Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys patvirtino mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarką. Pagal šią tvarką nuo rugsėjo 1 d. mokiniams nebus galima tiekti sveikatai nepalankių produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų.

“Lietuvos mokiniai privalo mokyklose gauti tik tuos produktus, kurie užtikrintų jų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, padėtų ugdyti sveikos mitybos įgūdžius, – teigia sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys. – Specialistai tvirtina, kad mūsų šalies gyventojai, ypač vaikai, maitinasi nepakankamai sveikai. Ypač vaikams skubant ar taupant tiekiamas per daug sočiųjų riebalų, druskos, paprastųjų angliavandenių, o mažai skaidulų, vitaminų, mineralų turintis maistas”.

Pagal minėtą tvarkos aprašą mokinių maitinimui nebus galima tiekti šių maisto produktų grupių: bulvių traškučių, kitų riebaluose virtų gaminių, saldainių, šokolado ir jo gaminių, konditerijos ir kitų gaminių su šokoladu ar kremu, maisto produktų su tam tikrais maisto priedais (sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, aromato ir skonio stiprikliais, visą sąrašą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.sam.lt), gazuotų bei energinių gėrimų, sultinių koncentratų, kavamedžio pupelių kavos, rūkytos žuvies, konservuotų mėsos ir žuvies gaminių (išskyrus vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus), mechaniškai atskirtos mėsos ir jos gaminių, maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų ar į kurio sudėtį įeina GMO.

Kasdien mokyklose per ilgąsias pertraukas turi būti organizuojami pietūs. Pagal suderintą valgiaraštį mokiniams turi būti sudarytos sąlygos valgyti šiltą maistą. Pietums turi būti tiekiamas karštas patiekalas, sudarytas iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, pieno produktai) ir daug angliavandenių turinčių produktų (bulvės, makaronai, kruopos ir pan.), taip pat daržovės / vaisiai arba jų salotos, duona (rekomenduojama, ruginė) ir gėrimas (rekomenduojama sultys).

Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuo tvarkos aprašu nedraudžiama mokyklose įrengti maitinimo automatus. Tačiau juose nebus galima prekiauti šiuo metu populiariais, tačiau įtrauktais į Netiekiamų į mokyklas maisto produktų sąrašą gaminiais – bulvių traškučiais, saldumynais, gazuotais ar energetiniais gėrimais ir pan.

Važiuoti automobiliu atsistojus niekaip nepavyks. O kadangi žmogus sutvertas ne sėdėti, kelionėje dažnai paskausta nugara. Keletas paprastų triukų užkirs kelią blogiems pojūčiams.

Jei prie vairo bus sėdima taisyklingai, tik tuomet pavyks važiuoti neįsitempus. Keletas patarimų, kaip reikia sėdėti:

● Žmogaus sėdimoji dalis turi būti kiek galima arčiau atlošo.

● Pristumti sėdynę į priekį tiek, kad kojos būtų šiek tiek sulenktos, o pedalai lengvai pasiekiami.

● Sėdynės atlošą palenkti taip, kad vairą laikytumėte truputį sulenktomis rankomis per alkūnes, pečiai turi remtis į atlošą.

● Sėdėti būtina kiek galima aukščiau. Taip pavyks užtikrinti geresnį matomumą ir dubuo bus tiesus.

● Sėdimojo paviršiaus ilgį sureguliuokite taip, kad tarp pakinklio ir sėdynės krašto tilptų trys pirštai.

● Stuburo atramą (t.y. sėdynės atlošą) reikia sureguliuoti taip, kad ji pirmiausiai būtų prigludusi prie juosmens (diržo srityje) nugaros srityje.

● Viršutinė galvos atramos briauna turi sutapti su viršugalviu.

● Atstumas tarp galvos ir galvos atramos neturi būti didesnis kaip 10 centimetrų.

"Veido" archyvas

Idealu: atstumas tarp sėdynės krašto ir pakinklių – trys pirštai

Keletas tempimo pratimų

"Veido" archyvas

Nugara tiesi, krūtinės ląsta į priekį, apglėbkite vairą ir pabandykite įsitempti. Stiprina nugarą, rankas ir pečius

"Veido" archyvas

Rankas sunerkite už galvos, galvą lengvai atloškite, palaikykite ir atleiskite. Stiprina sprandą

"Veido" archyvas

Rankas uždėkite ant išorinės kelių pusės, kojomis stumkite rankas į šalis. Stiprina šlaunis

"Veido" archyvas

Trumpo sustojimo metu viso kūno tempimo pratimas. Tam reikia išlipti iš automobilio, ištiesti rankas, įkvėpti ir išpūsti krūtinės ląstą, luktelėti ir iškvėpti

Taip gaminamos serijinės sėdynės

Jei serijinės gamybos sėdynė nugarą prilaiko neteisingai arba ji per minkšta, išgelbėti gali tik baldininkas. Tačiau atsargiai, tvarkant serijinę sėdynę, negalima pažeisti nei oro pagalvių, nei saugos diržų. Todėl kreiptis reikia tik į patyrusį automobilinių sėdynių baldininką.

Gera automobilio sėdynė tai gali

● Kietų apmušalų sėdynė nugarą prilaiko geriau nei minkštų.

● Atrama turėtų mažiausiai siekti iki pečių ir jokiu būdu ne žemiau.

● Labai svarbu yra nugaros prilaikymas iš šonų ir reguliuojama pusiaujo ir stuburo atrama.

● Reguliuojamos turėtų būti ir galvos atramos, ir sėdimosios dalies aukštis ir palinkimo kampas.

● Sėdimoji dalis turėtų būti pailginama, kad šlaunys remtųsi į sėdynę – tai pagalba nugarai.

"Veido" archyvas

Kol kas tiksliai vis dar neišsiaiškinta, kodėl tiek daug žmonių kamuoja aukštas kraujospūdis (hipertonija). Neretai kokios nors organinės priežasties taip ir nepavyksta rasti. Turintieji aukštą kraujospūdį dažniausiai gana ilgai nieko bloga nejaučia, todėl gresiančio pavojaus net neįtaria.

Pagal pačią paprasčiausią formulę normalus laikomas 120/80 ar mažesnis kraujospūdis. Pirmasis skaičius – viršutinė riba (sistolinis kraujospūdis), antrasis – apatinė (diastolinis), matuojant gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg).

Apie aukštą kraujospūdį kalbama tuomet, kai viršutinė riba niekaip nenusileidžia žemiau nei 140, o apatinė pakyla iki 90 ir daugiau. Jei keliskart pamatavus matomi tokie pat   skaičiai, vadinasi, padėtis išties pavojinga.

Griaustinis iš giedro dangaus?

Nors aukštas kraujospūdis (didesnis nei 140/90 esant ramybės būsenai) retai susijęs su nemaloniais simptomais, galima laukti išties nieko gera nežadančių padarinių. Pavyzdžiu, hipertonija trigubai padidina širdies infarkto ar insulto riziką (sergant diabetu – net aštuonis kartus). O jei dar prisideda padidėjęs kraujo lipidų kiekis ir antsvoris, pavojus padidėja net 18 kartų!

Ilgiau besilaikantis aukštas kraujospūdis skatina kraujagyslių kalkėjimą. Ant arterijų nusėda vis daugiau kraujo riebalų (lipidų), mažėja kraujagyslių elastingumas ir skersmuo. O kai kraujas negali netrukdomas tekėti, padidėja širdies infarkto ar insulto pavojus.

Tablečių poveikis – minimalus

Kraujospūdį didina ir vadinamieji gyvenimo būdo veiksniai: antsvoris, nuolatinis stresas, judėjimo trūkumas, rūkymas, alkoholis, netinkama mityba. Čia jokios tabletės negelbės – tik pats žmogus gali imtis priemonių, siekdamas išvengti aukšto kraujospūdžio ar jį sumažinti.

O priemonių imtis reikia tada, kai dar ne per vėlu. Geriausia pradėti nuo to, kas jums aktualiausia. Tik nemanykite, kad vien geri norai rezultatų duos iškart – teigiamą poveikį tikriausiai pajusite tik po kelių savaičių, o gal net mėnesių. Užtat jis bus tikrai ilgalaikis.

7 atsakymai į klausimą, kaip kraujospūdis susijęs su…

• …antsvoriu? Tai vienas didžiausių rizikos veiksnių. Kai kūno masės indeksas didesnis už 25, su kiekvienu atsikratytu kilogramu kraujospūdis sumažėja 2 mmHg.

• …judėjimu? Optimaliausia dozė: triskart per savaitę po pusvalandį lengvo ištvermės sporto – ėjimo, plaukimo, važiavimo dviračiu. Tai ne tik treniruoja širdį, bet ir mažina stresą. O juk stresas – tiesus kelias aukšto kraujospūdžio link.

• …mityba? Moksliniai tyrimai parodė, kad pakeitus mitybą aukštas pacientų kraujospūdis jau po dviejų savaičių ėmė mažėti. Reikia laikytis tokio mitybos principo: nedaug riebalų ir cholesterolio turinčių produktų (mėsos, sviesto), užtat daug vaisių, daržovių, sveikų grūdų (javainių, neskaldytų grūdų duonos) ir neriebių pieno produktų (jogurto, varškės, sūrio).

• …stresu? Jo neišvengsi, retsykiais patiriamas jis būna netgi savotiška atsparumo treniruotė. Bet tik retsykiais. O jei įtampą, aplinkos spaudimą, atsakomybę (ir už tai, ko negalite pakeisti!) jaučiate nuolat, reikėtų išmokti atsipalaidavimo pratimų. Meditacija, joga, taiči mankšta ramina nervų sistemą, pasidaro lengviau kvėpuoti – tuomet atsileidžia ir kraujagyslės.

