Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius – vienas pagrindinių dabartinės gydymo sistemos reformos vykdytojų – tvirtina, kad krizė šiai sričiai buvo labai naudinga: pagaliau privertė pradėti prieš tai daugybę metų vilkintas pertvarkas. “Kol pinigų buvo sočiai, niekaip neatsirasdavo politinės valios juos racionaliai skaičiuoti”, – tvirtina jis interviu “Veidui”.

VEIDAS: Tačiau didžioji dalis visuomenės nuo tokių Jūsų teiginių pasišiauš: koks čia susitvarkymas, jei dabar poliklinikose reikia primokėti už paslaugas.

M.M.: Galiu labai atsakingai pasakyti: pacientų priemokos už paslaugas yra tik pačių gydymo įstaigų iniciatyva. Taip, finansavimas krizės metu sumažėjo, bet ne tiek, kad kuri nors gydymo įstaiga metus būtų baigusi nuostolingai ar neišgyvenusi be papildomų pacientų pinigų. Priemokos iš pacientų buvo ir tebėra daugiau psichologinis pačių įstaigų noras apsidrausti. Visoje sveikatos apsaugos sistemoje šie pacientų sumokami pinigai tesudaro kelis procentus įplaukų ir sistema be jų tikrai išgyventų. Tačiau jas uždrausti nėra prasmės – juk yra pacientų, kuriems patogiau susimokėti už papildomas paslaugas savo poliklinikoje, negu eiti jų ieškoti privačiose įstaigose.

VEIDAS: Suprantama, kad ligoninių tinklo optimizavimas viešųjų finansų prasme buvo būtinas – sistema buvo pernelyg išplėtota. Tačiau, sutikite, sunku patikėti, kad dėl jos būtų laimingesni žmonės, kurie pirmiau chirurgo paslaugas gaudavo savo rajonuose, o dabar turi važiuoti į tolimesnes regionines ligonines.

M.M.: Bet kurie sveikatos apsaugos ekspertai – tiek Lietuvą nuolat kritikavę Pasaulio banko atstovai, tiek mūsų vietiniai ekonomistai – buvo teisūs: turėjome neefektyvią ir mūsų mokesčių sistemai pernelyg didelę stacionaraus gydymo sistemą. Buvo pinigų, o jie paralyžiuodavo politinę valią imtis nepopuliarių sprendimų. Susiklostė absurdiškos situacijos, kurias Vakaruose pasakodavo kaip anekdotą: ant kojų dar tik besistojančioje Lietuvoje brangiausios diagnostinės medicininės įrangos – tomografų, magnetinio rezonanso aparatų – daugiausia visoje ES, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų! Tai ir nekeista, kad sveikatos apsaugos biudžetas per penkerius metus iki 2008-ųjų išaugo du kartus – nuo 2 mlrd. Lt iki 4 mlrd. Lt.

Tačiau didžiausia problema, kad didelė dalis tų lėšų buvo naudojamos visiškai neefektyviai ir jų augimo pacientai nelabai pajuto. Na, bent jau nebuvo dvigubai išaugusios jų aptarnavimo kokybės. Nesakau, kad lėšos buvo pavogtos ar iššvaistytos – ne, jos nusėdo gydymo įstaigose brangiausios aparatūros, medikų išaugusių atlyginimų pavidalu. Tai ne nusikaltimas, bet ar Lietuva gali pakelti tokią pabrangusią sistemą?

VEIDAS: O kada pacientai pajus tos dabar vykstančios reformos pozityvias pasekmes?

M.M.: Jie jau jas junta. Na, paanalizuokime kad ir tą taip smarkiai kritikuojamą rajonų ligoninių sumažinimą. Sutikite, kai chirurgas daro vieną operaciją per savaitę, o ginekologas priima vieną gimdymą per dvi savaites, jo kvalifikacija yra žemesnė nei kolegos, kuris kasdien operuoja ir priima gimdymus. Tai pas kurį gydytoją jūs norėtumėte patekti? Kuri paslauga yra saugesnė pacientui? Žinoma, kad ta, kurią jis gali gauti didesnėje, geriau aprūpintoje ligoninėje.

Paskaičiuokime ir pinigus – juk tai jūsų ir mūsų, mokesčių mokėtojų, lėšos. Pagal taisykles vienai budėjimo pamainai yra skiriama 4,5 etato – taigi joje dirba maždaug 10 žmonių. Tai ar mokesčių mokėtojams geriau apsimoka, kai tie 10 žmonių visą pamainą realiai dirba, ar kai jie pasėdi be darbo ir eina namo? Niekam ne paslaptis, kad daugiau negu pusei tų rajonuose budėjusių chirurgų ir akušerių tai buvo tik antraeilės ar trečiaeilės pareigos. Tai joks nusikaltimas – tik kas už tai yra pasiryžęs mokėti?

VEIDAS: O kokia reali finansinė nauda iš to, kad jungiamos ligoninės? Koks skirtumas, ar buvo dvi įstaigos su dviem vadovais, ar liko tik viena – juk paslaugų, lovų skaičius lieka toks pats.

