Švedijos kariuomenė prašo Lietuvą grąžinti 1,5 mln. litų vertės mokomųjų minų, neatlygintinai atsiųstų prieš aštuonerius metus.

Glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Švedijos ginkluotosiomis pajėgomis palaikanti Lietuvos kariuomenė iškart po Naujųjų partneriams ketina perduoti 7,5 tūkst. vienetų mokomųjų minų, rašo “Lietuvos žinios.

25 tūkst. sprogmenų švedai mūsų krašto kariams dovanojo prieš aštuonerius metus, tačiau dabar dalį pageidautų susigrąžinti, nes patys jų pristigo.

Pageidavimus atgauti trečdalį dovanotos siuntos Krašto apsaugos ministerijai (KAM) Švedijos kariuomenės atstovai išdėstė pernai gruodį ir šiemet rugpjūtį atsiųstuose raštuose. Mainais už atiduodamus sprogmenis Lietuvos kariuomenė jau gavo atlygį – 16 komplektų minosvaidžių ir jiems tinkančių minų siuntą.

“Tikrai neatiduodame paskutinių minų. Mokymo tikslams jų lieka pakankamai. Šiuo atveju svarbiausia – dviejų kariuomenių bendradarbiavimas”, – teigė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Tomas Balkus, paklaustas, ar dėl tokio gražaus gesto nenukentės mūsų karių mokymai.

Norint grąžinti dalį 2002-aisiais gautos labdaros, turės būti priimtas Vyriausybės nutarimas.

Stokholmui tik per laimingą atsitiktinumą pavyko išvengti daugybės aukų per praeitą savaitgalį įvykdytą mirtininko sprogdintojo išpuolį, pirmadienį pareiškė Švedijos užsienio reikalų ministras.

Carlas Bildtas (Karlas Biltas) sakė britų televizijai, jog katastrofa būtų įvykusi, jeigu sprogdintojas šeštadienį būtų detonavęs užtaisus keliomis minutėmis vėliau ir nuėjęs “porą šimtų metrų toliau” į judrų prekybos rajoną Švedijos sostinėje.

Sprogdintojas, kuris, tyrėjų nuomone, buvo Taymouras Abdul Wahabas (Teimuras Abdul Wahabas), buvo vienintelis žmogus, žuvęs per šį išpuolį. Dar du žmonės buvo sužeisti, kai sprogdintojas kiek anksčiau detonavo savo užminuotą automobilį.

C.Bildtas sakė nežinantis, kokį taikinį buvo pasirinkęs sprogdintojas, tačiau nurodė, kad jis tikriausiai ” traukė link judriausios vietos gyviausių metų laiku”.

“Jis ėjo į tokią vietą, kurioje – jeigu būtų susprogdinęs visus savo turėtus sprogmenis… – būtų buvę masinių aukų, kokių Europoje jau kurį laiką nematėme, – ministras sakė BBC laidai “Newsnight”. – Mums nepaprastai pasisekė… Tai yra, jeigu tai būtų nutikę po kelių minučių ir vos už poros šimtų metrų – būtų įvykusi tikra katastrofa”.

Viena islamistų grupuotė nurodė, kad Švedija tapo T.Abdul Wahabo išpuolio taikiniu, nes jos kariškiai dalyvauja misijoje Afganistane.

Užpuolikas, kuris turėjo Švedijos pilietybę, tačiau pastaruoju metu gyveno Didžiojoje Britanijoje, nešėsi įvairių sprogmenų ir tikriausiai ketino detonuoti užtaisus prieš Kalėdas apsipirkinėjančių žmonių minioje, sakė Švedijos generalinis prokuroras Tomasas Lindstrandas.

C.Bildtas nurodė, kad Švedija bendradarbiauja su kitomis šalimis, tarp jų Britanija ir JAV, aiškindamasi, ar sprogdintojas turėjo kokių nors bendrininkų.

Britų policija apieškojo T.Abdul Wahabo namus į šiaurę nuo Londono esančiame Lutono mieste, kuriame jis gyveno su savo šeima.

“Gali būti, kad konkrečiai tą vakarą jis veikė vienas, – sakė C.Bildtas. – Gali būti, kad (jo)pasiruošimas, mokymai ir dar kas nors galėjo būti platesnio tinklo dalys. Tačiau akivaizdu, kad tarnybos apie tai nepaprastai stengiasi sužinoti”.

Viena naivi gerbėja buvo pamaloninta kvietimo papietauti su žmogumi, kurį ji laikė kovotoju už žodžio laisvę. Kita jauna moteris parėmė šią kovą, pasiūliusi tam vyrui apsistoti jos namuose, kol bus išvykusi į kelionę, tačiau sugrįžo anksčiau nei buvo planavusi.

