Su verslo liudijimais dirbantiems pensininkams bei neįgaliesiems siūloma taikyti privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuolaidą.

Tai numatančią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą Seime antradienį registravo parlamentarai Edvardas Žakaris, Jonas Juozapaitis, Edmundas Jonyla, Valerijus Simulikas.

Siūlomas perpus mažesnis (4,5 proc.) nei dabar individualiai dirbantiesiems taikomas privalomojo sveikatos draudimo tarifas.

Jeigu Seimas pataisą priimtų, ji būtų taikoma bet kurios rūšies pensijos ar šalpos kompensacijų gavėjams ir neįgaliesiems.

Dabar šie asmenys, nutarę dirbti su versliu liudijimais, kas mėnesį privalo mokėti 9 proc. minimaliosios mėnesio algos (800 litų) privalomojo sveikatos draudimą. Tokio pat dydžio įmokas moka ir darbingo amžiaus ir neturintys didelių sveikatos sutrikimų asmenys.

Parlamentarai sako, kad tokia tvarka diskriminuoja pensininkus ir neįgaliuosius, kuriems sunkiau nei kitiems išsilaikyti darbo rinkoje, todėl jų įdarbinimas turi būti remiamas.

“Manome, kad vykdantiems individualią veiklą su verslo liudijimu pensinio amžiaus bei neįgaliems asmenims turėtų būti taikoma privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuolaida”, – rašoma Seimui pateiktame aiškinamajame rašte.

Svarstoma galimybė gyventojams, nesumokėjusiems privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, skolos mokėjimą atidėti iki 2011 metų, o per nustatytą laikotarpį įsitraukusiems į sistemą skolas nurašyti.

Paaiškėjus, kad apie 200 tūkst. už PSD pernai nemokėjusių gyventojų priskaičiuotos skolos, pirmadienį išeities iš situacijos ieškojo valdančiosios koalicijos lyderiai.

“Buvo priimtiniausias variantas, kad būtų suformuluota galimybė įvykdyti tam tikrą politinį sprendimą, atidėti priskaičiuoto PSD mokesčio mokėjimą iki 2011 metų”, – po koalicijos vadovų pasitarimo sakė sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Raimondas Šukys.

Pasak ministro, tam reikėtų taisyti įstatymų bazę, numatant prievoles, “kad asmenys, išvykę iš Lietuvos, deklaruotų savo išvykimą, taip pat suformuluoti žmonėms, kurie neturi pajamų ir nėra registravęsi Darbo biržoje, iki kada jie turėtų registruotis ir tokiu būdu pasiekti, kad visi Lietuvos žmonės įsijungtų į PSD sistemą ir joje dalyvautų”.

Pasak ministro, svarstoma galimybė, jog gyventojai, per nustatytą laikotarpį savanoriškai įsitraukę į sistemą, galėtų būti atleidžiami nuo priskaičiuotų skolų už PSD.

“Ir jeigu žmogus įvykdys visas tas prievoles ir dalyvaus sveikatos draudimo sistemoje, 2011 metais būtų galimybė spręsti, ar tos nepriemokos turėtų būti išieškotos, ar nurašytos, atleidžiant asmenis nuo tų nepriemokų, tokiu būdu mes pasiektume rezultatą”, – sakė R.Šukys.

Nesusipratimai dėl PSD įmokų mokėjimo kilo, kai paaiškėjo, jog maždaug iki 200 tūkst. gyventojų pernai nesusimokėjo už PSD, jiems priskaičiuotos skolos.

PSD mokestis siekia 6 proc. gyventojo pajamų. Neturėjusiems pajamų gyventojams šis mokestis skaičiuotas nuo minimalios algos – tai sudarė 72 litus per mėnesį.

Į Lietuvos studentų atstovybių sąjungą (LSAS) plūsta studentų klausimai ir skundai dėl priskaičiuotų PSD įmokų. Daugiausia klausimų sulaukiama dėl PSD taikymo studentams, kurie yra sustabdę studijas ar išėję akademinių atostogų, studijuoja ne Lietuvoje ar ištęstine studijų forma. Nemaža dalis besikreipiančių studentų pažymi, jog PSD yra priskaičiuotas nepagrįstai, – rašoma Lietuvos studentų atstovybių sąjungos pranešime.