M.M.: Netiesa, būtent paslaugų sutelkimas vienose, o ne keliose rankose ir yra šitos reformos tikslas. Mes esame vieni ES čempionų pagal brangios medicininės aparatūros apkrovimą – tik nuo kito galo. Pavyzdžiui, užsienyje skaičiuojama, kad tokia aparatūra atsiperka, jei per parą dirba 16 val. Pas mus gi vidutinė apkrova yra dvi trtys valandos. Nes kiekviena ligoninė buvo įkūrusi atskirą kunigaikštystę ir būtinai norėjo turėti nuosavą aparatūrą.

Pavyzdžiui, visam Vilniaus miestui pakaktų vienos modernios tyrimų laboratorijos, kuri yra įsteigta Santariškėse. Bet ne, dabar savo atskiras puikias laboratorijas turi daugelis ligoninių, poliklinikų.

VEIDAS: Tai negi jas dabar uždarysi ir versi pacientus ilgai laukti savo tyrimų atsakymų.

M.M.: Kažko uždarinėti, griauti, naikinti nesirengiame – sveikatos apsauga jautri sritis, revoliucijų čia nereikia. Tačiau tolesnio lėšų taškymo nebeturėtų būti.

Pažiūrėkite, kaip tam priešinasi jungtis nenorinčios ligoninės. Štai Vilniaus onkologijos institutui reikia nuosavo pozitronų emisijos tomografo – ir viskas, netinka, jei jis stovės Santariškių klinikose kitoje gatvės pusėje. O Štai Kauno onkologijos ligoninė jau tapo Kauno klinikų padaliniu, nors ir įsikūrusi visai kitame miesto gale.

VEIDAS: Kokie yra jau pasiekti reformos rezultatai?

M.M.: Reforma turi baigtis iki šių metų pabaigos, taigi kol kas skaičiuojame tik tarpinius rezultatus. Šiandien turime 11 juridinių vienetų mažiau, 70 sumažėjo ligoninių skyrių. Stacionarių paslaugų skaičius sumažėjo 2 proc., o ambulatorinių išaugo 8 proc. Ypač džiugina pastarieji du skaičiai, nes iki šiol pas mus buvo teikiama per daug brangių stacionaraus gydymo paslaugų ir per mažai buvo ankstyvos diagnostikos, pirminio lygio paslaugų.

VEIDAS: Džiaugiatės ir sumažėjusiu kompensuojamųjų vaistų biudžetu – tačiau ar tai nereiškia, kad pacientai dabar tiesiog daugiau susimoka patys?

M.M.: Lietuvos vaistų rinka – atskira sritis, kurioje taip pat buvo tarpstančiųjų iš kasmet vis didėjančio kompensuojamųjų vaistų biudžeto. Ir, deja, tai buvo ne pacientai. Išrašomų receptų skaičius augo kur kas mažesniu procentu nei finansavimas, kurio didėjimas buvo palankiausias komercinėms struktūroms.

Sakote, dabar, mažinant vaistų kompensavimo biudžetą, nebėra galimybių į sąrašus įtraukti naujausių etinių vaistų, kurie yra labai brangūs? Tai kad yra kaip tik priešingai: finansavimui augant smarkiausiai, per visus 2007–2008 m. į sąrašą nebuvo įtrauktas nė vienas naujas vaistas. Po ilgos pertraukos rengiamės tai padaryti šiemet – ir čia po to, kai pernykštės valstybės išlaidos vaistų kompensavimui sumažėjo 43 mln. Lt arba 8 proc. Beje, pačių pacientų priemokos per visus metus taip pat sumažėjo 49 mln. Lt arba maždaug 10 proc. O štai išrašomų receptų skaičius netgi šiek tiek didėjo. Taigi kai kas šioje sistemoje iki šiol buvo negerai, ir ne taip sunku susigaudyti, kam tai buvo palanku.

VEIDAS: Ant Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pyksta ir privačios gydymo įstaigos. Iš tiesų, kodėl negalima paleisti kiekvienos paslaugos finansavimo paskui pacientą – taip darbo sumažėtų ir valstybinėms įstaigoms, nes nemažai pacientų jau galėtų primokėti tik už privatų aptarnavimą, jei patį gydymą valstybė jiems kompensuotų bet kurioje įstaigoje?

M.M.: Toks variantas būtų įmanomas tik tada, jei sveikatos apsaugos biudžetas būtų neribotas. Dabar gi pačių brangiausių, sudėtingiausių operacijų skaičius yra ribojamas ne tik privačioms, bet ir valstybinėms ligoninėms – paprasčiausiai, pinigų yra tiek, kiek yra, ir juos tenka paskirstyti ne tik pagal poreikį, bet ir pagal galimybes.

Be to, ar galima pykti ant SAM, kad ji teikia prioritetą valstybinėms ligoninėms? Juk tik jos įsipareigoja dieną naktį priimti bet kokios būklės, bet kokios socialinės padėties pacientus. Ar privačios ligoninės priims benamį iš gatvės? Ne, jos nori steigtis tik Vilniuje – vien Antakalnio rajone dabar yra 3 stacionarias gydymo paslaugas teikiančios privačios įstaigos. Kažkodėl jos nenori steigtis Rokiškyje, Šalčininkuose – siūlome, ten stinga ligoninių.

