Scanpix

Apibūdindamas absurdiškų gandų sukeltą situaciją Latvijoje, “Swedbank” Lietuvoje vadovas Antanas Danys teigia, kad pagrindo nerimauti banko klientams nėra, bankas atlieka visas funkcijas ir dirba kaip įprasta. Apie tai pranešė ELTA.

Penktadienį Latvijos socialiniuose tinkluose ir interneto erdvėje kilo absurdiški ir jokio pagrindo neturintys gandai, jog “Swedbank” nebedirba Estijoje, nėra galimybių išgryninti pinigų Švedijoje, Švedijos ir Estijos “Swedbank” vadovybės areštuotos. “Tai absoliučiai absurdiškos žinios. Latvijos finansų reguliavimo tarnyba praneša, jog kreipsis į policiją su prašymu ištirti tokių gandų šaltinį”, – sako A. Danys.

Jis pripažįsta, kad po neseniai sustabdytos “Latvijas Krajbanka” veiklos diskusijų apie Europos bankų sektoriaus reguliavimą ir euro ateitį Latvijos visuomenė į tokius gandus reaguoja labai jautriai. Latvijoje kai kurie gyventojai ėmė atsiiminėti pinigus iš bankomatų.

“Swedbank” Latvijoje informuoja savo klientus, kad bankas veikia įprastu režimu, visas 300 bankomatų tinklas aprūpinamas pinigais labai greitai, ir bankas, kaip įprasta, teikia paslaugas klientams visuose 59 padaliniuose.

Lapkričio mėnesį paskelbtoje Švedijos centrinio banko stabilumo ataskaitoje konstatuota, kad Švedijos bankų rizika yra gerokai mažesnė nei kitų Europos bankų, veikiančių tarptautinėse rinkose, Švedijos bankai yra gerai kapitalizuoti.

Gruodžio pradžioje reitingų agentūra “Standard & Poor’s” padidino “Swedbank” skolinimosi reitingus nuo A iki A+, bankui nustatyta stabili perspektyva. Reitingų kilstelėjimą lėmė pakankamo kapitalo, pelno ir verslo pozicijos, taip pat įvertinta banko galimybė skolintis, jo rizika bei likvidumas.

Latvijos finansų rinkų ir kapitalo komisijos pirmininko pavaduotojas Janis Brazovskis sako, kad “Swedbank” deramai atlaikė naktį į pirmadienį, kai smarkiai padidėjo grynųjų pinigų iš jo bankomato paklausa. Banko “Swedbank” valdybos pirmininkas Latvijoje Maris Mancinskis pirmadienio rytą sakė, kad klientai Latvijoje atsiėmė per 10 mln. latų indėlių.

Pinigus iš banko atsiėmė 10 tūkst. klientų. M. Mancinskis pabrėžė, kad atsiimtų pinigų suma nepaveiks banko operacijų, nes sudaro tik vieną procentą visų indėlių, pranešė “nozare.lv”. Pirmadienio rytą “Swedbank” klientai galėjo pasiimti pinigų iš 170-ies bankomatų, 130 – jau ištuštinti. Ilgiausios eilės prie “Swedbank” bankomatų nusidriekė Jelgavoje ir Ventspilyje.

“Neturiu jokios informacijos apie gandų šaltinius. Laukiame, kol valdžia juos nustatys”, – sakė M. Mancinskis.

“Swedbank” pagrindinio banko turtas Švedijoje sudaro beveik 750 mlrd. litų.

Sustabdyti ratą „nuo atlyginimo iki atlyginimo“ reikia šiandien, nes „tinkamas metas“ gali taip ir neateiti.

