pauksciu_takasDREWW

Astronomai neabejoja, jog milžinišką dujų debesį, kuris juda Šaulio A* kryptimi, juodoji skylė praris. Makso Planko Nežemiškos fizikos instituto Miunchene astrofizikas Štefanas Gilesenas (Stefan Gillessen) Paukščių Tako branduolį stebi jau 20 metų. Per tą laiką jam pavyko užfiksuoti tik dvi žvaigždes, kurios prie supermasyvios juodosios skylės priartėjo tiek arti, kiek priartės minėtas dujų debesis.

„Tos žvaigždės tada praskriejo pro šalį ir nepatyrė jokios žalos, – pasakoja astrofizikas. – Tačiau šįkart viskas bus kitaip: dujų debesį juodosios skylės gravitacija visiškai suplėšys į gabalėlius.“

Dujų debesis prie Paukščių Tako monstro prisiartins 36 šviesvalandžių atstumu (apie 40 mlrd. kilometrų). Jo greitis dabar siekia apie 8 mln. km/val. (2,2 tūkst. km/s), rašo „Livescience.com“. Per pastaruosius septynerius metus debesies judėjimo greitis padvigubėjo. Tarpžvaigždžinių dujų debesis jau pradėjo po truputį irti, o prieš susidurdamas su juodąja skyle, bus suardytas visiškai.

Kadangi pamatyti juodąsias skyles yra neįmanoma – tai yra objektai, kurių gravitacija yra tokia galinga, jog iš jos lauko neištrūksta net šviesa – astronomai galės stebėti, kas nutinka, kai į tokį visatos kūną patenka didelis kiekis medžiagos. Yra žinoma, jog kai kurių aktyvių supermasyvių juodųjų skylių apylinkės būna tokios ryškios, jog matomos visoje visatoje.

Stebėti, kaip medžiaga krinta į Paukščių Tako supermasyviąją juodąją skylę, pavyksta labai retai. Tikimasi, jog vis labiau artėdamas prie ribos, kurią peržengus ištrūkti iš monstro gravitacijos lauko tampa nebeįmanoma, debesis pradės vis labiau kaisti ir skleisti rentgeno spindulius, kurie turėtų būti matomi ir iš Žemės.

Kaip jau esame rašę, neišvengiamo susidūrimo link judantį dujų debesį Europos Pietinėje Observatorijoje atrado astronomų kolektyvas, vadovaujamas Reinhardo Gencelio (Reinhard Genzel).

Paukščių tako centre glūdinti supermasyvi juodoji skylė yra neįprastai pasyvi ir romi, priešingai nei kvazarai – hiperaktyvios juodosios bedugnės, kurios, siurbdamos dujas, išspinduliuoja didžiulius radiacijos kiekius. „Mūsų“ juodajai skylei progų pasmaguriauti dujomis pastaruoju metu pasitaiko gerokai rečiau. Galbūt toks badavimas lemia, jog Paukščių tako centre tūnanti pabaisa už savo brolius kvazarus yra gerokai kuklesnė ir į visatos tyrus išspinduliuoja tūkstančius kartų mažiau energijos.

technologijos.lt

2007–2013 m. dviračių takų tinklas Lietuvoje prasiplės apie 70 kilometrų.  Pėsčiųjų ir dviračių takų mūsų šalyje pagausės daugiausia dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

„Nauji pėsčiųjų ir dviračių takai – tai šalies keliuose diegiamų eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių dalis. Saugesnes sąlygas pirmiausia siekiama užtikrinti gyvenvietėse, kurias kerta intensyvaus eismo valstybinės reikšmės keliai“, – teigia Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.
2007–2013 m. eismo saugos ir aplinkosaugos darbai buvo suskirstyti į du etapus. Šiuo metu pirmieji du etapai jau beveik baigti, rengiamasi trečio etapo darbams. Bendra darbų vertė – beveik 93,6 mln. Lt, jiems atlikti numatoma panaudoti apie 87,6 mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Pasak T.Karpavičiaus, iki 2013 m. iš viso planuojama nutiesti apie 50 km pėsčiųjų ir dviračių takų, rekonstruoti 48 sankryžas, pavojingiausiuose ruožuose patiesinti kelių kreives, keliuose įrengti lėtėjimo ir greitėjimo juostas, pėsčiųjų perėjas. Dar apie 20 km pėsčiųjų ir dviračių takų bus nutiesta didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Vien pernai šalyje nutiesta dešimt dviračių takų, kurių bendras ilgis – beveik 20 km. Nauji takai pagerino eismo sąlygas Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus regionuose. Pats ilgiausias – 4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas sujungė Druskininkus, Neravų gyvenvietę ir Viečiūnus.
Šiais metais tiesti naujus dviračių takus planuojama prie Kretingalės (kelias Klaipėda–Kretinga), Molėtų rajone (Giedraičiai–Molėtai), Anykščių rajone (Anykščiai–Troškūnai), Ignalinos rajone (Švenčionys–Zarasai) ir prie Juodšilių (Ąžuolijai–Juodšiliai–Jašiūnų gel. stotis) Vilniaus rajone.
T.Karpavičius pabrėžia, kad nutiesus dviračių taką šalia judraus kelio gyvenantys žmonės gali saugiai keliauti kasdieniais reikalais, išvengti pavojų kelyje. Ir saugiau tampa visiems – tiek pėstiesiems ir dviratininkams, tiek važiuojantiesiems automobiliu. Tyrimų duomenimis, kelio ruože, prie kurio nutiesiamas dviračių takas, net apie penkis kartus sumažėja eismo įvykių, per kuriuos nukenčia žmonės.