VEIDAS: Organizacijos “Transparency International” skaičiavimu, kasmet Lietuvoje gydytojams gali būti sumokama maždaug 300 mln. Lt kyšių. Ar iš viso įmanoma sugriauti šią ydingą sistemą?

M.M.: Gydytojai yra tos pačios mūsų visuomenės, kuri įpratusi ir imti, ir duoti, dalis. Ši yda giliai įsišaknijusi, viena kažkuri grandis nepajėgi jos įveikti. Kaip jūs įsivaizduojate – žemėtvarkininkai, policininkai ims, o gydytojai – ne?

Aš galėčiau dabar pareikšti: griežtai neleisime medikams imti kyšių! Bet tiesa ta, kad jų atlyginimai yra per maži palyginti su Vakarais – ten gydytojai uždirba penkis šešis kartus didesnę nei vidutinė algą, o mes tegalime mokėti du kartus didesnę. Todėl nuo seno medikai išmokę gyventi ne tik iš atlyginimo, bet ir iš pacientų atlygio.

VEIDAS: Kaip Jums pačiam sekasi sėdėti ant dviejų kėdžių? Ar galite objektyviai reformuoti gydymo įstaigas, kai pats tebesate vienos jų – Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro – vadovas?

M.M.: Jokių prieštaravimų čia neįžvelgiu, tai jau yra patvirtinusi ir valstybinė tarnybinės etikos komisija. Centro steigėjas yra Vilniaus savivaldybė, taigi ministerijai jo reikalų spręsti netenka.

Ar suspėju abu darbus dirbti kokybiškai? Manau, kad taip. Aš turiu labai daug energijos, kol nedirbau ministerijoje, vadovavau dar ir Lietuvos psichiatrų asociacijai. Ir mano ligoninė, ir sveikatos apsaugos reforma laikosi gerai – manau, kad susidoroju.

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

Legaliai dirbantys kurioje nors Europos Sąjungos (ES) šalyje ar vienoje iš šių Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje – ir jose mokantys nustatytus mokesčius Lietuvos piliečiai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu šioje šalyje ir turi ten gauti tokias pat paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai. Tačiau vykstant pasisvečiuoti ar visiškai sugrįžtant į Lietuvą pravartu žinoti galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas gimtinėje ir laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu, nes nežinia, kada gali sunegaluoti.

Jei planuojate pasisvečiuoti ar visiškai sugrįžti į Lietuvą

Jei planuojate pasisvečiuoti Lietuvoje, išvykdami iš šalies, kurioje legaliai dirbate, nepamirškite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės, kurią išduoda tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos. Ši kortelė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinos medicinos pagalbos. O gydytis į Lietuvą vykstantys tautiečiai turi gauti iš tos Europos Sąjungos šalies, kurioje dirba, valstybinio sveikatos draudimo įstaigos E 112 (arba S2) formos pažymą, leidžiančią užsienio šalyje gauti planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir šių paslaugų išlaidas kompensuoti iš ES šalies, kurioje tautietis dirba, privalomojo sveikatos draudimo lėšų.

Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Tai reiškia, kad prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su nuolatine gyvenamąja vieta. Jei išvykdami iš Lietuvos gyvenamosios vietos pakeitimą deklaravote teisės aktų nustatyta tvarka, grįžę gyventi į gimtinę pirmų pirmiausia turite deklaruoti gyvenamąją vietą. Tai padaryti galima internetu arba seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvenate. Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje http://www.urm.lt. Pabrėžiame, kad Sveikatos draudimo įstatymas įtvirtina prievolę visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams mokėti privalomojo draudimo įmokas.

Apdraustiesiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų apmokamos įvairios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šio fondo lėšomis taip pat padengiamos kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos technikos priemonių įsigijimo bei kitos išlaidos. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu už medicinos paslaugas (išskyrus būtiną pagalbą) turi mokėti visą paslaugos kainą.

Kada įsigalioja privalomasis sveikatos draudimas

Už asmenis, gaunančius su darbo santykiais susijusių pajamų – dirbančius pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojus, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir kt., jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis, – socialinio draudimo (tarp jų – ir privalomojo sveikatos draudimo) įmokas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Šių asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Vadinasi, jei nedelsdami Lietuvoje įsidarbinsite, būsite iš karto apdrausti.

Kas mėnesį savo privalomuoju sveikatos draudimu turi pasirūpinti (tai yra, patys mokėti įmokas) ūkininkai, gaunantieji pajamų pagal autorines sutartis ar iš sporto ar atlikėjo veiklos, besiverčiantieji individualia veikla asmenys, taip pat darbingi, bet niekur nedirbantys gyventojai (pavyzdžiui, namų šeimininkės) ir kiti į draudžiamųjų kategorijas nepatenkantys.