Abi šios pažintys baigėsi seksu. O dabar “WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as (Džulianas Asandžas), kurio tinklalapis jau atskleidė daugybę JAV vyriausybės paslapčių, yra už grotų, kur atsidūrė, kad atsakytų į klausimus, ar jo veiksmai traktuotini kaip išžaginimas pagal neįprastai platų šio nusikaltimo apibrėžimą, taikomą Švedijoje.

Švedija garsėja kaip viena pažangiausių šalių lyčių lygybės požiūriu, ir ši seniai puoselėjama tradicija padėjo pamatą atsirasti tokiai išžaginimo traktuotei, pagal kurią tokio nusikaltimo inkriminavimui neretai gali pakati minimalios prievartos panaudojimo.

Kaltinimai gali būti pareikšti, jei buvo net nedidelė jėgos panaudojimo grėsmė, pavyzdžiui, truktelėta ranka. Išžaginimu gali būti laikomi lytiniai santykiai su asmeniu, kuris yra be sąmonės, apsvaigęs nuo alkoholio ar miega.

Iš smarkiai redaguotų Švedijos policijos ataskaitų ir detalių, paviešintų praėjusį antradienį per britų teismo posėdį, ima ryškėti vaizdas, kaip lengvas flirtas baigėsi seksu, kuriuo viskas veikiausiai ir būtų pasibaigę, jei J.Assange’as nebūtų peržengęs ribos – atsisakęs prezervatyvo ir be apsaugos priemonių mylėjęsis su moterimi tuo metu, kai ji miegojo.

J.Assange’as griežtai neigia, kad jo veiksmai gali būti prilyginti išžaginimui, o jo advokatai šiuos kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.

Švedijoje rugpjūčio 30 dieną apklausiamas policijos dėl vieno iš jam mestų kaltinimų, 39 metų australas patvirtino vienos iš minėtų moterų papasakotos versijos bendriausius faktus. Tačiau kaip rodo smarkiai redaguotas apklausos protokolas, jis atkakliai tvirtino, kad visos sueitys vyko esant abiejų partnerių sutikimui.

Viena iš moterų pareiškime policijai rašė, kad ją buvo užvaldęs noras susitikti su aukštu, laibu vyriškiu, kurį ji laikė kovos už žodžio laisvę didvyriu – “įdomiu, drąsiu ir žaviu”.

Po to, kai pamatė vieną J.Assange’o interviu televizijai, ši 27 metų moteris dvi savaites uoliai gaudė kiekvieną naujienų pranešimą apie jį, o vieną vakarą interneto paieškų sistemoje “Google” įvedusi jo pavardę sužinojo, kad rugpjūčio 14 dieną “WikiLeaks” vadovas skaitys paskaitą Švedijoje.

Moteris susiekė su renginio organizatoriais ir pasisiūlė padėti mainais už pakvietimą į seminarą. Į renginį ji atvyko vilkėdama šviesiai rožinės spalvos megztinį. Atsisėdusi pirmoje eilėje ji ryškiai išsiskyrė tarp tamsius drabužius vilkėjusių žurnalistų.

Ledai pajudėjo, kai moteris pažadėjo nupirkti laidą, kurio reikėjo J.Assange’o kompiuteriui.

Kaip tvirtino moteris, po paskaitos ji buvo pakviesta kartu užkąsti ir sėdėjo greta J.Assange’o. Valgio metu jie flirtavo ir, pasak moters, kažkuriuo metu J.Assange’as jai netgi ranka įdėjo į burną duonos bei sūrio. Policijos ataskaitoje rašoma, kad moteriai tai patiko ir ji jautėsi pamaloninta.

Vėliau ji su J.Assange’u nuėjo į kiną, kur, jos teigimu, jiedu bučiavosi. Po dviejų dienų moteris parsivedė jį į savo namus. Tačiau tuo metu, kaip ji sakė policijai, “aistra ir jaudulys jau buvo išblėsę”.

Važiuojant traukiniu į moters namus, pasak jos, J.Assange’as įsijungė kompiuterį ir ėmė skaityti komentarus apie save socialiniame tinkle “Twitter”. “Jis kompiuteriui skyrė daugiau dėmesio nei man”, – sakė moteris.

Moters namus jie pasiekė vidurnaktį, o tai, kas vyko vėliau, “buvo labai pilka ir nuobodu”, sakė ji policijai. Advokato iš Britanijos žodžiais, moteris policijai tvirtino, kad J.Assange’as užsispyrė ir atsisakė naudoti prezervatyvą.

Kitos moters istorija, atrodo, taip pat liudija tarp jos ir J.Assange’o buvus atsitiktinius lytinus santykius be kruopelės romantikos.

