BFL

Už kelionę atsiskaityti banko kortele jau galima ir pirmuosiuose sostinėje važinėjančiuose mikroautobususe. Kortelių skaitytuvai prieš porą savaičių įdiegti UAB „Transrevis“ Nr.2 ir Nr.5 maršrutuose.

Šiuo metu sumokėti kortele galima tik maždaug penkiolikoje mikroautubusų, bet artimiausiu metu jų daugės.
„Kol kas keleiviai nelabai žino, kad yra galimybė mokėti kortele. Apie tai informuoja išklijuoti lipdukai“, – sakė su banku „Swedbank“ bendradarbiaujančios „Transrevis“ direktorius Vladas Dapkus. Vadovas pridūrė, kad kol kas keleiviai labiau įpratę atsiskaityti grynaisiais, tačiau jis mano, kad visiems būtų patogiau, jei prigytų mokėjimas kortelėmis. „Galbūt netgi pavyktų eliminuoti grynuosius pinigus iš mikroautobusų“, – svarstė V.Dapkus. „Transrevis“ atsiskaitymo kortelėmis įrenginius ketina diegti ir tarpmiestinio susisiekimo maršrutuose.
Kaip žinoma, jau kelinti metai kortele galima atsiskaityti ir už kelionę kai kuriuose sostinės taksi. Šia galimybe labiausiai naudojasi užsieniečiai, bet daugėja ir kortelėmis mokančių lietuvių. SEB banko duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, atsiskaitymų kortelėmis padaugėjo 30 proc. „Klientai ne visada turi grynųjų, todėl tai labai patogu“, – teigia „Martono taksi“ ir “Pigus taksi“ direktorius Ričardas Kriukovas. Kortelių skaitytuvai jau įrengti daugelyje šių įmonių taksi. Pasak R.Kriukovo, kitas žingsnis greičiausiai bus atsiskaitymas už taksi mobiliuoju telefonu.

BFL

Mokesčių inspektoriai teigia, kad keleivių vežėjai slepia pajamas. Pasak “Lietuvos ryto” taksi paslaugų teikėjai tai pripažįsta, bet tikina vežantys pigiau nei savikaina, o maršrutinių taksi vairuotojai ginasi negalintys įsiūlyti bilietų keleiviams. Kaip teigia mokesčių inspektoriai, maršrutiniuose taksi geriausiu atveju tik kas antras keleivis gauna kvitą. Tačiau taksi vežėjai sako gaunantys tik 16 litų per dieną.

“Lietuvos rytas” praneša, kad “Kaune išsiaiškinta, kad maršrutinių taksi vežėjai bando nuslėpti nuo 40 iki 80 proc. dienos uždarbio, Vilniuje – iki kelių kartų mažesnes pajamas. Nemažai pažeidimų užfiksuota ir Klaipėdoje.”

Dienraštyje rašoma, kad maršrutinių taksi bendrovių savininkai ne kartą bandė patys kontroliuoti vairuotojus. „Ir kameras mašinose buvome įtaisę, daviklius duryse. Tačiau tai nelabai pasiteisino. Kameros įrašus reikia ilgai žiūrėti, o duomenys nepatikimi – juk vienu metu įlipa ne vienas keleivis”, – guodėsi V. Dapkus.

Pasak “Lietuvos ryto”, “reidai keliuose irgi nepasiteisino – vairuotojai greitai įspėja vieni kitus apie inspektorių pasirodymą.

Galiausiai vežėjai apskaičiavo keleivių srautą įvairiu metu ir pagal tai sprendžia, kiek vairuotojas turėtų surinkti pajamų.”

Tačiau taksi paslaugų teikėjai guodžiasi keleivius vežantys pigiau už savikainą. Todėl išsilaikyti neslepiant pajamų, pasak jų, yra neįmanoma.

"Veido" archyvas

Sostinės savivaldybės valdininkai spręs, palikti mieste maršrutinius taksi ar ne.