Svarbu nepamiršti, kad savarankiškai mokant už atitinkamą mėnesį tokią įmoką derėtų sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. To nepadarius draustumas privalomuoju sveikatos draudimu nutrūksta, o pradėjus iš naujo mokėti šias įmokas draustu asmuo tampa tik po trijų mėnesių. Kita vertus, neapdraustas (ar neapsidraudęs) asmuo, kuriam prireikia medicinos pagalbos, turi galimybę nelaukti 3 mėnesių ir iš karto gauti reikiamą sveikatos priežiūrą, kurios išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto. Tam jis turi sumokėti 3 minimaliųjų mėnesio algų dydžio įmoką (šiuo metu – 2400 Lt). Kad draustumas nenutrūktų, įmokas toliau reikia mokėti įprasta įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kas mėnesį po 72 litus.

Taigi, jei kurį laiką dirbote kitoje Europos Sąjungos šalyje, ir buvote apdrausti valstybiniu sveikatos draudimu toje šalyje, būtinai atsivežkite tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą E 104 formos pažymą ir pristatykite šį dokumentą į teritorinę ligonių kasą, kurios aptarnaujamoje zonoje Lietuvoje ketinate gyventi. E 104 formos pažymoje turi būti patvirtinta, kad pastaruosius 3 mėnesius buvote draustas sveikatos draudimu pažymą išdavusioje ES šalyje. Tad kitoje Europos Sąjungos šalyje įgytas sveikatos draudimo stažas būtų įskaitytas Lietuvoje ir jums nereiktų laukti 3 mėnesių, kol įsigalios privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje. Tereikėtų toliau kiekvieną mėnesį tvarkingai sumokėti nustatytą šio draudimo įmoką.

Taip pat vertėtų išsiaiškinti, ar nepriklausote kuriai nors valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamųjų grupei. Valstybės lėšomis draudžiami nuolat Lietuvoje gyvenantys labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys – vaikai, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, darbo biržoje įsiregistravę bedarbiai, asmenys, turintys būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti, neįgalieji, – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos. Jiems privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išsamesnės informacijos galima rasti tų institucijų bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėse www.vlk.lt, www.vmi.lt, www.sodra.lt.

"Veido" archyvas

Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai jaučiasi teisūs, kaupę didesnę negu privaloma pinigų atsargą sunkmečiu.

“Žinoma, galima visus pinigus atiduoti, o rytoj reikėtų juos atimti. Mes turime planuoti biudžetą, ir tai įstatyme pasakyta, kad jis turi būti subalansuotas 3 metų laikotarpiui”, – sakė VLK Ekonomikos departamento direktorė Lina Puidokienė.

Pernai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto perteklius metų pabaigoje buvo 551 mln. litų. VLK Ekonomikos departamento direktorė aiškino, kad jis susidarė taip: 2010 metai buvo pradėti su 330 mln. rezervu, iš kurio metų gale liko 125 mln. litų, 100 litų padidėjus vidutiniam darbo užmokesčiui ir “Sodrai” geriau administravus įmokas, surinkta dar 280 mln. litų daugiau negu planuota, privalomojo sveikatos draudimo priemokų surinkta dar papildomai maždaug 65 mln. litų.

Yra įstatymu numatyta prievolė sukaupti rezervą, kuris siektų iki 10 proc. PSDF. Valstybės kontrolės specialistai suskaičiavo, kad, nuo 551 mln. litų atskaičius 10 proc., vis tiek dar lieka 117 mln. litų.

Šie pinigai buvo laikomi banke kaip terminuotas indėlis. Per 2010 metus VLK terminuotiems indėliams pervedė 700 mln. litų, metų pabaigoje esant pertekliniam biudžetui buvo apie 125 mln. litų terminuotuose banko indėliuose.

Pasak VLK Ekonomikos departamento direktorės, indėliai buvo padėti daugiau nei su 2 proc. palūkanomis, tuo tarpu rinkoje jos siekia 1-1,5 proc. Už indėlius planuota gauti 7 mln. litų, gauta 10,7 mln. litų palūkanų.

Seime užregistruotas opozicijos siūlymas, kuriuo dalis asmenų būtų atleidžiami nuo antrinio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimo. Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dalia Teišerskytė siūlo šį įstatymo projektą papildyti nuostata, kuri leistų minėtą lengvatą taikyti ir savarankiškai dirbantiems asmenims – sportininkams, atlikėjams, menininkams ir pan.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų už 2009 metus mokėjimą galima būtų atidėti iki penkerių metų ar paskirstyti gyventojui patogiu grafiku, teigia sveikatos apsaugos viceministrė.

“Vyriausybė pritarė, kad žmonėms, kurie pateko į tokią situaciją, galima taikyti mokesčių lengvatas”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.

Tuo tarpu “beviltiškos” skolos, anot jos, būtų nurašomos. Vyriausybė pritarė visiems darbo grupės pasiūlymams, teigė J.Kumpienė.

Pasak jos, suskaičiuota, jog gyventojų, nesumokėjusių PSD įmokų, dalis siekia apie 2 procentus.

“Pinigais tai geriausiu atveju būtų apie 60 mln. litų – tai sudarytų apie 1 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (pajamų – BNS)”, – skaičiavo J.Kumpienė.

