Inžinerinių konsultacijų ir projektavimo įmonių grupė „Sweco Lietuva“ tarp „Lietuvos metų gaminio 2013“ laureatų nuskambėjo net du kartus. Aukso medaliais buvo įvertinti „Rail Baltica“ ruožo techninis projektas ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo poveikio aplinkai vertinimas.

Tai vienas iš retesnių atvejų, kai „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalį laimi ne konkretus produktas, o intelektuali paslauga. Nacionalinį konkursą, kuriame varžosi Lietuvoje pagaminti gaminiai, nuo 1998 m. kasmet organizuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija.

„Džiaugiamės aukštu mūsų kompetencijos įvertinimu. „Rail Baltica“ techninis projektas kėlė nemažai iššūkių tiek inžinerinių sprendinių, tiek laiko prasme, o mūsų specialistų atliktas sudėtingas darbas prisidės prie viso projekto ekonominės naudos mūsų šaliai ateityje. SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimas – kompleksiškas ir vienas sudėtingiausių tokio pobūdžio projektų per visą nepriklausomybės laikotarpį, pareikalavęs ypatingo kruopštumo ne tik dėl techninės dalies, bet ir dėl padidinto kontroliuojančių institucijų bei visuomenės dėmesio“, – teigė „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius.

Pagrindinis atlikto poveikio aplinkai vertinimo tikslas buvo palyginti dvi vietos alternatyvas ir pasiūlyti tiek ekonominiu, tiek aplinkosaugos požiūriu, optimaliausią variantą. Tyrime buvo analizuojamos dvi galimos SGD terminalo vietos: pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties Kiaulės nugaros sala ir Baltijos jūra ties Būtinge. Atlikus analizę, paaiškėjo, jog priimtiniausia vieta numatytam terminalui būtų pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis. Taip pat buvo išnagrinėta, kokį poveikį aplinkai bei visuomenei turės terminalo statyba, kokios priemonės tą poveikį galėtų sumažinti. Įgyvendinant SGD terminalo projektą „Sweco Lietuva“ ekspertai bendradarbiavo ir su patyrusiais Lietuvos mokslininkais.

SGD terminalas, nuo kurio priklausys tolesnis Lietuvos energetinis saugumas, Baltijos valstybėse statomas pirmą kartą. Planuojama, jog veiklą jis pradės jau 2014 m. pabaigoje, todėl ekspertų komandai reikėjo per itin trumpą laiką išanalizuoti visą energetinį kompleksą – terminalą, dujotiekį ir dujų apskaitos stotį. Terminalo veiklą numatoma vykdyti sausumoje ir vandenyje, todėl specialistai tyrė galimą poveikį tiek gamtai, tiek žmonėms, tiek nekilnojamoms kultūrinėms vertybėms.

Antrąjį aukso medalį „Sweco Lietuva“ gavo už „Rail Baltica“ geležinkelio 33 km ilgio ruožo Marijampolė-Šeštokai rekonstravimo techninį projektą, kurį atliko kartu su jungtinės veiklos partnerėmis Eisenbahn-und Bauplanungsgesellshaft mbH Erfurt ir UAB „Tiltų ekspertų centras“. Projektas „Rail Baltica“ dėl savo svarbos buvo įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos transporto projektų sąrašą. Numatoma, jog jį įgyvendinus, susisiekimas sausuma tarp Baltijos ir Šiaurės Europos šalių, o, ilgainiui, ir Centrinės Azijos, bus daug efektyvesnis, mažės transporto spūstis Europos keliuose.

„Metų gaminio“ aukso medaliais „Sweco Lietuva“ įmonių grupė apdovanota pirmą kartą.

Šį mėnesį Švedijoje kompanija „Plantagon“ kartu su bendrovės „Sweco“ inžinerijos ir architektūros specialistais pristatė pirmąjį pasaulyje vertikalaus šiltnamio projektą, pritaikytą įvairioms daržovių kultūroms auginti miestų teritorijose. Vertikalus šiltnamis, dar vadinamas „Augaloraižiu“ (augalas + dangoraižis), turėtų iškilti Švedijos Linčioping (Linköping) mieste per artimiausius dvejus metus.

Pirminė tokio šiltnamio idėja gimė žymiam Švedijos išradėjui ir ekologiško ūkininkavimo ekspertui Akei Olsonui (Åke Olsson). Vėliau šią išskirtinę koncepciją, glaudžiai bendradarbiaudama su Šiaurės Amerikos  indėnų gentimi Onondaga, išplėtojo konsultacijų bendrovė SWECORP.

„Prognozuojama, kad iki 2050 metų kone 80 proc. Žemės gyventojų apsigyvens urbanizuotose teritorijose, todėl tampa gyvybiškai svarbu surasti naujų būdų plėsti augalininkystę tankiai apgyvendintose teritorijose, atsisakant didelių dirbamos žemės plotų. Mūsų bendrovės specialistai įdėjo daug pastangų, siekdami sukurti vertikalų, miesto aplinkai pritaikytą šiltnamį, tinkantį ekologiškos augalininkystės plėtrai, ir parengė techninių sprendimų, leidžiančių įgyvendinti šią idėją, studiją“, – teigė „Plantagon“ projektą rengusios kompanijos „Sweco“ inžinierių ir architektų grupės vadovas Alesijus Boco (Alessio Boco).

Planuojama, kad vertikalus šiltnamis bus 54 metrų aukščio, atsuktas į pietų pusę – taip augalams niekad nestigtų šviesos.

„Augaloraižiui“ energija bus tiekiama iš organinių atliekų išgaunant biodujas, be to, projektas išsiskirs sumaniais pramonėje susidarančios perteklinės energijos bei anglies dvideginio (CO2) panaudojimo sprendimais. Projekto autoriai taip pat yra numatę daugybę kitų tvarių atliekų tvarkymo, energijos gamybos, efektyvaus vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo sprendimų.

Bendrovės „Plantagon“ atstovas Hansas Haslas (Hans Hassle) teigė, kad vertikalaus šiltnamio idėja turėtų tapti pavyzdžiu didiesiems pasaulio, ypač Indijos, Kinijos miestams, kuriuose, mažėjant dirbamos žemės plotams ir augant gyventojų populiacijai, didės augalinio maisto poreikis.