• …alkoholiu? Jau nedidelis jo kiekis priverčia širdį plakti greičiau, per ją perpumpuojama daugiau kraujo. Mažiausia nuodėmė – saikingai vartojamas raudonasis vynas, jame esantys polifenoliai gerai veikia širdį.

• …kava? Dėl jos specialistai vis dar ginčijasi. Vis dėlto daugiau nei keturi puodeliai per dieną kraujospūdį išties didina.

• …druska? Kiekvienas organizmas į druskos kiekį reaguoja nevienodai. Tačiau per dieną valgomosios druskos nereikėtų suvartoti daugiau nei 150 mg (gera pusė šaukštelio). Nepamirškite, kad dauguma pirktinių vartoti paruoštų patiekalų ir užkandžių jau būna gausiai pasūdyti. Prisiminkite, kad įvairūs prieskoniai, švieži žalumynai ne tik pakeičia druską, bet ir turi vertingų medžiagų.

Ir profilaktika, ir malonumas

• Vakarais raminamoji kojoms skirta levandų vonelė.

• Du tris kartus per savaitę – šilta vonia su kadagių aliejumi.

• Ryte – prausimasis tonizuojamuoju dušo pieneliu (pvz., su rozmarinais).

• Karšta vonia (39–40 laipsnių) du kartus per savaitę natūraliai padeda sumažinti kraujospūdį. Tiesa, toks gydymas voniomis turėtų trukti bent tris savaites.

Kuo dėtas sustingęs sprandas

Tarptautinė mokslininkų komanda rado atsakymą, kodėl žmogui jaučiant sprandą kraujospūdis šauna aukštyn. Sprando raumenys jungiasi su smegenų sritimi, kuri veikia ir “valdumo punktą” – centrus, reguliuojančius autonomines organizmo funkcijas (kvėpavimą, širdies ritmą, kraujospūdį). Neįprasti signalai, gaunami iš sprando raumenų, pavyzdžiui, kai dėl nepatogios kūno padėties patempiami raumenys, veikia ir kraujospūdį.

Šį reiškinį dažnai pastebėdavo ir chiropraktikai: “atsukus” kaklą pacientų kraujospūdis sumažėdavo. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kodėl taip atsitinka, nors mokslui jau maždaug šimtą metų žinoma ta vieta, į kurią eina sprando raumenų siunčiami signalai.

Kraujo pritekėjimas į smegenis turi būti išlaikomas pastovus nuolat, kad ir kokia būtų kūno padėtis. Kadangi gulint sprando raumenims tenka visai kitoks krūvis, nei sėdint ar stovint, jie ypač tinkami pranešti smegenims apie pasikeitusią kūno padėtį. Tokio informacijos perdavimo sutrikimai gali paaiškinti, kodėl kartais staigiai atsistojus ar atsisėdus ima svaigti galva.

Pelė-matuoklis

Tarp naujų kompiuterių priedų yra ne tik pramogoms ar laisvalaikiui skirtų, bet ir medicininės paskirties įrenginių. Pavyzdžiui, kraujospūdį sugebanti matuoti  kompiuterio pelė. Joje atsidaro sklendė ir išlenda specialus ant piršto maunamas jutiklis.

Nuspaudus specialų klavišą, pamatuojamas kraujospūdis ir pulsas.

"Veido" archyvas

Kai pasakos herojus karalius paklausė juokdario, kokios profesijos žmonių yra daugiausia, šis atsakė, kad medikų. Ir neklydo: juk kaip ir kuo jums gydytis, geriausiai žino kaimynai ar pažįstami, kuriems “taip jau buvo”. Patarimus kairėn dešinėn žarsto bioenergetikai, gydo ir liaudies medicinos žinovai, ir žolininkai, ir interneto draugai. Todėl ir apie alergiją prikalbėta būto ir nebūto. Kokia iš tiesų ši liga?

Iš tiesų visuomenė apie alergiją žino per mažai, daugelio nuomonė apie šią ligą apskritai klaidinga. Gal žiniasklaida pateikė per mažai objektyvios informacijos? Todėl žmonės linkę daugelį savo negalavimų priskirti šiai ligai. Būna, jei kas atsitinka, žmogus atskuba pas alergologą ir sako: “Man alergija!” O ištiri – jos nėra. Žmonės nežino, kas tai per liga, todėl daugelį sveikatos sutrikimų pavadina alergija.

Kas kaltas dėl kūdikių odelės?

Nežinau, kodėl apie širdies ligas, apie tai, kaip jos pasireiškia ir kodėl kyla, žmonės žino, o štai kas yra ta alergija, mažai kam aišku.

Pavyzdžiui, labai dažnai pas gydytojus alergologus ateina mamos su kūdikiais, kurių odelė paraudusi, pleiskanoja. Ir iškart mūsų prašo: “Nustatykite alergeną!” Iš tiesų šiais laikais beveik kas antro kūdikio oda yra sausa, pleiskanojanti, kitus kamuoja atopinis dermatitas.

Bet tik 10 procentų šių odos bėdų priežastis yra alergija.

! Net 90 proc. atopinio dermatito atvejų yra nealerginės kilmės. Dažniausiai jį sukelia virškinimo sutrikimai, žarnyno disbakteriozė ir kt.

Arba kitas atvejis: į alergologus kreipiasi tėvai dėl nuolat sloguojančių kūdikių. Medikai iškart pamato, kad išskyros iš nosies geltonos, žalios – taigi visiškai aišku, kad sloga bakterinės kilmės. Ištiriame ir iš tiesų randame, pavyzdžiui, streptokokų.

! Reikia stiprinti tokio mažylio imunitetą, išgydyti infekciją, o ne mėginti suversti kaltę nesamai alergijai. Be to, iki dvejų metų amžiaus alerginės slogos nebūna.

O genai kaupiasi

Tačiau negaliu tvirtinti, kad alergija – reta liga. Alergija yra perduodama genetiškai: įrodyta, kad net 85 proc. alergijos atvejų paveldima iš tėvų. Alergijos genai kaupiasi: kai alergiškas žmogus susituokia su tokiu pat, tokios poros vaikai gali gimti turėdami alergijos geną. Tad alergiškų žmonių iš tiesų daugėja.

Tiems, kurie paveldėjo alergijos genų, ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Kartais alergiškų žmonių būklė pagerėja, bet neretai ir vėl atkrintama, ligos eiga banguojanti.

Vasaros (ne)malonumai

Šiuo metų laiku dažniausiai žmones pas alergologus atgena šienligė, taip pat į medikus kreipiasi vabzdžių sugelti žmonės.

Šienligę sukeliančių augalų žiedadulkės labai lakios, į Lietuvą jų gali atskrieti net iš tolimų Europos kampelių, panašiai kaip su vėju atskriejo Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio dulkių. Į Lietuvą vėjas gali atpūsti alyvmedžių, kiparisų žiedadulkių. Beje, Pietų augalai į Lietuvą ne tik “siunčia” savųjų žiedadulkių, bet kartais atkeliauja ir patys. Keičiantis klimatui augalai plinta iš Pietų į Šiaurę. Antai stepių augalas ambrozija – vienas labiausiai alergizuojančių augalų – jau auga ir Pietų Lietuvoje.

Mūsų šalyje įrengtos trys žiedadulkių gaudyklės, kurios padeda nustatyti, kokių ir kiek žiedadulkių sklando Lietuvos ore. Kartais nustebina universiteto specialistų skambučiai: “Žinai, jau iš Prancūzijos ir Viduržemio jūros regiono žiedadulkių atskriejo!” Tad klysta manantieji, kad alergiją gali sukelti tik lietuviams įprasti greta augantys augalai.

! Jei kasmet tuo pačiu metu žmogų vargina vienodi į peršalimą panašūs simptomai, galima manyti, kad jis alergiškas tam tikrų augalų žiedadulkėms. Šienligės požymiai labai panašūs į peršalimo (sloguojama, parausta akys, jas skauda, ašaroja), tik nebūna temperatūros.

Į reanimaciją – po puodelio arbatos

Sergant šienlige galimos kryžminės reakcijos, kai žiedadulkėms jautrus asmuo negali vartoti ir tam tikrų rūšių produktų. Antai jei žmogus jautrus beržų žiedadulkėms, jis blogai pasijus ir suvalgęs morkų, obuolių, kriaušių ar kivių. Taip yra todėl, kad minėtuose vaisiuose ir beržų žiedadulkėse yra tų pačių medžiagų, daliai žmonių sukeliančių alergiją.

Konjako negali gerti ąžuolų žiedadulkėms alergiški žmonės, mat konjakas laikomas ir brandinamas iš šio medžio medienos pagamintose statinėse. Kartais žmogus gali nė neįtarti, kodėl išgėrus konjako ar suvalgius obuolį, kriaušę jam tarsi niežti ar perši burną, gali tinti lūpos. O juk tai gali rodyti esant alergiją. Kartais tokie asmenys kreipiasi į alergologus dėl alergijos tam tikriems maisto produktams, o paaiškėja, kad žmogus serga šienlige.

Antai vienas pacientas imdavo dusti, jo odą išberdavo išgėrus vermuto ar geros kokybės toniko (į šiuos gėrimus dedama pelynų, suteikiančių kartoką skonį). Atlikus testą paaiškėjo, kad žmogus jautrus pelynų žiedadulkėms.

Beje, pelynų žiedadulkėms alergiški žmonės turėtų būti atsargūs ir su kitais graižažiedžiais augalais (ramunėlėmis, astrais). Ir atvirkščiai: jei, tarkime, moteriai pasitepus veidą ramunėlių kremu kyla alerginė reakcija, galima įtarti, kad ji alergiška ir pelynų žiedadulkėms.

Vienas šienlige sergantis žmogus (jautrus pelynų žiedadulkėms) patyrė sunkiausią alerginę reakciją – anafilaksinį šoką – išgėręs ramunėlių arbatos.

