Šią vasarą Lietuvos gyventojus vargina tiek itin didelis uodų aktyvumas, netgi jų antplūdis, tiek toliau didėjantis sergamumas erkių platinamomis ligomis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė informavo, kad pagal uodų gausą šie metai išskirtiniai. “Nuo pat pavasario uodai aktyvūs, nes dabartiniai orai – lietus, saulė, pakankamai aukšta vidutinė temperatūra – sudaro tinkamiausias sąlygas jiems veistis. Daug lyja, todėl vanduo telkšo grioviuose, įdubose, duobutėse ir ši terpė itin tinkama uodėms dėti kiaušinius. Jei balutės neišdžiūsta, o oras šiltas, uodai dauginasi nepaprastai greitai”, – tvirtino specialistė.

Išsiritę uodai puola ieškoti aukų, nes patelėms būtinai reikalingas kraujas, kad galėtų dėti kiaušinius. Pasirodo, Lietuvoje yra net 20–30 uodų rūšių.

Pasak M.Žygutienės, uogų zyzimas trikdo žmonių poilsį ir pirmiausia veikia nervų sistemą. Be to, daugėja uodų įkandimams alergiškų žmonių. Be įprastinių patarimų, kaip apsisaugoti nuo uodų, medicinos entomologė pataria vilkėti šviesius drabužius, nes uodai dažniausiai maitinasi gyvūnų krauju, o dauguma laukinių gyvūnų yra tamsūs. “Į tamsų objektą uodai labai jautriai reaguoja, tad galima save apginti vilkėdami šviesius drabužius ir naudodami uodus baidančius repelentus”, – patarė specialistė.

Beje, gyventojai į repelentus deda daug vilčių – vaistinių ir prekybos tinklų atstovai tvirtina, kad šiemet jų pardavimas padidėjo daugiau nei du kartus.

Tuo tarpu erkių Lietuvos gamtoje taip pat nemažėja– įsisiurbti jos gali net miestų parkuose. “Visoje Lietuvoje erkių populiacija gana gausi. Kalbėti apie jų sumažėjimą kol kas nėra pagrindo, nes pas mus joms veistis nepaprastai geros sąlygos”, – paaiškino M.Žygutienė.

Deja, didėja ir sergamumas erkių platinamomis ligomis – 2009 m., palyginti su 2008 m., sergančiųjų padaugėjo beveik tris kartus. Šiemet per penkis mėnesius, palyginti su pernai tuo pat metu, irgi fiksuojamas didesnis sergamumas – Laimo ligos atvejų padaugėjo 37 proc. Šiemet nuo sausio iki gegužės erkinio encefalito užregistruota 16 atvejų, Laimo ligos – 319.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Laimo ligos atvejų užregistruojama visuose šalies rajonuose, o erkinio encefalito – daugiausiai Vidurio Lietuvoje, t.y. Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. “Pavyzdžiui, Laimo liga sergančių erkių aptikta visuose sostinės parkuose, tačiau, laimei, nėra įrodymų, kad Vilniaus teritorijoje žmogus būtų apsikrėtęs erkiniu encefalitu. Tuo tarpu Kaunas – deganti zona, kur registruojamas didžiulis sergamumas”, – komentavo M.Žygutienė.

Sunku suvokti, kodėl prisiglaudus prie šimtamečio ąžuolo užlieja energijos banga, o nusiprausęs rasa pasijunti tarsi iš naujo gimęs. Tačiau tokį poveikį patiria ne vienas. Vadinasi, verta išnaudoti gamtos galią sveikatai stiprinti!

Medžio draugija – rami ir gera

"Veido" archyvas

Nuo pačių seniausių laikų žmonės garbino medžius ir tikėjo jų teikiama energija. Dabar net mokslininkai pripažįsta, kad apsikabinus medį galima atgauti jėgas, nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Kaip bendrauti su medžiu. Švelniai priglauskite ištiestus delnus prie medžio kamieno. Jei medžio energija jums tinka, po kelių minučių pajusite šilumą ir lengvą smilkčiojimą pirštų galiukuose. Tada prisiglauskite prie medžio nugara, užsimerkite, ritmiškai kvėpuokite ir pajusite, kaip energija teka rankomis ir kojomis. Taip bendrauti su medžiu rekomenduojama 5–7 minutes.