Ar kada pagalvojote, kiek kartų per metus, vartydami spalvotus žurnalus su žymių žmonių atostogų nuotraukomis, stebėdami „Travel“ kanalo transliacijas ar socialiniame tinkle peržiūrėdami egzotiškas draugų nuotraukas, pajuntate sukirbant pavydą? Turbūt net pasidaro šiek tiek liūdna, kai prisimenate, jog kitąmet atostogoms ir vėl galėsite leisti tik išvyką prie vėsokos Baltijos jūros ilgąjį liepos 6-osios savaitgalį? O kiek Naujųjų metų jau sutikote pasižadėdami, kad „kitąmet Kalėdoms taupysiu ir ruošiuosi iš anksto“, „savo finansus planuosiu atsakingiau“, ar duodami kitą finansinį pažadą, kurį vėliau pamirštate dar sausiui neįpusėjus?
Sakysite – o kas belieka? Gyvenimas yra toks, koks yra, ir pagal savo galimybes daugiau sau leisti negalite. Ir dabar dažniau tenka pagalvoti ne apie kitų metų atostogas, o kaip išsiversti iki kito atlyginimo. Tad nieko keisto, kad net minties nekyla apie galimybę atsidėti pinigų vasaros atostogoms, kai iš vieno atlyginimo gruodžio mėnesį tenka apmokėti išaugusias sąskaitas už šildymą bei elektrą, paruošti Kalėdų stalą, nupirkti eglutę ir būtinai kažką padėti po ja. O kaip pasirengti šildymo sezonui, kai atostoginiai pinigai jau būna išleisti atostogoms, o joms pasibaigus reikia dar ir viskuo aprūpinti į mokyklą einančią atžalą? Taip ir sukame visus metus užburtą ratą „nuo algos iki algos“, o prasidėjus naujiems metams ir toliau jo nestabdome.
O jeigu artėjant šventinei Kalėdų savaitei netikėtai išloštumėte loterijoje, pavyzdžiui, 500 Lt? Tokios sumos tikriausiai kaip tik ir užtektų Kūčių vakarienei, kalėdiniam pietų stalui ir smulkmenėlėms, kurias dovanosite šeimynykščiams. Štai čia būtų galima savęs paklausti: ar sutaupytą pajamų dalį, kurią būtumėte skyrę šventiniams rūpesčiams, atidėtumėte kitų metų išlaidoms, ar vis dėlto pinigus išleistumėte kitur? O ar kada pagalvojote, kad tokį loterijos bilietą (su garantuota grąža) tikrai gautumėte, jeigu kas mėnesį nuo gegužės iki Kalėdų atidėtumėte po 60 Lt?
Įsitikinimas ar nuojauta, kad šiandienos poreikių aplenkti ir pasirūpinti rytdiena nepavyks, kartais pernelyg įsitvirtina mūsų mąstyme, ir to daryti net nebandoma.
Liepos viduryje, kai pats laikas prisiminti šildymo sąskaitas ir pradėti kaupti pinigus, net 40 proc. bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos respondentų teigė šildymo sezonui nesiruošiantys ir to daryti apskritai neketinantys. Ir net praėjęs sezonas, po kurio vasaros viduryje skolų už šildymo paslaugas tebeturėjo net 9 proc. namų ūkių, nepaskatino jų ruoštis kitam sezonui.
Metų pabaigoje išlaidos išauga ne tik dėl karštesnių radiatorių, bet ir dėl žiemos švenčių maratono. 2010 m. gruodį mažmeninės apyvartos prieaugis, palyginti su metiniu vidurkiu, buvo 18,9 proc. Tad pakili kalėdinė nuotaika iš tiesų skatina plačiau atverti pinigines. Vis dėlto dovanų pirkimą planuoja, jų sąrašus sudarinėja, biudžetą numato ir palankiausius pirkimo variantus apsvarsto tik kas septintas lietuvis – tokius duomenis atskleidžia 2010 m. atlikta AFI kalėdinė apklausa. Todėl tikėtina, kad ir šiemet artėjant metų pabaigos šventėms parduotuves užplūs minios žmonių.
Atostogaudami ir planuodami atostogas lietuviai dažnai taip pat laikosi jiems ekonomiškai nenaudingų biudžeto planavimo įpročių. Dažniausiai liepos ir rugpjūčio mėnesiais atostogaujantys tautiečiai poilsiui ruoštis ima tik likus mėnesiui iki atostogų pradžios. Lietuvių atostogų kultūra ir pasirengimas joms gerokai skiriasi nuo senųjų Europos valstybių gyventojų, į kuriuos dirsčiojama kitais atvejais. Šie laikosi nusistovėjusių tradicijų ir atostogas planuoja mažiausiai prieš metus.
Tiesa ir tai, kad vieni minėtas išlaidas padengti iš vieno mėnesio atlyginimo turi daugiau galimybių nei kiti. Bet tokių nedaug. Turėti čia ir dabar – to norėtųsi kiekvienam. Deja, auksinėmis monetomis besipurtantis avinėlis būna tik pasakose. Kad pinigų būtų dabar, jais reikia pasirūpinti labai iš anksto. „Nuo pirmadienio“, „Naujųjų metų“, „po šildymo sezono“, „kai turėsiu daugiau laisvų pajamų“ – netinka. Sustabdyti ratą „nuo atlyginimo iki atlyginimo“ reikia šiandien, nes „tinkamas metas“ gali taip ir neateiti.
Iki Kalėdų liko dar aštuonios savaitės – ką per tą laiką dar galite padaryti, kad sausį svaigintų ne finansinės pagirios, o vasaros atostogų planai?