31 metų feministė mokslininkė, dirbusi organizacijoje, kurios kvietimu J.Assange’as rugpjūčio 14 dieną Stokholme skaitė paskaitą, leido jam apsistoti savo bute, kol ji bus išvykusi į kelionę. Tačiau moteris į namus sugrįžo anksčiau nei buvo planavusi ir sutarė su J.Assange’u, kad jis gali čia pasilikti.

Vakare jie išėjo drauge pavakarieniauti, o sugrįžę namo gėrė arbatą ir, pasak moters, suartėjo. Vėliau tą pačią naktį, kaip tvirtinama moters pareiškime policijai, J.Assange’as ją išžagino. Per Londono teismo posėdį jos advokatas kaltino “Wikileaks” vadovą, kad jis nenaudodamas prezervatyvo turėjo lytinių santykių su moterimi, kai ši miegojo.

Po to J.Assange’as dar beveik savaitę gyveno tame bute.

Per tą laiką pirmoji moteris nesėkmingai mėgino susisiekti su J.Assange’u. Visgi rugpjūčio 20 dieną jai pavyko išsiaiškinti, kur jis apsistojęs.

Abi moterys pasikalbėjo. Pasipasakojusios viena kitai apie savo pažintį su “WikiLeaks” vadovu, jos nusprendė drauge kreiptis į policiją ir parašė skundus dėl išžaginimo.

Bylą komplikuoja pikantiška diskusija internete. Viena iš J.Assange’o kaltintojų sausį, maždaug septyni mėnesiai prieš tai, kai kreipėsi į policiją dėl išprievartavimo, vienoje tinklaraščio žinutėje siūlė septynis patarimus, kaip nubausti “neištikimą meilužį”.

J.Assange’as abiem atvejai neigia visus jam metamus kaltinimus ir siekia, kad nebūtų išduotas Švedijai. Jo advokatas Didžiojoje Britanijoje Markas Stephensas (Markas Stivensas) sako, kad visi šie kaltinimai yra susiję su ginču dėl “lytinio akto, kuris įvyko esant abiejų partnerių sutikimui, bet buvo nesaugus”.

Lytinis aktas nenaudojant prezervatyvo pagal Švedijos įstatymus negali būti traktuojamas kaip išžaginimas, tačiau lytiniai santykiai su miegančiu asmeniu laikomi sueitimi nesant abiejų partnerių sutikimo.

J.Assange’o advokatas Švedijoje Bjoernas Hurtigas (Bjornas Hurtigas) tvirtina, kad seksualinės prievartos bylose teismai būna nusistatę prieš kaltinamuosius, todėl “WikiLeaks” vadovas turi būtinai įrodyti esąs nekaltas.

“Atėjimas į teismo salę su tokiu kaltinimu, kaip išžaginimas, prilygsta pralaimėjimui pirmajame kėlinyje “sausu” rezultatu 0:3″, – sakė

Vis dėlto Švedijoje, kuri tarp 24 Europos valstybių užima pirmą vietą pagal policijai praneštus seksualinius nusikaltimus (100 tūkst. piliečių tenka 47 atvejai), tik 10 proc. tokių bylų baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais, rodo 2009 metais atlikto tyrimo, kurį finansavo Europos Komisija, duomenys.

Advokatė ir Stokholmo universiteto mokslininkė Eva Diesen sakė, kad žemas apkaltinamųjų nuosprendžių rodiklis iš dalies gali būti aiškinamas daiktinių įrodymų stoka. Tai, pasak jos, pasakytina ir J.Assange’o atveju.

Nuo rugpjūčio mėnesio, kai policijai buvo pateikti minėtų moterų skundai, trys prokurorai priėmė skirtingus sprendimus dėl to, ar pradėti tyrimą. Pasak E.Diesen, Švedijoje tokie posūkiai įprasti seksualinių nusikaltimų tyrimo bylose.

“Kai kurie prokurorai labai atsargūs ir linkę nesiimt veiksmų, dėl kurių nėra tikri. Tuo tarpu kiti prokurorai linkę imtis kokių nors veiksmų, nes mano, jog svarbu tirti bylą, ir tikisi, jog paaiškės daugiau detalių”, – sakė ji.

Pastaraisiais metais Švedijoje tirtos kelios daug dėmesio sulaukusios bylos pakurstė diskusijas apie neįprastus šalies įstatymus.

2007 metais švedus papiktino teismo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis dviem Stokholmo naktiniuose klubuose mėgusiems lankytis vyriškiams, kaltintiems 19-metės išžaginimu.

Nors mergina buvo sužalota, teismas paskelbė negalintis priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl išžaginimo, nes ji anksčiau su tais vyrais turėjo sadomazochistinio pobūdžio seksualinių santykių.

Apeliacinis teismas vėliau atmetė šią nutartį, pareiškęs, jog šių vyrų vienas kitam siųstos SMS žinutės įrodė, jog jie melavo apie tai, kas nutiko.

