Šventoji rengiasi įkurtuvėms – šeštadienį čia prisišvartuos pirmosios jachtos ir pramoginiai laivai. Uoste bus laukiami ir Baltijos priekrantėse žūklaujantys žvejai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija, prieš porą metų užsimojusi atgaivinti Šventosios uostą, kad į jį galėtų įplaukti nedideli pramoginiai laivai, paskelbė, jog visi darbai atlikti, rašo “Lietuvos rytas”.

“Įplauka išvalyta iki 3 metrų gylio, prie krantinių galės švartuotis 2-2,5 metro grimzlės laivai. Šis projektas direkcijai kainavo apie 4 mln. litų”, – kalbėjo daugelį metų merdėjusio Šventosios uosto tvarkymo projektą inicijavęs KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Scanpix

Ispanų kompanijos “Alatec” parengtoje galimybių studijoje dar numatyta nutiesti į jūrą ir 400 metrų ilgio molus, kurie apsaugotų Šventosios upės žiotyse įkurtą uostą nuo bangų ir smėlio sąnašų. Tada akvatorijoje būtų galima įrengti apie 500 laivų švartavimo vietų.

“Baigus pradinio etapo darbus Šventosios uostas atsiveria turistams. Tikimės, kad ES ekspertai, įvertinę šio projekto naudą ir reikšmę jūrų turizmo plėtrai, skirs finansinę paramą kitai jo daliai – 53 mln. eurų vertės bangolaužių jūroje statybai”, – vylėsi E.Gentvilas.

Bangolaužių reikia tam, kad per audras Šventosios uosto vėl neužneštų smėlis: tokia grėsmė kyla įvertinus ilgametes orų prognozes, vyraujančių vėjų ir jūrų srovių kryptis.

5 Vas 2011 09:39 |Category:  Lietuvos verslas portalams

Šventosios uosto valymo konkursą, tikėtina, laimės Latvijos verslininkai – mažiausios kainos pasiūlymą pateikė Rygos hidrotechninių darbų įmonė BGS.

Antrojoje eilės vietoje yra Vidaus vandenų direkcija, trečiojoje – Vokietijos bendrovė “Jozef Mobius”, o ketvirtos konkurso dalyvės – “Hidrotechnikos” – pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis privalomų reikalavimų, rašo “Lietuvos žinios”.

“Atėjo verslininkai, kurie niekada anksčiau pas mus nedirbo, ir pateikė labai geras kainas. Sudaryta preliminari eilė pasiūlymų, šiuo metu vyksta jų vertinimas. Galiu pasakyti, kad geriausio pasiūlymo kaina nuo brangiausio skiriasi 3 kartus, siekia maždaug 1,3 mln. litų”, – sakė Klaipėdos uosto direkcijos direktorė Šventosios uosto reikalams Airida Čėsnienė.

Numatyta, kad valant Šventosios uostą bus išsiurbta 66 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Klaipėdos uosto gilinimo konkurse mažiausia pasiūlyta kaina siekė 17 litų už kubinį metrą, o Šventosios uostą latviai sutiko išgilinti 5 litais pigiau. Minimaliomis sąnaudomis siekiama iki 3 metrų gylio išvalyti akvatoriją įplaukoje ir iki 2-2,5 metro – prie krantinių.

Pasak uosto vadovybės, nelaukdama ES lėšomis finansuojamo projekto pabaigos – maždaug 2016 metų pradžios, uosto direkcija leis dalį Šventosios uosto laikinai pradėti naudoti jau šią vasarą. Iki birželio pabaigos rangovai pritaikys tam vakarinę ir dalį rytinės krantinės, įrengs plaukiojančias prieplaukas žvejybiniams bei pramoginiams laivams švartuoti.

Laimėjusi kitą konkursą bendrovė “Hidrostatyba” už 2,948 mln. litų pritaikys Šventosios uostą mažiems laivams. “Hidrostatyba” yra sudariusi jungtinės veiklos sutartį su dar dviem partneriais – “Getelit” ir “Sweco hidroprojektu”.

A.Čėsnienė sakė, kad nugalėtojo pasiūlyta kaina buvo perpus mažesnė negu trečiojoje vietoje buvusios “Jozef Mobius”, o antra konkurse liko pernai į Klaipėdos uostą atėjusi bendrovė “Latvijas Tilti”.

