BFL

Dar rugsėjo pabaigoje išgirdęs, kad Konkurencijos tarybos tyrimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės taksi įmonės „Vilnius veža“ steigimo krypsta pastarosios nenaudai, meras Artūras Zuokas ne tik prarado motyvaciją dirbti Vilniaus ir vilniečių labui, bet net ir pasijuto „žudomas“.

Sunkią minutę merą bandė paguosti vienos radijo stoties apžvalgininkas, mestelėdamas mintį, kad už tokių Konkurencijos tarybos sprendimų gali kyšoti kažkieno nešvarios ausys. Užjausdamas merą bei gailėdamas savęs, kad vėl gali tekti  važinėti „senais kledarais“, kuriuos vairuoja treninguoti, prisirūkę, rusiškų žodžių daug mokantys lietuviai, graudenosi ir vieno dienraščio apžvalgininkas.

Deja, Konkurencijos taryba, nepaisydama verkšlenimų, spalio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo (o ne pasiūlė, kaip džiūgauja savivaldybė savo tinklalapyje) Vilniaus miesto savivaldybę pašalinti Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir nebeteikti taksi bei su jomis susijusių paslaugų.

Pagrindinė Konkurencijos tarybos sprendimo žinia – valdžios institucijos neturi spręsti konkurencingos rinkos problemų, tokių kaip vartotojų netenkinanti paslaugų kaina, netinkama kokybė, vokeliai, šešėlis, pačios įsteigdamos verslo subjektą ir pradėdamos joje veikti. Valdžios institucijos, įskaitant savivaldybę, turi daugybę įrankių problemoms rinkoje spręsti: jos nustato žaidimo taisykles, jas keičia ar pildo esant poreikiui, prižiūri, kaip taisyklių laikomasi, ir turi teisę taikyti sankcijas, jeigu jų nesilaikoma.

Verslas juk kuriamas privačių subjektų iniciatyva, tai yra jų teisė. Ką daryti, jeigu tokios iniciatyvos nėra? Pirmiausia valdžios institucijos turi pasiaiškinti, ar jų pačių nustatytos žaidimo taisyklės yra tinkamos privačiai iniciatyvai atsirasti, ar jos padarė viską, kad privati iniciatyva nebūtų žlugdoma, kad jos būtų daugiau.

Pavyzdžiui, ką Vilniaus miesto savivaldybė padarė, kad Vilniuje nevažinėtų nelegalūs taksi? Ką Vilniaus miesto savivaldybė nuveikė, kad ne vien tik savivaldybės įmonė, bet ir privatūs vežėjai galėtų teikti viešojo transporto paslaugas Vilniuje? Ar tik nuvariusi privačias įmones bankroto link savivaldybė turėjo galimybę įsitikinti, kad net ir gavęs išimtines teises veikti rinkoje „Vilniaus viešasis transportas“ be privačių vežėjų nesugeba patenkinti nei kiekybinių, nei kokybinių vilniečių poreikių? Ar savivaldybė, kaip viešojo administravimo institucija, padarė viską, kad šiais metais skelbtame viešųjų pirkimų konkurse pirkti susisiekimo paslaugas savivaldybės reikmėms dalyvautų daugiau nei viena įmonė?

Meras Artūras ir kartu su juo verkiantieji tiki, kad padarė viską, ko savivaldybei nedraudžia įstatymai, ir niekaip nesupranta, kodėl Konkurencijos taryba neįvertina mero pastangų išvesti taksi verslą iš šešėlio ir bandymų parodyti, kaip verslas turi prisidėti prie miesto įvaizdžio gerinimo, kaip turi būti kuriamos darbo vietos bei pavyzdingai mokami mokesčiai į biudžetą.

O gal meras Artūras vis dėlto teisus? Gal įmanoma panaudojant Vilniaus miesto savivaldybės išbandytus būdus kovoti ne tik su taksi šešėliu, bet ir su visos Lietuvos bėda – nelegaliais alkoholio bei tabako verslais, mokesčių slėpimu, kitomis negandomis? Jeigu savivaldybės įmonės įkūrimas padėjo taksi įmonėms išeiti iš šešėlio, tai Lietuvos valdžios moterys ir vyrai turėtų rimtai apsvarstyti, ar nepasekus mero Artūro pėdomis.  Juk valstybinė alkoholio įmonė ar valstybinė tabako gamykla galėtų būti pavyzdžiu naminukę varančioms močiutėms bei Lietuvos pasienyje gyvenantiems cigarečių kontrabandininkams, kaip šiomis pelningomis veiklomis užsiimti legaliai: mokant mokesčius į biudžetą, kuriant darbo vietas, gerinant Lietuvos įvaizdį pasaulyje.

Konkurencijos taryba, matyt, taip pat turėtų pagalvoti, kaip veiksmingiau panaudoti joje dirbančių konkurencijos ekspertų žinias, patirtį ir parodyti pavyzdį verslui, kaip laikantis konkurencijos teisės reikalavimų sėkmingai veikti rinkoje. Pavyzdžiui, įkurta VšĮ „KT konsultuoja“ parodytų pavyzdį advokatams, kaip kompetentingai teikti klientų konsultavimo konkurencijos teisės klausimais paslaugas. Konkurencijos tarybos įkurta verslo subjektų asociacija taptų pavyzdžiu kitoms verslo asociacijoms, nes jų sprendimai neretai patenka į tarybos akiratį kaip konkurenciją ribojantys draudžiami susitarimai.

