijai nutekėjus į viešumą, buvo sustabdyta V.Navicko narystė TS-LKD partijoje ir pareikalauta atsistatydinti iš mero posto. Tačiau įvairiai laviruodamas V.Navickas mero poste išbuvo dar tris mėnesius ir pasitraukė tik praėjusią savaitę. Beje, visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad šiandien jis atsiduria tarp politikų, kuriais pasitikima mažiausiai.

Eksportas ekonomiką ėmė traukti į viršų

Lietuvoje – vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų: antrą ketvirtį iš eilės šalies BVP, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, ūgtelėjo 1,1 proc. Šiai gerai žiniai didžiausią įtaką padarė eksportas, kuris pastebimai didėjo dėl atsigavusios paklausos išorės rinkose ir rugpjūtį bei rugsėjį jau pasiekė 2008-ųjų lygį. Per dešimt šių metų mėnesių eksportas paaugo 30 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ūkio ministerijos duomenimis, šį spalį užfiksuotas rekordinis prekių eksporto didėjimas, kuris sudarė 5,4 mlrd. Lt. Ankstesnis geriausias rezultatas – 5,3 mlrd. Lt – buvo pasiektas 2008 m. liepą.

Maisto kainų šuolis

Rugpjūtį visame pasaulyje smarkiai pakilusios grūdų kainos rugsėjį paskatino maisto produktų kainų šuolį ir Lietuvoje. Pirmieji kainas pakėlė duonos kepėjai, nors ekspertai atkreipė dėmesį, kad jie duoną dar kepa iš seno derliaus grūdų. Iš paskos į viršų šovė ir daugumos kitų svarbiausių maisto produktų – miltų, pieno produktų, kavos, grikių, daržovių kainos. Kiekvienas tiekėjas kainas kėlė teisindamasis vis dėl kitokių priežasčių – prasto derliaus ar brangstančių žaliavų. Dėl maisto kainų šuolio visuomenės ir valdančiųjų nemalonę užsitraukė rinką pasidaliję keturi prekybos tinklai, o Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą, ar kainos didinamos pagrįstai.

Puolusi Airija

Rugsėjo pabaigoje Airijos vyriausybė pagaliau atskleidė visą šalies bankų krizės, dėl kurios šių metų biudžeto deficitas tikriausiai sieks 32 proc. BVP, mastą.

Paaiškėjo, kad bankams nė iš tolo nepakaks anksčiau jiems gelbėti skirtų 33 mlrd. eurų ir prireiks dvigubai didesnės sumos. Vėliau Airija paprašė ES finansinės paramos ir kitais metais iš krizės fondo gaus 85 mlrd. eurų.

Švedijoje baigėsi socialdemokratų era

Socialdemokratų tvirtove laikytoje Švedijoje rugsėjį socdemai patyrė skaudų pralaimėjimą: jie nelaimėjo daugumos ir buvo priversti sudaryti centro dešinės pakraipos koaliciją.

Tai aiškus ženklas, kad šalyje baigėsi beveik šimtmetį trukusi socialdemokratų era, mat tokie rinkimų rezultatai jau nebegali būti pavadinti atsitiktinumu: mažėjantis partijos populiarumas buvo juntamas jau 2006-aisiais, kai per rinkimus partija gavo mažiausiai balsų nuo pat jos įkūrimo – tik 35 proc.

Bronzinis krepšininkų triumfas

Stambule vykusiame pasaulio krepšinio čempionate naujoji Lietuvos krepšininkų karta pranoko visų lūkesčius ir pirmą kartą istorijoje užsikabino planetos pirmenybių bronzos medalius. Kovos Turkijoje vėl leido pajusti, kad krepšinio šalimi esame vadinami ne tik dėl praeities laimėjimų, bet ir dėl šio laikmečio pergalių bei didžiulio jaunų krepšininkų potencialo. Krepšinio ekspertai pabrėžia, kad be rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros krepšininkų triumfas čempionate būtų sunkiai įsivaizduojamas. Tai šiuolaikiškas treneris, išmanantis visas krepšinio naujoves ir po šio čempionato pelnęs didžiulį autoritetą. O krepšininkams tai pridėjo daug pasitikėjimo savimi ir sėkmės atstovaujant savo komandoms.