2008 metais teismas skyrė dvejus metus kalėjimo Čilėje gimusiam tenorui Tito Beltranui (Titui Beltranui) už 18-metės išprievartavimą turnė metu. Ši byla sulaukė didelio susidomėjimo ne tik dėl to, kad prieš teismą stojo garsenybė, bet ir todėl, kad nuosprendis buvo paskelbtas iš esmė remiantis nukentėjusios merginos parodymais.

Teismas nurodė, kad liudininkas, kalbėjęs su nukentėjusiąja po incidento, patvirtino jos pasakojimą.

Praėjusį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje apie smurtinius nusikaltimus prieš moteris, kurios rengimą finansavo vyriausybė, policija buvo kritikuojama už tai, kad per mažai stengiasi surinkti fizinius išžaginimo įkalčius.

Kitoje apžvalgoje buvo raginama dar labiau sugriežtinti įstatymus, apibrėžiančius seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Dokumento autorių nuomone, bet kokie seksualiniai veiksmai, jei jie atliekami kuriam nors iš partnerių nepareiškus sutikimo, turėtų būti laikomi nusikaltimu, net jei nebūta smurto.

Du Stokholmo centre nugriaudėję sprogimai buvo “teroristinis nusikaltimas”, sekmadienį paskelbė Švedijos slaptoji tarnyba SAPO.

“Pradedame tyrimą pagal Švedijos įstatymus dėl teroristinio nusikaltimo”, – sekmadienį, kitą dieną po minimų sprogimų judriame Švedijos sostinės rajone, per spaudos konferenciją sakė SAPO saugumo departamento vadovas Andersas Thornbergas (Andersas Tornbergas).

Judrioje Stokholmo gatvėje netoli Drotningatano sprogus automobiliui, tame rajone po parduotuves vaikščiojusius žmones apėmė panika. Netrukus po pirmojo sprogimo toje pačioje gatvėje nugriaudėjo ir antras.

Įtariamas sprogdintojas, kurio tapatybė viešai neskelbiama, žuvo, bet A.Thornbergas spaudos konferencijoje sakė, jog neaišku, ar jis planavo pats susisprogdinti.

“Jei tai buvo mirtininko ataka, Švedijoje tai būtų naujiena”, – sakė jis.

Premjero Fredriko Reinfeldto (Fredriko Reinfelto) atstovė sakė, kad vyriausybė šios atakos kol kas nekomentuos. Stokholmo policija pranešė, kad patruliavimas bus sustiprintas.

“Tyrimą perėmė SAPO”, – minimoje spaudos konferencijoje sakė Stokholmo policijos viršininkas Erikas Widstrandas (Erikas Vidstrandas).

Policija šeštadienio išpuolio motyvų nekomentuoja, bet viena švedų naujienų agentūra pranešė 10 minučių prieš pirmąjį sprogimą gavusi elektroninį laišką, kuriame minima musulmoniškąjį pasaulį papiktinusi Pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūra ir švedų kariai Afganistane.

A.Thornbergas nepatvirtino vietos žiniasklaidos pranešimų, kad žuvęs vyras sprogmenis turėjo prisitvirtinęs prie kūno.

Švedija, kurioje iki šiol nebuvo jokių didelių teroro išpuolių, spalio 1 dieną dėl Švedijoje veikiančių grupių “veiklos pokyčių” padidino parengtį galimiems teroro išpuoliams nuo “žemo” iki “aukštesnio” laipsnio.

SAPO generalinis direktorius Andersas Danielssonas (Andersas Danielsonas) tuo metu sakė, jog tai pirmas kartas, kai parengties laipsnis Švedijoje yra toks aukštas.

Saugumo policija tuo metu taip pat nurodė, kad terorizmo grėsmė Švedijoje išlieka žema, palyginti su situacijomis kitose Europos šalyse, ir kad greitu metu nesitikima jokių išpuolių.

JAV konsultantė terorizmo klausimais Evan Kohlmann (Evan Kolman) sakė, kad Švedijoje jau kuris laikas yra maža karingų islamistų bendruomenė. Tačiau, jos nuomone, šeštadienio incidentas – jeigu buvo išpuolis – yra vieno žmogaus darbas.

“Tačiau, atsižvelgdama į šios atakos mastą ir taikinį, įtariu, kad tai yra vietinis ekstremistas, kuris galėjo turėti arba neturėti ryšių su kokia nors tikra teroristine organizacija, – sakė ji. – Visoje Šiaurės Europoje matėme panašių kovotojų-vienišų vilkų, kurie vienaip ar kitaip buvo įsiutę dėl tos karikatūros polemikos, bandymus įvykdyti išpuolius”.

A.Thornbergas sakė, kad šeštadienio išpuolis nepakeis parengties laipsnio šalyje.