O dar geriau būtų įkurti po pavyzdinę įmonę visuose konkurencijos teisės požiūriu rizikinguose sektoriuose ir parodyti pavyzdį, kaip konkuruoti rinkose nepažeidžiant konkurencijos teisės. Tik kažin ar pastarajam pasiūlymui įgyvendinti pakaktų kuklaus Konkurencijos tarybos biudžeto – savivaldybė šiuo požiūriu turtingesnė ir, nepaisant skylėto biudžeto, dosnesnė.

Matote – fantazijos, polėkio ir gerų norų netrūksta ne tik Vilniaus miesto merui. Tačiau, kaip sako lietuvių liaudies patarlė, vien tik gerais norais ir kelias į pragarą grįstas.

Gaila nuvilti visus raudančiuosius, tačiau meras Artūras savo sprendimais dėl „Vilnius veža“ visiškai neprisidėjo prie taksi rinkos šešėlio legalizavimo, ir net priešingai – sukūrė dar didesnį šešėlį. Tik šiame šešėlyje tūno ir valdžios institucijos ausys, ir mokesčių mokėtojų piniginė. Šešėlis toks tamsus, kad net Konkurencijos tarybai sunkiai pavyko atskleisti, kiek vilniečiams kainuoja nenumaldomas mero Artūro noras vežti.

Kartu su meru Artūru verkiantieji noriai sėdasi į rožinius taksi, tačiau išlipdami net nesusimąsto, kad už mero Artūro taksi sumoka ne tik tą kainą, kurios paprašo taksi vairuotojas, bet dar ir priedą, kurį „Vilnius veža“ gauna savivaldybės dotacijų pavidalu ir be kurių mero Artūro rožinės idėjos tiesiog bankrutuotų.

Merui Artūrui ir jo sprendimams prijaučiantiesiems derėtų žinoti, kad rinkos ekonomikoje renkasi vartotojai. Rinkos ekonomikoje įmonės, siekdamos pelnyti vartotojų palankumą, varžosi naujomis technologijomis, paslaugos kaina ir kokybe, patraukliausiomis vartotojams. Rinkos ekonomikoje nei vartotojams, nei įmonėms, deja, nereikia nei mero, nei kitų valdžios institucijų patarimų, pavyzdžiui, rožinių idėjų ar tik šiaip gerų norų, nes jie dažniausiai veda rinkos sąlygų iškraipymo, konkurencijos ribojimo, vartotojams žalingų sprendimų, nekonkurencingų rinkų bei didesnės korupcijos link.

Merui Artūrui ir jo sprendimams prijaučiantiesiems taip pat derėtų žinoti, kad kritinei masei vartotojų rūpi ne tik įsodinti savo sėdynę į naujus rožinius taksi automobilius, kurių vairuotojai kvepia ne WC gaivikliu ir kalba ne tik slavų kalbomis, – jiems rūpi kaina ir galimybė rinktis tai, ko jie nori patys.

Beje, kritinė masė tokių vartotojų yra ne tik Afrikoje, nuo kurios gręžiasi meras Artūras, bet ir Vokietijoje, Belgijoje ar Ispanijoje – ir ten dėl jų vyksta arši kova. Ne taip seniai Frankfurte sukilo senojo kirpimo taksi įmonės, nenorinčios atiduoti savo rinkos dalies naujam moderniam konkurentui, pasiūliusiam patrauklesnę kainą. Dėl rinkos dalies su naujokais grumiasi Briuselio bei Barselonos miestų taksi senbuviai. Galbūt jums įdomu, ar į šias grumtynes minėtų miestų savivaldybės reaguoja kurdamos savo verslo įmones? Ne. Brandžios demokratijos šalyse gerbiama ir rinkos ekonomikos laisvė, ir vartotojų teisė rinktis.

O Lietuvoje? Norėčiau nuraminti visus, kuriuos pravirkdė Konkurencijos tarybos sprendimas: neverkite, į senus kledarus tikrai neturėsite sėstis. JŪS GALĖSITE RINKTIS. Konkurencijos taryba nėra ir nebuvo prieš rožinius taksi, kuriais norėtų būti vėžinamas meras Artūras ir su juo verkiantieji. Konkurencijos taryba yra už vartotojo teisę rinktis, už privačią iniciatyvą, už savivaldybių pareigą ir teisę nustatyti tokias žaidimo taisykles, kad privačios iniciatyvos, suteikiančios vartotojams galimybes rinktis, būtų daugiau. O tokioje konkurencingoje rinkoje, kaip taksi paslaugos, vargu ar galime kalbėti apie privačios iniciatyvos kurti verslą trūkumą. Tačiau jei neišmanome, kaip verslui padėti, tai bent jau netrukdykime ir neiškraipykime rinkos grumtynių dotacijomis ir privilegijomis.

O kaip meras Artūras? Merą Artūrą Konkurencijos tarybos sprendimas kaip tik turėtų motyvuoti daryti gerus darbus: gerbti Konkurencijos įstatymą, sąžiningai vykdyti savivaldybės prievoles. Pavyzdžiui, valdyti ir organizuoti keleivių vežimą Vilniaus mieste; neužsimiršti, kad savivaldybė vis dėlto yra valdžios institucija, o ne verslo įmonė, kad jai, priešingai nei privatiems asmenims, yra taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“.

Be abejo, daug dirbant Vilniaus ir vilniečių labui galima ir suklysti. Pasitaiko. Konkurencijos taryba jau ne pirmą kartą, beje, kartu su Lietuvos administraciniais teismais, bando motyvuoti merą Artūrą. Ar šįkart pavyks?

