BFL

Dešimt Lietuvoje išrinktų europarlamentarų ketvirtadienį kreipėsi į Vilnių porai valandų atvykstantį Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslavą Sikorskį (Radoslaw Sikorski) padėti suaktyvinti visavertį dialogą ir dvišalius politinius ryšius su Lietuva.

Lietuvoje žadėjusio nesilankyti tol, kol vietos lenkams nebus leista rašyti savo pavardes lenkiškomis raidėmis, kaimyninės šalies ministro prašoma dalyvauti atvirame ir geravališkame Lietuvos ir Lenkijos politikų bendradarbiavime.

Daug aistrų tebekeliančio Švietimo įstatymo priėmimą R. Sikorskis buvo pavadinęs “lakmuso popierėliu”, parodysiančiu Lietuvos pasiryžimą apsaugoti mažumų teises. Jis prašė Seimą įgyvendinti Lietuvos lenkų reikalavimus, teigdamas, kad jie lojalūs piliečiai, turintys teisę išlaikyti savo tapatybę, nuosavybę ir kultūrą.

“Nors daugelis Jūsų nepasitenkinimą sukėlusių klausimų niekaip nesisieja su mūsų užsienio politika, o yra Lietuvos vidaus reikalas, jau ne kartą buvo patvirtinta, kad esame atviri diskusijai ir dalijimuisi informacija bet kuriuo Jus dominančiu klausimu”, – rašoma laiške R. Sikorskiui.

Europarlamentarai ragina ministrą atsiriboti nuo tų asmenų ir iniciatyvų Lietuvoje ir Lenkijoje, kurių veikla nukreipta į įtampos kėlimą tautiniu pagrindu.

“Ši veikla pirmiausia kenkia eiliniams piliečiams. Lietuvoje šimtmečiais vieni šalia kitų gyvena ir sugyvena daugelio tautybių žmonės. Norintys šią sutarimo situaciją pakeisti turėtų nesulaukti pritarimo. Solidžia informacija pagrįstas aukštesnio politinio lygio dialogas yra geriausias būdas užkirsti kelią bandymams provokuoti nesutarimus tiek tarp skirtingų tautybių Lietuvos piliečių, tiek tarp mūsų šalių. Jūsų asmeninis indėlis stabdant šias tendencijas yra neabejotinai reikalingas ir svarbus”, – pabrėžiama laiške.

Europarlamentarai viliasi, kad ministro buvimas Vilniuje atnaujins gerų tarpusavio kontaktų pagrindus. Tikimasi, kad ministras turės puikią progą surasti atsakymus į visus kylančius klausimus ir susipažinti su realia situacija, kadangi jam iki šiol buvo pateikiama šališka informacija.

“Tikime, kad Jums pavyks atverti duris naujam Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių etapui, kuriame abi šalys veiksmingai bendradarbiaus. To iš mūsų laukia abiejų šalių piliečiai. Toks turėtų būti mūsų bendras tikslas. Jūsų apsilankymas Lietuvoje yra puiki proga jo siekti”, – rašo europarlamentarai.

Laišką pasirašė Laima Liucija Andrikienė, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Leonidas Donskis, Juozas Imbrasas, Vytautas Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Rolandas Paksas, Justas Vincas Paleckis ir Algirdas Saudargas.

Ketvirtadienio pavakarę Lietuvoje viešėsiantis Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis turėtų susitikti su Lietuvos lenkų bendruomenės atstovais. Oficialiame Lenkijos URM puslapyje, kur nurodomos šios dienos aktualijos, R. Sikorskio vizitas į Lietuvą nenumatomas, minimas tik susitikimas su Baltarusijos opozicijos atstovais ir trumpa spaudos konferencija, kurioje dalyvaus R. Sikorskis.

BFL

Seimas antradienį atmetė grupės Seimo narių siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Švietimo įstatymo nuostatų, įpareigojančių tautinių mažumų gausiai gyvenamame regione bent vienoje mokykloje suformuoti lietuviškas klases.

Už nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT po pateikimo balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 28, susilaikė 33. Nepritarus po pateikimo, 54 balsais nuspręstą projektą iš viso atmesti, 52 balsavo už tai, kad jis būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti.

53 parlamentarų pasirašytame nutarimo projekte abejojama, ar minėta nuostata neprieštarauja lygybės principui, nes nėra įpareigojimo tautinių mažumų gyvenamame regione privalomai nors vienoje mokykloje užtikrinti vidurinį ugdymą tautinės mažumos kalba.

Prieš kreipimosi projektą kalbėjęs Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys tvirtino, jog prieštaros su Konstitucija nėra, jei skundžiama nuostata neišskiriama iš viso įstatymo konteksto.

