Kodėl lietuviai nepasitiki premjeru, antrąkart ištempusiu Lietuvą iš krizės.

Politinė jo specializacija – krizių premjeras. Jį aukština tarptautinės organizacijos, užsienio ekspertai vadina sektinu pavyzdžiu, jis pirmasis Lietuvos premjeras, nusipelnęs prestižinio kvietimo į pasaulio ekonomikos elito forumą Davose. Jis vienintelis per dvidešimt dvejus nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos metus visą kadenciją poste išsilaikęs premjeras. Tačiau jis ir pats nemėgstamiausias per šiuos metus Vyriausybės vadovas, apie kurio aroganciją kuriami piktoki anekdotai.
Kodėl šio politiko vertinimai tokie kraštutiniai?

Rinkimų taktika: kas, jei ne jis, gali vesti valstybę į priekį
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis ir Vyriausybės vadovas, beveik 56-erių metų Andrius Kubilius, priešingai nei daugelis politikų, iš rinkimų kampanijos nuotraukos žiūri nepadailintas. Ant akių užkritę vokai, neslepiamas nuovargis, prisiverstinė pusiau šypsena. Jokio bandymo atrodyti patrauklesniam, nei esi.
Į rinkimus A.Kubilius šįsyk eina “va bank”: jokio gerinimosi rinkėjams, jokio plakimosi dilgėlėmis pripažįstant klaidas, jokio atsiprašinėjimo ir mažai populistinių pažadų. Tik kuklumu nedvelkiantys ryžtingi retoriniai klausimai: “kas, jei ne konservatoriai, pasirūpins, kad šalies finansai toliau būtų stabilūs, kad Lietuvos ekonomika ir toliau augtų taip, kaip augo pernai, ir kad būtų tęsiami Lietuvos energetiniai projektai”. Į klausimą, ar nesibaimina, kad atėjusi nauja Vyriausybė nepaliks akmens ant akmens to, ką padarė jo vadovautoji, A.Kubilius be abejonės gaidelės aiškina: jei liks dabartinė dauguma, tokio klausimo nė nekils, o jis tiki piliečių sąmoningumu.
Tačiau A.Kubiliaus padiktuotai nepopulistinei rinkimų strategijai pritaria ne visi konservatoriai. Nors bandoma demonstruoti vienybę ir pritarimą, partijoje tvyro įtampa. Atrodo, pirmąkart nuo 2003 m., kai A.Kubilius vadovauja partijai, jis perėmė visą rinkimų taktiką į savo rankas. Niekad nebūdamas Vytauto Landsbergio  idėjinis dvynys, lig šiol jis taikstėsi su faktiškai antro žmogaus partijoje pozicija, bet šįsyk, regis, bando perimti lyderystę partijoje. Konservatorių mohikanui V.Landsbergiui prieš porą savaičių net išsprūdo, kad jo nuomonės nebepaisoma. A.Kubiliui dėl įtakos partijoje tenka varžytis iš karto su dviem partiečiais: ne tik su V.Landsbergiu, bet ir Seimo pirmininke Irena Degutiene, kurios pasitikėjimas savo jėgomis akivaizdžiai išaugo po to, kai partijos pirmininko rinkimuose pernai gegužę gavo neprognozuojamai daug – 45,5 proc. balsų.
Tad A.Kubiliaus padiktuota šių Seimo rinkimų taktika – pasitikėti vien rinkėjų sąmoningumu, renkantis tarp populistų ir nepopulistų, ant kortos stato ne tik konservatorių ateitį kitą kadencijoje, bet ir jo paties lyderystę partijoje. Jei  rinkimus jie pralaimės dramatiškai, A.Kubiliaus, kaip partijos lyderio, karjera gali pakibti ant plauko. Krikščioniškasis sparnas seniai bruzda, kad populiarioji I.Degutienė galėtų būti tramplinas ir visai partijai gauti daugiau rinkėjų balsų. Dabar, „Vilmorus“/“Lietuvos ryto“ apklausų duomenimis, vos 2,3 proc. gyventojų mano, kad A.Kubilius gerai atstovauja jų interesams.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.