Ar meras Artūras ir toliau laikysis, jo įsitikinimu, neginčijamos privilegijos: neatsitraukiant nuo biurokrato kėdės ir naudojantis mokesčių mokėtojų pinigais įgyvendinti rožines verslo idėjas: vežti, skristi, perti, šluoti, statyti, remontuoti? Ar ir toliau matys Konkurencijos tarybą kaip nekompetentingą priešą, nesuprantantį gerų savivaldybės ketinimų, vykdantį kažkieno slaptus užsakymus ir kišantį koją savivaldybių norams įgyvendinti naujas verslo idėjas bei toliau puoselėti nuosavus „pensionatus“, vadinamus UAB?

O gal vis dėlto peržengęs savo ambicijas meras Artūras sugebės įžvelgti Konkurencijos taryboje pagalbininką, kurio sprendimai gali padėti sukurti palankesnę verslo aplinką, pagerinti savivaldybės konkurencingumą, pritraukti investicijas bei veiksmingai kovoti su korupcija (kurios klestėjimas, žinia, atvirkščiai proporcingas konkurencijos ribojimams)?

… Pamatysime jau netrukus. O kol kas gerų norų vedami kiekvienas dirbkime savo darbą!

Verslas ir valdžia turi groti viename ansamblyje. Tačiau iki šiol pasitaiko atvejų, kai valstybei ar savivaldybei priklausančios įmonės su biudžetinių lėšų pagalba konkuruoja verslo rinkose.

Martynas Šimulis

Lietuvos Konkurencijos taryba rugsėjo mėnesį paskelbė siūlymą, jog Vilniaus savivaldybei priklausanti taksi įmonė „Vilnius veža“ turi būti panaikinta. Pasak Konkurencijos tarybos, savivaldybės sprendimas steigti taksi paslaugas teikiančią įmonę “Vilnius veža” prieštarauja Konkurencijos įstatymui.
„Konkurencijos tarybos ekspertų nuomone, įsteigus VšĮ “Vilnius veža” buvo sukurtas interesų konfliktas, nes savivaldybė pradėjo dalyvauti ūkinėje veikloje, kurią pati administruoja. Tyrimo metu nustatyti vėlesni savivaldybės sprendimai VšĮ „Vilnius veža“ atžvilgiu, pavyzdžiui, iš savivaldybės biudžeto skirtos dotacijos, patvirtino, kad šis interesų konfliktas daro įtaką veiklos sąlygoms rinkoje. Tyrimą vykdžiusių ekspertų neįtikino savivaldybės paaiškinimai, jog VšĮ „Vilnius veža” buvo įsteigtas, siekiant legalizuoti taksi verslą ar pagerinti paslaugų teikimo lygį Vilniaus mieste“, – rašoma Konkurencijos tarybos rugsėjo 16-ąją išplatintame pranešime.
Savivaldybė tuo tarpu piestu stoja prieš šį sprendimą, teigdama, jog įstatymas nedraudžia jai steigti savo įmonės ir stoti į vieną gretą su verslininkais. O stoti į vieną gretą šiuo atveju reiškia konkuruoti. Nors dar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė žadėjo, jog kai kurias valstybės funkcijas bus stengiamasi perduoti verslui, per visą šį laiką nebuvo nė vieno tokio atvejo. Priešingai – valstybė kai kuriais atvejais stengiasi kišti pagalius verslininkams į ratus, pati pradėdama žaisti rinkoje.
„Vilnius veža“ – tai tik vienas, tačiau pastaruoju metu aktualus tokio reiškinio pavyzdys. Dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas 2012 m. teigė, kad naujoji įmonė sukurta siekiant panaikinti šešėlį, kuris iki tol buvo užtemdęs visą keleivių vežimo taksi automobiliais Vilniaus mieste verslą. Ir po Konkurencijos tarybos sprendimo A. Zuokas mušasi į krūtinę, sakydamas, kad „Vilnius veža“ yra skaidraus ir legalaus verslo pavyzdys, kuriuo turi sekti ir kitos taksi įmonės.
„Vilnius vežė, veža ir veš. Toks Konkurencijos tarybos sprendimas yra žudantis“, – apgailestavo A. Zuokas.

Bendrovė „Smart Taxi“ net 30 procentų didina savo automobilių parką – į Vilniaus gatves balandžio viduryje turėtų išriedėti septyni 2014 metų laidos taksi automobiliai. Pasak „Smart taxi“ vadovo Vytauto Reiso, reaguojant į pasikeitusius klientų poreikius, taksi automobilių parką planuojama papildyti tiesiai iš gamyklos pristatytais penkiais „Toyota Corolla“ ir dviem „Toyota Verso“ taksi automobilias.

„Lietuvoje pamažu prigyja užsienio šalių praktika, kad nuosavas automobilis mieste – prabanga, o ne būtinybė, todėl sostinėje kviečiančių taksi kasdienėms reikmėms daugėja. Pastebėjome, kad per pastaruosius metus vilniečių prioritetai pasikeitė: kaip įprasta pasaulio didmiesčiuose, jiems svarbus tapo ne tik taksi punktualumas, bet ir suteikiamas komfortas, – sako V. Reisas. – Šiuo metu didžiąją „Smart Taxi“ automobilių parko dalį sudaro benzininiai „Toyota Verso“ ir hibridiniai „Toyota Prius“ automobiliai, bet nuo balandžio vidurio planuojame „Smart taxi“ autoparką papildyti penkiais naujais verslo klasės sedanais „Toyota Corolla“ ir dviem „Toyota Verso“ automobiliais, kuriuos dėl talpių bagažinių pamėgo į oro uostą vykstantys keleiviai.