Lietuvos ir Švedijos elektros jungties “NordBalt” dvi srovės keitiklių stotis už 147 mln. eurų (507 mln. litų) pagamins ir sumontuos Švedijos bendrovė ABB.

ABB laimėjo Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatorių “Litgrid” ir “Svenska Kraftnat” tarptautinį konkursą, kuris įgyvendintas pagal Švedijos viešųjų pirkimų įstatymą, teigiama “Litgrid” pranešime.

Elektros jungtis “NordBalt” sujungs Lietuvos energetikos sistemą su Šiaurės Europos regionu.

Europos Sąjunga yra patvirtinusi “NordBalt” projektui 175 mln. eurų (604 mln. litų) finansavimą. Didžioji dalis šių lėšų, 131 mln. eurų (452 mln. litų), bus panaudota jungties statybai, likusioji dalis – Latvijos elektros perdavimo sistemai stiprinti.

“Svenska Kraftnat” investicijos sieks 2,6 milijardo Švedijos kronų (beveik 700 mln. litų) ir sudarys 36,7 proc. visos projekto vertės – apie 1,906 mlrd. litų (552 mln. eurų).

Švediją ir Lietuvą sujungsiančio kabelio, kuris bus tiesiamas Baltijos jūros dugnu, ilgis – apie 450 kilometrų, linijos galia – 700 megavatų. “NordBalt” elektros jungtį sudarys aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminiai kabeliai bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje.

Numatoma, kad “NordBalt” jungtis pradės veikti 2016 metų pradžioje.

“Litgrid” yra atsakinga už elektros perdavimo tinklo stiprinimą, strateginius elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus bei pasiruošimą dirbti sinchroniniu režimu kontinentinės Europos elektros perdavimo sistemoje.

Vyriausybė elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją projektų įgyvendinimą ketina priskirti prie viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) – tai leistų valdžiai neieškoti investicijų jungčių statybai, o statyboms būtinas lėšas surinkti iš vartotojų.

Tarpsisteminių jungčių su Lenkija bei Švedija, taip pat Lietuvos energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinimas į elektros energetikos sektoriaus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą įtrauktas spalio 8 dieną energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymu, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Tai reiškia, kad šiuos projektus bus galima finansuoti lėšomis, gaunamomis iš VIAP mokesčio, kuris yra įtrauktas į galutinę elektros kainą ir šiuo metu siekia 4,73 cento už kilovatvalandę (kWh).

Planuojama, kad elektros jungties su Švedija projektas, kuris įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES), Lietuvos ir Švedijos lėšomis, iš viso kainuos apie 1,9 mlrd. litų, o panašiu principu finansuojamos tarpsisteminės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos – apie 950 mln. litų.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, vidutinė šių metų elektros kaina yra 44,32 cento už kWh. Iš šiemet nustatyto VIAP mokesčio “žaliosios” elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių paremti tenka 0,48 cento už kWh, o kogeneracinėms jėgainėms – 0,4 cento už kWh.

Net 4,06 cento už kWh šiemet atitenka vadinamajam energijos tiekimo saugumui ir sistemos rezervui užtikrinti – Lietuvos elektrinės Elektrėnuose pagamintai energijai pirkti kur kas didesne nei rinkos kaina.

Kol kas dar nėra žinoma, už kokią kainą remtinų gamintojų elektra bus superkama kitąmet. Šiuo metu Kainų komisija tik pradėjo analizuoti elektros energetikos įmonių duomenis, todėl galimų kainų pokyčių nekomentuoja.

Galutinę elektros kainą komisija turi paskelbti lapkričio pabaigoje. Per tą laiką VKEKK turi patvirtinti visas elektros kainos dedamąsias: numatyti kitų metų elektros gamybos kainą, nustatyti VIAP kainas, taip pat išnagrinėti įmonių siūlymus ir nustatyti pagrįstas elektros energijos perdavimo, skirstymo bei tiekimo kainas.

Specialistų nuomone, tikėtina, kad šiluminių elektrinių, taip pat ir Elektrėnų jėgainės pagamintos elektros supirkimo kaina gali dar išaugti, nes brangsta elektros gamybai naudojamos gamtinės dujos, be to, Elektrėnuose statomas naujas gamybos blokas.

Vilnius, spalio 21 d. (BNS). Vyriausybė elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją projektų įgyvendinimą ketina priskirti prie viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) – tai leistų valdžiai neieškoti investicijų jungčių statybai, o statyboms būtinas lėšas surinkti iš vartotojų.

Tarpsisteminių jungčių su Lenkija bei Švedija, taip pat Lietuvos energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinimas į elektros energetikos sektoriaus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą įtrauktas spalio 8 dieną energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymu, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Tai reiškia, kad šiuos projektus bus galima finansuoti lėšomis, gaunamomis iš VIAP mokesčio, kuris yra įtrauktas į galutinę elektros kainą ir šiuo metu siekia 4,73 cento už kilovatvalandę (kWh).

