BFL

Vos dešimt dienų veikęs Šventosios uostas smėliu buvo užneštas dėl akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo darbus atlikusios Latvijos bendrovės BGS kaltės.

Tai paaiškėjo trečiadienį įvertinus uosto gylio matavimų duomenis, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Pagal projektą iš uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo kasamo grunto buvo formuojamas į jūrą įsikišęs pylimas, kuris kaip tik ir turėjo apsaugoti uostą nuo smėlio. Lietuvos energetikos institutas pateikė išvadas, kad šitaip apsaugota uosto įplauka neturėtų būti užnešta smėliu, jeigu per metus krantą net 16 kartų daužytų visą parą trunkančios audros.

Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos specialistai nustatė, kad akvatoriją ir įplaukos kanalą gilinusi BGS iškasė 11 proc. grunto daugiau nei reikėjo. Grunto perteklius buvo pilamas į pylimą, kuris nebeatitiko projekto – nusidriekė per toli į jūrą ir tapo aukštesnis.

“Visa laimė, kad uostą užnešė smėliu taip greitai. Mat mes iki šiol rangovui nebuvome sumokėję sutartyje numatytų pinigų. Su BGS buvo sutarta, jog už iškastą gruntą jie uždirbs 1,3 mln. litų. Iki šiol jiems spėjome sumokėti tik trečdalį šios sumos”, – teigė KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Anot jo, dabar BGSuž iškastą didesnį kiekį grunto – apie 8 tūkst. kubinių metrų – ne tik negaus papildomų pinigų, bet ir už tą pačią sutartyje numatytą sumą privalės vėl išgilinti įplaukos kanalą ir smėlį išvežti iš uosto teritorijos.

Scanpix

Šventosios uostas veikė vos 10 dienų. Jį teko uždaryti, kai pakilus pietvakarių vėjui iki trijų metrų pagilintas įplaukos kanalas buvo užneštas smėliu, pirmadienį rašo “Lietuvos rytas”.

Pagal pasirašytas sutartis su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Šventosios uoste po Joninių turėjo švartuotis beveik dešimt laivų, kurie uostui turėjo duoti pirmąsias pajamas. Bet direkcijos kapitonas buvo priverstas paskelbti apie Šventosios uosto uždarymą.

“Skubus įplaukos kanalo valymas nieko neduotų, nes pirmiausia reikia sutvirtinti smėlio pylimą, kuris turėjo saugoti uosto vartus. Numatydami tokią galimybę mes jau nuo gegužės ruošiamės skelbti pylimo tvirtinimo darbų konkursą, tačiau nesitikėjome, kad įplauką užneš taip greitai”, – teigė direkcijos direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė.

Dabar svarstoma, ar būtų galima pylimą tvirtinti geotekstilės maišais, į kuriuos būtų pilamas iš įplaukos kanalo vėl kasamas smėlis.

Uosto įplaukos užnešimas smėliu įregistruotas kaip draudžiamasis įvykis, tad dalį reikalingų lėšų turėtų atlyginti draudikai.

"Veido" archyvas

Rekonstruojamas Šventosios uostelis žvejus gąsdina būsimomis rinkliavomis. Tačiau galvojama ir apie jų laivams skirtą uostelį ties Karkle.

Šeštadienį po rekonstrukcijos atidaromas pagilėjęs ir naujomis pontoninėmis prieplaukomis praturtėjęs Šventosios mažųjų ir pramoginių laivų uostelis. Iš ryto Klaipėdoje startuos šia ypatinga proga surengta regata, o apie vidurdienį greičiausi burlaiviai jau turėtų pasiekti Šventąją. 15 valandą, regatos dalyviams susirinkus prie krantinių, žada prasidėti iškilmės su vėliavos pakėlimu, valstybės himnu ir pučiamųjų orkestru. Po jų smalsuoliai bus kviečiami aplankyti stovinčias jachtas ir apžiūrėti pradedamą tvarkyti uostą.

Buriuotojus Šventoji pasitiks iki trijų metrų išgilintu įplaukos kanalu ir 72 švartavimo vietomis, skirtomis laivams, kurių ilgis iki 12 metrų. Prie krantinių bei vidinėje uostelio akvatorijoje kaimynų bendrovės “Latvijas tilti” atplukdyta žemsiurbė išgramdė dugną iki 2–3 m gylio.

Atvykę buriuotojai turės galimybę naudotis vandentiekiu ir elektra. Mobiliuose ant kranto stovinčiuose nameliuose budės uosto priežiūros operatoriai, pradės veikti muitinės ir pasienio postai, kurių paslaugos būtinos ne ES šalių buriuotojams. Vienas namelis skirtas dušams ir tualetams, kuriais naudosis uostelio svečiai.

Sieks rinkliavų lengvatų

Tačiau Šventosios žvejai, tame uostelyje laivelius rišantys jau daugelį metų, artėjančios šventės džiaugsmo nejaučia. Ne vien dėl krante kol kas tebekūpsančių išsiurbto smėlio kalnų, bet ir dėl to, kad už visokį gėrį (taigi ir už sutvarkyto uostelio paslaugas) anksčiau ar vėliau teks mokėti. Ir nemažai: už pačius kukliausius, iki 6 m ilgio laivelius kol kas parai bus skaičiuojamos 24,21 Lt rinkliavos (mėnesiui – 302,5 Lt), už laivus nuo 6 iki 10 m ilgio – atitinkamai 36,30 Lt (423,50 Lt), už didesnius laivus – 48,5 Lt (605 Lt).