Pasak V. Reiso, naujų „Smart taxi“ automobilių komplektacijoje dėl vairuotojų ir keleivių saugumo yra numatytos galinio vaizdo stebėjimo kameros, kurios filmuos tai, kas vyksta gatvėje už taksi automobilio bei padės vairuotojui saugiau manevruoti atbuline eiga. Keleivių patogumui taksi įrengti kortelių skaitytuvai bei belaidis interneto ryšys. Naujieji automobiliai testuose yra įvertinti penkiomis nepriklausomos automobilių saugumo bandymų organizacijos „Euro NCAP“ žvaigždutėmis už saugumą keliuose.

Iki balandžio vidurio bendrovė planuoja didinti ir darbuotojų skaičių: pasamdžius 30 naujų vairuotojų, įmonėje bus iki 115 darbuotojų. „Smart Taxi“ darbuotojų kvalifikacijos įgijimui ir tobulinimui skiria itin didelį dėmesį: „Norint įsidarbinti mūsų įmonės taksi vairuotoju, prireiks ne tik Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (VPPAR) įgyto kvalifikacinio atestato, taisyklingos lietuvių kalbos ar pagrindinių užsienio kalbos gebėjimų, bet ir neblogų istorinių žinių apie miesto kultūrinius objektus ar Lietuvos istoriją. Taip siekiame sukurti kuo efektyvesnį vairuotojo bendravimą su keleiviu bei suteikiame galimybę šalies svečiams taksi automobilyje jaustis tarsi turistiniame ture“, – sako „Smart taxi“ vadovas.

„Smart taxi“ galima iškviesti telefonu, mobiliąja programėle bei internetu, keleiviai savo užsakymų ir kelionių istoriją gali visada patikrinti taksi internetinėje svetainėje. Taksi iškvietimo programėlę galima atsisiųsti iš čia: http://goo.gl/lcE87E

Taksi kvietimas išmaniausiais įrenginiais pasaulyje nėra naujovė ir šiuo metu sparčiai populiarėja. Pirmąją mobilią taksi bendrovės programėlę Lietuvoje pristatančios „Smart Taxi“ atstovai tiki, kad jau po 3-ų metų daugelis miestiečių taksi kvies būtent naudojantis mobiliosiomis programomis.

Pagrindinės to priežastys: greitis, taupumas bei paprastumas.
„Šiuolaikiniam, nuolat skubančiam žmogui ypač svarbus laikas. Mobiliosios programėlės gali puikiai pasitarnauti taupant laiką: taksi gali išsikviesti vos keliais mygtuko paspaudimais, negaišdamas laiko laukiant kol atsilieps operatorė ar atsiras tuo metu laisvas vairuotojas. Be to, naudojantis naująja mobiliąja taksi programėle užtikrinamas saugumas, punktualumas, dar galima ir sutaupyti, – sako V. Reisas. – Jau dabar trečdalis mūsų klientų taksi kviečiasi internetu ir šis skaičius tendencingai didėja. Žinoma, teigti, kad po kelerių metų niekas nekvies taksi telefonu – per drąsu. Tačiau labai tikėtina, kad didžioji dauguma rinksis mobiliąsias aplikacijas“.
Naujas kokybės tendencijas taksi paslaugų rinkoje diktuojanti bendrovė „Smart Taxi“ visai neseniai pristatė pirmąją šalyje konkrečios taksi bendrovės mobiliąją programėlę. Naudojantis ja automatiškai nustatoma iškvietimo vieta, galima stebėti užsakymo laiką, kelionės trukmę bei kainą.
Dar viena naujosios mobiliosios taksi programėlės naujiena – „Smart mylių“ lojalumo programa. Naudojantis ja, kiekvieną mėnesį dešimtadalis paslaugoms išleistų pinigų bus grąžinama į keleivio virtualią „MOKIPAY“ sąskaitą. Sukaupti pinigai galės būti panaudoti apmokant kitas „Smart Taxi” keliones nustatytu laikotarpiu, pasirenkant „MOKIPAY“ mokėjimo būdą.
Ateityje „Smart Taxi“ mobilioji programėlė bus išplėsta: planuojama įdiegti atsiskaitymo mobiliuoju telefonu sistemą, vairuotojų paslaugumo vertinimą ir sudaryti sąlygas gauti kelionių istorijos išrašus. Prireikus, bus galima realiu laiku stebėti kelionės maršrutą: įsijungus taksi maršruto stebėjimo funkciją (angl. tracking), į mobilųjį telefoną atkeliaus pranešimas, kada keleivis įsėdo į taksi, atsiras galimybė stebėti kelionės maršrutą, o gavus trumpąją žinutę apie keleivio atvykimą, apmokėti kelionę mobiliąja programėle. V. Reisas pastebi, kad ši programėlės funkcija aktualiausia rūpestingiems, bet visur skubantiems tėvams: „Jie galės užtikrinti saugią ir komfortišką savo vaiko kelionę net neišeidami iš susirinkimo“.
Keisis ir lojalumo programos sukauptų taškų panaudojimo galimybės – juos bus galima panaudoti atsiskaitant ir už kitas „Smart“ prekės ženklo grupės paslaugas: skrydžio ir kelionių bilietus „Smart Travel“ kelionių agentūroje, bagažo pakavimo paslaugas „Smart Pack“ Vilniaus oro uoste, „Meet&Greet“ paslaugų kompleksą ir daug daugiau.
Programėles galima atsisiųsti iš čia: http://goo.gl/lcE87E

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilnius veža“ taksi automobiliuose pradėjo montuoti specialią saugos įrangą – pavojaus signalą, kuriuo taksi vairuotojas nelaimės atveju galėtų atkreipti aplinkinių dėmesį. Kad įsijungė pavojaus signalas, mato ir dispečerės, kurios taip pat gali iškviesti pagalbą ir pareigūnams nurodyti tikslią automobilio vietą pagal GPS signalą.