Ji teigė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija į užsienį išvykusiems ir to nedeklaravusiems gyventojams siūlo užpildyti specialią deklaracijos formą ir tikino, kad žmonės “nebus skriaudžiami”.

“Jeigu jie turi problemų, jie gali įrodyti ir jie bus atleisti (nuo mokesčio – BNS)”, – tikino J.Kumpienė.

Tačiau ji pripažino, kad dabartinę tvarką reikia tobulinti. Pasak jos, Vyriausybė pasiūlė suformuoti specialią darbo grupę, kuri pateiktų siūlymus.

“Sveikatos draudimo mokesčių administravimą reikia pavesti vienai institucijai – dabar tai paskirstyta tarp dviejų”, – sakė J.Kumpienė.

Anot jos, Vyriausybė atsižvelgė į tai, jog gyventojai apie privalomas mokėti PSD įmokas nebuvo informuoti: “Dabar Vyriausybė paskirstė, apie ką turi informuoti Valstybinė mokesčių inspekcija, apie ką -”Sodra”, ir apie ką – Valstybinė ligonių kasa”.

Nesusipratimai dėl PSD įmokų mokėjimo kilo, kai paaiškėjo, jog maždaug iki 200 tūkst. gyventojų pernai nesusimokėjo už PSD, jiems priskaičiuotos skolos.

PSD mokestis siekia 6 proc. gyventojo pajamų. Neturėjusiems pajamų gyventojams šis mokestis skaičiuotas nuo minimalios algos – tai sudarė 72 litus per mėnesį.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritiškai vertina praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimai 40 tūkstančių šalies studentų nepagrįstai apskaičiuotas Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Šias 2009 m. rudenį studijas pradėję nuolatinių studijų studentai privalo mokėti iš savo kišenės.

LSS atlikta situacijos analizė parodė, jog PSD įmokas turinčios apskaičiuoti ir surinkti valstybės institucijos to atlikti negalėjo dėl spragų teisės aktuose. Iš studentų nusiskundimų apie nepagrįstai jiems priskaičiuotą PSD taip pat nebuvo gauta.

“Turima informacija iš studentų savivaldų bei valstybės institucijų leidžia teigti, kad už PSD atsakingos institucijos pačios yra kiek pasimetusios ir iš pirmo kurso studentų reikalauti PSD neskuba. Aiškumo trūksta, nes vykdant aukštojo mokslo pertvarką pakito teisinė tikrovė, o prie šios operatyviai priderinti kitų sričių teisės aktų nebuvo suskubta”,- pastebi LSS prezidentas Dainius Dikšaitis. Pasak LSS vadovo, organizacija jau parengė konkrečius siūlymus, kaip būtų galima elgtis tol, kol reikalingi formalūs pataisymai teisės aktuose bus priimti.

“Deja, valdžios insititucijų veikloje yra įsigalėjusi paraidinė arba kitaip – formalistinė – teisės samprata. Ji trukdo užuot keitus tikrovės neatitinkančius žodžius dokumentuose tiesiog remtis bendraisiais teisės principais ir operatyviai reaguoti į pakitusią realybę.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu „Žinių radijui“ metu buvo kalbama apie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Vyriausybinė darbo grupė šiandien nagrinėja, ką daryti su asmenimis, nesumokėjusiais PSD įmokų. Pasak Ministro Pirmininko, siekiama subalansuoto sprendimo, kuris nepakenktų nei sveikatos apsaugos sistemai, nei žmonėms, kurie šių įmokų nėra sumokėję.

Premjeras A. Kubilius skundėsi, jog situaciją apsunkina ir “opozicijos neapgalvoti pasiūlymai”, kurie destabilizuoja šalies finansų sistemą.

Šiandien Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Vydas Gedvilas ir Petras Gražulis registravo Seimo nutarimo projektą „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar kai kurios Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Politikai tikisi, kad Konstitucinis Teismas išaiškins, ar įstatymo nuostata, jog asmenys, kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis arba už kuriuos nemoka draudėjai, „kas mėnesį moka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką“. Pasak V. P. Andriukaičio, teisę į nemokamą būtinąją medicininę pagalbą turėjo ir dirbantys, ir darbo rinkoje nedalyvaujantys asmenys.

Seimo LSDP frakcijos narys V. P. Andriukaitis tikisi, kad Seimo nutarimo projektas bus svarstomas Seimo plenariniame posėdyje antradienį.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad mokesčių mokėtojams, kurie turėtų sumokėti privalomąjį sveikatos draudimą už 2009 metus ar dėl per didelio pritaikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio turėtų sumokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau dėl sunkios finansinės padėties to negalės padaryti, susidariusi skola galės būti pripažinta beviltiška.

Susidariusios nepriemokos mokėjimą galima atidėti arba išdėstyti dalimis sudarydami mokestinės paskolos sutartį arba nesudarant. Pastaruoju būdu atidėjus mokesčių sumokėjimą neskaičiuojamos palūkanos, o nuo delspinigių gyventojas gali būti atleistas dėl sunkios ekonominės ar socialinės padėties.