BFL

Pirmąjį šių metų ketvirtį “Swedbank” Lietuvoje grynasis pelnas siekė 170 milijonų litų. Stabilus Lietuvos ekonomikos augimas kartu su gerėjančia finansine klientų situacija bei veiklos efektyvumo didinimu, banko nuomone, yra pagrindiniai veiksniai, lėmę teigiamus “Swedbank” Lietuvoje finansinius pirmojo ketvirčio rezultatus.

Pernai bankas per pirmąjį ketvirtį patyrė 67 milijonų litų nuostolį.

“Banko pirmojo ketvirčio pelnas padės laipsniškai amortizuoti praėjusių metų nuostolius”, – teigia “Swedbank” Lietuvoje vadovas Antanas Danys. Pasak jo, gerėjančios Lietuvos ūkio augimo prognozės leidžia optimistiškai žvelgti į perspektyvą, o išmoktos pamokos tiek verslininkus, tiek gyventojus skatina atsakingiau planuoti savo finansus.

Bendrasis skolinimas toliau mažėja, nes paskolų apimtys, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 7,6 procento, o lyginant su 2010 m. ketvirtuoju ketvirčiu – 1,5 procento. Labiausiai sumažėjo paskolų verslo klientams ir lizingo portfelio apimtys. Kadangi paklausa atsigauna lėtai, pirmajame ketvirtyje naujų paskolų apimtys didėjo nestabiliai. Paskolų portfelio augimas prognozuojamas šių metų antrojoje pusėje, o paskolų portfelio amortizacijos tempai turėtų būti lėtesni.

Indėlių apimtys, pasak “Swedbanko” pranešimo, yra panašios kaip ir praėjusiais metais. Palyginti su 2010 m. pirmuoju ir ketvirtuoju ketvirčiais, jos sumažėjo nedaug – atitinkamai 0,2 ir 4,8 procento.

Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje “Swedbank” Lietuvoje teko 23 procentai paskolų rinkos. Banko dalis indėlių rinkoje sudarė 27 procentus – palyginti su 2010 m. pirmuoju ketvirčiu, ji sumažėjo 2 procentiniais punktais.

Paskolų ir indėlių santykis pagerėjo ir siekė 124 procentus (2010 m. pirmąjį ketvirtį jis buvo lygus 134 procentams).

2011 m. pirmąjį ketvirtį atidėjiniai mažėjo 93 milijonais litų (prieš metus augo 200 milijonų litų). Nuostolio požymių turinčios paskolos pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje sudarė 2335 milijonus litų. Palyginimui, 2010 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje tokios paskolos sudarė 2787 milijonus litų.

Išaugus grynosioms palūkaninėms pajamoms, bendrosios pajamos, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 19 milijonų litų, tai yra, 13 procentinių punktų, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu.

Grynosios palūkaninės pajamos padidėjo 33,8 procento, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Grynųjų palūkaninių pajamų augimą skatino sumažėjusios vietinių indėlių išlaidos ir kylančios rinkos palūkanos eurais.

Išlaidų ir pajamų santykis buvo 46,1 procento (2010 m. pirmąjį ketvirtį – 55,9 proc.).

Pirmąjį ketvirtį banke sumažėjo 62 darbuotojais. Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje bendras darbuotojų skaičius siekė 2627.

Praėjusią savaitę “Veido” žurnalistė atsitiktinai tapo incidento “Swedbank” padalinyje liudininke. Eidama pro Vilniaus Vokiečių gatvėje esantį banko poskyrį, viduje ji pastebėjo panašiu į ginklą daiktu banko darbuotojams grasinantį vyriškį. Žurnalistei iškvietus policiją, keli ekipažai prisistatė mažiau nei per minutę, policininkai įsiveržė į banką.

Tačiau paaiškėjo, kad banke viso labo vyko darbuotojų mokymai, kaip elgtis užpuolimo atveju – į ginklą panašiu daiktu banke mojavo bendrovės 4GS instruktorius.

Policijos teigimu, reikia džiaugtis, kad niekas nenukentėjo, nes mokymai buvo vykdomi nesuderinus jų su policija, blogiausia – matant praeiviams. Štai vienas delfi.lt komentatorius prisipažino, kad su savimi nešiojasi legalų ginklą, ir jei banke pats būtų pastebėjęs ginkluotą vyriškį, neabejodamas būtų į jį šovęs.