Ant „Vilnius veža“ taksi automobilio galinės dalies sumontuota oranžinė lemputė ir šalia priklijuotas lipdukas su užrašu skambinti nelaimės telefonu 112. Atsitikus nelaimei ar tais atvejais, jeigu taksistas būtų užpultas, paspaudus pavojaus signalą, įsijungia garsinė sirena ir visi automobilio žibintai.

„Tokia sistema taksi automobiliuose naudojama Kanadoje. Taksi vairuotojams kyla didesnė tikimybė susidurti su agresyviai klientais, todėl, rūpindamiesi jų saugumu, pradėjome montuoti tokią įrangą.

Praėjusią savaitę buvo kilęs incidentas, kai agresyvūs klientai nenorėjo sumokėti už važiavimą ir bandė sumušti vairuotoją. Tačiau buvęs policijos pareigūnas, dirbantis taksi vairuotoju, sutramdė juos ir perdavė policijos pareigūnams. Toks atvejis patvirtina, kad pavojaus signalas, kurį pradėjome montuoti dar prieš kelias savaites, tikrai reikalingas“, – sakė įmonės „Vilnius veža“ direktorius Benas Renatas Baltusis.

Šiuo metu nuo 2012 metų rugsėjo taksi veiklą vykdančioje įmonėje sukurta apie 140 darbo vietų taksi vairuotojams. Iš viso „Vilnius veža“ turi 40 automobilių „Volkswagen Touran“, atitinkančių Euro5 standartą. Automobilyje ne tik sumontuota start-stop sistema, jis atitinka visus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, tik „Vilnius veža“ sumontuoti plafonai tvirtinasi specialiais magnetais, todėl, esant didesniam greičiui ar avarijos metu, nenukris ir nesužalos aplinkinių.

Visuose automobiliuose yra galimybė atsiskaityti banko kortelėmis, kelionės gale atspausdinamas kelionės čekis.

„Vilnius veža“ vairuotojai kalba lietuvių, anglų, rusų, vokiečių kalbomis, gali turistams suteikti informaciją apie lankytinus objektus. Įmonė teikia ir vaikų nuvežimo į mokyklą, papildomo ugdymo būrelį, paslaugas.

Automobiliai saugiai pritaikyti vežti mažamečius vaikus – tam yra specialios sėdynės, taip pat įmonė turi specialius laikiklius ir gali pervežti dviračius.

Vilniaus miesto tarybos ambicijos teikti taksi paslaugas kol kas lemia tik nuostolius. Bet, kaip tikisi sostinės meras Artūras Zuokas, rugpjūtį, kai “Vilnius veža” turės jau keturiasdešimt taksi automobilių, ši savivaldybės įmonė, teikianti taksi paslaugas, galbūt perkops į pliusą. Mat taip numatyta šios įmonės verslo plane.
Beje, nuo rudens “Vilnius veža” siūlys vaikų nuvežimo į mokyklą ir parvežimo iš jos paslaugą sostinės priemiesčių gyventojams. “Tėvai galės nevargti spūstyse vežiodami vaikus, o ir jausis saugūs, nes taksistas, nuvežęs vaiką, atsiųs tėvams SMS į jų telefoną”, – žada A.Zuokas.
Iš viso “Vilnius veža” ateityje veš šimtu naujų “Ford” bei “Volkswagen” markės automobilių, kurių kiekvienas kainuos po 80,2 tūkst. Lt. “Už pirmųjų įsigytų “Ford C-Max” automobilių nuomą jau sumokėta beveik 200 tūkst. Lt”, – “Veidui” sakė A.Zuokas. O štai bendrovės įstatiniam kapitalui suformuoti prireikę dar pusės milijono litų.
Priminsime, jog bendrovė “Vilnius veža” įsteigta po to, kai 2011 m. gale sostinėje buvo patikrinta keliasdešimt šešių asmenų valdomų bendrovių ir kilo rimtų įtarimų, kad jos slepia mokesčius. Iš visų anuometinių 450 taksi įmonių tik apie 20 sumokėjo 3 mln. Lt PVM, o kitos beveik 430 įmonių deklaravo negavusios pelno arba patyrusios nuostolių.
Tačiau buvęs sostinės tarybos narys parlamentaras Remigijus Šimašius, akylai stebintis sostinės viešojo transporto reformą, dėl sprendimo steigti savivaldybės taksi įmonę aktyviai kritikuoja sostinės meriją, neabejodamas, kad savivaldybei nederėjo kištis į taksi paslaugų rinką. “Šiame versle yra visko: nuo visiškai aptriušusių automobilių iki naujutėlaičių, kuriuos vairuoja kostiumus vilkintys, puikiai angliškai bei dar keliomis kalbomis kalbantys ir kvitus už važiavimą visuomet pateikiantys taksi vairuotojai. Tad savivaldybei investuoti į taksi įmonės kūrimą tikrai nereikėjo, – įsitikinęs R.Šimašius. – Juolab kad po visos taksi reformos sostinėje gerokai sumažėjo šios paslaugos teikėjų, tapo sunkiau išsikviesti taksi, o ir pati paslauga pabrango.”
A.Zuokas teigia priešingai: esą jo užmojis apvalyti taksi paslaugų rinką nuo nesąžiningų žaidėjų davęs itin teigiamą efektą. “Štai 2011 m. Vilniuje dirbo 1452 taksi vairuotojai, pernai – apie 1600, o šiandien – jau 1790, – aiškina Vilniaus meras. – Taksi vairuotojų ypač padaugėjo 2011 m. gale, kai buvo pakeistas Kelių transporto kodeksas, keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais išbrauktas iš licencijuojamos veiklos sąrašo ir bet kuris vairuotojas tokias paslaugas galėjo pradėti teikti tik gavęs individualios veiklos pažymėjimą.”
A.Zuokas taip pat teigia nepastebėjęs ir ženklaus kainų pokyčio – jos svyruojančios nuo 1,8 iki 2,5 Lt, o savikaina siekianti apie 1,89 Lt/km.
Vis dėlto sostinės meras negalėjo tiksliai atsakyti, ar po pernai Vilniuje pradėtų tikrinimų taksistai pradėję sąžiningiau mokėti mokesčius valstybei.