“Šitas straipsnis yra išimtas iš įstatymo konteksto. Pirminė sąlyga yra tėvų pageidavimas – tėvai renkasi, kokia kalba jų vaikas mokysis, steigėjas privalo tėvų pasirengimą gerbti ir sudaryti sąlygas. Pirminė sąlyga – užtikrinti mokymą tautinių mažumų kalba, ir, tėvams pageidaujant, valstybine kalba. Jokios prieštaros nėra, šita norma jokių teisinių kolizijų nesukuria”, – sakė V.Stundys.

Tuo tarpu kreipimosi iniciatorius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius sakė, jog kreipimasis į KT “nuimtų įtampą iš išaiškintų, ar mes padarėm pažeidimą, ar ne”.

Įstatymo nuostatą skundę parlamentarai kėlė abejonę, ar ja nėra pažeidžiamos nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo bei konstitucinės asmenų lygybės principai.

Nutarimo projektą daugiausiai pasirašė opozicinių frakcijų atstovai, tačiau po juo esama ir kelių valdančiųjų parašų, tarp jų – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) nario konservatoriaus Manto Adomėno.

Lietuvos lenkų tautinė mažuma priešiškai sutiko Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba lenkiškose mokyklose ir po kelerių metų numatyta suvienodinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Lietuva kritiką atmeta kaip nepagrįstą.

BFL

Grupė Seimo narių dėl Švietimo įstatymo nuostatų, įpareigojančių tautinių mažumų gausiai gyvenamame regione bent vienoje mokykloje suformuoti lietuviškas klases, siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

53 parlamentarų pasirašytame nutarimo projekte abejojama, ar tokia nuostata neprieštarauja lygybės principui, nes nėra įpareigojimo tautinių mažumų gyvenamame regione privalomai nors vienoje mokykloje užtikrinti vidurinį ugdymą tautinės mažumos kalba.

“Todėl manytina, jog nesant minėtos nuostatos, įstatymu pažeidžiamas nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo bei konstitucinės asmenų lygybės principai, įtvirtinti Konstitucijoje”, – rašoma Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą projekte.

Nutarimo projektą daugiausiai pasirašė opozicinių frakcijų atstovai, tačiau po juo esama ir kelių valdančiųjų parašų, tarp jų – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) nario konservatoriaus Manto Adomėno.

M. Adomėnas BNS sakė, kad kreipiantis į KT siekiama ištaisyti priimant įstatymą padarytą spragą, kuri įtvirtino prievolę užtikrinti ugdymą valstybine kalba, tačiau nenumato tokio reikalavimo dėl ugdymo tautinės mažumos kalba.

Pasak M. Adomėno, toks reikalavimas užtikrintų, kad klasės galėtų būti formuojamos ir tuo atveju, jei moksleivių būtų mažiau, nei reikalaujama.

Parlamentaras sakė negalintis pasakyti, kodėl pasirinkta kreipimosi į KT forma, o ne registruotas projektas su siūlymu keisti įstatymą.

Jei KT priima nagrinėti Seimo nutarimu priimtą kreipimąsi dėl įstatymo nuostatų konstitucingumo, jų galiojimas stabdomas.

Kreipimosi iniciatorius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius sakė teikęs pasiūlymų, kurie užtikrintų ugdymą tautinių mažumų kalba, tačiau projektą svarstant Seime tam nepritarta, todėl lieka kreipimosi į KT kelias.

“Seimas pareiškė savo politinę valią, apsisprendė. Aš siekiau, kad tos nuostatos būtų įrašytos, bet pasiūlymus atmetė”, – BNS sakė J. Narkevičius.

Tuo metu Seimo ŠMKK pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys sako, kad galimybė tautinėms mažumoms išlaikyti ugdymą iki dvyliktos klasės įrašyta kitame įstatymo straipsnyje, tarp išimčių.

Lietuvos lenkų tautinė mažuma priešiškai sutiko Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba lenkiškose mokyklose ir po kelerių metų numatyta suvienodinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.

BFL

Naujasis Švietimo įstatymas nediskriminuoja tautinių mažumų, o kaip tik panaikina anksčiau egzistavusią diskriminaciją, teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Taip įvertintos šiemet priimtos įstatymo nuostatos, pagal kurias po dvejų metų tautinių mažumų atstovai, baigę mokyklas, laikys nebe lengvesnį, o vienodą lietuvių kalbos valstybinį egzaminą, taip pat mokysis lietuvių kalbos pagal bendrą programą.

“Šiuo metu Lietuvoje mokiniai laiko lietuvių gimtosios ir lietuvių valstybinės kalbos brandos egzaminus pagal skirtingas programas, todėl tai gali būti traktuojama kaip nevienodų galimybių sudarymas įgyjant išsilavinimą. Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi veiksmų dėl lietuvių kalbos brandos egzamino pagal vieną programą”, – rašoma kontrolierės Aušrinės Burneikienės pasirašytame rašte Seimo nariui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovui Jaroslavui Narkevičiui.