Mokesčių mokėtojas, pavyzdžiui, neturintis darbo, gali būti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo. O jei asmens ekonominė situacija išties komplikuota, mokesčių administratoriaus ar mokesčių mokėtojo iniciatyva mokestinė nepriemoka nedelsiant gali būti pripažinta beviltiška.

“Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, norintiems susitvarkyti gyvenamosios vietos deklaravimo dokumentus, nebūtina gaišti laiko eilėse prie konsulinių įstaigų ir ambasadų – jie tai gali padaryti internetu greitai ir paprastai, – teigia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, reaguodamas į kitose šalyse gyvenančių lietuvių skundus. – Kiekvienas, turintis naujausio pavyzdžio asmens tapatybės kortelę, gali prisijungti prie elektroninės valdžios tinklapio www.epaslaugos.lt ir ten užpildyti deklaraciją – ar tai būtų laikina išvykimo forma, ar kitas dokumentas”.

Ministro teigimu, šiuo metu jau yra išduota per 318 tūkstančių naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelių su jose esančiu elektroninio parašo sertifikatu, leidžiančiu naudotis daugybe paslaugų neišeinant iš namų, taupant laiką ir pinigus.

“Ministerija deda visas pastangas koordinuodama elektroninių paslaugų plėtrą siekdama sudaryti sąlygas jomis naudotis visiems šalies piliečiams, taip pat ir gyvenantiems užsienyje, – pabrėžė ministras R. Palaitis. – Todėl stebėtina, kad jauni žmonės ignoruoja tokias galimybes. Dabartinis 80 litų mokestis už naują asmens tapatybės kortelę, palyginus su jos teikiamais privalumais, yra tiesiog simbolinis. Todėl norėčiau paskatinti visus, besinaudojančius senais asmens dokumentais juos pasikeisti į naujus”.

Naujausio pavyzdžio asmens tapatybių kortelių su integruotu elektroninio parašo sertifikatu savininkai internetu gali deklaruoti gyvenamąją vietą, turtą ir pajamas, naudotis Valstybinio socialinio draudimo paslaugomis, gauti įvairias pažymas ir leidimus

Perskaitęs Algimanto Šindeikio komentarą tiesiog jaučiau pareigą atsakyti ir ne tik todėl, jog prieš savaitę sužinojau, jog esu valstybės skolininkų sąraše, bet ir dėl to, jog pono Šindeikio naudojami argumentai pernelyg nesiskiria nuo “prareginčių” valstybės vadovų – A. Kubiliaus ar I. Degutienės. Nežinau ar komiška ar tragikomiška, kad visi “nematomo” mokesčio skolininkai tapo arba dalyvaujančiais šešėlinėje ekonomikoje ir slepiančiais mokesčius arba nelegaliai išvažiavusiais į užsienį (tai netgi primena autoritarinės valdžios retoriką). Stebina ir tai, jog visuomenė kiršinama kalbant apie įvairias išimtis emigrantams, jų norą naudotis “viena puikiausių sveikatos apsaugos sistemų Europoje” Lietuvos gyventojų sąskaita. Šioje vietoje reikėtų sudėti taškus tinkamose vietose. Abejoju, ar kas nors prieštarauja tam, jog mokėti mokesčius ir išlaikyti valstybę yra joje gyvenančių asmenų pareiga ir emigrantai tikrai nenori apvogti Lietuvos gyventojų. Siekis apjuodinti visus skolininkus teigiant, jog daugelis grįždavo į Lietuvą pasigydyti nemokamai tiesiog yra niekingas. Juk nedirbant ar nesiregistravus darbo biržoje už paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose tekdavo mokėti. O štai dabar paaiškėja, jog gydytis buvo galima nemokamai- tik niekas to nežinojo. Tad ir stebina apmokestinimas atgaline data už nesuteiktas paslaugas. Neabejoju, jog ne vienam vadinamam “nelegaliai išvykusiam į užsienį” tai buvo ir skaudus emocinis smūgis ir tikrai ne todėl, kad asmuo neišgalėtų sumokėti šios sumos. Juk dažnas išvykęs nežino laikotarpio kuriam išvyksta ir kaip jam pavyks prisitaikyti naujoje šalyje, tad žmonės nėra tikri kuriam laikotarpiui išvyksta. Neretai lietuviai, ypač turintys laikinus darbus ar kontraktus, jaučiasi gyvendami Lietuvoje ir planuoja ten grįžti, tad, akivaizdu, jog niekas neskuba deklaruoti išvykimo. O šiuo atveju daugeliui tokių asmenų norima nutraukti paskutinį teisinį ryšį su Lietuva. Pasakysite- tą privaloma padaryti, nes taip nurodyta teisės aktuose? Taip, bet ar valdžios tikslas yra galutinai įpiktinti žmones ir priversti juos nutraukti paskutinius teisinius ryšius su Lietuva? Nepamirškime, jog didelė Lietuvos gyventojų dalis, ypač jaunimo, taip pat gyvena ne tose vietovėse kur yra deklaravę gyvenamąją vietą ir tai nekelia didesnių problemų.