Beje, policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis teigia, kad šis įvykis tapo testu ne tik banko darbuotojams, bet ir policijos pareigūnams, ir šie jį nepriekaištingai išlaikė – į įvykio vietą prisistatė akimirksniu.

“Swedbank” atstovai sako, kad ir bankui tai buvo gera pamoka – kartu su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu bankas susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo, mat mokymai, kaip elgtis ekstremalių situacijų atveju, banke rengiami nuolat.

Bendrovė “EVP International”, dirbanti su prekės ženklu “mokejimai.lt”, ir vienas didžiausių šalyje komercinių bankų “Swedbank” baigė derybas ir pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį.

“Pasirašėme sutartį ir per mūsų mokėjimo sistemą už prekes bei paslaugas vėl gali atsiskaityti “Swedbank” paslaugų vartotojai. Klientams paslauga nepabrango, o mūsų ir banko sutartų sąlygų negaliu komentuoti, nes tai konfidencialu”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė “EVP International” direktorius Kostas Noreika.

“Swedbank” praėjusių metų spalio 1 dieną buvo vienašališkai nutraukęs sutartį su “EVP International”. Dėl šių veiksmų bendrovė kaltino banką nesąžininga konkurencija, o “Swedbank” tvirtino, kad “EVP International” užsiima neteisėta veikla, kuri turi būti sustabdyta.

“EVP International” dirba su smulkiais tinklalapiais ir aptarnauja mažas internetines parduotuves, kurioms per brangu integruoti bankines mokėjimo sistemas. Pasak K.Noreikos, įsižiebus konfliktui, kai “Swedbank” neleido klientams tiesiogiai atsiskaityti per sistemą “mokejimai.lt”, įmonės apyvarta krito 30 tūkst. litų per mėnesį.

“Swedbank” atstovai susitaikymo fakto nekomentuoja remdamiesi konfidencialumo susitarimais.

Švedijos “Swedbank” grupė Lietuvoje šiemet per tris ketvirčius patyrė 93 mln. litų nuostolių – 84 proc. mažiau nei prieš metus, kai jos nuostolis siekė 592 mln. litų.

Vien trečiąjį ketvirtį pirmą kartą po šešių iš eilės nuostolingų ketvirčių bankas uždirbo 90 mln. litų grynojo pelno, pranešė “Swedbank”.

“Šio ketvirčio rezultatai patvirtina, kad blogų verslo paskolų lygis jau pradėjo mažėti, o teigiamas ekonomikos atsigavimo poveikis, kaip minėta ir skelbiant antrojo ketvirčio rezultatus, privačių klientų portfeliui atsispindės vėliau, kai pradės mažėti nedarbas”, – teigė “Swedbank” Lietuvoje vadovas Antanas Danys.

“Swedbank” Lietuvoje veiklos pelnas prieš mokesčius ir atidėjinius šiemet buvo 235 mln. litų, arba 38 proc. mažesnis nei pernai tuo pat metu.

Sausį-rugsėjį bankas suformavo 345 mln. litų atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams dengti – 67 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku, kai buvo suformuota 1,041 mlrd. litų atidėjinių.

Swedbank” atstovė Jorūnė Juodžbalytė BNS pranešė, kad banko turtas trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 19,29 mlrd. litų – 14 proc. mažiau nei prieš metus ir 2 proc. mažiau nei liepos pabaigoje, indėliai – 12,185 mlrd. litų, arba atitinkamai 11 proc. daugiau ir 1 proc. mažiau.

Banko paskolų suma rugsėjo pabaigoje siekė 15,508 mlrd. litų – 12 proc. mažiau nei prieš metus ir tiek pat, kiek liepos pabaigoje. Vien verslo paskolų portfelis per metus sumažėjo 7 procentais.

Paskolų turinčių nuostolių požymių suma rugsėjo pabaigoje siekė 2,629 mlrd. litų ir buvo 157 mln. litų mažesnė nei antrąjį ketvirtį, o bendra paskolų, kurių mokėjimai pradelsti daugiau nei 60 dienų, suma – 1,977 mlrd. litų (prieš metus – 1,689 mlrd. litų).

Grynosios banko palūkanų pajamos per ketvirtį išaugo 16 proc., o per metus sumažėjo 33 proc. iki 244 mln. litų. Pajamų augimą lėmė mažesnis paskolų portfelio mažėjimo greitis bei žemos indėlių litais palūkanų normos, rašoma banko pranešime.

Tiek trečiojo ketvirčio, tiek visų metų išlaidos sumažėjo 5 procentais.

Liepos-rugsėjo mėnesiais išlaidų ir pajamų santykis buvo 0,44, o devynių mėnesių – 0,50.