Medžių poveikis

• Ąžuolas – jo poveikis stipriausias. Jis suteikia stiprybės, padeda išsivaduoti nuo neigiamų emocijų. Ąžuolą apsikabinkite, kai negalite apsispręsti ar dėl ko nors dvejojate. Šis medis padeda aiškiai mąstyti.

• Akacija – pagal energijos stiprumą antra po ąžuolo. Nors ji nepasižymi nei galingumu, nei plačia lapija, nuostabiai kvepiantys žiedai užburia. O liečiant akacijos kamieną gerėja nuotaika, atsiranda jėgų antplūdis.

• Klevas padeda atsipalaiduoti, ramina nervus, mažina įtampą. Jis ypač tinka dirbantiems įtemptą darbą, nuolat skubantiems žmonėms.

• Pušis nuo seno garsėja bioenerginiu lauku. Deja, jos poveikis tinka ne kiekvienam. Po pušynus rekomenduojama vaikščioti sergantiesiems kvėpavimo takų ir plaučių ligomis, o turintiesiems širdies ligų pušies energija netinka, nes yra sunki, todėl gali sutrikti širdies ritmas.

• Beržas – ypatingas medis, jis savo energija dalijasi ne su kiekvienu, tik neaišku, kodėl. Tačiau jeigu beržas jus pamils, prie jo greitai nusiraminsite, jis suteiks daug energijos.

• Ne visi medžiai draugiški. Kai kurie žmogaus savijautą veikia neigiamai. Nesėdėkite ilgai šalia drebulės, alksnio, guobos ar po tuopa. Šie medžiai tarsi vampyrai ištraukia energiją. Niūrios mintys gali apnikti ir pastovėjus prie ievos ar eglės. Tačiau susinervinus užtenka pora minučių tarp delnų palaikyti kankorėžį – ir įtampa atlėgsta.

Stebuklingas rasos lašelis

Mūsų promočiutės nevartojo jokių kremų, bet galėjo pasigirti skaisčia ir lygia oda. O paslaptis paprasta – jos mokėjo naudotis gamtos dovanomis! Anksčiau moterys kiekvieną rytą dar saulei nepatekėjus veidą nusiprausdavo rasa. Jūs taip pat bent kartais galite išmėginti šią procedūrą. Nuo vešlesnių žolynų nupurtykite rasos lašelius į rieškutes ir jais nusiprauskite veidą, rankas.

• Kodėl naudinga praustis rasa. Ryto rasa atjaunina, lygina, skaistina odą. Išbandžiusieji šią procedūrą tvirtina, kad nusiprausę rasa jautėsi tarsi naujai atgimę – užplūsta energijos banga, dar kelias dienas po to lydi pakili nuotaika.

• Braidžioti po rasą taip pat sveika. Ir labai smagu. Išsispirkite iš batų ir anksti ryte arba vėlai vakare pavaikščiokite po pievą basomis –  siela iškart prisipildys džiugesio. Vaikščiojimas basomis – nepakeičiama grūdinimo priemonė, nes pade yra net 36 refleksogeninės zonos, susijusios su įvairiais organais. Taip pramogaudami sustiprinsite imunitetą, suaktyvės odos receptorių veikla.

Tokia procedūra labai naudinga, kai vargina išsiplėtusios venos, prakaituoja kojos.

Vakare pabraidžiojus po rasą lengviau užmigti.

Tačiau sergant šlapimo pūslės ligomis, šlapimtakių infekcija, hipertonija, trombozėmis šitaip stiprinti imuniteto geriau nemėginkite, nes liga tik paūmės. Sveikiems žmonėms ilgai bėgioti basomis po pievą taip pat nereikėtų. Kai šalta rasa tampa nemaloni, kojas reikia sausai nušluostyti ir apsiauti kojinėmis.

Trumpam – į saulės vonią

Pagaliau galime pasimėgauti saulės spinduliais ir šiluma. Nepraleiskite šios progos, bet ir nepraraskite saiko, nes nedidelės saulės spindulių dozės labai reikalingos mūsų organizmui, o per ilgai kaitinantis saulutė gali pakenkti.

• Pasimaudykite saulės spinduliuose. Saulė pirmiausia pakelia nuotaiką. Ne veltui šiltų kraštų gyventojai nuolat šypsosi ir šoka gatvėse. Taip pat saulės spinduliai stiprina imuninę sistemą, gerina kraujotaką, skatina ląsteles gaminti vitaminą D, kuris labai reikalingas dantims ir kaulams. Iš jokių maisto produktų organizmas nepasiima tiek šio vitamino, kiek jo padovanoja saulutė.

