T.Povilauskas DELFI nuotr.

Vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, buvo 8,1 proc. didesnis. Darbo užmokestis į rankas per metus padidėjo 8,5 proc., o realusis užmokestis – 7,7 procento.

Tadas POVILAUSKAS, SEB banko analitikas

Šie pokyčiai nestebina, nes sąlygos sulaukti panašaus darbo užmokesčio augimo išliko tokios pat kaip ir pirmą ketvirtį: nedarbas  mažėjo, konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų didėjo, minimalus darbo užmokestis augo, bendrovių pelningumo rodikliai ir galimybės didinti algas buvo neblogos. Tikėtina, kad didelių staigmenų nepateiks ir darbo užmokesčio pokyčiai antrą pusmetį, nepaisant to, kad ekonomikos augimas šiek tiek nuvilia, o eksporto rinkos daug pasitikėjimo nekelia.

Labiausiai algos augo apgyvendinimo ir aptarnavimo sektoriuje

Kalbant apie įvairias ekonomikos šakas, didesnių netikėtumų dėl darbo užmokesčio pokyčių nėra.  Labiausiai per metus atlyginimus pakėlė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės – antrą ketvirtį vidutinis mėnesio atlyginimas buvo 13,7 proc. didesnis negu prieš metus.

Labiausiai per metus atlyginimus pakėlė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės.

Šiame sektoriuje beveik kas trečias darbuotojas gauna minimalų ar net mažesnį mėnesio atlygį, todėl pastarieji MMA didinimai turėjo įtakos vidutinių algų kilimui. Beje, šis sektorius sėkmingai auga – antrą šių metų ketvirtį apgyvendinimo įstaigos sulaukė 10 proc. daugiau svečių negu prieš metus, todėl šiuo metu didėja ir ateityje dar didės darbuotojų poreikis.

Nebestebina besitęsiantis darbo užmokesčio augimas informacijos ir ryšių ar apdirbamosios gamybos sektoriuose, nes juose sunkiausia pritraukti naujos kvalifikuotos darbo jėgos. Mažiausiai darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį augo viešojo valdymo, gynybos, socialinio darbo ir energetikos sektoriuose. Pastarojo sektoriaus plėtra nurimusi, o vidutinis darbo užmokestis jame yra vienas didžiausių Lietuvoje, taigi algas darbuotojams energetikos bendrovės kelia atsargiai. Beje, vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje augo lėčiau negu privačiame dėl valdžios siekio riboti valstybės išlaidų augimą.

Realusis darbo užmokestis pralenkė prieškrizinį lygį

Realusis darbo užmokestis, skaičiuojamas  įvertinant kainų pokyčius šalyje, šiais metais pranoko prieškrizinį lygį ir šiuo metu yra didžiausias šalies istorijoje.

Realusis darbo užmokestis, skaičiuojamas  įvertinant kainų pokyčius šalyje, šiais metais pranoko prieškrizinį lygį ir šiuo metu yra didžiausias šalies istorijoje.

Visgi pajamų nelygybė Lietuvoje nemažėja ir tik aštrina visuomenės susiskaldymą. Akis bado ir tai, kad vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius  Lietuvoje vis dar mažesnis negu Latvijoje. Tiesa, pastaraisiais ketvirčiais atsilikimas mažėja, o tam įtakos os šakas. Didžiausias algas visose Baltijos šalyse gauna IT, finansų ir energetikos sektoriuose dirbantys asmenys. Tai suprantama, nes šiuose sektoriuose kuriami didžiausios pridėtinės vertės produktai, paslaugos.

Mūsų šalyje visų užimtųjų skaičius 2015 metais buvo 2,1 karto didesnis negu Estijoje ir 1,5 karto didesnis negu Latvijoje. Vis dėlto Estijoje ir Latvijoje IT sektoriuje dirbo 26 tūkst. gyventojų, o Lietuvoje, kuri užimtųjų skaičiumi smarkiai lenkia kaimynes – vos 27 tūkstančiai gyventojų. Latvijoje finansų sektoriuje dirba daugiau žmonių negu visoje Lietuvoje. Energetikos sektoriuje padėtis panaši – Lietuvoje jame dirba mažiau žmonių negu Latvijoje ir tik šiek tiek daugiau negu Estijoje. Tačiau žemės ūkio veikla Lietuvoje verčiasi 4,8 karto daugiau žmonių negu Estijoje ir 1,7 karto daugiau negu Latvijoje. Beje, šiame sektoriuje, palyginti su kitais, dažniau dirbama pagal individualios veiklos pažymas, o ne darbo sutartis.

Apibendrinant, dažnai pastebima, kad mažesnės kvalifikacijos žmonės Vakarų Europoje uždirba santykinai daugiau negu Lietuvoje. Visgi dažnai pamirštama pridurti, kad ten daug daugiau žmonių dirba aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose, tad ir žmonės gali daugiau mokėti už paslaugas, kurias teikia mažesnės kvalifikacijos asmenys.

Didelių darbo užmokesčio pokyčių artimiausiu metu neturėtų būti

Esminių vidutinio darbo užmokesčio pokyčių artimiausiais ketvirčiais nereikia tikėtis. Kitais metais MMA turėtų augti mažiau negu šiemet, tad šio veiksnio įtaka bus mažesnė ir vidutinis darbo užmokestis šalyje augs šiek tiek lėčiau. Verslininkams apsaugoti darbuotojus nuo konkurentų bus dar sunkiau, ypač dabar, kai lūkesčių dėl didesnio atlyginimo spiralė vis labiau įsisuka. Kita vertus, smarkus darbo užmokesčio augimas skatins įmonių investicijas į mašinas, įrenginius, programinę įrangą. O mažiau našioms bendrovės, kurios dirba eksporto rinkose, bus vis sudėtingiau.