Daugelis Europos valstybių gyventojų dirbančių kitose šalyse taip pat oficialiai nedeklaruoja išvykimo, kadangi tai neturi jokių tiesioginių pasekmių. Lietuvos atveju, išvykusieji tikrai būtų išsiregistravę, jei būtų žinoję apie nuostatas dėl privalomojo sveikatos apsaugos draudimo. Tad kilęs šurmulys yra ne kas kitas, o pasipiktinimas dėl apiplėšimo. Juk daugelis gyvenančiųjų ir dirbančiųjų užsienyje moka mokesčius tai valstybei ar kai kuriais atvejais tiesiogiai įdarbinančiai organizacijai ir gauna sveikatos draudimą. Juoką kelia pasakos apie prastą sveikatos apsaugos paslaugų kokybę vakarų Europos šalyse.

Nesunkiai galima nuspėti, jog už viso šito šurmulio slypi ne kas kitas, o noras surinkti kuo daugiau mokesčių ir kamšyti biudžeto skyles. Siekis stabilizuoti valstybės finansus yra pagirtinas, bet priemonės, kuriomis to siekiama, dažnai kelia nuostabą. Labai įdomūs išvedžiojimai, kad nesiregistravę, turbūt, turi nelegalių pajamų ir gali sumokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį. Pagal tokią logiką, tai juos galima ir kitais mokesčiais apmokestinti,- pavyzdžiui, “Sodros”. Juk asmuo lygiai taip pat gali būti užsiregistravęs darbo biržoje ir turėti nelegalių pajamų ir ką gi tai pakeis? O gi tą, kad valstybė turės daugiau bedarbių, daugiau išlaidų teks jiems administruoti ir panašiai. Teiginys, jog darbui rasti būtina valstybės parama taip pat ne visais atvejais atitinka realybę. Argi įmonės ieško aukštos kvalifikacijos specialistų per darbo biržą? Akivaizdu, jog šiems asmenims norint susirasti darbą reikia dėti nemažai asmeninių paslaugų ar iniciatyvos ir darbo biržos indėlis šiuo atveju yra mažiau lemiantis. Be to, juk darbo birža nelaiko bedarbių amžinai- jei atsisakai keleto darbo pasiūlymų, ar lankaisi joje nereguliariai tuomet darbo biržą tenka palikti ir atgal gali stoti tik po tam tikro laikotarpio. Kai kam iš skaitančiųjų, turbūt, kils pasipiktinimas kaip gali nedirbti bet kokio darbo, jei neturi išvis jokio? Bet realybė yra tokia, jog žmonės atmeta darbų pasiūlymus dėl prastos darbdavio reputacijos, abejodami savo kvalifikacija ar dėl sveikatos priežasčių.

Nepamirškime ir asmenų, gyvenančių visuomenės paraštėse. Kaip mūsų politikai teigia, juk negali žmogus gyventi iš oro- o juk tūkstančiai žmonių Lietuvoje, ypač kaimiškose vietovėse, gyvena iš savo tėvų pensijų, retų padienių darbų, ar kartais rinkdami miško gėrybes. Daugeliui jų rūpi kaip prasimanyti alkoholio, o ne ieškotis nuolatinio darbo. Tad kokią naudą valstybė turės iš beviltiškų skolininkų, kurių tūkstantiniai įsiskolinimai tik augs?

Ką ir bekalbėti apie teisinėje sistemoje žiojinčias spragas. Juk oficialiai žmogus savo išvykimą privalo deklaruoti jei išvyksta daugiau nei šešis mėnesiams. Tuo tarpu už tuos šešis mėnesius, kuriuos buvai išvykęs iš Lietuvos ir turėjai pajamų ar sveikatos draudimą- tau vis tiek priskaičiuos lietuviškąjį PSD (šį trumpinį pastaruoju metu išmoko daugelis) mokestį.

Reikia įsisąmoninti, jog dauguma žmonių, iš principo, nėra nusiteikę prieš privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Bet pirmiausia, reikėtų gerai apmąstyti priimamų ar keičiamų teisės aktų pasekmes ir informuoti apie jas visuomenei ar specifinėms jų grupėms. Sunku suvokti kuo bloga yra sistema, kuomet nedirbantys ir nemokantys PSD mokesčio, ir nesiregistravę darbo biržoje asmenys privalo mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas nustatytomis kainomis (tai kaip tai buvo iki šiol)- tai automatiškai paskatina racionalius individus (kurių, aš tikiu, yra absoliuti dauguma Lietuvos visuomenėje) rūpintis savo sveikatos draudimu. O kokie gali būti šio kilusio skandalo rezultatai? Emigrantai pradės masiškai, dešimtimis tūkstančių, jei ne gausiau išsiregistruoti iš Lietuvos, gaunantys nelegalių pajamų prisiregistruos darbo biržoje, o valstybė ir antstoliai turės darbo administruojant kelių ar kelių dešimčių tūkstančių beviltiškų skolininkų skolas, kurios augs sulig kiekvienais metais. Argi tai yra pageidaujamas rezultatas?!

Šalies ambasadas užsienyje pastarosiomis dienomis užplūdo daugybė Lietuvos piliečių, norinčių kuo greičiau deklaruoti gyvenamąją vietą.