Pažinti ligą

Alergologai gali daug padėti, tačiau ir žmogus turi stengtis labiau pažinti savo ligą, stebėti, nuo ko jam kyla alerginių reakcijų.

Prisiminkime neseną atvejį, kai vieno miesto ligoninėje dezinfekuojamuoju skysčiu buvo nudegintas kūdikis. Tačiau vaikiukas ne tiek nudegė, kiek tai buvo jo organizmo alerginis atsakas į dezinfekuojamąsias medžiagas.

• Jei mama alergiška, ji turi būti labai atidi ir saugoti savo kūdikį, mat alergija gali pasireikšti netikėčiausiu metu. Prieš gimdymą alergiškos moterys turėtų pranešti medikams, kad kūdikis gali būti jautrus, kad vaikelį ne dezinfekuotų, o maudytų.

• Vasarą žmones puola geliantys vabzdžiai: bitės, vapsvos, širšės. Šių vabzdžių įgėlimams alergiški asmenys turėtų su savimi nešiotis tokių medikamentų kaip adrenalinas, antihistamininių preparatų.

• Alergiškas žmogus turi stengtis išvengti alergenų, o jei to padaryti nepavyko, būtina vartoti gydytojų skirtų vaistų arba jų turėti su savimi ekstra atveju, kol bus iškviesta greitoji ar galės apsilankyti pas alergologus.

• Šiuolaikinė medicina daug pažengė alergologijos srityje. Net ir, atrodytų, beviltiškais atvejais, kai neįmanoma iš žmogaus aplinkos pašalinti alergeno arba nėra garantijų, kad neįgels vabzdys, kurio įgėlimams jis alergiškas, medikai gali padėti. Ypač veiksmingas specialus gydymas – imunoterapija. Pasveiksta net 90 procentų šiuo metodu gydytų ligonių.

Nors sostinės Santariškių medicinos miestelio teritorijoje jau matyti iškilusios naujo milžiniško pastato sienos, statybų pabaiga numatyta tik po metų. Planuojama, kad į šį pastatą persikels Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių akušerijos ir ginekologijos klinika, kuri dabar glaudžiasi buvusios “Raudonojo kryžiaus” ligoninės pastate.

Turto bankas į naująjį pastatą ketina investuoti apie 50 mln. Lt. Už tai jam atiteks “Raudonojo kryžiaus” ligoninės pastatai ir sklypas. Tai antrasis įgyvendinamas projektas iš dar 2005 m. suplanuotos Santariškių medicinos miestelio plėtros plano, inicijuoto Santariškių medicinos įstaigų asociacijos, kuriai priklauso vienuolika įstaigų. Onkologijos centras jau perkėlė mokslo padalinį iš Užupio.

Pagal minėtą planą į Santariškes turėjo persikelti daugelis VU įstaigų, visų pirma Vaikų ligoninės bei Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės padaliniai, kurie dabar išsimėtę po visą miestą. Be to, į medicinos miestelį turėjo atsikraustyti VU Medicinos fakultetas, Lietuvos medicinos biblioteka bei VU ligoninės Žalgirio klinika.

Manyta, kad viso medicinos miestelio projektas atsieitų apie 500 mln. Lt. Jis būtų finansuojamas pagal tokį pat modelį, kaip ir Akušerijos bei ginekologijos klinikos statyba.

Projektą buvo numatyta įgyvendinti iki 2013–2015 metų, tačiau pradėjus apskričių reformą jis buvo sustabdytas, nes nuspręsta visas Santariškių įstaigas sujungti į vieną. Šis procesas turėjo prasidėti liepos 1 d., tačiau kol kas prie Vaikų ligoninės prijungtos tik dvi sanatorijos “Pušelė” ir “Saulutė”. Kiti darbai įstrigo, nes jiems visų pirma nepasirengta, be to, laukiama teismo sprendimo dėl Vilniaus universiteto Onkologijos instituto – ar gydymo padalinį atskirti nuo mokslo.

Pasak Santariškių medicinos įstaigų asociacijos administratoriaus Aurimo Jaskonio, Santariškių medicinos miestelio kūrimo tikslas – užtikrinti kokybiškas paslaugas ne tik miesto bei šalies, bet ir kitų Baltijos šalių žmonėms. Ligoniai vienoje vietoje gautų visas paslaugas, būtų sutelktas ir kvalifikuotas personalas, ir modernios technologijos. Taip pat būtų sutaupoma nemažai lėšų, mat būtų galima koncentruotai pirkti kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, maitinimo, skalbimo, sterilizavimo. Sumažėtų išlaidos ir pastatams išlaikyti.

"Veido" archyvas

Nėštumo metu naudokite natūralias skalbimo priemones

Šiais laikais buitinė chemija visai rimtai suėmusi mus į savo gniaužtus. Sunku jau ir įsivaizduoti šiuolaikinės šeimos gyvenimą be skalbimo miltelių, indų plovimo priemonių, valiklių. Nėštumas – puiki proga sustoti ir pamąstyti, ar visi tie chemikalai nepakenks besilaukiančiai mamytei ir mažyliui.

Sukelia alergiją

Hormoninio moters fono persitvarkymas nėštumo metu priverčia organus dirbti kitaip, pasikeičia ir imuninės sistemos darbas. Todėl nėštumo metu gali atsirasti reakcija į tas medžiagas, į kurias ankščiau ji nereagavo, o kartais paūmėja ir buvusios alerginės reakcijos. Nustatyta, kad net 35 proc. niekada alergija nesirgusių nėščiųjų sulaukia  alerginių reakcijų, o jeigu prieš nėštumą jau buvo kam nors jautri, tuomet alerginių reakcijų nėštumo metu pasitaiko net 80 proc. Nors alergija gali pasireikšti įvairiomis formomis, bet dažniausiai pažeidžiama oda (niežulys, šerpetojimas, bėrimas, paraudimas), įkvėpus kokių nors miltelių ar kitų chemikalų – gali atsirasti alerginė sloga, papuolus į akis – alerginis konjunktyvitas. Jeigu kvėpavimo takuose išsivysto stipri reakcija į chemikalus, gali atsirasti net bronchinės astmos simptomai.

Cheminės medžiagos paveikia ir vaikelį, ypač pavojingi yra pirmieji trys bei penktas–septintas nėštumo mėnesiai, kai vaisius itin jautriai reaguoja į alergenus. Todėl ar vaikas sirgs alergija, nemažai priklauso ir nuo būsimąją mamytę supančios aplinkos.

Kai skalbiame ir valome švariai

Kartais kuo švariau reiškia kuo “pikčiau”. Privalote išmokti skaityti etiketes ir atpažinti pikčiausius priešus.

• Chloro junginiai – patys žalingiausi, kurie patenka į organizmą per odą, kvėpavimo takus, akis ir gali pakenkti organizmo baltymų molekulėms, pažeisti odą, plaukus, sukelti įvairias alergines reakcijas, mažakraujystę (sumažina hemoglobino kiekį), susilpninti imunitetą, pažeisti nervų sistemą, kepenis, inkstus ar net padidinti galimybę susirgti onkologinėmis ligomis, sukelti genų mutacijas. Beje, jie perduodami per placentą ir motinos pieną. Tad drabužius verčiau skalbti tokiais milteliais, kuriuose chloras pakeistas vandenilio peroksidu. Šių pavojingų medžiagų nebus “Gulbės” ekologinį ženklą turinčiose skalbimo priemonėse.

• Baugūs trumpiniai NTA  ir EDTA (natrio tetraacetatas ir etilendiamintetraacetatas) kartais gali būti naudojami skalbimo priemonėse vietoj fosfatų ir yra už juos toksiškesni. EDTA suriša metalų jonus bei purvą, todėl palengvina plovimą. EDTA dirgina odą ir akių gleivinę, taigi gali sukelti įvairią sunkią alergiją. Jo nėra “Gėlės” ir “Gulbės” ekologinius ženklus turinčių skalbimo priemonių sudėtyje.

• Minkštiklių ir kvapų subtilybės. Būtina vengti chloroformo, benzilacetato, pentano, kurie naudojami audinių minkštikliuose kartu su kvapiosiomis medžiagomis. Šios medžiagos yra itin toksiškos ir, kai kuriais atvejais gali sukelti vėžį arba pažeisti plaučius, smegenis, nervų sistemą. Minkštikliai turi bjaurią savybę ilgai užsilikti audinyje, paskui nusėda ant odos, taigi gali dirginti odą, gleivines, ypač jei gausiai prakaituojama. Mažų jų dalelių gali pakliūti į kvėpavimo takus ir juos sudirginti – sukelti kosulį, čiaudulį ar net dusulį.

• Antibakterinis – ne visada gerai. Triklozanas – tai daugelio valymo ir higieninių priemonių sudedamoji dalis, kuri pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Tačiau bėda ta, kad ši priemonė užmuša visas bakterijas, tuo pačiu ir gerąsias, kurios naudingos organizmui. Naudojant šias priemones sutrikdoma bakterijų pusiausvyra ir gali atsirasti alerginės reakcijos.

• Rizikinga nešti į valyklą. Trichloretilenas ir perchloretilenas – labai toksiniai organiniai junginiai, su kuriais susiduria dažniausiai cheminių valyklų darbuotojai. Tačiau su cheminiu būdu išvalytais rūbais šios medžiagos gali patekti ir į namus. Todėl nėštumo metu nerekomenduojama naudotis cheminių valyklų paslaugomis.