Brangenybė Vilniaus širdyje

Ši rudenį į dienos šviesą ištraukta ilgokai slėpta informacija, kad Valdovų rūmai kainavo trigubai daugiau, nei planuota. Valstybės kontrolė konstatavo, kad Valdovų rūmų statyba Vilniuje pabrango nuo 114 mln. iki 367 mln. Lt. Atliekant auditą buvo nustatyta daug pažeidimų: laiku neparengtas viso komplekso darbų projektas, rangovams Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža jų dalis priskirtina naujai statybai, netinkamai vykdyta statybos darbų kontrolė. Beje, šiuo metu Valdovų rūmų kompleksui užbaigti vis dar trūksta 100 mln. Lt.

Intriguojantis filmas

Rugsėjį įvyko režisieriaus Mario Martinsono vaidybinio filmo “Amaya” premjera. Honkonge filmuotoje kino juostoje pagrindinius vaidmenis atlieka dainininkas Andrius Mamontovas ir japonų aktorė Kaori Momoi, atvykusi į filmo premjerą Vilniuje. Lietuvoje “Amayą” pamatė 26 tūkst. žiūrovų, vien premjerinį savaitgalį jų į kino teatrus susirinko 5800. Knygynuose tuo pačiu metu pasirodė ir M.Martinsono romanas “Amaya”.

Švedės, kurios kaltina Julianą Assange’ą (Džulianą Asandžą) išžaginimu, seksualiniu priekabiavimu ir prievarta, yra 31 metų feministė ir 27 metų gerbėja, sako įvairūs šaltiniai.

Nuo pat kaltinimų, kuriuos “WikiLeaks” vadovas vadina šmeižto kampanija, paskelbimo jos viešumoje nesirodė. Viena jų išvyko į palestiniečių teritorijas su krikščioniška misija, o kita užblokavo savo telefono liniją.

AFP neskelbia jų pavardžių, kurias švedų prokurorai taip pat laiko paslaptyje.

Ir Mis A, ir Mis W, kaip jos yra vadinamos britų teisme, tebenagrinėjančiame Stokholmo reikalavimą išduoti J.Assange’ą Švedijai apklausti, yra susijusios su juo vienu rugpjūčio 14 dienos įvykiu.

Tą dieną šis 39 metų australas Stokholme vedė seminarą, kurį organizavo Socialdemokratų partijos krikščioniškasis sparnas ir kuris vadinosi “Pirmoji karo auka yra tiesa” (The First Casualty of War is Truth).

31 metų Mis A dirbo tai organizacijai ir J.Assange’o vizito metu buvo neoficiali tarpininkė tarp jo ir žurnalistų.

Ji taip pat leido jam gyventi pas ją nuo pat jo atvykimo į Stokholmą rugpjūčio 11 dieną, sakoma ieškovių pareiškime policijai, kurio tekstą gavo AFP.

Mis A ir J.Assange’as kelis kartus pasimylėjo jos vieno kambario bute Stokholme, rašo švedų bulvariniai laikraščiai, kurie pateikia daugiau detalių, negu skelbiama policijos stenogramoje.

Švedų prokurorų atstovai britų teismui sakė, kad rugpjūčio 14-ąją įvyko “neteisėta prievarta”, nes J.Assange’as darė seksualinio pobūdžio spaudimą Mis A.

Kitas įvykis rugpjūčio 18 dieną apibūdinamas kaip seksualinis priekabiavimas, nes J.Assange’as mylėjosi su Mis A be prezervatyvo, nepaisydamas jos “aiškaus noro” geriau jį naudoti, sakė atstovai.

J.Assange’as tą patį vakarą taip pat “sąmoningai kabinėjosi” prie Mis A “taip, kad pažeistų jos lytinį integralumą”, išgirdo britų teismas.

Vis dėlto “WikiLeaks” vadovas liko Mis A bute iki rugpjūčio 20-osios ir net lydėjo ją į vieną vakarėlį, kuris įvyko rugpjūčio 15 dieną.