Tadas Povilauskas / delfi.lt nuotr.

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo 30 eurų – iki 380 eurų – ir po septynerių metų pertraukos 10 eurų viršija minimalų darbo užmokestį Latvijoje. Visgi dažnai pamirštama, kad žmogui svarbesnė suma, kurią jis gauna išskaičiavus mokesčius (į rankas), o ji Lietuvoje gaunančiam MMA dėl mažesnio pajamų mokesčio tarifo ir dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) jau yra 45 eurais didesnė negu kaimyninėje šalyje. Jeigu nuo 2017 metų pradžios maksimalus NPD bus padidintas 110 eurų per mėnesį, tai būtų rimtas žingsnis toliau bandant mažinti pajamų nelygybę, kuri yra viena skaudžiausių problemų mūsų šalyje.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas

Lietuvoje pajamų atotrūkis – vienas didžiausių ES

Lietuvoje pajamų nelygybė taikant Gini koeficientą (imamas 20 proc. didžiausias ir mažiausias disponuojamas pajamas turinčių asmenų pajamų santykis) yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES) ir nusileidžia tik Latvijai, Estijai ir Bulgarijai. Didesnis mokesčių progresyvumas yra vienas iš pajamų nelygybę šalyje mažinančių veiksnių, tad tai, kad pastarosios šalys atsidūrė sąrašo gale, nestebina.

Pokyčiai tobulinant švietimo sistemą, mažinant struktūrinį nedarbą, šešėlinę ekonomiką, didinant darbo našumą daro didžiausią ilgalaikę įtaką pajamų nelygybės mažėjimui.

Lietuviškasis kelias mokesčių progresyvumo link – spartus NPD artinimas prie minimalios mėnesio algos – turi teigiamą įtaką mažinant pajamų skirtumą. Žinoma, vien NPD didinimas pajamų nelygybės nesumažins, nes mokesčių progresyvumas labiau primena skausmą slopinančius vaistus, o ne problemos priežastį naikinančius veiksmus. Pokyčiai tobulinant švietimo sistemą, mažinant struktūrinį nedarbą, šešėlinę ekonomiką, didinant darbo našumą daro didžiausią ilgalaikę įtaką pajamų nelygybės mažėjimui.

Lyginti MMA ES šalyse – tik atskaičius mokesčius

MMA tolesnio kėlimo galimybės minimalaus ir vidutinio bruto darbo užmokesčio santykiui priartėjus prie 50 proc. kuriam laikui yra kuklios, o jos didinimas 2017 metais priklausys ne tik nuo darbo rinkos pokyčių Lietuvoje, bet ir nuo užsienio ekonomikos padėties, lemiančios mūsų eksportuotojų veiklą. Beje, lyginti valstybes pagal taikomą minimalų ar net vidutinį atlyginimą neatskaičius mokesčių dažnai nėra tikslu dėl nevienodo darbo pajamų apmokestinimo. Tai kartais lemia neteisingus ir pernelyg radikalius apibendrinimus.

Lietuvoje minimali mėnesio alga (380 eurų) didesnė negu Čekijoje (ten ji siekia 366 eurus), bet į rankas tenkanti atlyginimo dalis mūsų šalyje (317 eurų) yra mažesnė negu Čekijoje (326 eurai).

Taigi tikslingiau yra lyginti MMA gaunančių asmenų pajamas išskaičiavus mokesčius. Tad nepaisant to, kad Lietuvoje minimali mėnesio alga (380 eurų) didesnė negu Čekijoje (ten ji siekia 366 eurus), į rankas tenkanti atlyginimo dalis mūsų šalyje (317 eurų) yra mažesnė negu Čekijoje (326 eurai). Tokius skirtumus daugiausia lemia taikomo NPD ir pajamų mokesčio tarifo skirtumai, įmokos į pensijų kaupimo fondus ir darbuotojo bei darbdavio mokamų socialinio draudimo mokesčių sumų pasiskirstymas.

Pats tiksliausias kelias norint nustatyti lyginamų šalių mokesčių naštą minimalią algą gaunančiam asmeniui, yra apskaičiuoti visų darbuotojo ir darbdavio sumokėtų mokesčių ir darbo vietos kainos santykį. Lietuvoje MMA gaunančiam ir vaikų neauginančiam asmeniui į rankas tenka apie 317 eurų, darbo jėgos mokesčiai siekia 181 eurą, o  darbo vieta darbdaviui kainuoja 498 eurus, tad mokesčiai sudaro apie 36 proc. darbo vietos kainos. Latvijoje šis santykis siekia 41 proc., Estijoje – 37 proc., Lenkijoje – 32 proc., Čekijoje – 34 proc., Vokietijoje – 39 procentus.

Didesnės neapmokestinamos pajamos – vaikus auginantiems tėvams

Žinoma, negalima daryti tiesmukų išvadų iš šių skaičių, nes valstybės nevienodai remia vaikus auginančius asmenis, o tai daro nemažą įtaką tokių asmenų apmokestinimui. Lietuvoje 2016 metais taikomas papildomas 120 eurų NPD per mėnesį bendrai tėvams už kiekvieną vaiką (planuojama didinti iki 200 eurų 2017 metais), o Latvijoje – kiekvienam iš tėvų 175 eurų papildomas NPD už kiekvieną auginamą vaiką. Tad MMA gaunantis dviejų vaikų tėvas Latvijoje į rankas jau gaus panašiai kaip ir Lietuvos pilietis. Lietuvoje kaip ir Latvijoje taikomas papildomas NPD už vaikus nepriklauso nuo  tėvų pajamų – ir mažas, ir dideles pajamas gaunantys asmenys turi teisę į tą patį papildomą NPD.