• Purškalai – pavojingesni. Lakių organinių medžiagų gausu bet kokioje buitinėje chemijoje: oro gaivikliuose, purškiamosiose valymo priemonėse ir kt. Išpurkštos medžiagos laikosi aplinkoje tol, kol nesuyra. Pastebėta, kad daugiau purškiančių priemonių naudojančios nėščiosios dažniau skundžiasi galvos skausmais, jas labiau kamuoja depresinės nuotaikos. Ore pasklindančios medžiagos išplečia galvos kraujagysles ir gali iššaukti net migrenos priepuolį bei gali tapti viena iš priežasčių, išsekinančių centrinę nervų sistemą, kai nėščioji jaučiasi pavargusi ir dirgli. Lakiosios medžiagos gali sudirginti gleivines: akių – gali atsirasti konjunktyvitas, nosies – gresia alerginė sloga, kvėpavimo takų – gali kamuoti kosulys. Išeitis paprasta – bent laikinai atsisakykite purškalų.

Į kovą su vabzdžiais ir vabalais

Namuose dažnai nesijaučiame vieniši dėl nelegalių gyventojų – tarakonų, skruzdėlių, musių, kandžių ir net uodų. Į kovą su jais reikia pasitelkti insekticidus, kurie nėra nepavojingi žmogaus organizmui, ypač nėščiosios. Mat šios medžiagos gali pakenkti vaikeliui, paveikti jo skydliaukę, lytinius organus, besivystančią nervų sistemą. Todėl nėštumo metu šias priemones naudoti namuose draudžiama, o ir lauke naudoti nepatartina.

Patarimai būsimoms mamytėms

Dermatologai, alergologai ir akušeriai ginekologai vienu balsu teigia, kad nėštumo metu reikia itin smarkiai sumažinti buitinės chemijos naudojimą arba gerokai atidžiau skaityti etiketes, rinktis su kuo natūralesniais priedais. Jei be chemijos išsiversti neįmanoma, reikia imtis visų apsaugos priemonių, pvz., naudotis pirštinėmis.

• Plaunant indus su įvairiais plovikliais, būtina itin gerai perskalauti indus ir nusiplauti rankas, antraip ploviklio likučiai gali patekti į virškinimo sistemą. Geriausia – naudoti indaplovę.

• Skalbiant rankomis visuomet geriau naudoti vaikišką muilą ar jo pagrindu pagamintus miltelius.

• Renkantis valymo priemones, pirmenybę atiduokite geliams ir skysčiams, o ne milteliams ir purškikliams.

• Venkite kilimų ir baldų valiklių, ypač dėmių išėmiklių, pasižyminčių stipriu kvapu. Rinkitės tik ekologiškus su natūraliais priedais.

• Laikykite chemines priemones uždarytas, geriausiai pagalbinėse patalpose.

• Naudokite natūralias plovimo priemones. Išmėginkite rinkos naujieną – muilo riešutus. Tai – visiškai natūralus muilas, kuris auga Indijoje ir Kinijoje. Muilo riešutai yra džiovinti muilo medžio vaisiai, panašus į ličius, kuriuose yra stiprių valančių dalelių, vadinamų saponinais. Jie labai gerai išskalbia ir suminkština audinius be minkštiklių. Be to, jie saugūs jautriai odai ir buvo naudojami tradicinės ajurvedos ir kinų medicinos specialistų gydant odos ligas.

"Veido" archyvas

Jei stalčiuje neturite gydytojos diplomo, vaistukų vaikui geriau neišrašinėkite…

Susirgo mažylis! Nors nerimas jau išgyventas daug sykių, jis nemąžta ir verčia griebtis bet ko, kad tik padėtum ligoniukui. Na, ir nepakenkti būtų neprošal… Kai kurios mamų gydytojavimo saviveiklos klaidos labai paplitusios ir tapusios savotiškais mitais.

Vos peršalus gydyti nereikia?

Tai klaidingas teiginys. Mažylį reikia pradėti gydyti nedelsiant, tik pastebėjus pirmuosius peršalimo simptomus, nes tuomet turite galimybę ligą sustabdyti pačioje pradžioje ir neleisti jai įsibėgėti.

Įtarus peršalimą, naudinga pamirkyti kojytes karštoje vonelėje, kuri tonizuoja visą organizmą ir pagerina kraujotaką – nosiaryklės taip pat. Peršalusiam vaikui dažnai duokite gerti šiltų skysčių (pvz., lygiomis dalimis maišytos ramunėlių žiedų ir erškėtuogių arbatos). Būdingiausi peršalimo ligų simptomai – gerklės skausmas, kosulys, čiaudulys ir sloga, pakilusi temperatūra – pasireiškia tik antrą ar trečią ligos dieną. Tuomet gydymas šiek tiek keičiasi, nes reikia palengvinti pagrindinius peršalimo simptomus ir numušti temperatūrą.

Temperatūrą reikia tuoj pat mažinti?

Vis dar nemažai tėvų klysta manydami, kad ligai užkirs kelią, sugirdydami mažyliui temperatūrą mažinančių vaistų, jai vos viršijus 37 °C. Atminkite, kad pakilusi kūno temperatūra yra ne tik įspėjimas apie ligą, bet ir organizmo kova su jos sukėlėjais. Esant aukštesnei nei 37 °C temperatūrai, pradeda veikti organizmo gynyba, gaminasi interferonas, kuris stabdo virusų dauginimąsi ir plitimą organizme. Todėl kai temperatūra nesiekia 38 °C, temperatūrą mažinančių vaistų reiktų duoti tik tuomet, jei mažylis blogai jaučiasi. Tais atvejais, kai temperatūra pakyla iki 38,5 °C ir aukščiau, o mažylio rankos ir kojos šąla, būtina duoti karščiavimą mažinančių vaistų.

Pavems ir nustos?

Kam čia pas gydytoją tampyti? Netiesa. Vaikui pradėjus vemti, jį turi apžiūrėti gydytojas, nes vėmimo priežastys, ypač mažų vaikų, yra labai įvairios – kai kurios vėmimą sukeliančios ligos gali būti net pavojingos gyvybei. Ilgesnį laiką vemiant, vaikams sutrinka vandens ir elektrolitų (natrio, kalio, chloridų ir kt.) pusiausvyra organizme, dėl sutrikusios medžiagų apykaitos pradeda gamintis ketoninių medžiagų, tai skatina tolesnį vėmimą ir taip susidaro užburtas ratas. Ypač jautrūs tokiems procesams maži vaikai. Dėl vandens ir elektrolitų kiekio sumažėjimo organizme sutrinka smegenų veikla (vaikas gali prarasti sąmonę), krinta arterinis kraujospūdis, pakyla temperatūra, vaiko būklė gali pasidaryti labai sunki, jam reikalinga neatidėliotina medikų pagalba.

Antibiotikai padės išvengti komplikacijų?

Atminkite, kad antibiotikai veikia tik bakterijas, o ne virusus, kurie dažniausiai būna įvairių peršalimų ir kartais viduriavimo kaltininkai. Skirti antibiotikų, saugantis bakterinių komplikacijų, negalima. Šie vaistai komplikacijų nesustabdo. Jais galima gydyti tik tuomet, kai mažylis tikrai suserga bakterine infekcija. Tačiau kartais riba tarp virusinės infekcijos ir bakterinės komplikacijos labai neryški, todėl tėvams reikia atidžiai stebėti savo vaikučio būklę, o esant pasikeitimams nedelsiant konsultuotis su gydytoju. Tėveliams rekomenduojama atlikti kraujo ir kitus reikalingus tyrimus, todėl vaikui susirgus reikėtų vykti į gydymo įstaigą, o ne laukti gydytojo namie.

Skysčių daug nereikia?

Netiesa, jų reikia duoti gerti gausiai, nes skysčiai padeda iš organizmo išplauti ligai užpuolus susidariusius toksinus, todėl jie naudingi karščiuojančiam mažyliui. Jeigu organizmui trūks skysčių, bus labai sunku numušti temperatūrą, kartais prireikia net lašelinės. O vemiančiam ar viduriuojančiam vaikui jie padės išvengti sunkios būklės – dehidratacijos (skysčių netekimo). Mažiesiems ligoniukams rekomenduojama duoti skysčių, kuriuose yra pakankamai angliavandenių, todėl gėrimus reikia pasaldinti. Gėrime turi būti pakankamai mikroelementų (kalio, natrio, magnio), kurių netenkama smarkiai prakaituojant, viduriuojant ar vemiant.

Pakaks “švarių” homeopatinių vaistų?

Homeopatinius vaistus dažniau reikia skirti ligos pradžioje, kai ji tik prasideda ir simptomai nėra labai grėsmingi – tai peršalimo ligos, virškinimo ar nervų sistemos sutrikimai. Kartais tikrai pakanka homeopatinio gydymo (jeigu mama sutinka, nes homeopatija – didelio kruopštumo reikalaujantis gydymas, o ir efektas ne toks greitas). Tačiau dažniausiai kartu tenka pasitelkti ir tradicinės medicinos preparatus. Tėveliams reikėtų žinoti, kad vartojant homeopatinius preparatus liga gali paūmėti, tai yra normalu, taip pat nereikėtų tikėtis, kad po vienos ar dviejų dozių mažylis pasveiks. Gydymas homeopatiniais preparatais gali būti efektyvus tik tuomet, kai prieš pasirenkant vaistą ligoniuką apžiūri gydytojas. Įvertinęs mažylio būklę, jis sprendžia, ar ligai įveikti pakaks homeopatinių preparatų, ar reikia skirti tradicinių vaistų, o gal tikslinga skirti vienų ir kitų derinį.

Būtinai susirgs visa šeima?

Visai nebūtinai, jei laikysitės higienos! Sergančio mažylio indus, drabužius, rankšluosčius patartina laikyti atskirai nuo sveikų šeimos narių, o esant reikalui juos virinti ir dezinfekuoti. Slaugantysis mažylį turi dažnai plautis rankas su muilu, be to, patartina ir išsišnypšti nosį, o esant galimybei ir išplauti ją jūros vandeniu ar fiziologiniu druskos tirpalu: taip išplausite į kvėpavimo takus patekusius mikroorganizmus, kol jie dar nespėjo prisitvirtinti prie gleivinės ląstelių.