Planuojama, kad elektros jungties su Švedija projektas, kuris įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES), Lietuvos ir Švedijos lėšomis, iš viso kainuos apie 1,9 mlrd. litų, o panašiu principu finansuojamos tarpsisteminės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos – apie 950 mln. litų.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, vidutinė šių metų elektros kaina yra 44,32 cento už kWh. Iš šiemet nustatyto VIAP mokesčio “žaliosios” elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių paremti tenka 0,48 cento už kWh, o kogeneracinėms jėgainėms – 0,4 cento už kWh.

Net 4,06 cento už kWh šiemet atitenka vadinamajam energijos tiekimo saugumui ir sistemos rezervui užtikrinti – Lietuvos elektrinės Elektrėnuose pagamintai energijai pirkti kur kas didesne nei rinkos kaina.

Kol kas dar nėra žinoma, už kokią kainą remtinų gamintojų elektra bus superkama kitąmet. Šiuo metu Kainų komisija tik pradėjo analizuoti elektros energetikos įmonių duomenis, todėl galimų kainų pokyčių nekomentuoja.

Galutinę elektros kainą komisija turi paskelbti lapkričio pabaigoje. Per tą laiką VKEKK turi patvirtinti visas elektros kainos dedamąsias: numatyti kitų metų elektros gamybos kainą, nustatyti VIAP kainas, taip pat išnagrinėti įmonių siūlymus ir nustatyti pagrįstas elektros energijos perdavimo, skirstymo bei tiekimo kainas.

Specialistų nuomone, tikėtina, kad šiluminių elektrinių, taip pat ir Elektrėnų jėgainės pagamintos elektros supirkimo kaina gali dar išaugti, nes brangsta elektros gamybai naudojamos gamtinės dujos, be to, Elektrėnuose statomas naujas gamybos blokas.

"Veido" archyvas

Švedai nusprendė keisti šalies valdymo modelį ir socialdemokratams rinkimuose skyrė vos trečdalį savo balsų

Švedija, visada laikyta tobulu nuosaikaus socializmo pavyzdžiu, staiga persigalvojo ir pasuko į dešinę, priversdama prabilti apie socialdemokratų eros pabaigą visame Vakarų pasaulyje.

Praėjusią savaitę Švedijoje prabilta apie mentaliteto ir pasaulėžiūros pokyčius, taip pat imta kalbėti apie identiteto krizę. Tokios dramatiškos hipotezės gimė po to, kai paaiškėjo, kad prieš savaitę vykusiuose parlamento rinkimuose už socialdemokratus balsavo mažiau nei trečdalis visų rinkėjų. Taigi švedai gręžiasi nuo socialdemokratų, nors jų idėjomis visą šimtmetį buvo paremta Švedijos ekonomika, socialinė, sveikatos apsaugos ir švietimo politika. Juk Švedija apskritai daugybę metų laikyta nuosaikaus socializmo šalimi, o jos pavyzdys neretai buvo priešpriešinamas laukiniam Vakarų kapitalizmui.

Prisiminkime, kad vadinamasis švediškas modelis ir senosios tradicijos per pastarąjį sunkmetį buvo itin liaupsinami, nes esą leido išvengti ir bankų griūties, ir sukrėtimų akcijų rinkose, o paskui padėjo Švedijai grakščiai ir lengvai atsigauti bei pralenkti daugelį kitų išsivysčiusių šalių – tiek Europos, tiek pasaulio.

Bet štai nauji rinkimai pažėrė netikėtumų. Pačių švedų vertinimu, juos laimėjo centro dešinioji koalicija, o konservatorių premjeras Fredrikas Reinfeldtas, kurio pergalė ankstesniuose rinkimuose buvo vadinama keistu nesusipratimu, toliau vadovaus vyriausybei, kad ir mažumos.

Socialdemokratai atitarnavo?

Kodėl Švedijoje įvyko lūžis ir kas jį lėmė? Priminsime, kad šalies gyvenimo dalimi tapusi Socialdemokratų partija Švedijoje buvo įkurta 1889-aisiais. Per pastaruosius 93-ejus metus ji valdžioje buvo visą laiką, išskyrus keturiolika metų. Tačiau pastaruoju metu socialdemokratų žvaigždė ėmė gesti. Per 2006-aisiais vykusius rinkimus partija gavo mažiausiai balsų nuo pat jos įkūrimo – tąkart švedai negalėjo atsistebėti, kad jų numylėtiniai socialdemokratai surinko “vos” 35 proc. balsų. Taigi socdemams teko susitaikyti su tuo, kad daugumą parlamente sudarys centro dešinės pakraipos koalicija. Žinoma, jie manė, kad tai tik laikinas nesklandumas, ir vylėsi atsigriebti per šiuos rinkimus. Deja, šįkart nusivylė dar labiau, mat paaiškėjo, kad vietoje 35 proc., gautų prieš ketverius metus, dabar juos tepalaiko 30 proc. rinkėjų.