Nors NPD pokyčiai struktūrinių problemų ir nepadeda spręsti, tačiau bent jau mažiausiai uždirbantiems suteikia vilties tikėti, kad jų mokesčių našta turėtų dar mažėti.

Visgi optimizuojant naudą, neturėtų būti didelių prieštaravimų, jeigu, kaip ir NPD atveju, būtų nustatytas didžiausias pajamų dydis, iki kurio būtų taikomas papildomas NPD. Tai leistų nekeičiant biudžeto išlaidų dar labiau padidinti papildomą NPD mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, o dideles pajamas gaunantiems asmenims papildomas NPD nebūtų taikomas.

NPD didinimas atneša trumpalaikių nuostolių valstybės biudžetui, todėl pokyčiai negali būti per staigūs, o  iškart lyginti NPD su MMA būtų per daug rizikinga. Tačiau nustatyti datą, kada šie dydžiai gali būti suvienodinti ir tam ruoštis, būtų labai naudinga. Beje, reikėtų stebėti ir mūsų kaimynines šalis, kurios artimiausiais metais taip pat mažins kukliausias pajamas gaunančių asmenų apmokestinimą ir veikiausiai vėl didins MMA. Tad nors NPD pokyčiai struktūrinių problemų ir nepadeda spręsti, tačiau bent jau mažiausiai uždirbantiems suteikia vilties tikėti, kad jų mokesčių našta turėtų dar mažėti.

Tadas Povilauskas / delfi.lt nuotr.

Sunkusis Damoklo kardas penktadienio rytą, paskelbus Didžiojoje Britanijoje vykusio referendumo dėl šalies likimo ES rezultatą, krito ant britų galvų. Panašu, kad nemažai už pasitraukimą balsavusių britų, pamatę reakciją pasaulio finansų rinkose ir kilusią politinę sumaištį, galinčią suskaldyti pačią Jungtinę Karalystę, pradėjo suprasti ne tik teorinius, bet jau ir pajuto pirmuosius „Brexit“ balsavimo atneštus nuostolius.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas

Žinoma, kartais finansų rinkose pirmoji reakcija būna pernelyg didelė, nes iškart įvertinami blogiausi galimi scenarijai. Visgi nežinomybė, kaip, kada ir kokiomis sąlygomis Jungtinė Karalystė paliks ES (o gal ir nepaliks), darys neigiamą įtaką abiejų pusių ekonomikos plėtrai. Nuo galimų padarinių nepasislėps ir Lietuva.

Jungtinės Karalystės vienybei iškilo rimtų problemų, todėl spekuliacijų, ar tikrai britai oficialiai kreipsis į ES dėl išstojimo, dar daugės.

Būtina darkart priminti, kad penktadienį įvykusio referendumo balsavimo rezultatų neprivaloma įgyvendinti, todėl Jungtinės Karalystės Parlamentas teoriškai turi teisę neatsižvelgti į 52 proc. balsavusių pasirinkimą. Apie savo būsimą atsistatydinimą spalio mėnesį paskelbęs premjeras Davidas Cameronas patvirtino, kad oficialųjį pranešimą apie Jungtinės Karalystės ketinimą pasitraukti iš ES turės paskelbti jau naujasis premjeras. Priešiškai sureagavus Škotijos ir Šiaurės Airijos politikams į referendumo rezultatus, Jungtinės Karalystės vienybei iškilo rimtų problemų, todėl spekuliacijų, ar tikrai britai oficialiai kreipsis į ES dėl išstojimo, dar daugės.

Tokia chaotiška padėtis ir nežinomybė turi neigiamą įtaką ne tik finansų rinkoms, kurios reaguoja greičiausiai, bet  neramina ir įmones bei gyventojus. Didžiausią įtaką ekonominiams referendumo padariniams turės Jungtinės Karalystės ir ES politikų sprendimai, nes tik konstruktyvus ir abipuse nauda paremtas bendradarbiams gali sušvelninti neigiamas pasekmes abiem pusėms.

Artimiausiu metu prasidės diskusijos ir dėl to, kaip pati ES turi keistis, kad jos narių gyventojai palankiau vertintų šią sąjungą ir neįsibėgėtų pasitraukimo domino efektas.

Šį antradienį ir trečiadienį vyks ES viršūnių susitikimas, kuris suteiks aiškesnės informacijos, kaip „Brexit“ vertina ne tik įvairios šalys, bet ir kokius bendrus sprendimus priims šalių vadovai dėl tolesnių ES veiksmų Jungtinės Karalystės atžvilgiu. Bendra vadovų pozicija labai svarbi, nes radikalios partijos kai kuriose ES šalyse jau naudojasi „Brexit“ sprendimu ir ragina rengti panašius referendumus. Tikėtina, kad artimiausiu metu prasidės diskusijos ir dėl to, kaip pati ES turi keistis, kad jos narių gyventojai palankiau vertintų šią sąjungą ir neįsibėgėtų pasitraukimo domino efektas.

"Scanpix"nuotr.

Nepaisant to, kad bent jau dvejus su trupučiu metų Jungtinė Karalystė liks ES ir prekybos bei žmonių judėjimo sąlygos nesikeis, tikėtis, kad abiejų pusių ekonomikai neigiamos įtakos neturės balsavimo padariniai, jei oficialiai bus įformintas Jungtinės Karalystės siekis trauktis iš ES, būtų naivu. Ypač nežinomybės nemėgsta verslas – bendrovių investicijos Jungtinėje Karalystėje neabejotinai sulėtės, tad šios šalies ekonomika veikiausiai per ateinančius ketvirčius ne tik nustos augusi, bet ir smuks.