• Saulutė gali būti ir pavojinga. Kad gautume visas saulės teikiamas dovanas, nebūtina kelias valandas kepti saulėkaitoje. Vitamino D dienos dozei gauti užteks vos pusvalandžio, o nuotaika gerėja ir sėdint pavėsyje. Atminkite – ilgai trunkančios saulės vonios nualina imuninę sistemą, karšti spinduliai gali nudeginti odą (ypač vidurdienį), kyla didžiausia odos vėžio grėsmė.

Sveikatos – prie jūros

Pliuškentis jūros bangose – labai smagu ir sveika. Deja, kol įšils Baltijos jūra, teks dar šiek tiek palaukti. Tačiau vykti į pajūrį sustiprinti sveikatos galima ir dabar, nes kai mažiau žmonių ir ne taip karšta, nuo jūsų valios priklauso pajūrio teikiami malonumai!

• Gaivaus oro gurkšnis. Prie jūros visai kitoks oras – neužterštas automobilių išmetamosiomis dujomis, kitais teršalais, sunkiaisiais metalais. Taip pat čia mažiau žiedadulkių ir kitų alergenų. Pajūrio oras labai gerai veikia kvėpavimo takų gleivines, nes jodo jonai ir druskų garai valo ir suminkština kvėpavimo takus. Štai kodėl prie jūros taip lengva kvėpuoti. Be to, gana drėgnas ir labai švarus pajūrio oras gerai veikia visą organizmą, stiprina imunitetą. Tai ypač puiki profilaktinė priemonė nuo dažnų slogų, tonzilito, bronchito, alerginių ligų.

• Pajūrio oro naudą pajunta ir oda. Nereikia net maudytis, užtenka pasivaikščioti pajūriu – oda tampa švaresnė, atsiveria poros, ir tuomet odos receptoriai prisotinami organinių medžiagų, mineralinių druskų.

• Pasivaikščiojimas pakrante – vietoj pėdų masažo. Pakrante vaikščioti naudingiausia basomis, o apsiavus batais verta pavaikščioti sparčiu žingsniu. Žingsniuoti per drėgną smėlį nelengva, todėl fizinį krūvį patiria beveik visos raumenų grupės.

• Meditacija žvelgiant į bangų mūšą. Jei jūra smarkiau banguoja, pamedituokite. Žiūrėkite į bangas ir mintimis išmeskite į jūrą viską, kas jums trukdo. Įsivaizduokite, kaip nuplaukia ir ištirpsta visos nemalonios emocijos.

Klausykite paukštelių ir svaiginkitės aromatu

Išėjusi į mišką pasivaikščioti ar prisėdusi parke ant suoliuko įsiklausykite. Nustebsite, kokių garsų galima išgirsti! Taip pat nepraeikite pro ryškiaspalvį gėlės žiedą. Tai smulkmenos, bet jos labai maloniai nuteikia, padeda atsipalaiduoti, užmiršti problemas – tai net įrodyta moksliškai.

• Paukščių čiulbėjimas ramina ir gydo. Atlikę tyrimus mokslininkai paskelbė, kad paukštelių giesmės ne tik malonios ausiai, bet ir padeda sergant kai kuriomis ligomis. Pavargus labai naudinga pasiklausyti lakštingalos, nes ji skleidžia garsus, kurie žvalina, šalina depresiją ir nuovargį, taip pat suteikia jėgų. Kanarėlių, strazdų, kikilių giesmės mažina širdies plakimą ir aritmiją. Ornitologų nuomone, juodojo strazdo čiulbėjimas palengvina hipertonikų būklę.