LSAS atkreipia studentų dėmesį, jog remiantis dabar galiojančiomis įstatymo nuostatomis Europos Sąjungos šalyse studijuojančių lietuvių sveikatą draudžia valstybė, tačiau studentai, studijuojantys ne ES šalyse turi užpildyti specialią formą, kuri įrodytų, jog asmuo gyvena ne Lietuvoje ir yra apdraustas kitoje šalyje ar privačioje draudimo kompanijoje. Studentai, išvykstantys studijuoti svetur pagal mainų programas, neturi mokėti PSD, tačiau privalo su savimi turėti sveikatos draudimo pažymėjimą, išduodamą Lietuvos teritorinėse ligonių kasose.

Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu PSD įmokas susimokėti turėtų nebent studijas nutraukę asmenys, kurie nepriklauso jokiai socialinei grupei (studentams, darbuotojams, socialiai remtiniems) ir daugiau nei mėnesį laiko po studijų nutraukimo ar baigimo nėra užsiregistravę darbo biržoje. Pažymėtina, jog akademinių atostogų išeinantys studentai nepraranda studento statuso, todėl PSD įmokų mokėti jiems nereikia. Taip pat šis mokestis neturi būti priskaičiuotas asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis. Užsiimantys individualia veikla pagal pažymėjimą ar verslo liudijimą asmenys PSD įmokas moka atskirai.

LSAS kreipiasi į LR Seimo pirmininkę ir LR Ministrą pirmininką ir ragina skubos tvarka keisti Sveikatos draudimo įstatymą arba stabdyti atitinkamų jo dalių galiojimą, kadangi šis įstatymas iki šiol nėra suderintas su Mokslo ir studijų įstatymu.

Opozicinės Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius tvirtina, jog skolos gyventojas už nesumokėtą privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokestį priskaičiuotos be teisinio pagrindo.

“Šiuo metu sukeltas ažiotažas dėl privalomo sveikatos draudimo įmokų, mūsų įsitikinimu, neturi teisinio pagrindo. Jei būtų tinkamai išnagrinėti įstatymai ir apsvarstytas jų taikymas, gal nereikėtų dabar Lietuvos žmonėms aiškintis, kurti vis naujų darbo grupių, kurios ieškotų galimybių atskiroms gyventojų grupėms išimčių, bandytų rasti būdus, kaip pateisinti savo veiksmus”, – penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A.Butkevičius.

A.Butkevičius tvirtina, jog nuo sausio pasikeitus privalomo sveikatos draudimo įmokų mokėjimui nepasikeitė Sveikatos draudimo įstatyme numatytas principas, jog mokestis skaičiuojamas nuo gautų pajamų arba mokamas savanoriškai. Tad, socialdemokrato vertinimu, nepagrįstai valstybės skolininkais paversti niekur nedirbę, tačiau ir savanoriškai draudimo įmokų nemokėję Lietuvos gyventojai.

“Iki praėjusių metų PSD įmokos buvo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis, kuri patekusi į Valstybinę mokesčių inspekciją būdavo atskiriama nuo GPM ir pervedama į PSD fondą. Niekam nekilo idėjų, kad mokestį turėtų mokėti ir pajamų negaunantis asmuo”, – sakė A.Butkevičius.

Jo teigimu, pasikeitus įmokų apskaičiavimui ir mokėjimui – atskyrus PSD įmokas nuo GPM – nepasikeičia mokėjimo principas, tad asmuo negaunantis pajamų neturi prievolės privalomai mokėti, tačiau prireikus privalo susimokėti už sveikatos paslaugas.

“Pavyzdžiui, kaip numatoma įstatyme, individualios įmonės, jei jos laikinai neveikia ir atitinkamai neturi pajamų, socialinio draudimo įmokų nemoka. Laikantis nuoseklumo principų, ir sveikatos draudimas privalomas asmenims, kurie gauna pajamas”, – sakė socialdemokratų lyderis.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Lietuvoje yra iki 200 tūkst. gyventojų, kurie nemoka už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Anot premjero, tai yra “didelė valstybės problema”, todėl bus siekiama į privalomojo draudimo sistemą įtraukti kuo didesnį žmonių skaičių.

Valstybinė mokesčių inspekcija neskelbia, kiek žmonių dėl PSD mokesčio tapo valstybės skolininkais.

Privalomojo sveiktos draudimo mokestis siekia 6 proc. gyventojo pajamų. Neturintiems pajamų, pvz. Darbo biržoje nesiregistravusiems bedarbiams, išvykimo nedeklaravusiems emigrantams mokestis skaičiuotas nuo minimalios algos.

Andriaus Kubiliaus teigimu interviu „Žinių radijui“, didelį rūpestį turėtų kelti tai, ką daryti su neapsidraudusiais žmonėmis. „Visų pirma mes pasirūpinsime, kad visi žmonės būtų vienaip ar kitaip apdrausti“, – sakė premjeras.