„Brexit“ padariniai neaplenks ir Lietuvos ekonomikos. Jau anksčiau  teigėme, kad pirmuosius nuostolius dėl svaro sterlingų susilpnėjimo euro atžvilgiu pajus (o penktadienį jau iš tiesų pajuto) į Didžiąją Britaniją prekes ir paslaugas eksportuojančios mūsų šalies bendrovės ir daugiau negu 150 tūkst. emigrantų, gaunančių pajamas ir turinčių santaupų svarais sterlingų.

Jeigu lėtės ir ES ekonomikos augimas, neabejotinai grėsmė iškiltų ir daugumai Lietuvos eksportuojančių įmonių, tad pasekmes pajustų jau dauguma šalies gyventojų. Nereikėtų pamiršti, kad Lietuva kasmet gauna penkis kartus daugiau lėšų, negu jų sumoka į ES biudžetą, todėl Jungtinės Karalystės pasitraukimas pakoreguotų ES biudžetą ir gali sukurti nežinią dėl antros 2014-2020 m. struktūrinės paramos finansavimo dalies.

Taikant šį modelį nepakistų laisvo žmonių judėjimo sąlyga ir tik nedaug sumažėtų mokama suma į ES biudžetą, o politinės įtakos ES nebeliktų.

Artimiausiu metu atviras klausimas – Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo su ES modelis. Didžiajai Britanijai naudingiausias būtų Norvegijos modelis, bet britų politikams surasti bendrą nuomonę bei įtikinti gyventojus, kad tai geriausia alternatyva, gali būti nelengva, nes taikant šį modelį nepakistų laisvo žmonių judėjimo sąlyga ir tik nedaug sumažėtų mokama suma į ES biudžetą, o politinės įtakos ES nebeliktų.

Tadas Povilauskas / delfi.lt nuotr.

Liko savaitė iki Didžiojoje Britanijoje rengiamo referendumo dėl piliečių apsisprendimo likti ar pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), ir nerimas tarp investuotojų, politikų ir gyventojų auga vis greičiau. Kaip įprasta, vienos iš pirmųjų reagavo valiutų ir akcijų biržos, kuriose per pastarąsias dienas pastebėta, kad silpnėja svaras sterlingų ir smarkiai krenta bendrovių akcijų kainos. Preliminarios gyventojų apklausos ir lažybų bendrovių koeficientai rodo, kad įtampa nedings iki pat birželio 23 dienos vidurnakčio Lietuvos laiku. Jeigu britai referendume pasisakytų už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES („Brexit“), neigiamų padarinių Lietuvos gyventojai ir įmonės, matyt, neišvengtų.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausias analitikas

Vertinant galimus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES scenarijaus tiesioginius padarinius Lietuvos ekonomikai, verta išskirti keturis valstybių ekonominius santykius rodančius veiksnius: užsienio prekybą, tiesiogines užsienio investicijas, finansų sektoriaus tarpusavio ryšius ir gyventojų migraciją. Juos sieja kintamasis, turintis įtakos ekonominiam bendradarbiavimui, šiuo atveju – Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas euro atžvilgiu. Jeigu referendume būtų daugiau balsuota už „Brexit“, svaro sterlingų kursas silpnėtų ne tik JAV dolerio, bet veikiausiai ir euro atžvilgiu. Dėl to tiesiogiai mažėtų Lietuvos eksportuotojų pajamų ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių perlaidų vertė eurais.

Susilpnėjus svarui sterlingų kristų eksporto pajamos

Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę per keturis 2016 metų mėnesius buvo 319,2 mln. eurų, arba 4,6 proc. viso eksporto. Didžiausią jo dalį sudarė lietuviškos kilmės prekių pardavimas. Pagal jį Jungtinė Karalystė kol kas yra šešta didžiausia Lietuvos prekybos partnerė. Beje, nėra vienos dominuojančios eksporto prekių grupės – baldų, plastiko, medienos, elektros gaminių, trąšų, drabužių, maisto produktų pardavimo vertė gana panaši.

Didžiausia į Didžiąją Britaniją eksportuojamų prekių dalis yra skirta vartojimo reikmėms, bet, britams pasisakius už „Brexit“, jų importo kiekis smarkiai nesikeistų, tačiau gaunamos Lietuvos eksportuotojų pajamos susilpnėjus svarui sterlingų mažėtų.

Pasitvirtinus „Brexit“ variantui, veikiausiai neatsirastų esminių nepalankių prekybos tarifų, bet tarpusavio prekyba per ilgesnį laiką visgi silpnėtų.

Paslaugų eksportas (daugiausia transporto ir finansinių paslaugų) į Jungtinę Karalystę praėjusiais metais buvo 250 mln. eurų, arba mažiau negu 1 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto, todėl „Brexit“ įtaka šiuo atveju būtų nedidelė. Prekių ir paslaugų importas į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės yra mažesnis negu eksportas, ir vargu, ar akivaizdžiau pasijustų silpnesnio svaro sterlingų teigiama įtaka importuojamų prekių kiekiui ir kainai. Beje, dabar ES yra pagrindinė Jungtinės Karalystės eksporto partnerė, nuperkanti 45 proc. visos britų eksportuojamos produkcijos. Pasitvirtinus „Brexit“ variantui, veikiausiai neatsirastų esminių nepalankių prekybos tarifų, bet tarpusavio prekyba per ilgesnį laiką visgi silpnėtų.