Teisę valdyti būsimą Šventosios uostą gavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija žada, kad šiuo metu apleistas šiaurinis šalies uostas jau 2011-ųjų vasarą galės priimti turistų jachtas, katerius bei pramoginius laivus.

Šiuo metu perbrendamas Šventosios uosto įplaukos kanalas ankstyvą pavasarį turės būti pagilintas iki 3 metrų, pagilinus įplauką dugno valymo darbai prasidės ir pačioje akvatorijoje. Rytinėje jos pakrantėje dugnas bus gilinamas iki 2 metrų, o vakarinėje akvatorijos dalyje – iki 3 metrų, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Nors apmirusio Šventosios uosto atstatymo darbų pradžia numatyta tik 2013 metais ir užakusios akvatorijos pakrantės šiandien skendi pusnyse, čia dvelkianti, regis, amžina ramybė baigsis jau ankstyvą pavasarį.

Po kelių mėnesių prie apleistų ir užžėlusių krantinių ims gausti statybinė technika, bus įrengiamos nedidelių laivų švartavimo vietos, gilinama akvatorija.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsibrėžė jau ateinančią vasarą Šventosios uostui įpūsti gyvybę ir įrengusi krantines vasarą čia priimti turistų jachtas, katerius bei pramoginius laivus.

Pirmoji uostininkų užduotis – iki 3 metrų pagilinti Šventosios upės žiotis, kurios atstoja įplaukos į akvatoriją kanalą.

Dabar smėliu nuolat užnešamas upės žiotis galima perbristi ir jas įveikia tik į jūrą išplaukiančios priekrantės žvejų plokščiadugnės valtys.

Įplaukos kanalo gilinimą skubina ir tai, kad į uosto akvatoriją negali įplaukti inžinerinio geologinio kartografavimo specialistų technika.

Pagilinus įplauką dugno valymo darbai prasidės ir pačioje akvatorijoje. Rytinėje jos pakrantėje dugnas bus gilinamas iki 2 metrų, o vakarinėje akvatorijos dalyje – iki 3 metrų.

Iš Šventosios uosto dugno pavasarį iš viso numatoma išsemti apie 60 tūkstančių kubinių metrų grunto.

Prie pagilintų krantinių bus tvirtinami plaukiojantys pontonai. Prie jų bus montuojami vadinamieji pirštai, tarp kurių švartuosis laivai.

Vakarinėje uosto dalyje numatyta įrengti 50 švartavimosi vietų iki 12 metrų ilgio laivams. Prie rytinės krantinės planuojama įrengti dar tiek pat švartavimosi vietų iki 10 metrų ilgio laivams.

Iki apšviečiamų krantinių dar reikės nutiesti vandentiekį ir elektros kabelius.

Sausio mėnesį turėtų paaiškėti, kas atliks inžinerinius darbus ir įrengs plaukiojančias prieplaukas. Artimiausiu metu planuojama paskelbti uosto valymo darbų konkursą.

Įplaukos kanalo ir krantinių gilinimo, plaukiojančių pontonų montavimo ir komunikacijų įrengimo darbams numatoma skirti apie 3 milijonus litų.

Į Šventąją pradėjus plaukti laivams, vasarą čia atsiras ir pirmieji uosto darbuotojai.

Neseniai paskirta Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė pasakojo, kad prie rytinės krantinės numatoma pastatyti tris mobiliuosius namelius.

Viename jų dirbs keturi uosto priežiūros operatoriai

Kitas namelis bus skirtas muitinės ir pasienio pareigūnams, kurie į Šventosios uostą bus iškviesti atplaukus ne Europos Sąjungos šalims priklausančioms jachtoms. Trečiame namelyje atplaukusiems turistams bus įrengti dušai ir tualetai.

„Šventosios uosto teritorijoje, kurioje numatyta komercinė veikla, vasarą turėtų atsirasti laikinieji prekybos, uosto paslaugų statiniai. Gal atsiras verslininkų, kurie čia norės teikti jachtų eksploatacinės priežiūros paslaugas”, – svarstė A.Čėsnienė.

Kol kas dar nėra numatyta, kiek kainuos per vasarą veikiančio uosto paslaugos.