Didžioji dalis Šventosios žvejų laivelių priklauso vidurinei 6–10 metrų kategorijai. Ilgalaikiams uostelio naudotojams numatomos 20–30 proc. nuolaidos, tačiau ir jos nekelia optimizmo iki šiol daugybę metų niekam už naudojimąsi Šventosios krantinėmis nemokėjusiems žvejams. Juolab uostelį administruojanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, sulaukusi Vyriausybės palaiminimo, ketina dabar galiojančias Šventosios uosto rinkliavas dar padvigubinti.

“Kodėl turėtume džiūgauti? Pirma, jų įrengti pontonai mūsų laivams nepatogūs, tad kol kas liksime stovėti senojoje, nerekonstruotoje uosto įlankos vietoje. Antra, galinga latvių žemsiurbė sujudino uosto dugne per daugelį metų nusėdusį “brudą”, kuris dar toliau nuo Šventosios nubaidė žuvis. Trečia, į jūrą einantiems vyrams uoste ir įplaukos kanale nuolat maišysis neretai kaip reikiant savo laivų nesugebantys valdyti pramogautojai. Tiek to džiaugsmo…

Vienintelis privalumas – didesnis gylis, tačiau be jo gyvendami šitiek metų prisitaikėme: Šventojoje dabar nerasite žvejų laivelio, kurio grimzlė būtų didesnė nei 20 centimetrų”, – pasakoja du laivus turinčios žvejybos įmonės ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Šventosios padalinio vadovas Antanas Valiukas.

Tradiciškai pakeiksnodamas Baltijos ruonius, sistemingai susirenkančius didžiausias ir vertingiausias į jūros žvejų tinklus patenkančias žuvis (“anie labai išrankūs yr, bet ko neėda, užtat tinklus plėšo beveik kasdien”), A.Valiukas patvirtina ir tai, kad tiek dėl sujudinto Šventosios žiočių dugno, tiek dėl Būtingės terminalo, tiek dėl Palangos nuotekų šis priekrantės ruožas pramoninei žvejybai “nederlingas”.

“Menkėmis aš neužsiimu, dažniausiai gaudom “nekvotinius” otus ir vėjažuves. Bet vos du mėnesius trunkantis otų gaudymo sezonas birželio pirmąją baigėsi. Stintų šįmet buvo mažai, menkes gaudyti žvejams trukdė vėluojantis pavasaris. Jeigu dar uosto rinkliavas pradės iš mūsų lupti – bus visai ne kas”, – daro išvadą šventojiškis.

Surengti susitikimą su žvejų bendruomene, kuriame būtų aptariami rinkliavų tarifai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinį direktorių Eugenijų Gentvilą prisipažįsta skatinęs ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila. Uosto direkcija anksčiau Šventojoje kvietė į pokalbį visą miestelio bendruomenę, bet žvejų problemos, A.Bargailos manymu, vertos atskiro susitikimo. Jie sutiktų mokėti protingo dydžio rinkliavas, tačiau planai už mažo laivelio vietą uoste reikalauti 600 Lt per mėnesį, asociacijos vadovo nuomone, nėra protingi.
Nors uosto atidarymas jau čia pat, kol kas E.Gentvilas susitikti su žvejais laiko nerado.

Sekti paskui žuvį

A.Bargaila “Veidui” primena, kad pagilintas uostelis leis šventojiškiams ateityje pagalvoti apie didesnius laivus. Juolab priekrantės žvejų prašymai leisti jiems dirbti toliau dabartinį žvejybos rajoną jūroje ribojančios dvidešimtosios izobatos (20 m gylio zonos) greičiausiai sulauks pritarimo. Galingesni priekrantės žvejų laiveliai, kurių techniniai parametrai pagal saugios laivybos reikalavimus jiems leidžia plaukti giliau, tuomet galės žvejoti nutoldami ir 30–40 jūrmylių (55–74 km) nuo kranto.

ŽŪM Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius “Veidui” teigė, kad jo vadovaujamas departamentas šiai naujovei pritaria, tačiau trukdo karingai nusiteikusių (anaiptol ne vien “Nord Stream” dujotiekio tiesėjų išmokėtų kompensacijų dalybų klausimu) žvejų asociacijų tarpusavio priešprieša. “Priekrantės žvejams atitenka tik penki procentai Lietuvai skiriamos menkių kvotos, tačiau pernai ir tos dalies nesugebėta panaudoti, mat dėl vasaros karščių menkės buvo pasitraukusios giliau į jūrą. Logiška, kad žvejams reikėtų suteikti galimybę sekti paskui žuvį, tačiau priekrantėje ir jūroje menkes gaudančių žvejų interesai turi būti suderinti”, – neabejoja D.Nienius.

Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus priduria, kad menkės – vandens temperatūros pokyčiams itin jautrios žuvys. Net pusė laipsnio pagal Celsijų priverčia menkių būrius keisti dislokacijos vietą.

Karai trukdo susitarti

Šiek tiek padidėjusi menkių gaudymo kvota šiemet buvo padalyta 27 laivams. Iš viso priekrantėje triūsia 56 žvejų įmonės, turinčios po vieną ar du iki 12 m ilgio laivelius, o giliau Baltijos jūroje darbuojasi 35 didesni Lietuvos žvejų laivai.

Visas šalies žvejybos laivynas gerokai padėvėtas. D.Nieniaus teigimu, vidutinis šiuo metu dirbančio laivo “stažas” siekia 30 metų. V.Petkus pataiso, kad ši statistika skaičiuota prieš penkerius metus, ir nors per minėtą laikotarpį dalis įmonių supjaustė savo senus laivus ir pasiėmę ES kompensacijas pasitraukė iš verslo, likę tarnauti dar penkeriais metais paseno. Naujų laivų įsigyti patys žvejai neturi iš ko, o ES teikia dalinę paramą tik techniniam esamų laivų modernizavimui, nedidinančiam jų žvejybos pajėgumų. Kadangi laivai seni, leisti pinigus jiems modernizuoti neapsimoka, tad nė viena įmonė tokia galimybe ir nesusigundė.

Žvejai norėtų ir žvejybos kvotų taisyklių išlygos, suteikiančios teisę kvotuojamas žuvis gaudančiai įmonei dirbti nebūtinai visais turimais kvotą gavusiais laivais. Mat jei nustatytą kiekį žuvų įmanoma sugauti vienu laiveliu, deginti dyzeliną plaukiant į jūrą trimis paprasčiausiai neracionalu. Tačiau ir šiuo klausimu, pasak D.Nieniaus, pasigendama žvejų asociacijų tarpusavio vienybės.

Bus naujas uostelis?

A.Bargaila džiaugiasi, kad, pasikeitus Klaipėdos miesto merui bei vyriausiajam architektui, atsirado šansas sparčiau plėtoti naujo žvejų uostelio Karklėje, ties Pajūrio regioninio parko riba, statybos idėją. Šiuo metu rengiamas pajūrio detalusis planas, kuriame formuojamas žvejų prieplaukai skirtas 1,2 ha dydžio žemės sklypas. “Mums pritaria ir Karklės bendruomenė, ir Pajūrio regioninio parko direkcija, turime atlikę poveikio aplinkai vertinimą, tačiau trejus pastaruosius metus vis tiek murkdėmės baloje. Smagu, kad Vytautas Grubliauskas mūsų idėją palaiko”, – neslepia A.Bargaila.

ŽŪM Žuvininkystės departamento direktorius D.Nienius supranta žvejų norus, tačiau jų planus vertina atsargiau. “Žvejai Karklėje ketina statyti 50 laivų stovėjimo vietų uostą. Bet Europos žuvininkystės fondo (EŽF) reikalavimai įsakmiai nurodo, kad šio fondo, į kurio paramą nusitaikę mūsų žvejai, lėšos gali būti naudojamos tik žvejybos laivus aptarnaujančiai infrastruktūrai. Toje zonoje dirbančių žvejų laivų tiek apskritai nėra, o mūsų samdytų ekspertų atlikta studija parodė, kad laivui iki jo žvejybos rajono racionalu plaukti ne daugiau kaip 30 km, antraip degalų sąnaudos gali viršyti sugautų žuvų kainą. Todėl ekspertai pateikė išvadas, kad statyti tokį didelį uostą Karklėje netikslinga. Jeigu jo prieplaukomis kartu su žvejais naudotųsi ir pramoginių laivų savininkai, EŽF galėtų pareikalauti grąžinti uostelio statybai suteiktas lėšas”, – perspėja D.Nienius.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija penktadienį paskelbė Šventosios uosto detaliojo plano rengimo konkursą.

“Konkurso laimėtojas turės parengti detalųjį planą. Mes ieškome projektuotojo, lauksime tinkamiausio pasiūlymo”, – BNS sakė direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė.

Pasak jos, kai kurie uosto atstatymo darbai jau pradėti – plaukiojančias prieplaukas mažiems laivams ir inžinerinius tinklus uoste už beveik 3 mln. litų įrengs “Hidrostatybos” vadovaujamas konsorciumas, sutartis su juo pasirašyta vasario 10 dieną.

“Didįjį projektą, kuris būtų finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, darysime pagal šį detalųjį planą”, – sakė ji.

Pirminių pasiūlymų konkursui laukiama iki kovo 24 dienos. Su jo laimėtoju planuojama pasirašyti 12-kos mėnesių trukmės sutartį. Uosto statybos turėtų trukti nuo 2013 metų pradžios iki 2015 metų pabaigos.

Uosto statyba, preliminariais vertinimais, gali kainuoti apie 183 mln. litų. ES lėšomis planuojama finansuoti tik dalį statybų.

Pokario laikais Šventosios uoste švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jo infrastruktūra buvo palaikoma pamario žvejų lėšomis.