Šiuo metu užsienyje studijuoja keliolika tūkstančių lietuvių studentų. Ar baigę mokslus jie grįš į Lietuvą?

Europos valstybių aukštosiose mokyklose studijuoja apie 11 tūkst. Lietuvos piliečių. Palyginti su 2007 m., užsienyje studijuojančių lietuvių padaugėjo 1,5 karto.
Tūkstančiai išsilavinimo pasaulyje siekiančių lietuvių dabar gvildena vieną didžiausių savo gyvenimo galvosūkių: ar gavus diplomą grįžti į Lietuvą ir karjeros siekti tėvynėje, ar vis dėlto likti užsienyje. Kokį kelią pasirinks dauguma jų ir kokias galimybes tai žada vienu ar kitu atveju?

Liks užsienyje pasisemti patirties

22 metų Povilas Joniškis, neseniai baigęs chemijos studijas Kembridžo universitete, paskutiniu metu iš aplinkinių labai dažnai sulaukdavo klausimo: „Grįši ar ne Lietuvą?“. Tokią pat dilemą sprendžia ir kiti jo draugai bei pažįstami lietuviai, šiuo metu bebaigiantys arba jau baigę studijas užsienio universitetuose.
Tačiau Povilas, gavęs perspektyvų ir dideles karjeros galimybes žadantį darbą vienoje didžiausių tarptautinių vadybos konsultacijų bendrovių „Oliver Wyman“ Londone, bent jau kol kas lieka Jungtinėje Karalystėje. Kaip pats sako – laikinai, kol įgis darbo patirties, o gal ir užsidirbs lėšų gyvenimo pagrindui Lietuvoje susikurti, bet kaip rodo ne vienas pavyzdys, su tuo „laikinai“ būna visaip.
Beje, tai, kad Povilas Kembridžo universitete apsigynė chemiko diplomą, jo norui dirbti ne chemijos, o verslo konsultacijų srityje nesudarė jokių kliūčių. Iš tiesų darbdaviai, kviesdami pokalbio šio ir kitų prestižinių universitetų absolventus, neretai net nesigilina, kokią konkrečiai specialybę jie yra baigę. Harvardo universiteto JAV, Oksfordo ar Kembridžo universitetų Jungtinėje Karalystėje diplomas darbdaviui jau savaime yra garantas, kad priešais jį yra protingas, talentingas ir itin imlus jaunas žmogus, iš kurio gali nesunkiai susikurti bet kokios srities darbuotoją – lyg lipdytum skulptūrą iš molio.
Taigi Kembridžo universiteto absolventui Povilui, buvusiam Vilniaus licėjaus mokiniui, dabar atsiveria daug durų, tik klausimas, kurias iš jų labiausiai verta praverti.
Ši mintis neapleidžia ir 21-erių Vladimiro Oleinikovo, šiemet Kembridže taip pat baigiančio chemijos bakalauro studijas. Viena vertus, save mokslininku matantį Vladimirą džiugina, kad Lietuvoje kuriasi mokslo slėniai ir atnaujinama mokslinė įranga bei laboratorijos, kita vertus, dvejoti dėl ateities jį skatina girdėtos kalbos, jog mokslininko karjerą Lietuvos universitetuose po studijų užsienyje pradėti labai sunku, nes jaunų mokslininkų juose nelabai kas ir laukia. „Norinčių grįžti ir dirbti akademinį darbą Lietuvoje yra, bet girdėjau, kad jie tiesiog neranda darbo, – pastebi V.Oleinikovas. – Manau, Anglijos universitetuose man įsidarbinti būtų lengviau nei Lietuvoje jau vien dėl tos priežasties, kad ten geriau žinoma, koks mano išsilavinimas ir kur mano žinias geriausia pritaikyti.“
V.Oleinikovą, kaip ir daugelį užsienyje studijuojančių lietuvių, likti užsienyje paskatintų ir gerokai didesnis atlyginimas. Jis neslepia, jog po įtemptų studijų užsienyje, kurioms teko imti paskolą, būtų apmaudu dirbti už 2 tūkst. Lt algą – nors kažin ar ir tiek galėtų tikėtis pradėdamas dirbti mokslininku universitete Lietuvoje. „Jei reikėtų rinktis, ar dirbti už 5000 svarų Anglijoje ar už 2000 Lt Lietuvoje, manau, karjeros pradžioje rinkčiausi pirmąjį variantą, nes dar yra skola, kurią reikia grąžinti“, – pripažįsta studentas.
Na, o 23 metų Audrius Zujus, kuris greitai gaus Astono universiteto verslo mokyklos Birmingeme, patenkančios į geriausių aukštųjų mokyklų Jungtinėje Karalystėje dvidešimtuką, verslo ir vadybos studijų diplomą, šiuo metu ieško darbo, kaip pats sako, visame pasaulyje – įvairiose šalyse nuo Anglijos iki Australijos, kuriose oficiali kalba yra anglų. Nuo to, kokių pasiūlymų sulauks, ir priklausys, kokioje šalyje Audrius įsikurs po mokslų. Deja, Lietuvoje tarptautinių geras karjeros galimybes galinčių pasiūlyti įmonių yra labai mažai.
Be to, prieš pora mėnesių vaikinas Jungtinėje Karalystėje įkūrė įmonę – pirmąjį savo verslą. IT ne blogiau nei verslo vadybą išmanantis, daug gabių programuotojų pažįstantis A.Zujus pradeda verstis IT produkcijos eksportu. Kodėl jis nusprendė pradėti verslą užsienyje, o ne Lietuvoje? „Rinkausi, kur tą padaryti, ir pasirinkau Jungtinę Karalystę, nes ten mažiau biurokratijos – įmonę internetu galima įkurti vos per pusantros valandos. Lietuvoje tai būtų užtrukę keletą dienų, be to, nebuvo galimybės uždarąją akcinę bendrovę įregistruoti nuotoliniu būdu“, – pastebi A.Zujus ir priduria, kad Lietuvos valdžia, norėdama paskatinti užsienyje studijuojantį jaunimą grįžti ir kurtis Lietuvoje, visų pirma turėtų gerinti verslo sąlygas. „Aš noriu gyventi Lietuvoje ir manau, kad dauguma lietuvių, kuriuos sieja stiprūs ryšiai su artimaisiais ir draugais Lietuvoje, taip pat ketina sugrįžti. Kita vertus, diplomas nebesuteikia tokios pridėtinės vertės, kaip anksčiau. Studijos suteikia tik labai ribotą pasaulio ir profesijos suvokimą, todėl man, kaip ir daugeliui, pirmiausia norisi įgyti patirties, kad grįžus netektų pradėti nuo žemiausio lygmens. Be to, studijos turi savo kainą ir norisi ją atpirkti. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl neskubama grįžti į Lietuvą iš karto po studijų“, – paaiškino pašnekovas.