Kad pajustumėte poveikį, išskirkite kurio nors vieno paukščiuko čiulbėjimą ir susikoncentruokite į jo giesmę. Taip susidaro tam tikras ryšio kanalas tarp paukščio ir žmogaus – juo eina garsų sukeliami virpesiai

• Užuoskite laisvės kvapą. Stabtelėkite akimirką skubėdami į darbą ir pasimėgaukite žydinčios ievos aromatu. Ir mieste galima pamatyti, kaip sninga vyšnių žiedais. Jau skleidžiasi alyvos. Nepražiopsokite to momento, kai galima rasti laimingą penkialapį žiedelį. Kai pražys kaštonai, būtinai sustokite po aukštyn žiedus keliančiu plačialapiu medžiu ir leiskite širdžiai prisipildyti pačių švelniausių jausmų. O viena atokvėpio minutė prie žydinčio gėlių krūmo ir jų kvapas gali užgožti miesto šurmulį ir nesibaigiančius darbo rūpesčius. Pabandykite įsižiūrėti į patį mažiausią gėlės žiedelį – tai nepakartojamas grožis. Gėlės kvepia laisve… Geriant jų kvapą nelieka minčių. Tik svajonės, į kurias pasinerti taip malonu ir gera!

Romantiškas liepsnos plazdenimas. Židinys, laužas ar deganti žvakutė visada nuteikia romantiškai, nuramina, padeda atsipalaiduoti, tarsi išvalo negeras emocijas. Be to, 1–2 minutes žiūrint į ugnį stiprinamas regėjimas, pailsi akys.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai radus pusę tūkstančio atliekų rūšiavimo taisyklių pažeidimų – realių veiksmų kol kas nesiimta, konstatuoja Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija.

Nors Aplinkos ministerija įpareigojo VMVT uždrausti prekybos centrams patiems rūšiuoti atliekas, VMVT kol kas realių veiksmų nesiėmė.

Ažiotažą visuomenėje sukėlė faktai, kad iš 7893 prekybos vietų pažeidimų nustatyta – 513. Ten pakuotės atliekos buvo tvarkomos neturint reikiamų leidimų ir neatitinkant higienos reikalavimų.

“Žmonės, pirkdami maisto prekes didžiuosiuose prekybos centruose, turi būti tikri, kad nėra higienos pažeidimų, o atliekos tvarkomos profesionaliai ir saugiai” , – teigė Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos (LKATA) vadovas Algimantas Bakas.

Prekybos centrai, mažindami veiklos kaštus, ėmėsi papildomo verslo ir, rizikuodami pažeisti higienos reikalavimus, patys šalia maisto produktų tvarkė antrines atliekas.

Prieš tokius prekybos centrų veiksmus pasisakė ir LKATA ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Kaimyninėse šalyse praktika rūšiuoti atliekas šalia sveriamų maisto produktų neegzistuoja. Ten prekybos centrai yra įpareigoti antrines atliekas perduoti specializuotoms įmonėms, kurios rūpinasi atliekų išvežimu, utilizavimu, perdirbimu.

Išnagrinėjusi galimybę peržiūrėti įkainius už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Privalomojo sveikatos draudimo taryba rekomendavo medicinos įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo papildomai skirti pinigų.

Pasiūlyta nuo šių metų liepos 1 d. padidinti daugelio asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertę nuo 0,81 iki 0,84 lito, o greitosios medicinos pagalbos – nuo 0,81 iki 0,86 lito. Jeigu baziniai įkainiai būtų padidinti tokiomis proporcijomis, šalies gydymo įstaigos už suteiktas paslaugas antrame pusmetyje gautų 45 mln. 654 tūkst. litų daugiau negu buvo patvirtinta 2010 metų PSDF biudžete. Galutinį sprendimą dėl šių siūlymų turi priimti Sveikatos apsaugos ministras.

“Šiuo metu situacija dėl šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo yra nevienareikšmiška. Viena vertus PSDF yra sukauptas rezervas, kuris, beje, didele dalimi atsirado tik dėlto, kad buvo maksimaliai nukeliami atsiskaitymo terminai su gydymo įstaigomis, kita vertus sunkmetis ypač pablogino finansinę medicinos įstaigų padėtį, todėl Sveikatos apsaugos ministerija ieško optimalių sprendimų, kaip būtų galima ir padėti gydymo įstaigoms, ir tinkamai subalansuoti PSDF biudžetą.”, – teigia Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

BFL

Artėjant vasarai ima didėti pavojus užsikrėsti infekcinėmis ligomis, todėl medikai rekomenduoja pasiskiepyti.

Šiemet suaugusieji jau gali nemokamai pasiskiepyti nuo difterijos bei stabligės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė primena, kad iki lapkričio 1 d. galima nemokamai pasiskiepyti ir nuo pandeminio gripo. Vėliau už vakciną nemokės tik žmonės iš rizikos grupių – vaikai iki dvejų metų, 65-erių sulaukę senjorai ir nėščiosios. O skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami ir kainuoja daugiau nei šimtą litų.

