Gegužės 9-ąją pasaulis švenčia Taikos pergalę prieš karą ir vieno pačių agresyviausių reiškinių – hitlerinio nacizmo – pralaimėjimą. Antrojo pasaulinio karo pabaiga sustabdė daugelyje į karą įtrauktų teritorijų masinį žudymą ir kančias bei žmonijos sukurtų vertybių niokojimą.
Todėl ši diena yra svarbi visiems, nors daugeliui tautų, tarp jų ir Baltijos šalims, ji neatnešė laisvės ir nesustabdė žudymo ir tremčių, o nugalėjusi šalis – Rusija dar nešventė pergalės prieš stalinizmą ir išsivadavimo iš savojo diktatoriaus.
Tai įvyko gerokai vėliau. Nacizmo sutriuškinimas neduoda pagrindo reabilituoti stalinizmą, lygiai kaip ir stalinizmo pasmerkimas nesumažina nacių padarytų nusikaltimų prieš žmoniją. Jei matysime tik vieną anos epochos nusikaltimų šaltinį, nutylėdami apie kitą, paskatinsime naujų grėsmių stiprėjimą.
Šiandien jau negalime nepastebėti naujų nacizmo išsišokimų platinant tautinę nesantaiką kurstančius plakatus, nukreiptus pieš daugiausiai nuo nacių nukentėjusią žydų tautą. Lygiai taip pat neturime pagrindo politiškai užsipuldinėti kaimyninių šalių, Rusijos, vis dar ieškant joje stalinizmo ar kaltinant už diktatoriaus nusikaltimus prieš Baltijos tautas nuo jo nemažiau nukentėjusią visą rusų tautą. Istorinis teisingumas negali būti vienpusiškas, o jo siekimas – atsietas nuo atsakomybės už ateitį – už taiką ir stabilumą, už geros kaimynystės ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo su kaimynais puoselėjimą.
Naujos tradicijos pažymint Europos dieną kartu su pergalės prieš nacius minėjimu vienija dešimtmečius ar net šimtmečius kariavusias tautas taikos siekimui ir stiprina bendradarbiavimo galimybes. Kai Europos dienos minėjimo renginiuose susitinka įvairų žemynų atstovai, o stačiatikių šventovėje Vilniuje gegužės 8-ąją, sekmadienį, su žvakutėmis stovi ir kartu meldžiasi įvairių religijų atstovai – dvasininkija ir tikintieji, daugelio šalių diplomatai ir politikai – stiprėja supratimas, kad taikingas pasaulis vienijasi prieš smurtą ir terorizmą.
Natūralu, kad pažymint Gegužės 9-ąją pasaulio tautos nevienodai akcentuoja skirtingas jos prasmes. Liūdime kiekvienas dėl savų netekčių ir džiaugiamės dėl pasiektos taikos visiems, dėl galimybės gyventi, kurti, saugoti tautines ir žmogiškąsias vertybes, bendrauti tarpusavyje ir su išorinių pasauliu. Svarbiausia, kad švenčių akcentai visada būtų nukreipti į bendrą žmonijos tikslą – taikos, stabilumo ir gerovės siekimą visoje planetoje, kad nesukeltų nesantaikos ir naujų grėsmių. Tame glūdi ir kiekvienos tautos, kiekvieno iš mūsų bei būsimų kartų sėkmingos ateities prielaidos. Stiprinkime jas!
Loading ...