Asmeninių perlaidų vertė mažėtų

Ne mažesnę negu eksportas į Jungtinę Karalystę įtaką Lietuvos ekonomikai daro asmeninės perlaidos iš ten gyvenančių mūsų šalies piliečių. Nuo 2004 metų į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos emigravo 200 tūkst., o sugrįžo apie 50 tūkst. asmenų, tad šiuo metu šioje šalyje gyvena bent 150 tūkst. lietuvių, arba ketvirtadalis visų užsienyje gyvenančių mūsų šalies piliečių.

Jei svaro sterlingų kursas išties susilpnėtų euro atžvilgiu, atitinkamai mažėtų ir perlaidų eurais vertė, o tai turėtų įtakos vartojimui ir nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje.

Perlaidos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą per metus gali siekti apie 300 mln. eurų. Jei svaro sterlingų kursas išties susilpnėtų euro atžvilgiu, atitinkamai mažėtų ir perlaidų eurais vertė, o tai turėtų įtakos vartojimui ir nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje. Be to, sumažėtų ne tik naujų emigrantų į Didžiąją Britaniją skaičius, bet didesnį nerimą dėl tolesnio gyvenimo šalyje pajustų ir jau įsikūrę bei prakutę ten Lietuvos piliečiai.

Kuklios finansų sektoriaus sąsajos su Didžiąja Britanija

Reitingų agentūros „Standard&Poor’s“ duomenimis, Lietuvos finansų sektoriaus sąsajos su Didžiąja Britanija yra kukliausios, palyginti su kitomis ES šalimis. Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Jungtinėje Karalystėje 2015 metų pabaigoje siekė 49 mln. eurų, tad „Brexit“ scenarijaus įtaka lietuvių investicijoms ten būtų nedidelė. Nors britų tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje didesnės (2015 metų pabaigoje siekė 426 mln. eurų, arba 3,2 proc. visų investicijų), abejotina, ar „Brexit“ padarytų joms didelę neigiamą įtaką.

"Scanpix" nuotr.

Stabilumas – Didžiosios Britanijos ir ES politikų rankose

Žala Lietuvos ir visos ES ekonomikai būtų tuo mažesnė, kuo sklandžiau būtų suvaldyta neigiama reakcija, jeigu išties daugiau balsų gautų „Brexit“ alternatyva. Tikėtina, kad iš pradžių prireiktų ir centrinių bankų pagalbos norint nuraminti finansų ir valiutų rinką. Svarbus būtų Didžiosios Britanijos ir ES politikų, kurie turėtų iškart pateikti aiškius tolesnius abiejų pusių žingsnius, vaidmuo, nes didžiausia grėsmė visiems – neracionalios panikos persimetimas į ES ekonomiką, kurios padarinius jau pajustų visi.

“Brexit“ atveju ES vienybė dar labiau susilpnėtų ir tai būtų ypač nepalanku Lietuvai, kuri gauna daug naudos iš ES.

„Brexit“ atveju ES vienybė dar labiau susilpnėtų. Tuo bandytų pasinaudoti ES oponentai tokiose šalyse kaip Austrijoje ar Graikijoje, kuriose euroskeptikų yra daugiausia. Tai būtų ypač nepalanku Lietuvai, kuri gauna daug naudos iš ES, o tą rodo ir Eurobarometro apklausos rezultatai – Lietuvoje yra mažiausiai neigiamai ES vertinančių asmenų.

Jau dabar aišku, kad skirtumas tarp balsuojančių už ir prieš „Brexit“ bus labai nedidelis. Todėl pasiruošti galinčiai kilti rizikai turi ne tik politikai ar centrinių bankų atstovai, bet ir  įmonės bei gyventojai, turintys artimesnių ar  tolimesnių ryšių su Jungtine Karalyste.

Tadas Povilauskas / delfi.lt nuotr.

Darbuotojų padėtis 2016 metų pirmą ketvirtį Lietuvos darbo rinkoje toliau gerėjo. Daugėjo naujų darbo vietų, didėjo vidutinis mėnesio darbo užmokestis, todėl ne tik gyventojų, bet ir nacionalinio bei „Sodros“ biudžetų pajamos augo išties sparčiai. Tačiau palankios tendencijos pastaraisiais metais užliūliuoja politikus ir valstybinių institucijų atstovus, kuriems rūpesčių kelia tik tai, kur išleisti didesnes, negu prognozuota, pajamas. Kartu susitaikoma su mintimi, kad „Sodros“ biudžeto subalansuoti gal ir nereikia, o struktūriniai pokyčiai palikti socialiniam modeliui, kurį norint priimti turbūt reikės dar ne vieno Ariadnės siūlų kamuoliuko.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas

2016 metų pirmo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo apdrausta 1084,5 tūkst. gyventojų, arba 13 tūkst. daugiau negu prieš metus. Augimas būtų dar didesnis, jei ne didėjanti Lietuvos piliečių emigracija. Darbo birža yra paskelbusi, kad bedarbių skaičius pirmo ketvirčio pabaigoje buvo 5 tūkst. mažesnis. Todėl nieko nuostabaus, jei Statistikos departamentas netrukus paskelbs, kad 2016 m. pirmą ketvirtį nedarbas vėl sumažėjo, palyginti su atitinkamu ketvirčiu prieš metus.