Taip galėjo nutikti dėl daugelio priežasčių. Anot britų žurnalo “The Economist” analitikų, pastaruoju metu Švedijoje dažnai aidėjo nepasitenkinimo švedišku modeliu, kurį sukūrė būtent socialdemokratai, atgarsiai. Esą švedams nusibodo gyventi šiltnamio sąlygomis ir už išskirtinį socialinį saugumą bei gerovę mokėti didelius mokesčius, o verslui kęsti griežtus suvaržymus. Esą švedai pavargo nuo socialistinio “vienas už visus” principo ir panoro turėti daugiau laisvės bei savarankiškumo. Be to, ketverius metus valdžioje išbuvus centro dešiniesiems švedai pamatė ir kitokį gyvenimo modelį bei jo privalumus. Juos sužavėjo konservatorių apkarpyti mokesčiai, nors tai ir lėmė sprendimą sumažinti nemokamų medicinos paslaugų skaičių.

Kartu švedai įvertino, kaip konservatoriams pavyko susitvarkyti su finansų krize. Jie įsitikino, kad socdemai nėra vieninteliai gelbėtojai, kitos politinės partijos irgi gali įnešti naujų – ir net labai teigiamų – vėjų į šalies politinį ir ekonominį gyvenimą.

Vis dėlto svarbiausia priežastis, kodėl ši partija patyrė fiasko Švedijoje, gali būti socdemų eros pabaiga visame pasaulyje. “Socialdemokratija išgyvena krizę, ir Švedija yra šio proceso atspindys”, – tvirtina analitikas Frankas Furedi.

Jis pabrėžia, kad tokios pat tendencijos pastebimos visame pasaulyje – pradedant Australija, kurioje socialdemokratai pralaimėjo neseniai vykusius rinkimus, ir baigiant Europos šalimis. Esą jie tapo beveidžiais, pilkais, technokratiškais politikieriais, kurių rinkimų kampanijose neliko nei ugnies, nei įkvėpimo, nei pagrindinių jų deklaruojamų vertybių.

Kai kurie Švedijos analitikai net iškėlė hipotezę, esą socialdemokratų idėjos apskritai nebeatitinka šių laikų dvasios. Juk kalbėti apie klasių kovą šalyse, kuriose vidurinis sluoksnis tampa didžiausias ir įtakingiausias, nebėra jokios prasmės. Galiausiai Vakaruose juntama vis mažiau pykčio turtingiesiems “kapitalistams”, tad socialdemokratų mėginimas visus suguldyti į Prokrusto lovą neatrodo prasmingas.

“Tiesiog socialdemokratai prarado ryšį su rinkėjais, o politiką jie laiko tik darbu”, – besileidžiančią socialdemokratų saulę aiškina Švedijos žurnalistė Nathalie Rothschild.

Fašistų proveržis

Iš esmės valdžios balanso pokytis – natūralus dalykas, ir nieko keista, kad vienus valdančiuosius keičia kiti. Tačiau analitikams nerimą kelia kitkas. Juk per šiuos rinkimus, surinkę 5,7 proc. balsų, pirmą kartą į riksdagą pateko už didelius ribojimus imigrantams pasisakantys Švedijos demokratai. Apie 300 tūkst. švedų, iš kurių daugumą sudaro jauni bedarbiai vyrai, balsavo už, galima sakyti, fašistinę partiją, pasisakančią už dujų kameras musulmonams ir mirties bausmes kitaminčiams.

Tiesa, nuo jų gręžiasi visos kitos partijos: nors demokratai parlamente gaus 20 vietų, nei konservatoriai, nei tie patys socialdemokratai su jais nenori turėti jokių reikalų. Švedijos analitikai aiškina, kad toks rinkėjų elgesio pasikeitimas rodo, jog žmonės iš tiesų nori pokyčių. Bėda ta, kad dorai nežinoma kokių.

“Regis, švedai prarado blaivų protą ir jiems būdingą šaltą racionalumą. Kaip kitaip galima paaiškinti, kad į parlamentą bus įleisti “skinai” (skustagalviai) ir visokio plauko marginalai”, – svarsto N.Rothschild.

“Prieš keletą metų, kai Švedija tebebuvo socialdemokratinė valstybė, visa tai būtų tiesiog nesuvokiama. Matyt, šios partijos era baigiasi, ir chaosas, kurį dabar regime, yra socialistinės agonijos padarinys”, – dėsto N.Rothschild.