Privatus vežėjai mano, kad drastiškos priemonės miesto transporto skolas tik padidins, penktadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena.

Jau aiškėja, kad “mikriukai” greičiausiai negalės važiuoti keliomis didžiausiomis sostinės gatvėmis, o gal maršrutai iš viso bus panaikinti.

Miesto vadovai tikisi, kad uždraudus maršrutinius taksi daugiau keleivių pradės važinėti savivaldybės įmonių viešuoju transportu. Tai neva padėtų savivaldybei sumažinti savo ir bendrovių skolas. “Vilniaus autobusų” ir “Vilniaus troleibusų” skolos šiuo metu siekia apie 90 mln. litų.

Vienos didžiausių sostinės maršrutinių taksi verslu užsiimančių bendrovių “Transrevis” direktorius Vladas Dapkus tvirtina, kad valdžios baimė dėl neva vagiamų keleivių yra smarkiai perdėta.

“Visos šiuo metu Vilniuje mūsų verslu užsiimančios bendrovės iš viso užima tik kokius 5 proc. visos miesto keleivių vežimo rinkos”, – sako jis.

Savivaldybės administracija suskaičiavo mikroautobusų maršrutus, kurie bent 80 proc. dubliuoja miesto susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutų trasas bei kerta senamiestį ir naujamiestį. Iš viso nustatyta daugiau nei 20 tokių maršrutų.

Scanpix

Vilniaus miesto savivaldybei siūloma įsteigti centralizuotą dispečerių punktą visoms taksi įmonėms.

Kaip rašo dienraštis “Vilniaus diena”, tokia idėja buvo aptarta Vilniaus miesto savivaldybėje per Taksi paslaugų teikėjų asociacijos ir bendrovės “Martono taksi” vadovų susitikimą su meru Artūru Zuoku.

“Martono taksi” direktorius Valdimantas Rudys tvirtina, jog taksi keleiviams būtų patogiau, jei įsteigus vieną dispečerių punktą nereikėtų atsiminti daugybės taksi įmonių numerių, visada būtų pakeliami telefono rageliai.

Tačiau sostinės taksi vežėjų asociacijos “Sosveta” vadovas Romualdas Bieliauskas teigė nematantis reikalo steigti centralizuotą dispečerinės punktą visoms taksi įmonėms.

“Nesuprantu, kaip esant laisvos konkurencijos sąlygomis toks dalykas įmanomas. Centralizuotas dispečerinės punktas suteiktų galimybę tam tikrai įmonei uždirbti pinigų, bet nepagerintų visų taksi įmonių padėties”, – sakė R. Bieliauskas.

BFL

Teisingumo ministerija (TM) pranešė atsisakanti visų turimų automobilių, o jos tarnautojai važinės taksi. Taip per metus tikimasi sutaupyti apie 100 tūkst. litų.

Iki šiol ministerija naudojo keturis tarnybinius automobilius: tris “Ford Mondeo” ir “BMW”. Jiems eksploatuoti, įskaitant dviejų vairuotojų išlaikymą bei amortizaciją, per metus išleisdavo apie 190 tūkst. litų.

“Įvertinus tai, kad mūsų automobiliai nėra itin aktyviai eksploatuojami, paskaičiavome, kad pirkti transporto paslaugas būtų pigiau nei išlaikyti turimus automobilius bei jų vairuotojus”, – antradienį pranešime spaudai sakė ministras Remigijus Šimašius.

Šiuo metu du ministerijos automobiliai jau perduoti, o dar vienas bus perduotas kitą savaitę ministerijai pavaldžioms įstaigoms, kurioms buvo būtina atnaujinti autoparką. Atitinkamai vietoj jų šios įstaigos atsisako savo senų automobilių. Ketvirtasis ministerijos automobilis – “Ford Mondeo” – šiuo metu yra parduodamas viešame aukcione.