Automobilio registracija, draudimas, tepalų, filtrų, sezoninių padangų keitimas, mokesčiai už techninę apžiūrą, statymas aikštelėje, plovimas, remontai. Šis ilgas sąrašas ne tik smarkiai paplonina vairuotojo piniginę, bet ir atima daug laiko. Tai priverčia susimąstyti: galbūt naudingiau naudotis taksi paslaugomis, o ne pirkti nuosavą automobilį?

„Jeigu skaičiuotume tik išlaidas degalams, vienas kilometras nuosavu automobiliu nebūtų labai brangus – nuo 20 centų vairuojant ekonomišką automobilį užmiestyje iki 50 centų ar daugiau vairuojant didesnį automobilį mieste. Pridėjus kitas išlaidas ir įvertinus automobilio nuvertėjimą, kaina už kilometrą gali ne tik pavigubėti, bet ir būti net penkis kartus didesnė“, – sako Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas.

Kilometras nauju automobiliu – kaip su taksi

Pasak automobilių rinkos eksperto, vieno kilometro kaina labiausiai priklauso nuo vairuojamo automobilio amžiaus. Brangiausiai nuvažiuoti vieną kilometrą kainuoja nauju automobiliu.

„Vidutiniškai naujas automobilis Lietuvoje kainuoja 69,4 tūkst. litų. Vos jį nusipirkus dar reikėtų investuoti į kasko ir civilinį draudimus, o vėliau per metus į automobilio priežiūrą – iš viso apie 4 tūkst. litų ar daugiau. Po pirmųjų metų naujo automobilio kaina krenta ketvirtadaliu – 18 tūkst. litų. Vadinasi, neskaičiuojant išlaidų degalams, naujas automobilis pirmais metais kainuoja apie 22 tūkst. litų“, – skaičiuoja V. Daukšas.

Taigi, jei nauju automobiliu, kuris 100 kilometrų vidutiniškai sunaudoja 6 litrus dyzelino, per metus nuvažiuojama apie 20 tūkst. kilometrų, vieno kilometro kaina siekia 1,4 lito, jei įveikiama tik 10 tūkst. – kaina šokteli iki 2,5 lito už kilometrą.

„Panašūs yra ir taksi paslaugų įkainiai. Kilometro kaina priklausomai nuo kokybės ir miesto svyruoja nuo 1,5 iki 2,5 lito. Tad jeigu per metus įveikiate ne daugiau kaip 10 tūkst. kilometrų ir didžiąją jų dalį nuvažiuojate mieste, taksi būtų pigiau nei naujas nuosavas automobilis. Juo labiau kad tuomet nereikėtų mokėti ir už techninę priežiūrą, draudimus ir t. t.“, – sako V. Daukšas.

Senesniu automobiliu pigiau

Vidutinis automobilio amžius Lietuvoje – 14 metų. Tiek metų keliuose riedanti transporto priemonė per metus nuvertėja 1,1 tūkst. litų. „Nusipirkus 14 metų senumo automobilį taip pat reikėtų pasiruošti nemažoms investicijoms. Bent 3 tūkst. litų reikėtų išleisti transporto priemonei užregistruoti, civiliniam draudimui, priežiūrai ir remontui“ – sako V. Daukšas.

Automobilių rinkos eksperto teigimu, vienas kilometras tokiu automobiliu kainuotų apie 50 centų, jei vairuotojas per metus įveiktų 20 tūkst. kilometrų, esant 6 litrų 100 kilometrų dyzelinio kuro sąnaudoms. Jei automobiliu nuvažiuojama mažiau ir tik mieste, sąnaudos degalams išaugtų iki 8 litrų 100 kilometrų, ir vieno kilometro kaina pasiektų 80 centų ribą.

„Jeigu nepasiseka ir automobilis dažnai genda, vidutinė kilometro kaina gali išaugti, tačiau vairuojant seną automobilį ji nepasieks 1 lito. Vairuoti senesnį automobilį finansiškai naudingiau nei naudotis taksi paslaugomis“, – sako V. Daukšas.