Taip pat bus sprendžiama, ką daryti su žmonių įsiskolinimais sveikatos draudimo fondui. „Turime visi suprasti, kad Lietuvoje veikianti sveikatos draudimo sistema pasižymi dviem bruožais: ji yra privaloma visiems, ir antras dalykas, ji yra solidari“, – interviu sakė ministras pirmininkas.

Lietuvos profesinių sąjungų nacionaliniai centrai mano, kad praktinis privalomojo sveikatos draudimo mokesčio taikymas Lietuvos piliečiams sukėlė daug rūpesčių, nepasitenkinimo ir neplanuotų materialinių sunkumų.

Profesinių sąjungų teigimu, tai dar viena valdžios gėda ir įrodymas, kad Lietuvoje žmogus nevertinamas. Anot jų, šis mokestis prislėgė daugelio žmonių pečius bei sudavė smūgį bedarbiams ir emigrantams.

“Sunkų laikotarpį išgyvenantys, darbo neturintys gyventojai bei užsienyje dirbantys ir ten mokesčius mokantys Lietuvos piliečiai privalės sumokėti už negautas paslaugas”, – sakoma Lietuvos nacionalinių profesinių sąjungų centrų išplatintame pranešime.

Anot jų, netekusieji darbo neturėjo informacijos, jog būtina registruotis darbo biržoje, kad išvengtų privalomojo sveikatos draudimo mokesčio.

Per metus susidariusi mokesčio suma siekia 864 litus.

Lietuvos profesinių sąjungų nacionaliniai centrai reikalauja, jog LR vyriausybė prisiimtų atsakomybę dėl šiuo sprendimu sukeltos sumaišties, jį peržiūrėtų ir įvertintų taip, jog kuo mažiau nukentėtų žmonės.

Prievolė visiems mokėti privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) mokestį privertė darbo biržoje registruotis ir buvusį “Sodros” vadovą Mindaugą Mikailą. Anksčiau jis neketino to daryti.

Pernai gruodžio pabaigoje iš posto pasitraukusiam M.Mikailai nuo sausio 1-osios taip pat pradėjo kapsėti skola valstybei už PSD. Iki šiol nedirbantis buvęs “Sodros” vadovas faktiškai jau skolingas 216 litų – po 72 litus už kiekvieną šių metų mėnesį.

Tai, kad privalomąjį sveikatos draudimą turi mokėti ir biržoje neįsiregistravę bedarbiai, M.Mikailai nebuvo naujiena, tačiau jis iki šiol neskubėjo registruotis, trečiadienį rašo “Lietuvos rytas”.

“Dabar, žinoma, darbo biržoje įsiregistruosiu. Bet patek tu dabar į tą biržą! Tai, kad to nepadariau anksčiau, galiu pavadinti aplaidumu”, – “Lietuvos rytui” pripažino M.Mikaila.

Buvęs “Sodros” vadovas nesikreipė į darbo biržą norėdamas išvengti apkalbų, tačiau auganti skola valstybei ir noras turėti sveikatos draudimą privertė apsigalvoti: “Iš šios istorijos bus bent viena nauda: valstybė žinos, kiek iš tikrųjų žmonių neturi nuolatinio darbo”.

Premjeras Andrius Kubilius teigė, kad PSD šiuo metu nėra apdrausta 150-200 tūkst. gyventojų.

„Pasirodo, kad mes turime šimtus tūkstančių žmonių, kurie nėra apsidraudę ir kurie nedalyvauja draudiminėje sveikatos apsaugos sistemoje“, – interviu Lietuvos radijui sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Pasak jo, šiuo metu visa sveikatos sistema paliekama išlaikyti tiems žmonėms, kurie tvarkingai moka mokesčius.

Ministro pirmininko teigimu, turi būti pasirūpinta, kad sveikatos sistemoje dalyvautų maksimalus žmonių skaičius.

Manoma, kad privalomasis sveikatos draudimas paskatino dvigubai didesnį bedarbių skaičių užsiregistruoti Lietuvos darbo biržoje. Pasak premjero, darbo biržą užplūdę bedarbiai padės išsiaiškinti tikrą jų skaičių. „Matykime realų vaizdą ir tada žiūrėkime, kaip tas problemas spręsti“, – sakė ministras pirmininkas.

Apie tai, ar reikia atleisti emigravusius nuo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, A. Kubilius sakė, kad kitokia mokesčių skaičiavimo tvarka emigravusiems piliečiams galėtų būti taikoma tuomet, jei šie praneštų apie emigraciją atitinkamoms Lietuvos žinyboms.