Kaip sparčiai kyla draudžiamosios pajamos

Vidutinių mėnesio apdraustųjų pajamų duomenys rodo, kad darbo užmokestis auga dar greičiau. Vien kovo mėnesį vidutinės draudžiamos pajamos įvairiose Lietuvos savivaldybėse didėjo maždaug 8–10 procentų. Didelę įtaką tokiam augimui darė nuo šių metų sausio iki 350 eurų padidinta minimali mėnesio alga, kuri dabar yra 16,7 proc. didesnė negu prieš metus. Tose savivaldybėse, kuriose vidutinis darbo užmokestis yra vienas mažiausių Lietuvoje dėl palyginti didelio žmonių, gaunančių minimalią algą, skaičiaus, vidutinių draudžiamųjų pajamų augimas buvo didžiausias.

Pernelyg staigus darbo užmokesčio augimas, nesutampantis su darbo našumo didėjimo tempais, kelia vis didesnę grėsmę šalies ekonomikos konkurencingumui, o kartu ir šalies ūkio tvariam augimui.

Pavyzdžiui, kovą Kelmės, Kalvarijos ar Šalčininkų savivaldybėse metinis vidutinių pajamų padidėjimas viršijo 11 procentų. Mažiausiai pajamos augo didžiausiuose miestuose – ten, kur daugiau žmonių gauna didesnę negu minimalią mėnesio algą. Žinoma, nereikėtų nuvertinti ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo įtakos darbo jėgos brangimui, nes ši problema vis aktualesnė visiems Lietuvos regionams.

Koks MMA augimo poveikis

Jeigu nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga didės 30 eurų, tai dar labiau paskatins darbo užmokesčio didėjimą šalyje ir politikai galės džiaugtis didesniais surinktais mokesčiais verslo sąskaita. Bet pernelyg staigus darbo užmokesčio augimas, nesutampantis su darbo našumo didėjimo tempais, kelia vis didesnę grėsmę šalies ekonomikos konkurencingumui, o kartu ir šalies ūkio tvariam augimui. Turbūt visiems suprantama, kad ne minimali alga turi lemti vidutinį darbo užmokesčio pokyčius, o pastarojo augimas turi daryti įtaką minimalios mėnesio algos kitimui.

Lietuvos įmonės, kurios konkuruodamos eksporto rinkose su kitų šalių bendrovėmis šiais metais spartaus augimo nerodo.

Tokios tendencijos darbo rinkoje pirmą ketvirtį padidino „Sodros“ pajamas 69 mln. eurų, arba 10,1 proc., tačiau jos biudžeto deficitas vis dar buvo 130 mln. eurų. Žinoma, esant dabartinei socialinio draudimo schemai, teigti, kad reikia mažinti „Sodros“ deficitą pensininkų ar mamų sąskaita, nebūtų sąžininga, tačiau visuomet galima ieškoti alternatyvių pajamų didinimo priemonių.

Neseniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskelbta „Lietuvos šešėlinės ekonomikos“ ataskaita atskleidė, kad beveik kas trečias lietuvis turi draugų ar artimųjų, veikiančių šešėlinėje darbo rinkoje. Akivaizdu, kad socialinio draudimo fondo biudžetas ir atitinkamai visi Lietuvos gyventojai patiria nuostolių dėl tokia veikla besiverčiančių gyventojų mokesčių nemokėjimo.

„Sodros“ įmokų lubos – jau visai netoli

Beje, daugybę metų diskutuojamas socialinio draudimo įmokų lubų nustatymo sprendimas jau veikiausiai nebe toli, nors ir ne visai tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo siūloma. Įmokų lubos turėtų neigiamą įtaką „Sodros“ pajamoms tik trumpą laiką, o per ilgesnį laiką padėtų pritraukti ne tik daugiau investicijų į didesnę pridėtinę vertę kuriančias įmones ir darbo vietas, bet ir išlįsti iš šešėlio dabar dideles pajamas gaunantiems ir tų pajamų nerodantiems asmenims.

Stebint dviženklio minimalios mėnesio algos didėjimo įtaką vidutinio darbo užmokesčio augimui vis daugiau abejonių kelia sprendimas nuo liepos 1 dienos dar didinti minimalią mėnesio algą. To priežastis – Lietuvos įmonės, kurios konkuruodamos eksporto rinkose su kitų šalių bendrovėmis šiais metais spartaus augimo nerodo. Didžiausių eksporto partnerių ekonomika auga vangiai, tad labai smarkiai darbo našumą viršijantis darbo užmokesčio augimas Lietuvoje gali grįžti bumerangu.

Tadas Povilauskas / delfi.lt nuotr.

Prieš savaitę Statistikos departamento pateikti vasario mėnesio mažmeninės prekybos Lietuvoje duomenys sukėlė įvairių minčių – kokios priežastys lėmė, kad metinis maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos lyginamosiomis kainomis augimas, įvertinus dienų skaičiaus įtaką, vasarį siekė 8,8 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 metų vasario? Vien tokių prekių pardavimo masto padidėjimas vasarį 25 mln. eurų dar labiau sudomina mačius gausų į Lenkiją apsipirkti važiuojančių lietuvių srautą (anot statistikos, lietuviai apskritai visoms prekėms Lenkijoje per mėnesį išleidžia iki 30 mln. eurų).

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas 

Iš karto būtina pastebėti, kad pirmieji du 2015 metų mėnesių dėl to, kad žmonės dar tik pratinosi prie euro, nebuvo itin palankūs maisto produktų mažmeninei prekybai, todėl metinį  pokyčio dydį šių metų sausį ir vasarį iš dalies lėmė maža lyginamoji bazė. Kita vertus, metinis 8,8 proc. maisto prekybos augimas vasarį, net ir palyginti su metiniu 4,8 proc. padidėjimu sausį, yra labai smarkus, todėl priežastys, matyt, slypi ne vien tik statistikoje.

Vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių auga mažmeninės prekybos mastas, yra mažėjantis nedarbo lygis ir didėjantis vidutinis darbo užmokestis. Prie jo kilimo prisidėjo ir nuo 2016 m. sausio 1 d. pakelta minimali mėnesio alga (MMA). Tikėtina, kad didžiausia 25 eurais padidėjusio mėnesinio darbo užmokesčio prieš mokesčius dalis buvo skirta vartojimui.

Tiesa, darbo užmokestis tikrai didėjo ne tik minimalią algą gaunantiems darbuotojams. Apie tai, kad metinis darbo užmokesčio augimo tempas 2016 metų pirmą ketvirtį dar išaugo, palyginti su ankstesniais ketvirčiais, rodo Finansų ministerijos skelbiami gyventojų pajamų mokesčio surinkimo duomenys. Dėl didėjančių pajamų kinta ir pirkimo struktūra – pastebėta, kad, augant pajamoms, didėja aukštesnės kokybės maisto produktų paklausa.

Dar vienas svarbus veiksnys, vasarį paskatinęs pardavimo mastą, ypač prekybos centrų (per pirmus du mėnesius prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis augo 7 proc., o vien vasarį – 9,1 proc.), gali būti susijęs su sausio ir vasario mėnesiais garsiai nuskambėjusiomis istorijomis apie su šešėline ekonomika kovojančių valstybės pareigūnų atliktus reidus, kurių metu buvo nustatytas milžiniškas į apskaitą neįtrauktas iš Lenkijos atvežtos mėsos prekybos mastas ir paviešintos antisanitarinėmis sąlygomis veikiančių mėsos perdirbimo ir gamybos cechų istorijos. Tai galėjo paskatinti dalį anksčiau turguose ar kioskuose mėsą pirkusių asmenų daugiau šių maisto produktų įsigyti prekybos centruose. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausia dalis nelegalios prekybos mėsa vyksta turguose, jos mažinimas turėtų teigiamą įtaką ne tik visai mažmeninei prekybai, bet ir šalies biudžetui.

Pigūs degalai skatina vartojimą

Nereiktų sumenkinti ir pigesnių degalų įtakos. Tikėtina, kad likusi už pigesnius degalus suma nebuvo sutaupyta, o veikiausiai skirta vartojimo reikmėms. Metinis degalų kainų skirtumas akivaizdus – pavyzdžiui, vasarį dyzelinas Lietuvoje buvo maždaug 16 proc. pigesnis negu prieš metus.

Beje, metų pradžioje smarkiai augo ne tik maisto produktų mažmeninė prekyba. Per du 2016 metų mėnesius ne maisto produktų prekybos mastas buvo 8,1 proc. didesnis negu prieš metus. Pačių prekybos įmonių teigiamą savo padėties vertinimą rodo Statistikos departamento skelbiamas kiekvieną mėnesį pasitikėjimo rodiklis. Tokios aukštos kaip 2016 metų kovo mėnesį reikšmės nebuvo nuo prieškrizinių 2008 metų. Geri oficialios prekybos rezultatai palankūs šalies biudžetui – per du 2016 metų mėnesius šalyje pridėtinės vertės mokesčių surinkta 8,9 proc. daugiau ir, priešingai negu praėjusiais metais, tai viršijo Finansų ministerijos prognozes.

Minimalios algos didėjimas – dar vienas impulsas

Tikėtina, kad artimiausius mėnesius mažmeninės prekybos rezultatai bus irgi geri. Jeigu nuo liepos 1 dienos bus padidinta minimali mėnesio alga, tai gali ištęsti vartojimo augimo kryptį. Kadangi Lietuvos ekonomika yra labai atvira ir pernelyg spartus darbo užmokesčio augimas kenkia ne tik eksportuojančių, bet ir vidaus rinkai gaminančių įmonių konkurencingumui, valdžios atstovams ateityje reikėtų pagalvoti apie minimalaus neapmokestinamųjų pajamų dydžio, o ne MMA didinimą.

Tadas Povilauskas / delfi.lt nuotr.

Įsibėgėjant diskusijoms dėl galimų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymo pokyčių Lietuvoje, svarbu racionaliai įvertinti, kaip mūsų šalis atrodo, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, pagal šio mokesčio tarifą ir apmokestinamų prekių bei paslaugų grupes.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas

Galime įvardinti pagrindinius pastebėjimus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirmiausia, prekių ir paslaugų, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, sąrašas Lietuvoje yra vienas trumpiausių ES. Be to, pastaraisiais metais ES šalyse PVM tarifas dažniausiai mažintas tik atskiroms prekėms ir paslaugoms (ypač maisto produktams). Iš ES šalių tik Danijoje yra didesnis negu Lietuvoje PVM tarifas, taikomas visiems maisto produktams.

Dvigubi standartai

ES šalyse dažniausiai taikomas standartinis 20-21 proc. PVM tarifas, todėl Lietuvoje naudojamas 21 proc. tarifas neišsiskiria. Bet skirtumai išryškėja pažvelgus į prekių ir paslaugų, kurioms taikomas mažesnis PVM tarifas, sąrašą. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, lengvatinis tarifas taikomas gana mažam prekių ir paslaugų skaičiui (knygoms, vaistams, šilumos energijai, apgyvendinimo paslaugoms).

Lietuvoje prekės ir paslaugos yra vienos labiausiai apmokestinamų ES.