Pritaikius pagal laivų ilgį dabar numatytų naudojimosi krantinėmis rinkliavų dydžius, esant netgi ir maksimaliai apkrovai, Šventosios uostas per mėnesį nesurinktų nė 2 tūkstančių litų. Tiek nepakaktų net uosto priežiūros operatorių atlyginimams.

„Vyriausybė Šventosios uostui turėtų nustatyti atskiras švartavimosi kainas.

Dabar rengiame tokio Vyriausybės nutarimo projektą. Manome, kad uosto paslaugų kainos turėtų būti panašios kaip ir panašaus tipo jachtas priimančiuose Pilies Klaipėdoje, Nidos, Šilutės uostuose.

Šventosios uostas turėtų išsilaikyti, jei mažųjų ir pramoginių laivų švartavimosi kaina mėnesiui siektų 250–400 litų, o prisišvartuoti parai kainuotų iki 27 litų”, – pajamas planavo Šventosios uosto vadovė A.Čėsnienė.

Seimas dar nėra apsisprendęs, ar ateityje Šventosios uostą valdys naujas juridinis asmuo, ar Klaipėdos uosto direkcija, tačiau pastaroji jau skaičiuoja, kokios galėtų būti taikomos rinkliavos jachtoms ir pramoginiams laivams Šventosios uoste ateinančią vasarą.

Vertinama, kad taikyti tokias pačias rinkliavas Klaipėdos ir Šventosios uostuose būtų nerealu, nes pastarajame uostelyje pagal dabar galiojančias rinkliavų taisykles šie mokesčiai būtų nepagrįstai maži, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Rinkliavos Klaipėdos uoste susideda iš tonažo, navigacijos, locmanų paslaugų ir kitų mokesčių. Šventojoje būtų galima pritaikyti tik krantinės rinkliavą. Tokiu atveju vidaus vandenų laivui, kurio ilgis iki 6 metrų, mėnesio įkainis būtų 16,45 lito.

“Labai džiaugtumėmės, kad kitąmet ten stovėtų 100 laivų, tad per mėnesį uosto rinkliavos iš viso siektų apie 1,6 tūkst. litų. Kaip išlaikyti bent vieną darbuotoją su visais mokesčiais? Būtų laivų pilnas uostelis, o pajamos nepadengia net vieno darbuotojo darbo išlaidų”, – tvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Todėl, anot jo, ketinama nustatyti fiksuotą mokestį, atsižvelgus į kainas bendrovės “Klaipėdos laivų remontas” valdomo Pilies jachtų uoste, Šilutėje, Nidoje.

“Planuojame protingą dydį. Tiksliai dar nesame suskaičiavę, todėl dar negalime jo įvardyti”, – sakė Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė.

Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys Valdemaras Vizbaras teigia sunkiai įsivaizduojantis, kad jau ateinančią vasarą galėtų Šventojoje švartuotis jachtos, nes kol kas ten nėra jokių galimybių ir esą nėra didelio optimizmo, kad būtų suskubta.

Tačiau Klaipėdos uosto direkcija savo užmojų įpūsti gyvybės uosteliui anksčiau, nei prasidės numatomas didysis, Europos Sąjungos finansuojamas projektas, neatsisako. Trečiadienį paskelbtas Šventosios uosto pritaikymo aptarnaujant mažus laivus konkursas – inžineriniams tinklams ir plaukiojančioms prieplaukoms įrengti.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija trečiadienį paskelbė Šventosios jūrų uosto mažų laivų prieplaukos įrengimo konkursą.

Konkurso laimėtojas, su kuriuo bus pasirašyta 8 mėnesių sutartis, Šventosios uoste turės įrengti inžinerinius tinklus bei plaukiojančias prieplaukas mažiems laivams, skelbia “Valstybės žinios”.

Pasiūlymų dalyvauti konkurse laukiama iki gruodžio 23 dienos.

Šventosios uoste, kurio veiklą planuojama pradėti nuo 2011 metų vasaros, iš pradžių numatoma įrengti apie 100 vietų, kurios būtų skirtos mažiems laivams.

Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas anksčiau yra sakęs, kad tokio dydžio Šventosios uosto infrastruktūros įrengimas gali kainuoti kelis milijonus litų, darbai būtų finansuojami uosto direkcijos lėšomis.

Pokario laikais Šventosios uoste švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jo infrastruktūra buvo palaikoma pamario žvejų lėšomis.