Vis dar veikiančiame jos tinklaraštyje ji save vadina “politologe, komunikatore, verslininke ir laisvai samdoma rašytoja, ypač gerai išmanančia tikėjimo, politikos, lygybės, feminizmo ir Lotynų Amerikos klausimus”.

Magistro darbas apie Kubą, jos žavėjimasis buvusiu Argentinos prezidentu Nestoru Kirchneriu ir dabar jau pašalintas įrašas tinklaraštyje apie tai, kaip galima atkeršyti buvusiam vaikinui, kibernetinėje erdvėje išprovokavo daugybę gandų dėl jos motyvų apkaltinant J.Assange’ą.

“CŽV agentė, pikta feministė-musulmonų mylėtoja, krikščionių fundamentalistė, lesbietė ir beviltiškai vyrą įsimylėjusi moteris – ar gali kas nors būti toks visoks vienu metu?” – anksčiau šį mėnesį komentavo ji “Twitter”.

27 metų Mis W taip pat buvo tarp J.Assange’o klausytojų rugpjūčio 14 dieną – ji, vilkėdama ryškiai rožinės spalvos megztuką, sėdėjo pirmoje eilėje drauge su keliais žurnalistais.

Apie ją žinoma ne tiek daug, kiek apie kitą kaltintoją, bet jos žavėjimasis J.Assange’u ir jos susitikimai su juo yra detaliai aprašyti policijos apklausos stenogramoje.

Ji pamatė jį per televiziją, kalbantį apie slaptų JAV dokumentų dėl Afganistano karo paskelbimą liepos mėnesį. Policijai ji sakė, kad jis jai pasirodė “įdomus, drąsus ir žavus”.

Sužinojusi, kad “WikiLeaks” vadovas rugpjūčio 14-ąją kalbės Stokholme, ji nuėjo į tą seminarą, o po jo įsiprašė praleisti vakaro drauge su J.Assange’u ir draugais, o galiausiai vien su juo atsidūrė kine.

Ten jiedu flirtavo, o jis jai pasakė, kad ji “labai patraukli”.

Po dviejų dienų jiedu nuvyko į Mis W namus Enšiopinge, esančiame 50 km į šiaurės vakarus nuo Stokholmo.

Tačiau J.Assange’as “kelionę traukiniu praleido žiūrinėdamas “Twitter” įrašus apie save”, o kai jie atvyko į jos namus, “aistra ir jaudulys jau buvo dingę”, sakė ji tyrėjams.

Kaltinimai išžaginimu yra susiję su vėlesniais to vakaro įvykiais Mis W namuose. Britų teismas išgirdo, kad J.Assange’as su ja be prezervatyvo pasimylėjo jai miegant. Kitą rytą jiedu kartu papusryčiavo ir “bandydama sumenkinti dramatiškumą to, kas nutiko”, ji išsakė “sarkastiškus komentarus”.

Tada ji palydėjo jį į geležinkelio stotį ir jis pažadėjo jai paskambinti.

Gynybos advokatas Claesas Borgstroemas (Klosas Borgstriomas) sakė, jog vėliau abi moterys išsiaiškino patyrusios panašių dalykų su J.Assange’u ir rugpjūčio 20 dieną nuėjo į policiją.

“Jos nebuvo tikros dėl to, ar nori (pateikti kaltinimus) – jos norėjo gauti patarimą”, be to, nerimavo dėl to, kad galbūt galėjo užsikrėsti ŽIV, anksčiau šį mėnesį žurnalistams sakė C.Borgstroemas.

“Kai jos pasipasakojo policijos pareigūnei, moteriai, ši suprato, jog tai, apie ką (tos moterys) jai kalba, yra nusikaltimas. Ji pranešė apie tai prokurorui, kuris nusprendė areštuoti J.Assange’ą”, – sakė advokatas.

Kitą dieną ši istorija atsidūrė pirmajame bulvarinio laikraščio “Expressen” puslapyje ir sukėlė skandalą bei visus jo atgarsius.