Nusprendusi atsisakyti tarnybinių mašinų Teisingumo ministerija jau pasirašė sutartis su taksi ir automobilių nuomos paslaugas teikiančiomis bendrovėmis – “Martono taksi” ir “Olego transportas”.

Sutartys su abiem kompanijom sudarytos dvejiem metams, su galimybe pratęsti dar vieneriems.

Vilniaus miesto ribose TM darbuotojai naudosis taksi paslaugomis, mokėdami už kilometrą po 1,35 lito. Vykstant ilgesnius atstumus į užmiestį, kaskart bus skaičiuojama, kurias paslaugas pirkti pigiau – taksi ar automobilių nuomos. Perkant pastarąsias, vienos dienos automobilio nuoma be vairuotojo kainuoja 150 litų pridedant po 0,34 lito už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą.

Sutartyse numatyta, kad aukštesnės klasės automobiliai nuomojami tik reprezentacijos tikslais, o važinėjant kasdieniais reikalais vykstama įprastais, techniškai tvarkingais automobiliais.

Į transporto paslaugų kainą yra įskaičiuotos automobilio eksploatacijos išlaidos, vairuotojo paslaugos, automobilio priežiūra, draudimas, techninė apžiūra, keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, degalų sąnaudos. Taigi, ministerijai nebeteks pačiai rūpintis šiais automobilių eksploatacijos dalykais, tad atitinkamai bus ir sutaupoma, teigiama pranešime

BFL

Vilniaus meras Artūras Zuokas mąsto, kad savivaldybės automobiliai stovi be darbo, tad siūlo miesto autoūkį versti taksi parku. Tačiau ne visi tokias mero idėjas vertina palankiai ir aiškina, kad savivaldybės darbuotojams ir taip trūksta valdiškų mašinų, rašo “Vilniaus diena”.

“Tarnybinis Vilniaus savivaldybės transportas, kuris dabar jai priklauso, galėtų veikti taksi paslaugų pagrindu. Automobiliai būtų priskirti pareigūnams pagal statusą, rangą, pareigas, kitus dalykus, tačiau jie taip pat galėtų būti naudojami kaip taksi automobiliai. Vadinasi, tais automobiliais galėtų važinėti ir kiti savivaldybės darbuotojai bei miesto gyventojai”, – “Vilniaus dienai” sakė meras.

Meras tikino, jog automobilių su vairuotojais yra labai nedaug, gal kokie aštuoni. Tiesa, savivaldybėje kalbama, jog automobiliai priskiriami net ir vairuotojo pažymėjimo neturintiems valdininkams. A. Zuokas savo idėjos naudingumu neabejoja, tačiau prisipažįsta kol kas nežinąs, ar įmanoma ją įgyvendinti, ir neatmetė galimybės, kad sumanymas gali prasilenkti su įstatymais ir likti tik dar viena idėja.

Važinėti taksi Vilniuje greitai taps mažai kam įkandama prabanga Dalis taksi bendrovių nuo Naujųjų metų kilstelėjo kainas, kitos tai planuoja padaryti netrukus.

Bendrovė “Martono taksi” nuo Naujųjų metų savo paslaugų įkainius už kilometrą padidino 30 centų. Iki šiol važiuodami šios bendrovės taksi keleiviai mokėdavo 1,5 lito, dabar – jau 1,8 lito.

Tokius pat tarifus taiko ir “Martono taksi” antrinė įmonė “Pigus taksi”.

Įsėdimo mokestis nepakito – tiek iki Naujųjų metų, tiek dabar už įsėdimą tenka mokėti 2 litus, rašo “Vilniaus diena”.

“Pabrango degalai – tai yra pagrindinė priežastis, kodėl taksi tarifai kyla”, – aiškino “Martono taksi” direktorius Valdimantas Rudys.

