Kūrybiškumas susiformuoja ankstyvajame vaiko raidos periode. Viskas priklauso nuo pirmųjų jo potyrių, vaizdinių, patirtų emocijų.

„Polinkius įvairioms veikloms galima pastebėti jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Vieni piešia, kiti domisi technika, treti konstruoja ir pan. Svarbu laiku atkreipti dėmesį į vaiko polinkius ir tolimesniame ugdyme skatinti stipriąsias jo savybes“, – pasakoja netradicinio ugdymo specialistė Giedrė Laucytė.

Vaiko polinkiai susiformuoja ankstyvuoju laikotarpiu, t.y. iki penkių metų amžiaus. Šiuo metu mažieji perima viską iš aplinkos bei nefiltruoja jokios verbalinės ar neverbalinės informacijos. Pirmaisiais metais mažylis būna itin imlus iš aplinkos sklindančioms emocijoms. Vaikas iki 3 metų amžiaus daugiausiai fiksuoja neverbalinius signalus, o sekančiame periode pradeda suprasti bei perimti ir verbalinę informaciją.

„Taip pat svarbu paminėti, kad ankstyvajame periode vaikas yra linkęs susitapatinti su artimoje aplinkoje esančiais objektais ar kita jį supančia aplinka“, – pažymi G. Laucytė.

Neuroplastikos specialistas, daktaras Norman Doidge, savo tiriamajame darbe apie žmogaus smegenų galimybes, pastebi, kad ankstyvieji vaiko metai yra kritinis laikotarpis, kurio metu formuojasi asmenybės pagrindas. Būtent šiame asmenybės raidos etape smegenyse fiksuojamas didžiausias aktyvumas ir vyksta didžiausi plastiški pokyčiai. Tuo metu sukauptą informaciją smegenys fiksuoja ilgam bei panaudoja kaip pagrindą tolimesnei asmenybės raidai.

Būten ankstyvajame laikotarpyje yra įspaudžiamos tolimesnio kelio vėžės, kuriomis bręsdamas vaikas keliaus toliau. Tiesa, dėl smegenų plastiškumo visada galima pakoreguoti savo asmenybės branduolį, tačiau vėlesniame amžiuje pokyčiai reikalauja didelių pastangų.

Sveikai asmenybės raidai svarbu, kad ankstyvajame periode vaikas būtų pozityvių emocijų apsuptyje bei užsiimtų kūrybiškumą bei akiratį plečiančiomis veiklomis. Tokiu atveju tolimesnis žinių siekimas tobulėjimui ir atradimams jam bus tiesiog natūrali būsena.

Norman Doidge savo darbe apie žmogaus smegenų galimybes pastebi, kad vaikui anktyvajame raidos periode iš artimos aplinkos priimant ir patiriant neigiamas emocijas, jo asmenybės augimo galimybės sumažėja. Smegenys, siekdamos išsaugoti balansą, užsiblokuoja ne tik nuo neigiamą poveikį turinčios aplinkos, bet ir nuo kitų išorinių dirgiklių, taip pat ir pozityvių.

Namo inžinerijos ir interjero centras NIC rugsėjo 21 d. organizuoja kūrybines dirbtuves mažiesiems. Interjero dizaino dienos mažiesiems metu susirinkę vaikai žaisdami susipažins su interjero kūrybos procesu bei taip lavins kūrybiškumą.

„Interjero dizaino dienos mažiesiems metu spalvinsime erdvinius namų interjerus, iš plastilino lipdysime baldus, karpysime ir lankstysime namus, susipažinsime su interjero dekoravimo subtilybėmis bei sieksime rekordo. Visi kartu piešime bendrą svajonių kambarį. Sieksime, kad jis būtų pripažintas didžiausiu piešiniu“, – pasakoja NIC atstovas Nerijus Urbonavičius.

Užsiėmimai vyks prie NIC plytinčioje pievoje.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako neskirstęs pinigų strategiją rengusiems darbo grupės nariams, tarp jų – parlamentarui konservatoriui Mantui Adomėnui.

Tai ministras trečiadienį sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (EPK), kuri aiškinasi, ar Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užsakymu strategiją rašęs ir už tai atlygį gavęs M.Adomėnas nenusižengė Seimo statutui.

G.Steponavičius EPK posėdyje teigė lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategiją rengusiai darbo grupei skyręs bendrą sumą – 28,6 tūkst. litų, dėl kurios padalijimo “pagal indėlį” esą sprendė ministerijos administracija ir kancleris.

“Buvo man pateiktas įsakymo projektas skirti sumą lėšų, (…) kurią be jokių pavardžių ir paskirstymo aš pasirašiau. Toliau jau yra ministerijos administracijos ir kanclerio lygmens sprendimai, lėmę pasirašant vieniems ar kitiems ekspertams darbo grupėje pagal jų atliktą indėlį išmokėti atitinkamas lėšas”, – kalbėjo ministras.

“Atsieti administraciniai reikalai nuo mano kaip ministro kompetencijos”, – teigė G.Steponavičius.

Seimo nariams kilo klausimų ir dėl to, ar M.Adomėnas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų – jis gavo atlygį iš ministerijos, kurios parlamentinę kontrolę vykdo komitetas, kuriame parlamentaras dirba.

Komisijos posėdyje dalyvavęs ŠMM kancleris Dainius Numgaudis ankstesniame komisijos posėdyje tvirtino, jog lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategiją rengė 16 žmonių, o darbo grupės nariams, išskyrus ministerijos tarnautojus, atlygis už darbą išmokėtas įstatymų nustatyta tvarka.

ŠMM atstovas tvirtino, jog autorinį honorarą gavo 11 iš 16 darbo grupės narių, o atlygį jie esą pasiskirstę patys – pagal kiekvieno indelį į strategijos kūrimą. M.Adomėnas už darbą gavo apie 4 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.

Į EPK posėdį trečiadienį iškviestas švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys aiškino, kad strategiją rengė ne visi darbo grupės nariai. Esą tie, kurie “patį produktą” rengė, užsisėdėdavo iki 18 – 19 valandos.

“Darbo grupė nerengdavo ir nerašydavo pačio dokumento. Darbo grupė diskutuodavo dėl pačios strategijos, keldavo įvairias idėjas, analizuodavo duomenis, diskutuodavo, kuria kryptimi reikia iš principo judėti”, – kalbėjo jis.

M.Adomėno veiklą komisija tiria ir kitu aspektu – kodėl tapęs Seimo nariu jis nepasitraukė iš Demokratinės politikos instituto (DPI) prezidento pareigų.

Konstitucija numato, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ar organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Etikos sargai M.Adomėno veikla susidomėjo paaiškėjus, kad pernai DPI laimėjo ŠMM skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą. ŠMM buvo numačiusi per dvejus su pusę metų už tai sumokėti 2,5 mln. litų. DPI ir jo pasirinkti partneriai buvo vienintelis konkurso dalyvis.

Konkurso rezultatais buvo susidomėjusi STT, tačiau ikiteisminio tyrimo ši tarnyba nusprendė nepradėti.