Tam buvo sukurta Vilniaus vežėjus vienijanti taksi dispečerinė, nustatyti vienodi taksi įkainiai, pagaliau įsteigta savivaldybei priklausanti taksi paslaugas teikianti viešoji įstaiga “Vilnius veža”.

Tačiau ir šiuo metu taksi išsikviesti, ypač savaitgaliais ir vakarais, tebėra taip pat sudėtinga kaip ir anksčiau, o šios paslaugos sostinėje ir toliau šiurpina kainomis. Pavyzdžiui, “Vilnius veža” vieno kilometro kaina siekia 2,39 Lt dienos metu, o nuo 22 val. iki 6 val. – 2,99 Lt. Be to, “Vilnius veža” ima ir didesnį nei kitur įsėdimo mokestį – 3,9 Lt. Dar vieną litą tenka mokėti už kiekvieną pokalbio su dispečeriu (o dar dažniau – laukimo, kol jis atsilieps) minutę. Na, o jei kelionėje pasitaiko spūsčių ar tenka stoviniuoti prie raudono šviesoforo signalo, tiksi ir prastovos mokestis, siekiantis pusę lito už kiekvieną minutę. Tad nieko nuostabaus, kad darbo dieną piko metu 6 km kelionė Vilniaus mieste gali atsieiti ir 20–25 Lt.
Netgi patys “Vilnius veža” atstovai pripažįsta, kad tai bene brangiausios taksi paslaugos Vilniuje. Tačiau jie aiškina, kad visa tai esą pačių klientų labui. “Klientai džiaugiasi, kad automobiliai – nauji, švarūs, neprirūkyti”, – naujų “Ford” automobilių ir kruopščiai atrinktų jų vairuotojų privalumus vardija “Vilnius veža” direktorius Rolandas Statulevičius.
Ir nors tai, palyginti su kai kuriomis kitomis taksi paslaugų įmonėmis, iš tiesų neabejotinas privalumas, net ir patogumo sąskaita sutaupyti norintys vilniečiai ar sostinės svečiai nelabai turi iš ko rinktis, nes daugumos šiandien veikiančių taksi įmonių įkainiai tikrai dideli. Pavyzdžiui, pigiausias keliones siūlančios taksi firmos yra nustačiusios 2,2 Lt/km dienos metu miesto ribose įkainius, bet yra ir tokių, kuriose vieno kilometro kaina siekia iki 4 Lt.
VĮ “Registrų centras” duomenimis, šiuo metu sostinėje veikia šiek tiek daugiau nei šimtas taksi paslaugas teikiančių bendrovių – trečdaliu mažiau nei prieš sunkmetį.
Apibendrinant galima teigti, kad pažadai sostinės taksi verslui pridėti daugiau civilizuotumo iš tiesų reiškia tik kur kas didesnes taksi paslaugų kainas ir vos vos daugiau tvarkos.

Nuo gegužės pradžios įsigaliojus naujoms taksi paslaugų kontrolės taisyklėms, pagal kurias taksistai privalo taksometrus registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei kasdien pildyti pajamų apskaitos žurnalą, taksi rinkoje įsivyravo chaosas.

Dabar išsikvietus taksi automobilį jo tenka laukti apie pusvalandį, o neretai net darbo dienos metu klientai išgirsta, kad laisvų vairuotojų nėra ir neaišku, kada kuris nors galės atvykti.
„Vilniuje maždaug trys šimtai taksi vairuotojų nuo gegužės pradžios nusprendė nebedirbti, mat naujoji tvarka jiems atrodo reikalaujanti per daug atsakomybės. Kiti galbūt tik laikinai nedirba, nes dar nepersiorientavo“, – paaiškino taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas Ričardas Kriukovas.
Jis apgailestauja, kad senoji sistema buvo visiškai sugriauta, o kol pradės veikti naujoji, praeis nemažai laiko. „Taksometrus prilyginus kasos aparatams, jie visi turi būti patikrinti. O tą Vilniuje atlieka viena įmonė, kurioje dirba vos trys darbuotojai. Vieną taksometrą jie tikrina maždaug pusvalandį, tad nusidriekia eilės. Vairuotojai gaišta laiką ir pildydami apskaitos žurnalus“, – kodėl šiuo metu sostinėje sudėtinga išsikviesti taksi, paaiškina R.Kriukovas.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vedėjas Evaldas Matonis tvirtina, kad sostinėje taksi vairuotojų nesumažėjo. „Vairuotojai tiesiog keičia įmones. Įsigaliojus palankesnei mokesčių tvarkai, nemažai jų pradėjo užsiimti individualia veikla. Per keturis mėnesius tokių leidimų išduota apie septynis šimtus“, – informuoja E.Matonis.
Beje, rugsėjo mėnesį į gatves išriedės dar ir apie šimtą Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių taksi automobilių „Vilnius veža“. „Jų kaina už kilometrą bus tokia pati kaip rinkoje, tačiau automobiliai bus nauji ir tvarkingi, vairuotojai labiau kontroliuojami, tad pavyks išvengti apgavysčių“, – žada E.Matonis.