Kodėl jie negrįžta

Milano Bocconio universitete finansų magistro studijas šiemet baigiantis Ramojus Motuzas sako netikintis, kad užsienyje liktų dirbti tiek studentų, kiek dabar, jeigu lietuviški atlyginimai būtų bent kiek panašūs į angliškus, olandiškus ar suomiškus. “Aišku, dėl to mažų mažiausiai reikia kaltinti Lietuvą, nes nei Anglija, nei Olandija ar Suomija nematė komunizmo, o per tą laikotarpį pastatė pasaulinio lygio kompanijas – “Barclays”, “Rolls-Royce”, “Shell”, “Nokia” ir t.t., kurios generuoja pinigus į jų šalis. O lietuviai dabar turi būti dar apsukresni ir gabesni, kad surastų būdų, kaip sukurti savo “Nokia”, kurios vardą žinotų visas pasaulis ir kuri pajėgtų mokėti jiems suomiškus atlyginimus. Tai užtruks, bet viskas yra mūsų rankose“, – pozityviai žvelgia R.Motuzas.
KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis pripažįsta, kad kol kas dauguma buvusių gimnazijos mokinių po studijų lieka užsienyje. Apie tokias tendencijas kalba ir kitų geriausių Lietuvos mokyklų, kurių mokiniai kasmet papildo užsienio universitetų studentų gretas, vadovai. Vis dėlto B.Burgis sako, kad didesni atlyginimai – ne vienintelė priežastis, lemianti pasirinkimą po studijų negrįžti į tėvynę: „Gerus mokslus baigusiems intelektualiems žmonėms daug svarbiau yra darbo prestižas, jiems svarbu jausti, kad jie išnaudoja savo galimybes, – pabrėžia B.Burgis. – O fiziko Šveicarijoje ar bankininko Londone darbas yra visai kito mastelio. Jei mūsų mokinys Audrius yra programuotojas Silicio slėnyje, tai tarsi ordinas, garbės ženklas. Pinigai šiuo atveju per daug sureikšminami, nes išsilavinę žmonės akcentuoja savo būties prestižą. Kitas svarbus dalykas – socialinio gyvenimo skirtumai. Pas mus nacionalinis bruožas yra pavydas, vyrauja nuomonė, kad jei „nedirbi alkūnėmis“ – tai tada visai nedirbi. Tai daug ką atstumia. Ar pas mus patenka į Seimą mokslo pirmūnai? Ne, nepatenka. Priešingai, daugelyje sričių egzistuoja požiūris, kad gyvenime ko nors gali pasiekti tik per ryšius, pažintis.“
Vis dėlto ar tikrai dauguma jaunų lietuvių, tarp jų – ir patys gabiausieji, iš tų keliolikos tūkstančių į Lietuvą negrįš? Į kurią pusę pakryptų svarstyklės, jei ant skirtingų jų svertų sudėtume karjeros ir gyvenimo galimybes Lietuvoje bei užsienyje – tarkime, Jungtinėje Karalystėje, į kurią išvyksta daugiausiai lietuvių studentų? Deja, įvertinus daugybę argumentų, pasvėrus visus „už“ ir „prieš“, šiandien svarstyklės nusvyra būtent Lietuvos nenaudai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.