Penktus metus iš eilės Lietuva išlieka Europos lyderė pagal šviesolaidinio interneto tinklo skvarbą. Antrąją reitingų lentelės vietą užima Švedija. Šie duomenys paskelbti FTTH Europos tarybos (angl. FTTH Council Europe) kasmetėje ataskaitoje.

Per praėjusius metus šviesolaidinio interneto naudotojų skaičius Lietuvoje padidėjo 9 proc. ir metų pabaigoje siekė daugiau nei 440 tūkstančių. Šviesolaidiniu internetu naudojosi trečdalis (33,89 proc.) visų Lietuvos namų ūkių.

Labiausiai išplėtotą šviesolaidinio interneto tinklą Lietuvoje turi bendrovė TEO. Jos teikiamu šviesolaidiniu internetu naudojasi daugiau nei 180 tūkst. namų ūkių ir verslo įmonių. Per pastaruosius šešerius metus vien į FTTH (angl. fibre to the home) tinklo plėtrą TEO yra investavusi arti pusės milijardo litų (453 mln. Lt).

„Naujos kartos interneto technologijos leidžia klientams patogiai naudotis jų teikiamomis galimybėmis. Namuose – naujos kartos išmaniąja televizija, didelės raiškos vaizdo turiniu internete. Verslui šviesolaidinis internetas suteikia daugiau laisvės diegti naujoves, palengvinti verslo procesus, greičiau aptarnauti klientus. Pasauliniai tyrimai rodo, kad įprastą plačiajuostį internetą pakeitus sparčiuoju, labiau auga ir šalies ekonomika, ir šeimų pajamos“, – sako TEO generalinis direktorius Kęstutis Šliužas.

2013 metų gruodžio pabaigoje Lietuvos gyventojai galėjo naudotis 1,3 milijono šviesolaidinio interneto prieigų, beveik du trečdaliai jų (61,5 proc.) yra TEO interneto tinkle.

Kaip ir iki šiol, antrą vietą Europoje pagal šviesolaidinio interneto paplitimą užima Švedija. Šioje šalyje šviesolaidiniu internetu naudojasi 1,2 milijono, arba daugiau nei ketvirtadalis (26,74 proc.), šeimų.

Remiantis kompanijos „Ookla“ tyrimais, 2011 metų pabaigoje miestas, turintis greičiausią interneto spartą pasaulyje, buvo Vilnius. Duomenų perdavimo vidurkis Lietuvos sostinėje siekė 36 Mb/s.

Nuo 1998 metų projektuodama FTTB (angl. Fiber to the Building) ir FTTH (angl. Fiber to the Home) technologijomis paremtą šviesolaidinį tinklą „Skynet“, UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ visada pirmoji siūlė naudotojams didžiausią interneto spartą.

Džiugių naujienų bendrovės klientai sulaukė iškart po Naujųjų metų. 2011 metų pabaigoje, parengęs visą techninę bazę, „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ 2012 metų sausio pradžioje paskelbė, kad siūlo klientams super greitą internetą. Šeškinės ir Fabijoniškių mikrorajonų gyventojams, turintiems „Sky Platinum Plius“ planą, bendrovė jau teikia 1 Gb/s internetą! Svarbu pabrėžti, kad 1 Gb/s sparta pasiekė ne tik atskirą mikrorajoną ar jame esantį namą, bet ir konkretų „Skynet“ klientą.

Įmonės Tinklo operacijų centro skyriaus vadovo pavaduotojo Vladimiro Kiseliovo teigimu, šią kol kas rekordinę interneto spartą pasiekti leido ne tik laiku bendrovės pasirinkta itin kokybiška įranga, bet ir profesionalus jos naudojimas.

„Kurdami ir atnaujindami „Skynet“ tinklą, renkamės itin pažangią ir patikimą ilgametės mūsų įmonės partnerės „Cisco Systems“ įrangą, leidžiančią užtikrinti kokybiškas paslaugas ir pasiūlyti vis didesnę interneto spartą. O norint „priimti“ tokį greitį, pakanka turėti gigabitinę tinklo plokštę ir ne senesnį nei dvejų–trejų metų kompiuterį“, – teigė bendrovės atstovas.

1 Gb/s interneto spartą pačioje šių metų pradžioje išbandę pirmieji klientai jau pajuto, pripažino ir labai teigiamai įvertinto naujas „Skynet“ galimybes. Visgi, anot Tinklo operacijų centro skyriaus vadovo Tomo Okmano, svarbu ne tik interneto sparta, bet ir kokybiškų paslaugų užtikrinimas.

„Greitas ir kokybiškas internetas – būtinas šiuolaikinio žmogaus atributas. Jis padeda ne tik gauti daugybę įvairaus formato informacijos, bet ir laisvai naudoti ją įvairiuose įrenginiuose, turinčiuose interneto prieigą. Pavyzdžiui, naudojantis 100 Mb/s internetu, 10 GB apimties failą galima parsisiųsti per 20 min., o turint 1 Gb/s spartą – per 20 s. Tokį komfortą „Skynet“ klientams užtikrina pažangiausios šviesolaidžio technologijos, nuolat modernizuojamas tinklas, patyrę specialistai bei 24 val. per parą atliekamas techninis tinklo monitoringas ir priežiūra“, – teigė T. Okmanas.