Priminsime, kad tie, kurie vyksta į egzotines šalis, skiepais turi susirūpinti mažiausiai prieš mėnesį. Nors privalomas tik geltonojo drugio skiepas, keliaujantiems į Afriką, Aziją ir Pietų Ameriką rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo vidurių šiltinės, meningokokinės infekcijos bei choleros. Tuo tarpu vaikus derėtų skiepyti nuo hepatito A bei rotavirusinės infekcijos, o ketinantiems viešėti ilgiau – ir nuo hepatito B.Lietuvoje 96–99 proc. vaikų paskiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, parotito, raudonukės ir Haemophilus influenzae B infekcijos. Valstybės lėšomis žmonės taip pat skiepijami ir nuo pasiutligės bei stabligės.

Lietuvos sveikatos priežiūros  įstaigos nuo liepos bus skirstomos į rajonines, regionine ir respublikines.

Respublikinių ligoninių bus 11, o regioninės ir rajoninės priklausys savivaldybėms. Brangiausios ir sudėtingiausios paslaugos bus sutelktos į  du mokslo ir gydymo centrus – Santariškių ir Kauno medicinos universiteto klinikas.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Sveikatos sistemos įstatymo pataisas: už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – trys, o susilaikė 39 parlamentarai.

Dabar šalyje sveikatos sistemos veikla organizuojama savivaldybių, apskričių ir valstybės lygiu, tačiau nuo liepos apskritys naikinamos ir  dėl to valdžia turėjo apsispręsti, ką daryti su maždaug pusšimčiu ligoninių.

Stacionarių sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos efektas – nuo  142,9 mln. litų iki 206 mln. litų.

Gydymo įstaigų reformai, kuri prasidėjo nuo šių metų balandžio, Vyriausybė pritarė 2009-ųjų gruodį.

Parlamentinė opozicija kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar sveikatos įstaigų reforma atitinka Konstituciją. Opozicija piktinasi,  kad dėl ligoninių reformos Vyriausybė apsisprendė Seimui nepateikusi  sveikatos apsaugos sistemos plėtros 2008-2012 metams strateginio plano.

Į KT dėl sveikatos reformos buvo siūloma kreiptis Seimui, bet  valdantieji tam pasipriešino.

Sausį Seimo nariai po kelių balsavimų nepritarė Seimo nutarimui dėl kreipimosi į KT, tačiau opozicija pasiekė, kad dėl šio nutarimo būtų balsuojama dar kartą – kovo viduryje Seimas vėl balsavo, bet ir tąkart opozicijai pritrūko balsų.

"Veido" archyvas

Europoje kasmet dėl miego sutrikimų įvyjsta daugiau kiap 130 tūkst. avarijų, per kurias žūsta 1800 žmonių

Nors ir sunku patikėti, nuo nemigos miršta daugiau žmonių nei nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Bent jau taip tvirtina Pasaulio sveikatos organizacija.

Dar prieš šimtą metų žmonės miegodavo po devynias valandas, o dabar daugeliui ir šešios – prabanga. Stengdamiesi suspėti, miegame vis mažiau, žadėdami sau, kad šeštadienį tai jau tikrai išsimiegosim. Tačiau atsimiegoti, kaip rodo mokslas, gali tik jauni.

Na, ir kas čia tokio? – paklausite. Ogi statistika liudija, kad 30 proc. automobilių avarijų įvyksta vairuotojams užmigus prie vairo. Nustatyta, kad 30–60 metų žmogui pakanka septynių aštuonių valandų miego. Tačiau jei pritrūksta bent valandos, budrumas sumažėja net 33 proc.

Pasirodo, miego sutrikimai kamuoja trečdalį Lietuvos gyventojų, tačiau į specialistus, deja, kreipiasi vos 5 proc.
Čia svarbu paminėti dar vieną karčią tiesą – tikroji nemiga nepaprastai reta. Per pastaruosius 20 metų pasaulyje atsirado tik du tokie žmonės. Jie sirgo liga, kuri vadinama paveldima šeimine nemiga. Visi kiti rūpesčių prisikuria patys.