„Veido“ žurnalistė praėjusią savaitę beveik kasdien apie aštuntą valandą ryto mėgino išsikviesti taksi į Naujininkų mikrorajoną. Daugeliu taksi numerių prisiskambinti buvo sunku arba telefonai buvo išjungti, o dispečeriui atsiliepus tekdavo išklausyti vis tą patį atsakymą: laisvų taksi šiuo metu nėra. Penktadienį teko skambinti beveik visą pusvalandį, bet taksi išsikviesti taip ir nepavyko.
Taksi įmonių atstovai teigia, kad po pastarųjų policijos ir mokesčių inspektorių reidų, kurie sutrikdė 70 proc. sostinės taksi rinkos užimančių įmonių veiklą, piko valandomis nebespėjama priimti visų užsakymų. Skaičiuojama, kad darbo neteko apie septyni šimtai taksistų. Nemaža dalis jų dabar laukia, kol savivaldybė jiems išduos pažadėtas nemokamas licencijas, kad galėtų įsidarbinti kitose įmonėse, kiti ketina teikti paslaugas savivaldybei įsteigus bendrą miesto taksi dispečerinę.
Įmonės „Filex auto“ direktoriaus pavaduotojas Gediminas Kukalis pataria vilniečiams naudotis išankstinio taksi iškvietimo paslauga – paskambinti taksi ir užsakyti automobilį dar prieš valandą ar pusvalandį, o jei vykstama, pavyzdžiui, į oro uostą, tai galima padaryti ir iš vakaro. Tuomet esą sunkumų ieškant taksi neturėtų kilti. Tuo tarpu sostinės taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ vadovas Romualdas Bieliauskas priminė dar vieną įsisenėjusią taksi verslo problemą – užuot dirbę pagal iškvietimą už tokius menkus kaip dabar įkainius, dauguma taksistų ir toliau yra linkę patys medžioti klientus gatvėje ar laukti pinigingų užsieniečių. „Koks tūkstantis taksi vairuotojų „miega“ prie kiekvieno stulpo, o realiai pagal iškvietimą dirba tik 300-400 taksistų“, – teigė R.Bieliauskas.

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas šiandien ryte susitiko su taksistais ir aptarė susidariusią situaciją bei tarėsi, kaip kuo greičiau išspręsti susikaupusias problemas.

Taip pat priimti bendri sprendimai, kurie leis taksi vairuotojams pradėti legalų ir sąžiningą taksi verslą.

„Į susitikimą šiandien susirinko tikrieji žmonės, kurie kasdien dirba gatvėje. Mes atverčiame naują lapą, nuo kurios prasidės ir nauja taksi era. Visi kartu sieksime, kad paslaugos būtų teikiamos kokybiškai, sąžiningai, būtų mokami mokesčiai valstybei, taksi vairuotojai dirbtų ir uždirbtų. Galbūt ateityje kai kurie prisidės prie Vilniaus savivaldybės steigiamos taksi kompanijos. Žinoma, techninių problemų, kurias išspręsti reikia, yra nemažai, tačiau viskas juda į priekį. Šiandien pats kalbėjausi ir su Susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, jis žadėjo, kad Rinkliavų įstatymas bus kuo skubiau teikiamas Vyriausybei“, – sakė Vilniaus meras A. Zuokas.

Jau nuo šiandien Vilniaus savivaldybė pradėjo dalinti laikinus nemokamus taksi leidimus. Leidimai išduodami savivaldybės pirmajame aukšte, prie 18 interesantų aptarnavimo langelio. Taksi vairuotojai turi turėti Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą dėl individualios veiklos, kuri išduodama nemokamai, automobilio techninį pasą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, civilinės atsakomybės draudimą, vairuotojo gyvenamosios vietos deklaraciją. Jeigu automobilis nuomojamas – ir nuomos, lizingo sutartį.

Vilniaus savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“ per dešimt dienų planuojama įsteigti dispečerinę, kuri suvienys laikinuosius taksi leidimus gavusius vairuotojus. Vilniečiai galės taksi vairuotojus išsikviesti nauju trumpuoju taksi numeriu. Taip pat kalbėta apie vienodą taksi tarifą, kad keleiviai žinotų, kiek turi iš tikrųjų už taksi paslaugas mokėti.

Susitikimo su taksi vairuotojais metu taip pat svarstyta apie galimybę įkurti legaliai ir sąžiningai norinčių dirbti taksistų asociaciją ar profesinę sąjungą. Kol kas tolimesnius veiksmus su savivaldybės specialistais, meru ir taksi vairuotojais derins įkurta darbo grupė.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad nenustato ir nereguliuoja taksi įmonių kainų tarifų. Pagal Kelių transporto kodeksą keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas ir apie numatomus keisti taksi paslaugų tarifus ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki naujų tarifų taikymo dienos turi informuoti Vilniaus miesto savivaldybę.

Iš 63 taksi paslaugas teikiančių įmonių 8 praėjusiųjų metų pabaigoje informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kad 20 procentų didina savo tarifus nuo 1,30-1,60 iki 1,80-1,90 lito.

„Iš viso Vilniuje išduotos 1544 licencijos kortelės lengviesiems automobiliams taksi, su kuriais jų vairuotojai gali teikti taksi paslaugas. Apie prieš šventes didinamus tarifus vežėjai informuoja savivaldybę, tačiau kainų reguliuoti mes negalime“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius.

Vilniaus miesto savivaldybė, nustačiusi, kad taksi įmonė taiko didesnį kainos tarifą, nei yra pranešusi, gali bausti administracine tvarka. Bauda už šį pažeidimą siekia nuo 200 iki 500 litų.

Su Vilniaus tarptautiniu oro uostu sudariusios sutartį 6 taksi įmonės, Vilniaus miesto savivaldybei yra deklaravusios, kad iš oro uosto keleivius veža taikydamos 6 litų už kilometrą tarifą ir ima 10 litų įsėdimo mokestį.