Švedijos opozicinė Žaliųjų partija pirmadienį pareiškė, kad ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas (Fredrikas Reinfeltas) nepasiūlė jai vietos vyriausybėje, kad užsitikrintų daugumą parlamente.

Tai reiškia, kad šaliai veikiausiai vadovaus centro dešiniųjų partijų koalicijos suformuota mažumos vyriausybė.

“(F.Reinfelto) Aljansas nepateikė pasiūlymo sudaryti naują koaliciją su žaliaisiais”, – žurnalistams Stokholme sakė vienas iš šios partijos pirmininkų Peteris Erikssonas (Peteris Eriksonas).

Jis pridūrė, jog atrodo, kad premjeras F.Reinfeltas ketina tęsti darbą su savo koalicija “nepaisydamas kainos ir valdyti su mažumos vyriausybe”.

Premjero atstovė spaudai atsisakė komentuoti šią informaciją, pareiškusi, kad naujo F.Reinfelto kabineto sudėtis paaiškės tik tuomet, kai spalio 5 dieną bus pristatyta vyriausybė.

Dabartinė F.Reinfelto keturių partijų koalicija rugsėjo 19 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose surinko daugiausiai balsų, tačiau neužsitikrino daugumos parlamente, į kurį pirmą kartą pateko kraštutiniai dešinieji.

Iki daugumos 349 vietų parlamente centro dešiniųjų koalicijai trūksta vos dviejų vietų.

F.Reinfeldtas pažadėjo, jog nebendradarbiaus su į parlamentą prasimušusiais kraštutiniais dešiniaisiais – prieš imigrantus nusistačiusia Švedijos demokratų partijos, ir sakė, jog dėl paramos priimant įstatymus tarsis su žaliaisiais.

Švedijos nacionalinė sveikatos apsaugos taryba pirmadienį pripažino, kad paciento prašymas išjungti jo gyvybę palaikančią įrangą yra teisėtas, o šis sprendimas gydytojams atvėrė kelią patenkinti vienos sunkiai sergančios moters prašymą oriai numirti.

“Pacientas, kuris nori nutraukti gydymą, turi teisę tai padaryti – su sąlyga, kad jis arba ji supranta gydytojų pateiktą informaciją ir savo sprendimo pasekmes”, – sakoma Nacionalinės sveikatos apsaugos ir gerbūvio tarybos pranešime.

Šis sprendimas buvo priimtas, kai Švedijos medicinos draugija paprašė teisinio išaiškinimo, kadangi vienas šalies įstatymas leidžia pacientui nutraukti gydymą, o pagal kitą savižudybė su pagalba, pavyzdžiui, išjungus dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą, laikoma baudžiamąja veika.

“Šis sprendimas labai geras, labai aiškus ir yra būtent tai, ko mes siekėme”, – naujienų agentūrai TT sakė Draugijos vadovė Eva Nilsson Baagenholm (Eva Nilson Bogenholm).

Pirmadienį paskelbtas sprendimas taip pat buvo atsakymas į laišką, kurį praeitą mėnesį gavo Nacionalinė sveikatos apsaugos ir gerbūvio taryba.

Tame laiške, kurio tekstas buvo nutekintas Švedijos žiniasklaidai, neįvardyta 32 metų moteris, kuri nuo šešerių metų visiškai paralyžiuota ir kuriai nuolat taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, prašė, kad būtų leista išjungti jos plaučių ventiliacijos aparatą.

“Nenoriu kentėti ir pūti, o taip nutiks, nes dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas vienintelis palaiko mano gyvybę, – rašė ji. – Mano aiškus noras – kad tas aparatas būtų išjungtas, kai aš būsiu užmigdyta. Joks žmogus pasaulyje neįstengtų užsidusinti ir nepatirti panikos. Jeigu pajėgčiau tai padaryti, būčiau taip pasielgusi.”

Sužinojus apie pirmadienį priimtą sprendimą, ta moteris sakė dienraščiui “Expressen”, kad yra “labai laiminga ir jaučia ramybę savo sieloje”.

Nacionalinė sveikatos apsaugos ir gerbūvio taryba nurodė, kad gydytojai neturėtų teikti nepageidaujamo gydymo, taip pat turėtų užmigdyti pacientą arba sušvirkšti jam morfijaus siekiant sumažinti skausmą prieš išjungiant gyvybę palaikančius prietaisus.

“Svarbiausia, kad patys pacientai spręstų, kokio gydymo jie nori ir kada jis turėtų būti nutrauktas”, – sakoma Tarybos juridinio skyriaus vadovo Anderso Printzo (Anderso Princo) pranešime.

Aktyvi pagalba nusižudyti siekiantiems asmenims – pavyzdžiui, mirtino preparato arba jėgos panaudojimas – Švedijoje išlieka neteisėta.