Varvančią mažylio nosytę valykite vienkartinėmis nosinaitėmis. Panaudotas vienkartines nosines reikia iškart išmesti ir nusiplauti rankas. Medžiaginės nosinės nėra geros, nes jose bakterijos gali daugintis, o papuolusios į nosį gali sukelti visokių komplikacijų.

Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, žmonijos tyko apie 40 tūkst. ligų. Jos nepaiso nei užmojų, nei pinigų, nei socialinės padėties. Neretai ligos sustabdo mus pačiame darbų įkarštyje. Ką suvokiame, atsidūrę ties pavojinga riba?

Į mūsų elektroninį paštą atkeliavo įdomi istorija apie restorano virėją, daugelį stebinusį pozityviu požiūriu į gyvenimą. Pasak jo, visada galime pasirinkti, kaip pradėti dieną – gerai ar blogai nusiteikus. Jis rinkdavosi pirmąjį variantą. Tokiu požiūriu jis vadovavosi ir kitose gyvenimo situacijose, ir net tada, kai po restorano apiplėšimo pateko į ligoninę išvarpytas kulkų: “Buvo dvi išeitys – gyventi ar mirti. Gydytojų akys sakė, kad esu lavonas. Kai seselė garsiai paklausė, kam esu alergiškas, sukaupęs visas jėgas ištariau: kulkoms. Gydytojai nusišypsojo. Paprašiau jų, kad mane operuotų kaip gyvą… Mano nusiteikimas ir jiems suteikė viltį”. Susirgę irgi turime pasirinkimą: kalbėti apie ligą ar slėpti ją, pasiduoti jai ar kovoti, keisti įpročius ir gyvenimo būdą ar gyventi taip, kaip anksčiau.

Išmoko kitaip gyventi

Apie tai, kad serga kraujo vėžiu, vilnietis verslininkas Vytautas Ratkevičius sužinojo prieš aštuonis mėnesius. Jis – veiklos žmogus. Informacinių technologijų specialistas, pačių įvairiausių projektų autorius, drauge su žmona Egle įgyvendinęs ir ekologiškų produktų turgaus idėją Užupyje. Šypteli sakydamas, kad kai to ėmėsi, pasąmonėje gal jau buvusi žinia apie ligą…

"Veido" archyvas

Verslininkas V.Ratkevičius: “Kai nežinai, kiek tau liko gyventi, imi daryti tai, kas patinka”

V.Ratkevičiaus sveikata pašlijo prieš porą metų. Tiesa, ligos diagnozė paaiškėjo ne iškart. Blogą savijautą medikai nurašydavo kepenų sutrikimui, apsinuodijimui. Išrašyti vaistai suteikdavo tik laikiną pagerėjimą. “Kai esi sveikas, apie daug ką nesusimąstai. Mėtai save į dešinę ir į kairę. Apie save negalvojau: reikia, privalau, turiu padaryti. Baigęs vieną darbą, imdavausi kito. Įdomu ar neįdomu, patinka ar nepatinka. Nuolat kovojau, jaučiau įtampą. Vis atrodė, kad turiu įrodyti tą ir aną… Tik kai susergi, požiūris į daug ką smarkiai pasikeičia. Tada suvoki, jog gyvenimas labai greitai gali pasibaigti. Kai nežinai, kiek tau liko, imi daryti tai, kas patinka”, – dėsto V.Ratkevičius.

Liga pakeitė jo požiūrį net į sunkumus. Pasak jo, viskas priklauso nuo to, su kuo juos lyginsi. “Kai po ilgai trukusių ligos paieškų nusprendžiau Santariškėse išsitirti, kuo sergu, po patikrinimo buvo pasakyta, kad tas skausmas, galimas dalykas, mane kankina dėl tulžies pūslės veiklos sutrikimo. Važiuodamas namo buvau nepatenkintas, kad tai sukėlė tiek rūpesčių, – pasakoja jis. – O kai kitą dieną gydytojas pranešė, jog sergu onkologine liga, suvokiau, kad tai buvo tik maža bėda”.

Nuo mirties dietos iki džiaugsmo terapijos

Prieš keturis mėnesius mūsų pašnekovas perėjo chemoterapijos kursą. Du mėnesius jį atidėliojo – bandė ieškoti kitų gydymosi būdų. Buvo pasirengęs laikytis net vadinamosios mirties dietos, bet, pakalbėjus su jos propaguotoja, ši jam šios dietos nerekomendavo. Per tą laiką garuote išgaravo dešimtys kilogramų. “Viduje ilgai blaškiausi: eiti, neiti. Bet kai skausmas tapo nepakeliamas, kai vaistais nebegalėjau jo nuslopinti, kai visiškai negalėjau valgyti, ryžausi. Po chemoterapijos išties pasijutau geriau”, – pasidžiaugia jis.

Gulėdamas ligoninėje Vytautas įsitikino, kad sergant ta pačia liga, tų pačių vaistų poveikis kiekvienam gali būti skirtingas. “Kad pasveiktum fiziškai, būtina medikų pagalba, bet kartu būtina ir dvasinė jėga. Jos žmogus turi ieškoti savyje”, – neabejoja Vytautas. Kas svarbu? Geros emocijos. Tuo įsitikino jis pats. Prisiminė, kaip smagu būdavo vaikystėje važiuoti prie upelio ir skanauti saldų jo vandenį. Sako, kad nuvažiavęs ten dar kartą išgyveno tą pačią vaikiškos palaimos būseną – ir tris dienas jautėsi sveikas.

V.Ratkevičiaus neabejoja, kad kiekvienas žmogus savyje turi galių, kurios padeda kovoti su liga. Svarbiausia, jo manymu, nepasiduoti: “Teko sutikti vyrą, kuriam per avariją buvo nutrauktos kojos. Visas jo kūnas buvo paralyžiuotas. Paralyžius aplenkė tik akis. Buvo pradėti leisti skausmą malšinantys ir raminamieji vaistai. Pajutęs, kad nuo jų deformuojasi siela ir asmenybė, šių vaistų jis atsisakė. Skausmą priėmė kaip įrodymą, kad dar yra gyvas. Tai privertė organizmą sutelkti visas jėgas. Ilgainiui paralyžius praėjo”.

Verslininkas įsitikinęs, kad niekas gyvenime nevyksta šiaip sau. Liga sustabdo, priverčia prisiminti save, pažiūrėti, ar eini teisinga kryptimi, galbūt netgi padeda išvengti klaidų, kurias būtum padaręs sveikas, ji padeda ir kitu žvilgsniu pažvelgti į savo gyvenimą. Kartu skatina branginti turimą laiką ir prasmingai gyventi.

Geriausias vaistas – meilė

Kitas mūsų pašnekovas, septyniasdešimties sulaukęs žinomas aktorius Antanas Šurna, kurį į ligos patalą beveik prieš porą metų buvo paguldęs infarktas, vėl įnikęs į darbą – šią vasarą jis filmuojasi net trijuose filmuose. Tausoti savęs nelinkęs. Pašmaikštauja, kad filme “Tadas Blinda” po daugelio metų vėl teko sėsti į balną: “Kojos gal kiek ir drebėjo, bet sėdėjau tvirtai”. Vėl filmuojasi ir seriale “Giminės”. Norėdamas padėti gabiems studentams, jis sutiko filmuotis ir viename serialų. Tad rūpintis sveikata nėra kada. “Tokiu krūviu dar niekada nesu dirbęs. Atrodo, kad iki rudens turiu labai daug padaryti. O paskui tegul bus, kaip būna…” – sako šmaikščiai pridurdamas, kad ilsėtis negalįs, nes dalį užtarnautos jo pensijos nacionalizavęs Andrius Kubilius. Tiesa, optimizmu aktorius nedega. Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, jį erzina kaip gyvas nervas.

"Veido" archyvas

“Iki rudens turiu labai daug padaryti. O paskui bus, kaip būna…” – sako Antanas Šurma

Tik paklaustas, kas padėjo pasveikti po infarkto, pralinksmėja. Tiesiai šviesiai išguldo, jog ant kojų jį pastatė netikėtai aplankiusi meilė. Abromiškių reabilitacijos ligoninėje jis sutiko gydytoją, kuri širdžiai vėl sugrąžino gyvenimo džiaugsmą, – su devyniolika metų jaunesne Birute ryžosi ir trečiajai santuokai. Pasak jo, meilės jausmas – kaip geriausi vaistai.

Aktorius tikina, kad sunkiai sergant svarbiausia neprasti vilties ir tikėjimo. “Kiekvienam reikia surasti savo Dievą. Vienam tai gali būti meilė, kitam darbas, dar kitam – pinigai. Reikia to, kas paskatintų kabintis į gyvenimą”, – tvirtina jis. Pasak aktoriaus, kaip iš septynių natų kompozitoriai sukuria vis kitokį kūrinį, taip žmonės kuria savo gyvenimą. Liga gali supykdyti su visu pasauliu, paskatinti užsisklęsti tarp keturių sienų, bet ji gali ir sutaikyti, suteikti kūrybinių galių bei suartinti su kitais. Viskas priklauso nuo to, ką pasirinksime.

Liga dovanojo laisvę

Prieš keletą metų odos vėžio diagnozė gerokai sudrumstė ir verslininkės Rasos Martens gyvenimą. “Mirties dvelksmas buvo kaip paukščio sparno prisilietimas. Tai buvo signalas sustoti ir pagalvoti, kas mano gyvenime ne taip, – prisipažįsta moteris. – Juk dažniausiai tik susirgę suvokiame, kaip viskas trapu ir kaip kvaila manyti, kad valdai savo gyvenimą. Liga mane išmokė šypsotis ir vertinti kiekvieną minutę. Paaiškėjo, kad svarbu ne tik darbas, kuriam skyriau daugiausiai laiko. Suvokiau, kad viską, apie ką svajoji, reikia daryti ne kada nors, o dabar”.