Jis nesiryžo prognozuoti, kaip ilgai bendrovė išlaikys naująsias kainas: “Nežinome, pagal situaciją žiūrėsime. Niekada negali pasakyti tvirtai, nes nežinai, kas atsitiks”. Jis pridūrė, kad bent artimiausius porą mėnesių bendrovės tarifai turėtų nesikeisti.

Bendrovės “Merseros taksi” dispečerė patvirtino, kad nuo vasario įmonė planuoja didinti kainas – už 1 km reikės mokėti ne mažiau kaip 2 litus.

Bendrovės “Euro taksi” vadybininkas Arūnas Palekas tikino, kad jų taksi tarifai kol kas yra tokie patys, kaip ir iki Naujųjų metų: įsėdimo mokestis – 2 litai ir 1,25 lito už kilometrą.

Tačiau tokios kainos esą bus nebeilgai. Tačiau nuo kada už važiavimą keleiviams teks mokėti brangiau ir kiek brangs jo atstovaujamos įmonės taksi paslaugos, A.Palekas prognozuoti nesiryžo.

Sostinės valdžiai užsimojus pažaboti taksi vežėjų, vežančių keleivius iš oro uosto į miesto centrą, tarifus, taksi vežėjai tokiam sprendimui nesipriešintų, jeigu nustatytos kainų lubos padengtų patiriamas taksi verslo sąnaudas.

Šiuo metu taksi keleiviai ir politikai piktinasi, lygindami vidutiniškai 1,3 Lt kilometro kainą mieste su 6 Lt kilometro kaina iš Vilniaus oro uosto į miesto centrą. Susisiekimo ministerija reguliavimo galimybės neįžvelgia, nes esą patys žmonės renkasi, kokią kainą gali mokėti, turėdami ir kitų galimybių iš oro uosto patekti į miestą.
Taksi paslaugų vežėjų asociacijos vadovas Robertas Brazys atkreipia dėmesį, kad pagrindinė bėda – ne patys didžiausi tarifai, o patys mažiausi. “Visi skaičiuoja skirtumą, bet niekas nesigilina, kas slypi po tarifų dydžiais. Kilometro kaina važiuojant iš oro uosto paaiškinama labai paprastai – papildomi oro uosto mokesčiai, per didelis automobilių kiekis, kurį padidinusi valdžia tikėjosi mažesnių tarifų, bet keleivių nedaugėja. Užtat ilgėja laukiančių atskridusių keleivių taksistų eilė, o joje stovėti irgi kainuoja”, – dėsto R.Brazys. Pasak jo, taksi paslaugų tarifas, kuris taikomas mieste, vos dengia automobilio savikainos išlaidas.

Pasak pašnekovo, pažvelgus giliau matyti, kad po mažais taksi paslaugų tarifais jau antri metai slypi milijonai valstybei nesumokėtų mokesčių ir fiktyvus licencijuotos veiklos atitikimas, pavyzdžiui, 90 proc. taksistų važinėja savo automobiliais. “Jeigu valdžia nori imtis taksi tarifų reguliavimo – mes už, tik kad jis būtų pagrįstas. Tačiau reikėtų žvilgtelėti ir į mieste galiojančių tarifų kainos struktūrą. O tai padėtų valstybei surinkti daugiau mokesčių bei išgelbėtų norinčius dirbti sąžiningai taksistus”, – neabejoja taksi paslaugų asociacijos vadovas. Pasak jo, šiuo metu normalus taksi paslaugos tarifas su minimaliu pelnu būtų arti 2 Lt, o kol taksi paslaugų rinkoje važinėja daug nesąžiningų žaidėjų, taksi tarifai dar neturėtų stipriai kilti.

Dar šiemet teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir jo vadovaujamos ministerijos darbuotojai pradės važinėti nuomotais arba taksi automobiliais.

Ketinimus važinėti nuomotu transportu ir tokiu būdu sutaupyti 100 tūkst. litų biudžeto lėšų Teisingumo ministerija deklaravo dar balandžio mėnesį. Tačiau triskart rengtas paslaugų pirkimo konkursas tik po penkių mėnesių pagaliau baigėsi rezultatyviai.