Dieną dirbti – naktį miegoti

Trisdešimt penkerių metų vadybininkė Rūta įsitikinusi, kad jai nemigą sukėlė nuolatinė įtampa darbe – prasti bendradarbių santykiai ir dideli, kartais jėgas pranokstantys darbdavių reikalavimai. O kalčiausia dėl moters prasto miego pasaulinė finansų krizė – ėmė klibėti Rūtos kėdė, tenka dirbti net naktimis. Nors moteris darbo vietą vis dėlto išsaugojo, nuolatinis nerimas ėda sveikatą. “Einu į darbą neišsimiegojusi. Būna, kad rankų pakelti negaliu. Bijau, kad dabar mane atleis už prastus rezultatus”, – guodžiasi Rūta.

Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė, Kauno medicinos universiteto profesorė Vanda Liesienė teigia, kad dauguma žmonių įsitaiso nemigą dėl psichofiziologinių priežasčių. “Žmonės ne visuomet supranta, kad labai svarbu paros laikas, kada miegoti, o kada būdrauti”, – dėsto profesorė.

Miegas yra tiksli ir sudėtinga neurocheminių procesų grandinė, kurią reguliuoja galvos smegenys. Naujausi mokslo tyrimai rodo, kad yra du mechanizmai: homeostazinis miego poreikis, kuris vyrauja trūkstant miego, bei cirkadinis, reguliuojantis miego pradžią ir nubudimo laiką. Abu šie mechanizmai glaudžiai susiję ir užtikrina nuoseklius, ritmingus procesus – miegą nakties metu ir budrumą dieną.

Cirkadinis mechanizmas veikia kaip vidinis laikrodis. Antroji mokslo naujiena ta, kad šį laikrodį reguliuojantis melatoninas išsiskiria tik su tamsa. Taigi jeigu ilgai vakarosime prie ryškios šviesos, vidinį laikrodį galime sutrikdyti. Beje, Vilniaus universiteto profesorė Danutė Kalibatienė įrodė, kad studentų gebėjimas įsisavinti naują medžiagą tampa ribotas, jei mieguistumą sukelia miego cirkadiniai postūmiai.

“Paros ritmą turi ir visos mūsų organizmo ląstelės, – tvirtina V.Liesienė. – Ypač jautrios kepenys, širdis, žarnynas. Jeigu mūsų mityba nesuderinta su paros ritmu – prastai miegame”.

Taigi specialistė pataria neiti miegoti alkanam, bet negalima vakare ir persivalgyti. Trečdalis žmonių yra fiziologiškai jautrūs kofeinui – po pietų išgėrę kavos ar stiprios arbatos prastai miega. Yra ir jautrių fiziniam krūviui žmonių, jiems vakare patartina sportuoti tik likus mažiausiai porai valandų iki miego.

“Šiaip jau dauguma žmonių nemigos gali atsikratyti vien tik sureguliavę savo būdravimo ir miego režimą”, – pabrėžia profesorė. O ką daryti tiems, kurie turi dirbti naktį? “Paprastai dirbantieji pamaininį darbą per mėnesį prisitaiko, – sako miego specialistė. – Tačiau neteko matyti žmonių, kurie prisitaikytų, jei tenka dirbti “slenkančiu” grafiku. Jie tiek nuvargsta, kad ilgainiui nebegali dirbti”.

Nebijokite nubusti

Pensininkė Leokadija Smailienė prastai miega jau daugelį metų. Ji tikina vakaro laukianti su nerimu: norisi išsimiegoti, tačiau moteris baiminasi, kad nepavyks. Net ir tuomet, kai pavyksta užmigti, ji pabunda netgi nuo katės krebždesio. Didelių rūpesčių moteris neturi ir jokiomis ypatingomis ligomis neserga, tik ją, kaip ir visus vyresnius žmones, kamuoja pernelyg aukštas kraujospūdis. Todėl gydytojai tikina, kad priežasties nemiegoti nėra, ir vengia skirti vaistų.

Ponios Leokadijos istorija įprasta. Prof. V.Liesienė tikina, kad vyresniems kaip 65-erių metų žmonėms per naktį nubusti tris keturis kartus – normalu. Taip yra todėl, kad sulaukus 50-ies minėto melatonino ima išsiskirti mažiau. Vyresniems žmonėms labai svarbu neišsigąsti, kad prabudo. Specialistė jiems pataria nesukelti sau streso ir nesigriebti vaistų. Priešingai – jie turėtų apsidžiaugti, kad dar daug liko nakties ir kad galima miegoti toliau.