"Veido" archyvas

Verslininkė Rasa Martens: “Liga man padovanojo laisvę. Išmokau sakyti, ką jaučiu, ką galvoju”

Laiku pradėtas gydymas jaunai moteriai padėjo pasveikti. Ji vėl įniko į darbą. “Ar dirbu mažiau nei anksčiau? Dirbu tiek pat ir gal dar daugiau, – neslepia verslininkė. – Bet viduje esu nurimusi. Nors versle netrūksta sudėtingų situacijų, nemigos, galvosūkių, bet dabar žinau, kada turiu pasakyti sau: “Sustok, palauk”. Dabar vasara – viešbučiui pats aktyviausias sezonas, bet šiais metais būtinai važiuosiu atostogauti į Papę. Anksčiau to sau neleisdavau. Dabar jau neprisirišu nei prie terminų, nei prie planų. Netgi galiu teigti, kad liga man padovanojo laisvę. Išmokau sakyti, ką jaučiu, ką galvoju. Turiu daug idėjų. Planuoju kurti priklausomybę nuo alkoholio turinčių žmonių kliniką. Kas manyje pasikeitė? Randu daugiau laiko sau. Nes žinau, kad blogai jausdamasi negalėsiu padėti kitiems”.

Užklupus ligai ji įsitikino, kokia yra svarbi artimiausiems žmonėms. Moteris prisipažįsta dabar daug dažniau sakanti gerus žodžius kitiems. Tiesa, ją iki šiol stebina, kodėl žmonės, susirgę onkologine liga, vis dar vengia kalbėti, ką jiems tenka išgyventi. O kad jaustųsi rami, ji kas tris mėnesius tikrinasi sveikatą. “Gerai žinau, kad laiku nustatyta liga suteikia šansą gyventi. Todėl daug kam primenu, kad mūsų pareiga – laiku kreiptis į medikus”, – tikina pašnekovė.

Priminsime, kad Lietuvoje šiuo metu vėžiu sega 70 tūkst. žmonių. Dar tūkstančiai – kitomis sunkiomis ligomis. Ligos daugumos jų gyvenimą pakeičia, bet papasakotos istorijos rodo, kaip pasiekti, kad jos nesugriautų gyvenimo.

Neįdomus darbas – kelias į ligą

Darbas turi teikti žmogui ne tik naudą, bet ir pasitenkinimą. Jeigu darbe nuolat jaučiama įtampa, apatija, ilgainiui tai atsiliepia sveikatai. Kaip rodo Izraelio ir Didžiosios Britanijos medikų atlikti tyrimai, žmogus, dirbdamas neįdomų darbą, turi daugiau šansų susirgti cukriniu diabetu, nervų ligomis, jį dažniau ištinka širdies infarktas, susilpnėja imuninė sistema.

Padedi kitiems – padedi sau

Harvardo universiteto mokslininkai atliko net keletą tyrimų ir nustatė, kad žmonės, dalyvaujantys savanoriškose misijose, gyvena ilgiau ir serga rečiau nei jų bendraamžiai. Nustatyta, kad teikiant pagalbą nuslopsta nerimas, apima džiaugsmas ir sumažėja depresija.

Praėjo pusė metų, kai Seime ypatingos skubos tvarka buvo priimtas nutarimas, kuriuo siūlyta Vyriausybei neatidėlioti Nacionalinio vėžio instituto steigimo. Kodėl jo iki šiol nėra?

Pernai gruodžio 15 d. Seime nė vienas politikas nedrįso balsuoti prieš nutarimą dėl Nacionalinio vėžio instituto. Tiesa, 11 tada susilaikė, bet 76 buvo už (kur tuo metu buvo dar apie pusšimtis išrinktųjų, neaišku). To posėdžio išvakarėse Seimo pirmininkė Irena Degutienė surengė pasitarimą, kuriame pripažino, kad onkologija Lietuvoje sunaikinta: rajonų onkologų nėra, specializuotos onkologijos ligoninės prijungtos prie kitų, vėžiu sergančius žmones tenka prižiūrėti šeimos gydytojams. Tokie sveikatos apsaugos reformos padariniai. O švietimo ir mokslo reforma taikėsi iš vienintelės specializuotos įstaigos – Vilniaus universiteto Onkologijos instituto atimti jo klinikinę dalį. Tačiau ir Seimo pirmininkės, ir parlamento narių daugumos nuomone, būtent šis institutas turėtų tapti Nacionaliniu vėžio institutu, kuris kurtų visą onkologijos strategiją, sujungdamas ir mokslą, ir gydymą. Taip, kaip yra JAV, Japonijoje ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

“Onkologijos institutai ar moksliniai centrai jau keli dešimtmečiai sėkmingai funkcionuoja daugumoje Europos šalių. Nė vienas jų nebuvo uždarytas. Kai kurie pavadinti nacionaliniais todėl, kad jie vykdo bendras vėžio kontrolės funkcijas šalyje”, – tokius duomenis pateikė profesorė Laima Griciūtė. Bet Lietuvoje tokio instituto steigimas pateko į biurokratijos, ambicijų ir kovos dėl finansavimo pinkles.

Po 18 tūkst. naujų ligonių kasmet

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius, savo iniciatyva metų pradžioje atlikęs tyrimą dėl onkologinių ligų gydymo sunkumų, išvadas pateikė tuomečiam sveikatos apsaugos ministrui Algiui Čaplikui. Šiame tyrime paskelbta statistika, kad kasdien beveik 50 žmonių Lietuvoje išgirsta vėžio diagnozę, o kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų šios ligos aukų, taip pat liko neišgirsta, nors buvo gana dažnai linksniuojama įvairiuose pranešimuose.

Tačiau ji jau paseno. Naujausiais Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, onkologinė padėtis šalyje yra dar blogesnė, nei manyta anksčiau. Tikslinant sergamumo duomenis paaiškėjo, kad naujų ligonių per metus šalyje nustatoma beveik 18 tūkst.

Vėliau pratęsęs tyrimą R.Valentukevičius naują pažymą adresavo jau naujam ministrui – Raimondui Šukiui. Joje rašoma, kad beveik 20 proc. šalies gyventojų mirtingumo priežastis yra vėžys. Nors ligonių daugėja, Onkologijos instituto finansavimas mažėja. Kaip Seimo kontrolierių informavo jo direktorius prof. Konstantinas Povilas Valuckas, nuo šių metų finansavimas sumažintas 19 proc., o instituto išlaidos dėl pakeltų mokesčių didėja. Be to, teritorinės ligonių kasos jau nekompensuoja išlaidų už kraują ir jo komponentus.

Dėl šių finansinių sunkumų žmonėms, norintiems patekti pas specialistus, eilėse tenka laukti nuo 14 iki 74 dienų. O instituto klinikoje, jo tarybos sprendimu, nuo gegužės 3 d. stacionarių lovų skaičius sumažintas šimtu, kai kurie skyriai sujungti.

Tuo pat metu kitose ligoninėse imta steigti naujus onkologinius skyrius, chaotiškai mėginant atkurti tai, kas buvo sugriauta. Chemoterapines paslaugas pradėjo teikti Santariškių klinikos. Seimo kontrolieriaus nuomone, lėšos skiriamos naujai infrastruktūrai kurti, o turimos pajėgos naudojamos nepakankamai. Neramu, kad vėžiu sergančius ligonius imasi gydyti medikai, neturintys onkologo chematerapeuto arba onkologo radioterapeuto licencijų, nors už jų paslaugas ligonių kasos moka taip, tarsi jie būtų onkologai.

Onkologijos institutas, gelbėdamasis nuo reorganizavimo, po kurio mokslas ir praktika turėjo būti atskirti, kaip to pareikalavo Sveikatos apsaugos ministerija, ryžosi netikėtam žingsniui. Instituto taryba padavė į teismą direktorių K.P.Valucką, kuris, kaip biudžetinės įstaigos administracijos vadovas, turėjo paklusti ministerijos nurodymui. Bent kol vyks teismo procesas, reorganizavimas bus sustabdytas. Sveikatos apsaugos ministerija šiame procese – trečioji šalis.

Ant šeimos gydytojo pečių

Klausimą dėl Nacionalinio vėžio instituto stabdo ir amžina konkurencija tarp Vilniaus ir Kauno. Kauniečiai nelinkę pritarti, kad institutas, kuris vadovautų visai onkologijos politikai, būtų sostinėje. O Vilniuje tarp savęs jau ne vienus metus konkuruoja Santariškių klinikos ir Onkologijos institutas.

Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, kaunietė, onkoginekologinio sektoriaus įkūrėja Kauno medicinos universiteto klinikose, yra iš tų, kurie sako, kad vėžio centras turi būti.

“Man visai nesvarbu – Vilniuje ar Kaune. Dėl tos konkurencijos nesistebėkite, ji vyksta visose srityse – ir tarp kardiologų, ir tarp chirurgų, ir tarp transplantologų. Tik žinau, kad Kaune nėra tiek visko, kiek dabar yra Onkologijos institute – jis turi gerą aparatūrą, operacinės suremontuotos, viskas šiuolaikiška. Kodėl reikia ardyti tai, kas buvo gerai? Niekaip negaliu suprasti, kaip galima medicinos praktiką atskirti nuo mokslo. Juk negalima onkologinių ligonių operuoti bendro profilio chirurginiame skyriuje: paprastas chirurgas niekada nepadarys operacijos radikaliai, tai sudėtinga. Ir pooperacinį stebėjimą atidavėme šeimos gydytojui, kuris tam neparengtas. Pasakykite, ko šiandien dar neužkrovėme šeimos gydytojui?”