Šis parlamentaras buvo parašęs skundą tarnybai, kuriame prašė ištirti, ar naujos nuostatos nepažeidžia lygių galimybių. Kontrolierės atsakyme nurodoma, kad Lygių galimybių įstatymas nėra pažeidžiamas.

“Priemonės, susijusios su valstybinės kalbos mokymo plėtimu mokyklose tautinės mažumos kalba, užtikrins vienodas galimybes tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims įgyti visų lygių išsilavinimą ir paskatins rastis visapusiškai ir veiksmingai lygybei tarp tautinei mažumai ir tautinei daugumai priklausančių asmenų visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse”, – rašoma A. Burneikienės atsakyme.

“Mūsų supratimu, kaip tik iki šiol buvęs teisinis reguliavimas buvo diskriminacinis – visi mokyklas baigę abiturientai turėtų būti vertinami vienodai, nepriklausomai nuo to, kokią mokyklą baigė”, – BNS antradienį aiškino tarnybos patarėja Danguolė Grigolovičienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimas nebuvo priimtas skubiai – tam rengtasi daugelį metų, be to, ir dabar nustatytas pereinamasis laikotarpis. Vienodą egzaminą abiturientai laikys 2013 metais, o nuo 2011-ųjų rudens įvedama viena lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendroji programa.

A. Burneikienės rašte minima, kad dar 2002 metais Tautinių mažumų švietimo nuostatose buvo numatyta sukurti vienodą programą, toks tikslas iškeltas ir 2004 metais kairiųjų Vyriausybės programoje.

Pirmadienį tarnyba gavo dar vieną, išsamesnį skundą, kurį pasirašė jau visi trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujantys parlamentarai. Atsakymas į šį skundą dar neparengtas.

Naująsias Švietimo įstatymo nuostatas kaip diskriminacines kritikuoja Lietuvos lenkų politikai, kurie norėtų, kad lenkai ir toliau laikytų lengvesnį egzaminą arba būtų nustatytas gerokai ilgesnis pereinamasis laikotarpis. Lietuvos pareigūnai priekaištus atmeta, be kita ko, pažymėdami, kad Lenkijoje gyvenančios tautinės mažumos, įskaitant lietuvius, visada laiko nepalengvintą lenkų kalbos egzaminą.

Siekiant, kad tautinės mažumos geriau išmoktų lietuvių kalbą, mokyklose taip pat šiek tiek plečiamas privalomas dalykų dėstymas lietuvių kalba. Iki šiol lenkiškose mokyklose apie 90 proc. pamokų vykdavo lenkiškai.

BFL

Per 500 žmonių nuo mokyklinio iki pensinio amžiaus ketvirtadienį susirinko į protesto akciją, kurioje reikštas nepasitenkinimas naujuoju Švietimo įstatymu.

Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) surengtame mitinge žmonės reikalavo didesnių galimybių savo vaikams Lietuvos mokyklose mokytis lenkų kalba. Jie laikė plakatus lietuvių kalba “Diskriminavimo ir nutautinimo politikai – stop!”, “Palikite ramybėje mūsų mokyklas”, “Ne – priverstinei asimiliacijai”, taip pat turėjo transparantų lenkų ir rusų kalbomis.

Į susirinkusiuosius lenkiškai kreipėsi naujai įsteigto Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo koordinatorius Miroslavas Šeibakas, lietuvių ir lenkų kalbomis pasisakė pedagogai.

“Prieštaraujame tam įstatymui, kuris, galime pasakyti, jėga buvo priimtas, kadangi nė vienas iš mūsų pasiūlymų, abejonių nebuvo išklausytas. Teikėme savo pasiūlymus per savo atstovus Seime, bet visi mūsų pataisymai ar pasiūlymai buvo atmetami, nė vienas nebuvo priimtas. Tada mes, tėvai, pamatėme, kad einama blogu keliu, pradėjome reikšti savo nuomonę”, – BNS sakė jis.

Anot koordinatoriaus, pernai buvo surinkta 60 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, kurie prieštaravo šio įstatymo priėmimui, parašai esą įteikti Lietuvos prezidentei, premjerui, švietimo ministrui.

“Vėl nė vienas iš mūsų pasiūlymų nebuvo išgirstas ir įstatymas buvo priimtas toks, koks jis yra. Jis turi įsigalioti liepos 1 dieną, bet mes vis dar tikimės, kad sveikas protas nugalės ir žmonės atsižvelgs į mūsų prašymus”, – teigė M. Šeibakas.

