"Veido" archyvas

Susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos savivaldybėms paskirstyta beveik 38,5 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Tikslinis finansavimas skiriamas 49 projektams – valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams bei gatvėms rekonstruoti.

Šios lėšos padės sparčiau tiesti ar rekonstruoti gatves, taip pat tvarkyti vietinės reikšmės kelius, jungiančius gyvenamąsias vietoves su krašto ir rajoniniais keliais.

Dalis lėšų numatoma šalies kurortinėms vietovėms. Druskininkų savivaldybei teks daugiau kaip 1,7 mln. litų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Palangos savivaldybei iš viso skiriama beveik 2 mln. litų, Birštono savivaldybei – 295 tūkst. litų, Neringos savivaldybei – beveik 772 tūkst. litų. Atliekami darbai užtikrins patogesnį atvykimą turistams ir poilsiautojams, pagerins eismo sąlygas vietos gyventojams ir svečiams.

Kitose Lietuvos savivaldybėse didžiausias dėmesys skiriamas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, kurie jungiasi su krašto ir rajoniniais keliais, leidžia patogiau pasiekti svarbiausias šalies magistrales. Pavyzdžiui, sostinės savivaldybei skiriama 8 mln. litų Gariūnų tiltui ir Gariūnų gatvei rekonstruoti. Dar 7 mln. litų skiriama rekonstruoti Žirnių gatvei, kuri jungiasi su Vilniaus pietiniu aplinkkeliu ir yra svarbi kaip Europos tarptautinio tinklo kelių tęsinys.

Kauno miesto savivaldybei paskirta 5 mln. litų. Iš jų 2 mln. litų teks Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje susisiekimo infrastruktūrai bei 3 mln. litų – Taikos, Jurbarko ir Veiverių gatvėms remontuoti.

Tarp kitų šalies savivaldybių šiemet daugiausia lėšų tenka Trakų rajonui – 3,78 mln. litų. Šios lėšos bus panaudotos Rūdiškių miesto Trakų gatvei, sutampančiai su krašto keliu Trakai–Rūdiškės–Alytus, rekonstruoti, taip pat Trakų, Aukštadvario ir Lentvario seniūnijų vietinės reikšmės keliams taisyti bei rekonstruoti.

Ministro įsakymu paskirstytos lėšos papildys jau anksčiau šiais metais savivaldybėms paskirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Įskaitant ir rezervines šios programos lėšas, iš viso šiemet savivaldybes pasieks daugiau kaip 240 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – apie 34 mln. litų daugiau nei pernai.

Automobilių gamintojai ir prekybininkai vienas per kitą siūlo kuo ilgesnį garantinio aptarnavimo terminą (dažnai jau trejų–penkerių metų). Tačiau kiek ši “nemokama” paslauga kainuos automobilio savininkui, paprastai nutylima.

Štai 45 tūkst. Lt kainavusio “Wolksvagen Golf” savininkui, į servisą atvykusiam dėl privalomojo patikrinimo, nusviro rankos: už diagnostiką, filtrų, tepalų ir dalies kitų automobilio skysčių keitimą “Volswagen” centre Ukmergės plente jam teko pakloti per 2,2 tūkst. Lt.

“Ir tai vadinama “nemokamu” garantiniu aptarnavimu? – retoriškai paklausė vilnietis. – Juk už tiek galima nusipirkti pakenčiamą dėvėtą automobilį”.

Tokią pat nuostabą ši suma kelia ir įvairių automobilių servisų darbuotojams. Jie sutartinai tvirtina, kad naujų automobilių savininkams per metus garantinis aptarnavimas servisuose turėtų atsieiti 200–500 Lt.

Štai “Vilniaus Vistos” atstovai aiškina, kad už privalomąją automobilio apžiūrą jų klientai kasmet, arba nuvažiavę 15–20 tūkst. km, paprastai sumoka 300–400 Lt.

“2,2 tūkst. Lt – įtartina suma. Arba klientas buvo apgautas, arba jo garantinio aptarnavimo laikas buvo pasibaigęs”, – aiškina specialistai, nors ir pripažįsta, kad “nemokamas” garantinis aptarnavimas iš tiesų toks nėra: klientas vis tiek privalo reguliariai lankytis ir pirkti paslaugas iš automobilio gamintojo, o jos yra keliskart brangesnės, nei remontuojant mašiną ne firminiuose servisuose.