Onkologijos instituto vadovas K.P.Valuckas atrodo jau pavargęs visoms valdžios instancijoms aiškinti apie sudėtingą padėtį: “Ne Kaunui ir ne Vilniui tas institutas reikalingas, o Lietuvai. Sergamumas vėžiu iš tiesų labai didelis, bet problemos sprendimas – nė iš vietos”.

Pasmerkti laukti

Kol Seimas su Vyriausybe neranda bendros kalbos dėl Nacionalinio vėžio instituto, ligoniai pasmerkti laukti pagalbos vis ilgėjančiose eilėse. Seimo kontrolierius R.Valentukevičius pasakojo apie moters iš Akmenės skambutį. Ji vietos ligoninės buvo siunčiama pas onkologus į sostinę, bet atvykusi į Vilnių sužinojo, kad su specialistais neteks net pasikalbėti – turės atvažiuoti po trijų mėnesių. Ką jaučia žmogus, einantis iš registratūros po tokio nuosprendžio? Galbūt kitą kartą jau nereikės važiuoti į tolimą kelionę, nes nežinia, kokiu spartumu tavo kūne dauginasi vėžio ląstelės…

R.Valentukevičiui susidarė įspūdis, kad Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai nesupranta, kas vyksta: “Jie tarsi sutinka, kad Nacionaliniame vėžio institute mokslas ir praktika turėtų būti kartu, tai aksioma, bet po to vėl pasigirsta siūlymas, esą praktika turėtų būti Santariškių klinikose, o mokslas likti Onkologijos institute. Tada pradeda aiškinti, kad institutas turėtų būti pavaldus Švietimo ir mokslo, o klinika – Sveikatos apsaugos ministerijai. Tai nustatykite tą pavaldumą kaip visame pasaulyje. Įstatymus galima pataisyti per kelias dienas, tik atsigręžkite į pacientą kaip į žmogų”.

O išsigandęs pacientas nebežino, ką jam daryti, kai artėdamas prie operacinės sužino naujieną, kad dėl sunkmečio visiems vėžiu sergantiems ligoniams neužteks veiksmingų, bet labai brangių vaistų. Tada jis renkasi žeminantį, bet išmėgintą metodą. Vilnietė papasakojo budėjusi prie sesers, kuriai buvo išoperuotas auglys. Pirmas klausimas, kurį ji išgirdo iš sąmonę atgavusios ligonės, buvo toks: “Ar davei pinigų?”

Įstatymų labirinte

Neseniai diskusiją apie Nacionalinio vėžio instituto ateitį surengė Seimo opozicinės frakcijos. 40 Seimo narių pasirašė prašymą Seimo valdybai kreiptis į Vyriausybę, kad ši paaiškintų, kodėl pusę metų ignoruojama Seimo valia. Tačiau prašymą inicijavęs Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys veltui tikisi, kad taip bus išjudinti vandenys.

Diskusijoje dalyvavęs naujas sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis “Veidui” tvirtino, kad judinti šį įstrigusį klausimą būtų reikėję iki balandžio 1-osios, kol neįsigaliojo nauja Biudžetinių įstaigų įstatymo redakcija, neleidžianti biudžetinės įstaigos reorganizuoti į viešąją. O būtent tokia įstaiga būtų turėjęs tapti institutas, kuris šiuo metu finansuojamas ir iš biudžeto, kaip mokslo įstaiga, ir iš ligonių kasų, kaip gydymo įstaiga.

“Pavadinkime institutą nors transatlantiniu, bet dabar jau nieko nepakeis net teismo sprendimas, kad ir koks jis būtų, – sakė viceministras. – Bet kuriuo atveju ankstesnio sprendimo reorganizuoti institutą net neįmanoma įgyvendinti. Norint įsteigti viešąją įstaigą, jį pirmiausia reikėtų likviduoti. Nebent Seimas specialiai šiam institutui priimtų atskirą įstatymą.“

Po liepos 1-osios, kai pasibaigs apskričių reforma, visų Santariškėse dirbančių medikų laukia nepaprastas metas, nes tada Sveikatos apsaugos ministerija užsimojusi iš visų čia esančių gydymo įstaigų pradėti formuoti vieną kompleksą. Į jį neišvengiamai turėtų patekti ir Onkologijos institutas.

"Veido" archyvas

Nors puodukas ir dailus, bet ant jo geriau neužsibūti

Taip gali nutikti ne tik tada, kai vaikutis paslapčia pilvą prikemša neplautų uogų ar įritina ten cepeliną su riebiais spirgučiais. Kur kas blogiau, kai užpuola virusai, tokie kaip rotas ar noras: viduriavimas tampa kur kas gausesnis, o savijauta – prastesnė.

Staiga prasidėjęs viduriavimas – ne kas kita, o dar viena organizmo gynybinė reakcija. Kaip kosėdami bandome pašalinti visokį blogį iš gerklės, taip viduriuodami bandome išlaisvinti žarnyną nuo kenksmingų medžiagų. Viduriuojantis mažylis kelis kartus per dieną tuštinasi skystai, išmatos kartais būna gleivėtos, žalios, rūgštaus kvapo.

Vaikutį neretai dar kamuoja spazminio pobūdžio pilvo skausmas, pykinimas ar net vėmimas. Viduriavimo priežastys gali būti pačios įvairiausios. Tačiau nesvarbu, ar pilvukas supyko dėl netinkamo maisto, ar dėl virusų atakų – mažąjį ligoniuką reikia kažkaip gelbėti. Taigi koks mūsų veiksmų planas?

Girdykite daug skysčių

Nes mažieji viduriuodami jų netenka, o kartu su jais – ir būtinųjų druskų (kalio ir natrio) bei kitų mineralinių medžiagų. Žinokite, kad mažyliai skysčių netenka greičiau nei suaugę, ir jiems tai kur kas pavojingiau. Dehidratacijos požymiai – sumažėjęs šlapimo, seilių, ašarų kiekis, odos elastingumas (suėmus odą į raukšlę, atrodo lyg seno žmogaus oda), organizme atsiranda acetono, galimas ir karščiavimas. Galiausiai ima trikti medžiagų apykaita, organizmo apsivalymas nuo medžiagų apykaitos produktų ir toksinų, trinka širdies, inkstų veikla, vystosi centrinės nervų sistemos pažeidimas: iš pradžių vaikas tampa vangus, mieguistas, o būklei blogėjant gresia ir koma.

Su geriamais skysčiais vaikai turi gauti vandens, elektrolitų ir būtinai gliukozės, nes įrodyta, kad dėl atsiradusio gliukozės trūkumo sutrinka ir elektrolitų pasisavinimas. Prarastiems skysčiams atkurti skiriama specialių oralinės rehidracijos tirpalų (“Basica” arbata, “Rehydron”). Tokio tirpalo galima pasigaminti ir namie – paimkite arbatinį šaukštelį druskos, pusę šaukštelio sodos, valgomąjį šaukštą cukraus ir 1,5 g kalio chlorido (bet galima apsieiti ir be jo).

Viską ištirpinkite litre virinto vandens. Tokiu ar pirktiniu tirpalu (arba negazuotu mineraliniu vandeniu) mažylį girdykite labai dažnai. Dažnai – tai kas 5–10 min. po 15–30 ml. Jei vaikas viduriuodamas skysčių netenka ne itin daug, galite jį pagirdyti paprasčiausiu ryžių ir morkų arba razinų nuoviru, silpna arbata.

Duokite gerųjų mikroorganizmų

Nes infekcinis viduriavimas dažnai reiškia, kad žarnyne įsigalėjo blogųjų mikroorganizmų valdžia. Logiška, kad į kovą reikia paleisti geruosius. Tai padaryti galima girdant preparatų su probiotikais. Jie atkuria normalią žarnyno mikroflorą ir taip ne tik mažina viduriavimo trukmę bei tuštinimosi dažnumą, bet ir apsaugo nuo galimų viduriavimo komplikacijų. Beje, kai viduriuojama dėl to, kad vartojama antibiotikų -  kurie it šluota šluoja lauk visas bakterijas, nesirinkdami, geros jos ar ne – tuomet, suprantama, mažyliui nėra prasmės duoti bakterinių preparatų, kurie mažai arba visai neatsparūs antibiotikams. Antibiotikų visai nebijo preparatai, kuriuose yra nepatogeninių mieliagrybių Saccharomyces boulardii (pvz., vaistas „Enterol“). Jie taip pat tinka ir visų kitų rūšių viduriavimams gydyti – tiek virusinės ar bakterinės kilmės. Gydymo kursas – viena dvi savaitės, o viduriavimui užsitęsus  galima vartoti ir kelis mėnesius.

Sugirdykite absorbentų

Nes jie (pvz., angliukai ir diosmektitas) “suriša” toksines medžiagas, padeda joms pasišalinti iš organizmo ir mažina viduriavimo trukmę. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad jie negydo ligos priežasties.

Neduokite viduriavimą slopinančių vaistų

Nes jie sutrikdo žarnyno apsivalymą ir toksinių medžiagų pašalinimą iš žarnyno. “Mažylis” daug rašė apie tai, kodėl nereikia slopinti kosulio – kad iškosėtume iš savęs visą blogį. Tas pats galioja kalbant ir apie kitą galą… Slopinti reikia tik tuomet, kai su išmatomis netenkama labai daug skysčių. Vaikams duoti cheminių viduriavimą stabdančių vaistų griežtai draudžiama dėl galimos žarnyno parezės (judesių sustabdymo).

Venkite šalto maisto ir gėrimų

Nes šaltis suaktyvina žarnų judesius ir viduriavimas padažnėja.