Daugelį metų gyvenę ir dirbę svetur, tačiau Lietuvos institucijoms apie tai iki šiol nepranešę lietuviai staiga pajuto poreikį turėti tvarkingus dokumentus, rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Taip jie tikisi išvengti prievolės sumokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, apie kurį paskelbė Valstybinė mokesčių inspekcija.

Šalies diplomatai įsitikinę, kad šios lietuvių minios ambasadose gerokai patikslins oficialią emigrantų statistiką.

Statistikos departamento skaičiavimais, nuo 1990-ųjų iš Lietuvos galėtų būti išvykę 519 tūkst. piliečių.

Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje trečiasis sekretorius Marijus Petrušonis aiškino, kad didesnių eilių pavyksta išvengti, nes ši procedūra yra labai paprasta, trunka tik kelias minutes.

“Gal daugelis emigravusių lietuvių tiesiog nepagalvodavo, kad reikia deklaruoti gyvenamąją vietą, kiti gal bijodavo, jog taip neteks teisės gyventi Lietuvoje, arba nebuvo pakankamai informuoti, kaip tai padaryti”, – svarstė M.Petrušonis.

Jei lietuvis ambasadoje keičia pasą, registruoja vaiko gimimą ar tuokiasi, jo gyvenamoji vieta užsienyje deklaruojama automatiškai ir pranešama Lietuvos institucijoms.

Tačiau dauguma piliečių stengdavosi grįžti į Lietuvą ir ten pasikeisti pasą, susituokti ar įregistruoti vaiko gimimą.

M.Petrušonis neabejoja, kad dėl sveikatos draudimo kilęs poreikis deklaruoti gyvenamąją vietą leis nustatyti tikslesnį emigrantų skaičių. Ambasada spėja, kad Jungtinėje Karalystėje gali gyventi daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos piliečių.

Britų valdžios institucijų duomenimis, iki 2009 metų kovo 31-osios socialinio draudimo pažymėjimui gauti užsiregistravo per 90 tūkstančių Lietuvos piliečių.

Lietuvos ambasados Airijoje patarėja, konsulinio padalinio vadovė Natalija Bacevičienė dienraščiui pasakojo, kad norinčiųjų pranešti, kur gyvena, kasdien daugėja geometrine progresija. Žmonių tiek daug, jog diplomatams teko tartis su Lietuvos registrų centru, kad būtų galima priimti ir popierines deklaracijas.

Pagal įstatymą, norintis pranešti savo gyvenamąją vietą asmuo turėtų ambasados darbuotojų akivaizdoje užpildyti elektroninį variantą. Siekiant kuo greičiau aptarnauti užplūdusius tautiečius, pasitelkta daugiau ambasados darbuotojų. Diplomatams padeda net apsaugos darbuotojas.

Iki šiol tik vienas kitas Airijoje gyvenantis lietuvis atvykdavo į ambasadą pranešti, kad gyvena ne tėvynėje. Jų motyvas dažniausiai būdavo mažesni komunaliniai mokesčiai, kuriuos mokėtų Lietuvoje likusi šeima.

Konsulė įsitikinusi, jog iki šių metų pavasario žmonės tiesiog nežinojo, kad reikia deklaruoti išvykimą

Daugelis pildančiųjų deklaraciją rašo, kad gyvena Airijoje šešerius ar penkerius metus. Tačiau N.Bacevičienė juos perspėja, kad deklaracijos atgaline data neveikia ir įsigalioja tik deklaravimo dieną.

Manoma, kad Airijoje šiuo metu gyvena 90 tūkst. lietuvių. Į šį skaičių įeitų ir nepilnamečiai, ir niekur nedirbantys seneliai.

Nuo 2002-ųjų Lietuvos piliečiams Airijoje oficialiai išduota 77 tūkst. socialinio draudimo pažymėjimo atitikmenų.

Lietuvos ambasados Ispanijoje atašė konsuliniais klausimais Aistis Radavičius teigė, kad deklaruojančių savo išvykimą iš Lietuvos piliečių pastarosiomis dienomis nuolat daugėja.

Tačiau eilių prie ambasados Madride nėra, nes deklaruoti gyvenamąją vietą galima ir faksu. Tereikia atsiųsti užpildytą anketą ir savo paso kopiją.

Ispanijos institucijų duomenimis, šiuo metu čia gyvena 22 tūkst. oficialiai registruotų lietuvių, turinčių leidimus gyventi šioje šalyje. A.Radavičiaus nuomone, tikrasis lietuvių skaičius gali būti apie 30 tūkstančių.

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, nuo šių metų balandžio 1 iki 9 dienos savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 1925 žmonės. 2009 metais per pirmąjį balandžio dešimtadienį buvo pateiktos tik 507 deklaracijos.

Nuo 2003-iųjų Lietuvoje pateikta 69 tūkst. išvykimo deklaracijų. Tačiau nėra žinoma, kiek šias deklaracijas pateikusių asmenų grįžo į Lietuvą.

Statistikos departamento duomenimis, pernai oficialiai emigravo beveik 22 tūkst. Lietuvos piliečių. Tarp jų į Jungtinę Karalystę – 5719, į Airiją – 2763, į Ispaniją – 1355.