Kitose ES, o ypač Vidurio Europos šalyse, prekių grupių, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, sąrašas pastaraisiais metais tik ilgėja. Todėl efektyvusis PVM tarifas, į kurį įtraukiamos visos taikomos lengvatos, Lietuvoje išties yra vienas iš didžiausių ES, t. y. Lietuvoje prekės ir paslaugos yra vienos labiausiai apmokestinamų ES. Tokioje aplinkoje prieštaringai skamba tarptautinių organizacijų raginimai Lietuvoje dar trumpinti prekių ir paslaugų, kurioms taikomas sumažintas PVM tarifas, sąrašą, kai likusioje Europoje elgiamasi priešingai.

Lengvatinio PVM tarifo maisto produktams taikymas yra taisyklė, o ne išimtis

Standartinis PVM tarifas ES pastaraisiais metais mažintas retai. Latvijoje jis 2012 m. liepos 1 d. sumažintas 1 proc. punktu – iki 21 procento, o Rumunijoje nuo šių metų pradžios tarifas nurėžtas 4 proc. punktais – iki 20 procentų. Daug dažniau valstybės įtraukdavo naujas prekes ir paslaugas, kurioms taikomas lengvatinis tarifas.

Lietuva liko antra po Danijos pagal visiems maisto produktams taikomo PVM tarifo dydį.

Pavyzdžiui, Rumunija praėjusių metų birželį daugumai maisto produktų, gėrimų ir maitinimo paslaugų taikė lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Slovakija nuo šių metų sausio 1 dienos į lengvatiniu 10 proc. tarifu apmokestinamų prekių sąrašą įtraukė šviežią mėsą, žuvį, sviestą, duoną ir geriamą pieną. Po tokių pastarųjų šalių sprendimų Lietuva liko antra po Danijos pagal visiems maisto produktams taikomo PVM tarifo dydį.

Svarbu prižiūrėti kainas

Vienas iš pagrindinių darbų, rengiantis mažinti tam tikrų prekių ir paslaugų PVM tarifą, yra prevencinė kainų pokyčių priežiūra keletą mėnesių prieš tarifo keitimą ir jį pakeitus. Paskutinis lengvatinio PVM tarifo pritaikymo atvejis Lietuvoje, kai 2015 m. sausio 1 d. buvo sumažintas tarifas apgyvendinimo paslaugoms nuo 21 iki 9 proc., nebuvo toks skaidrus. Paslaugų kaina turėjo sumažėti 9,9 proc., tačiau iš tiesų apgyvendinimo paslaugų kaina sausį, palyginti su gruodžiu, net padidėjo.

Paslaugų kaina turėjo sumažėti 9,9 proc., tačiau iš tiesų apgyvendinimo paslaugų kaina sausį, palyginti su gruodžiu, net padidėjo.

Apgyvendinimo paslaugomis daugiau naudojasi užsienio, o ne vietiniai turistai, tad didesnė kaina smarkiai neužkliuvo vartotojams. Valdžios institucijos nepasirūpino, kad kainos būtų tinkamai stebimos. Visgi panašus bandymas pasinaudoti mažesniu PVM tarifu, pavyzdžiui, maisto prekėms, neliktų taip nepastebėtas viešumoje ir vargu, ar didieji prekybininkai bandytų taip rizikuoti.

Teigiama sumažinto PVM tarifo įtaka vartojimui

Kitų šalių patirtis rodo, kad, sumažinus PVM tarifą svarbiausiems maisto produktams, padidėja jų faktinis vartojimas ir sumažėja prekyba maisto prekėmis. Rumunijoje sumažinus maisto produktų tarifą nuo 24 iki 9 proc., šių produktų mažmeninės prekybos mastas ūgtelėjo labiau, negu mažėjo prekių kaina, todėl biudžetas PVM pajamų net neprarado.

Lietuvoje, kurioje šešėlinės maisto produktų prekybos mastas gana didelis, taip pat galima tikėtis ne tik kad ne neigiamo, bet ir veikiausiai teigiamo mokesčių surinkimo efekto.

PVM tarifo mažinimo maisto produktams tikslai

Pagrindinė priežastis, kodėl ES valstybės įveda lengvatinius PVM tarifus maistui, yra siekis padidinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią, nes būtent jų vartojimo krepšelyje maisto produktai sudaro svarbiausią vartojimo išlaidų dalį. Įprastai didžiausi neapskaitytų maisto produktų pirkėjai būna šie mažiausias pajamas gaunantys asmenys, todėl PVM tarifo sumažinimas iš dalies padeda spręsti šešėlinės ekonomikos mažinimo problemas.

Kita vertus, maisto produktų PVM tarifo mažinimo alternatyva galėtų būti tolesnis minimalaus neapmokestinamųjų pajamų dydžio kėlimas, bet kartu turi būti nuolat mažinama šešėlinė ekonomika.

PVM tarifų peržiūros klausimai grįžta prieš rinkimus

Ne paslaptis, kad PVM mažinimo tema dažniausiai iškyla prieš rinkimus. Pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Rumunija ir Slovakija, kuriose neseniai buvo nustatytas lengvatinis PVM tarifas maisto produktams, rinkimai į parlamentą vyksta šiais metais (Slovakijoje jau įvyko prieš tris savaites). Lietuvoje artėjant Seimo rinkimams, PVM tarifo sumažinimo klausimas taip pat gali tapti rimtu tam pritariančių partijų koziriu.

Ekonominiu požiūriu didelės skubos be objektyvių diskusijų keisti PVM mokesčio tvarką nėra, išskyrus pastaruoju metu padidėjusį apsipirkimo mastą Lenkijoje, tačiau dėl vėl smarkiai pradėjusio brangti zloto euro atžvilgiu artimiausiu metu šis srautus gali sumažėti.