Duokite tik nesaldaus ir neriebaus maisto

Nes jis lengvai virškinamas. Vaikas gauna reikalingų angliavandenių, kurie padeda neutralizuoti acetoną, taip pat neeikvoja pernelyg daug energijos virškinimui, kurios ir taip stinga. Lengvam maistui virškinti reikia mažiau virškinimo fermentų, o viduriuojančio vaiko žarnyno gleivinė (kuri juos gamina) pažeista, todėl ima rastis santykinis jų trūkumas. Puikiai tiks ryžių ar bulvių košė, trintos sriubos, džiūvėsėliai, kukurūzų lazdelės, makaronai be pieno.

Neduokite šviežių vaisių ir daržovių

Nes juose esanti fruktozė ir sorbitas gali paūminti viduriavimą ir provokuoti pilvo pūtimą, sukelti koliką. Taip pat neduokite medaus (jis laisvina vidurius, gali sukelti pūtimą), saldainių (galima saikingai duoti karamelės su natūralia gliukoze, nes organizmui jos reikia, bet neduoti šokoladinių ar neaiškios kilmės saldainių), konditerijos gaminių (jie per riebūs).

Ribokite šviežio pieno produktų vartojimą

Nes juose daug laktozės. Pieną vertėtų pakeisti rūgščiais pieno produktais (kefyru ar jogurtu, kurie turi ir naudingų bakterijų). Juose laktozės kiekis daug mažesnis nei šviežiame piene, nes rūgimo bakterijos, vykstant rūgimo procesui, suardo dalį laktozės. Varškėje per daug baltymų.

Pakeiskite pieno mišinį

Nes įprasti mišiniai su laktoze gali būti viduriavimo priežastis. Mat dalis vaikų dėl žarnyno gleivinės pažeidimo netoleruoja laktozės. Tokiu atveju geriau rinktis mišinį be laktozės, tokį, kuriame mažesnis jos kiekis,  arba sojų mišinį. Net ir išnykus ligos simptomams naujuoju mišiniu patartina maitinti dar keletą dienų.

Nebeduokite jokių naujų produktų

Nes kūdikiui, prieš tai valgiusiam tik mamos pieną, bet koks naujas, neįprastas, alergizuojantis, per riebus maistas taip pat gali sukelti viduriavimą. Kelias dienas patariama nebeduoti naujų produktų ir grįžti vien prie žindymo.

Skrupulingai laikykitės higienos

Nes per nešvarias rankas ar jomis paliestus daiktus virusai gali pasiekti kitas aukas (ypač prastai pagarsėję rotavirusas ar noravirusas). Veiksmingiau nei muilas neužsikrėsti ar neužkrėsti kitų padeda rankų dezinfekavimas alkoholio turinčiomis priemonėmis. Nustatyta, kad ant įvairių daiktų ligą sukeliantis virusas gyvybingas nuo 10 iki 30 dienų.

Beje, užkratas gali plisti ir per dulkes, todėl valykite namus chloro turinčiais preparatais, nes kitoms dezinfekuojamosioms medžiagoms virusai yra atsparūs.

Vykite į ligoninę

Nes jei mažylis atkakliai atsisako gerti, o per keturias šešias valandas viduriavimas nesiliovė, vadinasi, jis galėjo netekti labai daug skysčių. Ligoninėje skysčiai lašinami į veną.

Jau šį rugpjūtį, atėję į poliklinikas pasitikrinti sveikatos prieš mokslo metų pradžią, vaikai neberas nuo kūdikystės juos gydžiusių vaikų gydytojų. Mat kai kurios poliklinikos atsisako vaikų pediatrų ir juos keičia šeimos gydytojais. Kaip paaiškėjo, poliklinikų vadovai pirmiausia atsisako pensinio amžiaus vaikų gydytojų, o likusius verčia arba pasididinti aptarnaujamų mažųjų pacientų skaičių iki tūkstančio, arba persikvalifikuoti į šeimos gydytojus.

Mat poliklinikoms neapsimoka išlaikyti pediatrų – Valstybinė ligonių kasa poliklinikoms už pediatrų paslaugas moka mažesnius paslaugų įkainius nei šeimos gydytojams, atliekantiems tą patį darbą. Todėl daugelis pragmatiškųjų poliklinikų vadovų galvoja tik apie vieną – kiek poliklinika uždirbs, išvaikiusi pediatrus. Jiems visai nesvarbūs nei mažųjų pacientų interesai, nei tėvų nuomonė apie šias permainas.

Ši reforma jau prasidėjo sostinės Antakalnio ir kitose poliklinikose. Paprašyti įvertinti šias permainas, poliklinikų vadovai įrodinėjo, kad jie tik vykdytojai, iniciatorė – Sveikatos apsaugos ministerija. Be to, dauguma direktorių pabrėžė, kad dabar finansavimas poliklinikoms toks menkas, kad taupyti tenka kiekvieną litą.

Pasak VU Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vadovo profesoriaus Algimanto Raugalės, naujoji sistema yra absurdas ir nesąmonė: “Mano žiniomis, tėvai šia pertvarka pasibaisėję ir jie yra teisūs. Argi jūs sutiktumėte, kad elektros gedimą jums taisytų santechnikas? Juk kalbant apie vaikų gydymą dabar taip ir bus. Jei vaikus gydys šeimos gydytojai, perkvalifikuoti iš pediatrų, tai dar viskas gerai, bet jei gydys šeimos gydytojai, perkvalifikuoti iš terapeutų, turėsime bėdų”. Be to, jau dabar aišku, kad vaikams ir jų tėvams poliklinikose teks laukti kur kas ilgesnėse eilėse, nei buvo prieš metus ar dvejus. Bet niekam tai nerūpi.

Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa už vieną vaiką, tarkime, iki metukų, šeimos gydytojui skiria 308 Lt per metus, o pediatrui šią sumą tenka dalytis su chirurgu.

Kaip “Veidui” sakė Kauno medicinos universiteto docentė Jolanta Kudzytė, Kauno medicinos universitetas ir VU Medicinos fakultetas per metus parengia per 20 pediatrų, tačiau Lietuvoje jie neranda darbo. Tad dauguma jų tiesiog emigruoja ir sėkmingai gydo vaikus užsienyje (Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kitur).

Priminsime, kad vieno gydytojo parengimas Lietuvos universitete kainuoja keliasdešimt tūkstančių, o kai kurių – ir per 100 tūkst. Lt.

"Veido" archyvas

• Vaikai nuo uodų sugėlimo gali karščiuoti. Su uodų seilėmis patekusios medžiagos yra nuodingos ir sukelia alergines odos reakcijas – paburkimą, paraudimą, stiprų niežulį. Kraujasiurbiai vabzdžiai įgėlimo vietoje suleidžia medžiagų, padedančių lengviau siurbti kraują. Jos plečia kraujagysles ir mažina kraujo krešumą. Jei sugelia daugybė uodų, oda stipriai paburksta, ją ima niežėti, vaikai gali net karščiuoti.

• Kodėl stipriai niežti? Į vabzdžių sekretą ir nuodus žmogaus imuninė sistema reaguoja nevienodai. Medžiagos, kurias siurbikai išskiria, kad lengviau galėtų siurbti kraują, prasiskverbia į šalia įgėlimo vietos esančius audinius ir šie paburksta. Už niežulį atsakingos tam tikros (histamininės) medžiagos, kurias išskiria imuninė sistema, taip kovodama su svetimomis medžiagomis. Kasantis histamininių medžiagų išsiskiria dar daugiau – ir niežti dar labiau.

• Kokie kvapai vilioja uodus? Jiems patinka šampūno, skalbimo miltelių aromatai, tad prieš eidami į gamtą nesiprauskite kvapiu muilu, nesivalykite rankų kvapiomis servetėlėmis. Vasarą net drabužiams skalbti geriau rinkitės bekvapes skalbimo priemones. Įsiminkite, kad siurbikai mėgsta prakaito kvapą. Jį maskuoti galite spiritiniu gvazdikėlių antpilu arba aliejumi. Labai gerai padeda citrinų sultys. Jomis įtrinkite atviras kūno vietas.

• Būkite atidūs pirkdami uodus atbaidančias priemones. Tėvai, auginantys kūdikius, turi būti ypač atidūs skaitydami priemonių nuo uodų etiketes. Dažniausiai jose nurodoma, kad gaminys skirtas vaikams nuo 2–3 metų. Neskubėkite jomis tepti ar purkšti mažųjų, nors vaistinėse gali tikinti, kad perspėdami taip nedaryti gamintojai nori tik apsidrausti, o iš tikrųjų priemonė kūdikiui nepakenks. Cheminiai preparatai (tiksliau, didelė jų koncentracija) jiems gali sukelti labai rimtų sveikatos sutrikimų. Kūdikis gali apsinuodyti net išpurškus vežimėlį.

Nuo uodų mažylius saugokite tinkleliu arba kvapiaisiais augalais. Ypač efektyvus gvazdikėlių antpilas, aliejus. Taip pat tinka pipirmėtės, citrinos, raudonėliai, pelynai, riešutmedžio lapai. Šiuos augalus patrinkite tarp rankų arba užplikykite verdančiu vandeniu ir patepkite mažylio odą, drabužius – tik prieš tai įsitikinkite, ar jis nėra šiam augalui alergiškas.

• Jei uodai sugėlė. Uodų sugeltas vietas pirmiausia nuplaukite švariu vėsiu vandeniu su muilu ir švelniai nusausinkite. Tada ant skaudamų vietų uždėkite šaltą kompresą, vėliau patepkite kremu. Sugeltas vaikas labai sunkiai atsispiria pagundai pasikasyti sukąstą vietą, dėl to gali kilti infekcija – pažeistą vietą patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu, o tada preparatais, malšinančiais uždegimą ir niežulį. Patepus šiais preparatais reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių.

Niežulį malšina ir liaudiškos priemonės: skiestas obuolių actas, 15 minučių ant sugeltų vietų palaikytas vatos tamponėlis, suvilgytas medetkų žiedų antpilu. Jei vaikas stipriai sugeltas, jam galima duoti vaistų nuo alergijos.