Lenkai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir nuo 2013 metų lietuvių bei tautinių mažumų mokyklų abiturientams suvienodinamos lietuvių kalbos egzamino užduotys. Įstatymu artėjant prie Europos standartų atsisakoma nuostatos, kai 90 proc. pamokų lenkiškose mokyklose vyksta lenkų, o ne valstybine lietuvių kalba.

Mitingo metu dalintu rezoliucijos projektu iš ŠMM reikalaujama iki 2011 metų rugsėjo inicijuoti Švietimo įstatymo pataisas, tarp jų – Lietuvos istorijos bei geografijos kursus dėstyti atskirai nuo visuotinės istorijos bei geografijos, atšaukti lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimą lietuviams ir lenkams.

“Mūsų vaikai iš tautinių mokyklų puikiai moka lietuvių kalbą, per 92 proc. vaikų, pagal statistinius duomenis, išlaiko puikiai lietuvių kaip valstybinės kalbos egzaminą. Čia problemos tikrai nėra. Dabar neįmanoma per dvejus metus suvienodinti egzaminą vaikams, kurie mokosi lietuvių kalbos mokyklose 12 metų, ir mūsų vaikams, kurie per dvejus metus dabar turės pasiruošti lygiai taip pat, kaip kiti per 12 metų. Mes tikrai matome, kad tai nedemokratiška”, dėstė M. Šeibakas.

Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad reakcijos į jau priimtą įstatymą – politikuotos.

“Sprendimai priimti, o įgyvendinimo prasme sutelktos pastangos, kad pasiruošimas vyktų kuo sklandžiau. Pasiruošimas vyksta ne mitinguose, o darbinėse grupėse su tų pačių tautinių mažumų atstovais, su kitais švietimiečiais tiek ruošiant metodinę medžiagą, tiek apmokant mokytojus, ir galiu patikinti, kad judame į priekį dalykiškai, o čia aš vis dar girdžiu politikuotus atgarsius”, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė jis.

Kitą savaitę protesto akciją dėl tautinių mažumų švietimo planuojama rengti prie Europos Sąjungai pirmininkaujančios Vengrijos ambasados.

Lietuvos Seimo priimtas naujas Švietimo įstatymas, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinės mažumos mokyklose, išryškino lietuvių politikų karštakošiškumą, teigia Briuselyje leidžiamas laikraštis apie Europos Sąjungą “European Voice”.

Lietuvos parlamentarų sprendimus lenkams aktualiais klausimais švietimo ir kalbos srityse šis leidinys pavadino sunkiai suprantamais.

Anot jo, Lenkija buvusiame komunistiniame regione yra įtakingiausia valstybė ir Lietuvai “verkiant reikia Varšuvos paramos visose srityse” – pradedant kelių tiesimu baigiant kariniu planavimo. Nepaisant to, Lietuvos politikai priima kelis lenkus itin supykdžiusius sprendimus – neleidžia oficialiuose dokumentuose rašyti pavardžių originalo kalba ir dar priima Švietimo įstatymą, kurį lenkai laiko bloginančiu jų padėtį.

“Taip nesunkiai patvirtinamas stereotipas, kad lietuvių politikai elgiasi karštakošiškai ir kenkia sau”, – rašo “European Voice”.

Leidinys pripažįsta, kad lenkų tautinės mažumos atstovai, gyvenantys Lietuvoje, prastai moka lietuviškai. Jų mokyklose tik lietuvių kalba dėstoma lietuviškai, o visi kiti dalykai – lenkiškai. Todėl lenkiškų vidurinių mokyklų absolventams būna sunku gerai išmokti rašyti ir kalbėti lietuviškai, o ši kalba geriausiai jiems padėtų gyvenime.

Anot “European Voice”, prieš dvi savaites priimtas naujasis įstatymas “nedepolonizuoja” mokymo programos.

Leidinio teigimu, “nervai įtempti ir lietuvių pusėje: gana pagrįstai lietuviai jaučiasi Lenkijos užgauliojami, kad jų tautinio identiteto Varšuva negerbia, kad vietos lenkų mažumos vadovai pamėgę prašyti pagalbos už sienos – o tai laikoma nederama taktika ir nelojalumu Lietuvos valstybei”.

“Žiūrinčiuosius iš išorės visa tai tik erzina. Tačiau lietuvių ir lenkų šeimyniniai kivirčai turi gilias šaknis. Prireiks didelių pastangų ir išmintingos diplomatijos tam išspręsti. Bet kol kas tokių ženklų nėra daug”, – tvirtina “European Voice”.

Pagal Seimo priimtą Švietimo įstatymą, nuo ateinančio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba turės būti mokoma Lietuvos geografijos ir istorijos bei pilietiškumo pagrindų. Iki šiol lietuviškai dėstyta tik lietuvių kalba.

Įstatymą pasirašiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad jis padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.