Vyresni žmonės kartais nė patys neįtaria, kad serga depresija arba turi nerimo sutrikimų. Tokiu atveju, žinoma, skiriama vaistų. Tačiau profesorė tikina, kad neretai senjorai patys ima gydytis, ir toks gydymasis sukelia orientacijos, suvokimo sutrikimų. Todėl gydymą turi skirti gydytojas.

Gali padėti sau patys

Yra dvi miego fazės: pirmoje nakties pusėje – gilaus lėtojo miego, o po jos eina paradoksinio miego fazė. Šios fazės labai svarbios, mat tik per lėtąją išsiskiria somatotropinas ir serotoninas. Šie hormonai ne tik reguliuoja augimą, bet ir padeda fiziškai atsigauti organizmui po ligų ar nuovargio. Paradoksinio miego fazė stiprina atmintį ir reguliuoja fizinius procesus.

Tyrimais įrodyta, kad jei žmogus per lėtąją fazę miega mažiau kaip dvi valandas, po keturių parų dvigubai sulėtėja jo imuninės sistemos aktyvumas. Iš pradžių pajuntamas nuovargis, o paskui suaktyvėja visos turimos lėtinės ligos. Todėl PSO specialistai suskaičiavo, kad nuo nemigos mirštamumas didesnis nei nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Daug kas mėgina nemigą gydytis alkoholiu. Tačiau prof. V.Liesienė tikina, kad jis tik sukelia iliuziją, jog greitai užmiegama. Tai būna narkotinis miegas, o ne fiziologinis, ir žmogus nepailsi. Be to, prabundama labai bjauriai – širdžiai smarkiai plakant. O ir alkolohlio kiekį nuolatos reikia didinti, nes organizmas prisitaiko. Kitos psichotropinės medžiagos – nikotinas, kokainas, morfinas stimuliuoja, o ne ramina.

Vaistų nuo nemigos yra daug ir visokiausių, tačiau, profesorė įsitikinusi, kad žmogus ir be jų gali išsiversti. Svarbiausia įsiklausyti į save ir pagalvoti, kas truko užmigti. “Vaistų skiriame tuomet, kai žmogų ištinka emocinis sukrėtimas, didelė nelaimė. Kiti gali padėti sau patys”, – mano miego specialistė.

Knarkimas – nakties košmaras

Sostinėje gyvenanti Kavaliauskų šeima prisipažįsta, kad po 30 bendro gyvenimo metų šeimyninę lovą iškeitė į atskiras. Negana to, įsirengė ir du miegamuosius. Priežastis paprasta: šeimos galva Rimas naktimis taip knarkia, kad Aldonai gyvenimas tapo nebemielas. “Net miegodamas už sienos jis įstengia mane pažadinti”, – sako ponia Aldona. Tačiau ir Rimas nepasiduoda: “Manai, aš pats gerai išsimiegu?”

Prof. V.Liesienė palinguoja galvą: ketvirtadalis žmonių, vyresnių nei 50 metų, turi miego apnėją. Tai kvėpavimo sutrikimas miegant. Kai žmogus užmiega, atsijungia kvėpavimo centrai, kurie dirbo dieną, ir įsijungia kiti. Tačiau jeigu žmogus negali gerai įkvėpti, smegenys gauna impulsą, kad trūksta deguonies, ir vėl įjungia dienos režimą. Žmogus pabunda. Šitaip pabusti jis gali net iki 350 kartų per naktį. Apie kokį išsimiegojimą tada galima kalbėti? Miego specialistas prof. Winifriedas Randerathas įrodė, kad turintieji kvėpavimo sutrikimų miego metu kur kas dažniau patenka į eismo ir darbo avarijas. Beje, pirmasis apnėjos požymis – galvos skausmai ir mieguistumas.

O knarkimas dažniau kenkia ne tam, kuris knarkia, o esančiajam šalia. Knarkti pradedama, kai gerklės gale esantis minkštasis gomurys pernelyg atsipalaiduoja, užtverdamas gerklės angą. Žmonės, turintys storą kaklą, irgi knarkia, nes raumenys nepajėgia išlaikyti aplink trachėją esančių riebalų. Knarkimo priežastimi taip pat gali tapti didelis gerklės audinių kiekis. Dažnai knarkia ir vaikai, turintys dideles tonziles.