BFL / V.Skaraičio nuotr.

Lietuvos mokytojai ir kiti šveitimo sistemos darbuotojai pirmadienį surengė protesto akciją Vilniuje. Vasario 22 d. pedagogai grasina skelbti neterminuotą streiką, jei nebus patenkinti jų reikalavimai:

1. Atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 m. (iki 1093 eurų).

2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etate padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 valandų per savaitę, o atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio (tarifinio) atlygio koeficientus.

BFL / V.Skaraičio nuotr.

3. Palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus (5 ir 7 proc.).

4. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. panaikinti tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientų „žirkles“, paliekant koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą.

BFL / V.Skaraičio nuotr.

5. 2016 m. valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą.

BFL / V.Skaraičio nuotr.

6. Nuo 2016-ųjų rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių (vaikų) skaičių klasėse (grupėse): ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5–3 metų grupėse iki 10; 3–7 metų – iki 15 vaikų; bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 klasėse iki 22; 5–12 klasėse iki 25 mokinių.

Nerijaus Mačiulio grafikas

BFL / A.Ufarto nuotr.

Klasės tuštėja gerokai sparčiau nei savivaldybės pertvarko mokyklas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizė atskleidžia, kad optimizavus mokyklų infrastruktūrą, būtų galima sutaupyti apie 20 mln. eurų. Tai leistų skirti daugiau lėšų ugdymui, galbūt, net pakelti mokytojų atlyginimus.

4-ios LLRI tyrimo išvados:

1. Vienos mokyklos – perpildytos, kitose – švilpauja vėjas.

Daugelyje šalies mokyklų vienam moksleiviui tenka mažiau kaip 15 kv. m, tačiau yra tokių mokyklų, kur vienam mokiniui tenka 80, 100 ir daugiau kvadratinių metrų bendrojo ploto. Net ir klasių plotas ne visur išnaudojamos efektyviai. Kai kuriose tos pačios savivaldybės mokyklose klasės plotas, tenkantis  mokiniui, skiriasi daugiau kaip 20 kartų.

Jei Vilkaviškio rajonas mokyklų aplinkos išlaikymui skirtų tiek lėšų, kaip panašų skaičių moksleivių turintis Telšių rajonas, būtų sutaupoma 2,8 mln. eurų kasmet.

„Neužpildytose mokyklose švietimui skiriamos lėšos iškeliauja per kaminą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad atsisakius nereikalingos infrastruktūros, daug daugiau lėšų būtų galima skirti ugdymo reikmėms, kad ir vadovėliams, kvalifikacijos kėlimui, o galbūt net algoms. Pavyzdžiui, jei Vilkaviškio rajonas mokyklų aplinkos išlaikymui skirtų tiek lėšų, kaip panašų skaičių moksleivių turintis Telšių rajonas, būtų sutaupoma 2,8 mln. eurų kasmet. Jei Joniškio rajonas mokyklų aplinkai išlaikyti išleistų panašiai kaip Švenčionių rajonas, sutaupytų 2,5 mln. eurų. Vilniaus rajonas galėtų sutaupyti 2,1 mln., jei mokyklų aplinkai prižiūrėti skirtų tiek pinigų, kiek Kauno rajonas ir panašiai”, – teigia LLRI analitikė Aistė Čepukaitė.

2. Vienam mokiniui 2014 m. teko pastebimai netolygios sumos, kurios tarp savivaldybių skyrėsi daugiau kaip 3 kartus.

Neringos savivaldybė, kur 2014 m. vieno mokinio ugdymui buvo skiriama 5099 eurai.

Vieno moksleivio ugdymas pigiausiai atsieina didžiuosiuose miestuose. Tačiau didžiuliai skirtumai egzistuoja net ir tarp panašų moksleivių skaičių turinčių savivaldybių. Išskirtinė yra Neringos savivaldybė, kur 2014 m. vieno mokinio ugdymui, skaičiuojant su mokyklos išlaikymui skiriamomis lėšomis, buvo skiriama 5099 eurai. Apie 3000 eurų vienam moksleiviui buvo skirta Joniškio r., Elektrėnuose ir Zarasų r.. Tačiau panašų moksleivių skaičių turinčiose Kretingos r., Visagine, Raseinių r. savivaldybėse vieno moksleivio ugdymas kainuoja beveik perpus mažiau – iki 1800 eurų per metus.

Vilniaus mieste moksleivio ugdymas kainuoja mažiausiai – 1523 eurai.

3. 2014 m. ugdymui buvo išleista 476 mln. eurų, o mokyklų aplinkos priežiūrai – 193 mln. eurų.

4. Yra savivaldybių, kuriose efektyviau naudojama ir prižiūrima infrastruktūra leistų sutaupyti iki 2,8 mln. eurų per metus. Šalies mastu sutaupyta suma siektų 20 mln. eurų.

Optimizavus mokyklų infrastruktūrą, sutaupytas lėšas galima panaudoti ugdymo reikmėms, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimams, kvalifikacijos kėlimo kursams ar pan.

Tyrimą „Švietimo finansavimo spragos: pinigų būtų sutaupoma pertvarkius mokyklas” galite peržiūrėti čia