Lietuviai bylinėdamiesi taikytis nelinkę, nors ir yra skatinami tai daryti. Kaip rodo teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, šalių susitaikymu baigiasi tik apie 2 proc. visų nagrinėjamų civilinių bylų.
Per šių metų aštuonis mėnesius Lietuvoje išnagrinėta 144,7 tūkst. civilinių bylų, iš jų 3656 bylų nagrinėjimas baigėsi proceso šalims sudarius taikos sutartį. Tai sudaro 2,5 proc. visų bylų. Panašus susitaikiusiųjų skaičius buvo ir ankstesniais metais, išskyrus ekonominės krizės piką 2010-aisiais, kai taikos sutartimi baigėsi tik 0,6 proc. visų nagrinėjamų civilinių bylų.
Kaip teigia Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas, civilinis procesas itin skatina taikymąsi – tai taupo ir laiką, ir pinigus. Be to, nuo spalio 1 d. įsigalios Civilinio proceso kodekso pakeitimai, tam tikrais atvejais numatantys privalomą taikinimo procedūrą. Vis dėlto kol kas lietuviai, pasak teisėjo, taikytis nelinkę. “Tuo nesuinteresuoti ir advokatai”, – pastebi E.Laužikas.
Tam pritaria ir advokatė Jurgita Judickienė. Tiesa, kontoroje, kuriai ji atstovauja, taikos sutarčių sudaroma daug – apie 80 proc. visų ginčų. Vis dėlto J.Judickienė teigia, kad nenorą taikytis lemia ne tik finansinis advokatų interesas, bet dažnai ir visų susitaikymo pranašumų nežinojimas. Taip pat ginčo šalys neretai nekreipia dėmesio į teisininkų išvadas, kad ginčas neperspektyvus, nes stinga įrodymų ir pan., be to, bylą pralaimėjusiai šaliai priteistos bylinėjimosi išlaidos dažnai nėra tokios skausmingos, kad skatintų taikytis. “Pralaimėjus bylą JAV advokatams gali tekti mokėti iki gyvenimo pabaigos, o Lietuvoje yra visai kitokia situacija – bylinėjimosi išlaidos kur kas mažesnės”, – lygina J.Judickienė.
Lentelė
Kiek bylų baigiasi taikos sutartimi
Iš viso išnagrinėta civilinių bylų Bylos, kurių nagrinėjimas baigėsi šalims sudarius taikos sutartį Proc.
2008 m. 203 359 4147 2
2009 m. 255 412 5971 2,3
2010 m. 234 916 1518 0,6
2011 m.* 144 670 3656 2,5
* Iki rugsėjo 1 d.