Atšventus nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį mus aplankė dar vienas skausmingas praregėjimas – visiems reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Dviejų šimtmečių okupacijos išugdytas lietuvio noras apmauti valstybę, iš jos paimti daug daugiau, nei duoti, neduoda ramybės ir šiandien. Kalba ne apie tuos, kurie dėl vienokių ar kitokių, dažniausiai nuo jų pačių nedaug priklausančių aplinkybių tai valstybei šiandien negali duoti, bet gyvenimo aplinkybių yra priversti imti. Kalba apie tuos, kurie valstybei nieko nenori duoti, bet yra tikri, kad valstybė jiems amžinai skolinga.

Mokesčių inspekcija timptelėjo virvę ant kaklo tiems, kurie neužsiregistravo darbo biržoje, bet nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Toks mokestis buvo ir anksčiau, tiesiog Valstybinė mokesčių inspekciją apsimesdavo to nepastebinti.

Mokėti mokesčius ir išlaikyti valstybę – visų pareiga. Tikėtina, kad darbo biržoje nesiregistruoja pirmiausia tie asmenys, kurie turi kitokių pajamų ar nelegalų darbą. Jų pareiga mokėti mokesčius tokia pati kaip ir tų, kurie dirba legaliai. Ar galima skirtingai traktuoti tuos, kurie darbo biržoje užsiregistravo, ir tuos, kurie neužsiregistravo?

Pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, taigi ji turi prisiimti tam tikras pareigas. Socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją. Bet ta valstybės ir visų piliečių solidarumo pareiga atsiranda tiems, kuriems pagalbos reikia, o rėmimas tų, kuriems pagalbos nereikia, yra tiesiog mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, kraunant ateities kartoms grėsmingai augančią valstybės skolą. Šiandien ir taip gyvename ne pagal išgales.

Pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama parama. Abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas svarbus socialinei darnai, pagalbai įveikti sunkumus, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti.

Darbo birža įkurta tam, kad netekusieji darbo gautų valstybės pagalbą. Pagalbą tiek naujam darbui rasti, tiek registruotis būtinai valstybės paramai. Galima teigti, kad tiems, kurie nesiregistruoja, tokia pagalba tiesiog nereikalinga. Matyt, jie dirba nelegaliai, yra išvykę į užsienį ar tiesiog turi kitokių pragyvenimo pajamų. Jie gali susimokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį. Nemokantieji sveikatos draudimo nori naudotis nemokama sveikatos apsauga. Vadinasi, gyventi kitų sąskaita. Kuo tokių bus daugiau, tuo ir taip maža nemokama sveikatos sistemos dalis dar labiau sumažės. Kiek mokėsime, tiek ir turėsime.

Ar verta sielvartauti dėl to, kad nedirbantieji jokio nelegalaus darbo, sužinoję, jog privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, plūstelės į darbo biržą, ir Lietuva iš priešpaskutinės vietos pagal nedarbo lygį ES nukris į paskutinę? Tai rimtas rūpestis nebent premjero Andriaus Kubiliaus kasininkams, ieškantiems gerėjančio gyvenimo Lietuvoje įrodymų. Piliečiai turi teisę ir jiems svarbu žinoti, kokia yra tikroji Lietuvos ekonomikos padėtis.

Vyriausybė šiandien svarstys privalomo sveikatos draudimo įmokų grąžinimo klausimą. Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, bus priimta “kai kurių sprendimų”.

“Yra dalykų, kurie išaiškėjo, į kai kuriuos mes žiūrime labai atidžiai, antradienį pasitarime tai aptarsime, ir manau, kad rasime pačius tinkamiausius sprendimus. Aš tikiu, kad taip, bus kai kurių sprendimų”, – žurnalistams sakė A.Kubilius.

Jo teigimu, sprendimai bus tokie, kad ir žmonėms būrų patogiau, ir pačiai sveikatos sistemai būtina rasti tokius sprendimus, kad ja būtų naudojamasi solidariai.

Valstybės institucijų atstovai penktadienį tarėsi, kaip elgtis dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio išimtiniais atvejais.

Valstybinės ligonių kasos atstovas spaudai Kazys Žilėnas spaudai aiškino, kad PSD mokestį turi sumokėti visi iš Lietuvos emigravę žmonės, kurie apie tai nėra pranešę migracijos tarnyboms ir užsienyje niekur nedirba, ilgalaikiai turistai ir bedarbiai, jeigu jie neįsiregistravę darbo biržoje.

Valstybinė mokesčių inspekcija neskelbia, kiek žmonių dėl PSD mokesčio tapo valstybės skolininkais.

Privalomojo sveiktos draudimo mokestis siekia 6 proc. gyventojo pajamų.