Į dvi dalis – automobilių nuomos ir taksi paslaugų teikimo – suskaldytas konkursas dalyvių antplūdžio nesulaukė. Dėl galimybės valdininkams nuomoti mašinas varžėsi du, dėl jų vežiojimo taksi – vos vienas pretendentas. Pasak ministro patarėjos Vaidos Vincevičiūtės, nugalėtojai bus paskelbti antradienį. Tuomet esą bus paviešinti ir konkretesni skaičiai, rašo “Lietuvos žinios”.

Keturi ministerijai priklausantys tarnybiniai automobiliai bus parduoti aukcione arba perleisti pavaldžioms įstaigoms.

“Anksčiau turėjome penkis automobilius, vieną jų perdavėme Kalėjimų departamentui, tačiau šis atsisakė dviejų senų ir neekonomiškų. Juos pardavė aukcione”, – sakė ministro patarėja. Penkių tarnybinių automobilių išlaikymas per metus ministerijai atsieidavo apie 190 tūkst. litų.

Šiuo metu Teisingumo ministerija turi penkerių metų senumo BMW-530, kuriuo vežiojamas ministras, bei tris trejų metų senumo “Ford Mondeo” automobilius. Reprezentacijai – ministrui, viceministrams bei svečiams vežioti ministerija pageidauja nuomotis prabangius E2 klasės ne senesnius kaip trejų metų automobilius, kasdienai – vidutinio lygio D1 ir C1 klasės iki penkerių metų senumo mašinas.

V.Vincevičiūtės teigimu, ministerijos darbuotojų kelionių apskaita bus griežta, teks atsiskaityti už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą.

Seimo Audito komiteto duomenimis, per pirmą pusmetį įvairiems savo veiklos poreikiams tenkinti valstybės institucijos išleido 72 mln. litų. Didžioji dalis lėšų – 39 mln. litų – teko transporto išlaidoms padengti. Daugiausia pinigų šiam tikslui (su pavaldžiomis įstaigomis) per pirmą pusmetį išleido Policijos departamentas – 12,4 mln. litų, perpus mažiau – Krašto apsaugos ministerija (6,4 mln. litų). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba šiems tikslams skyrė po 2,4 mln. litų. Per milijoną litų transportui išleido Aplinkos (1,3 mln. litų), Vidaus reikalų (1,3 mln. litų) ir Užsienio reikalų (1,2 mln. litų) ministerijos. Žemės ūkio ministerijai pakako ir 819 tūkst. litų, Seimo kanceliarijai – 294 tūkst. litų.

Sostinės vadovai sako, kad taksi vairuotojų savivalę būtų galima pažaboti, nustačius konkrečią visiems vežėjams vienodą kainą vežant keleivius į Vilniaus oro uostą arba iš jo kainą.

Savivaldybės vadovai skundžiasi kol kas to negalintys padaryti – esą reikalingos tam tikros įstatymų pataisos. Prašant pataisų neva jau triskart kreiptasi į Susisiekimo ministeriją, bet jų vis nesulaukiama.

“Vieną punktą reikėtų nubraukti, pataisyti – įvesti taisyklėse pakeitimą, kad galima važiuoti išjungtu taksometru, jeigu yra nustatyta maršruto fiksuota kaina, ir nėra problemos (…) Čia daugiausia kliūvama už to, kad taksi negali važiuoti išjungtu taksometru – taip Susisiekimo ministerijos taisyklėse parašyta, o mes galėtume nustatyti tarifą”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją dėstė meras Vilius Navickas.

Vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, kitas galimas variantas būtų leidimas savivaldybei nustatyti šio maršruto vieno kilometro tarifą.

“Pasaulio patirtis taip pat rodo, kad nustačius fiksuotą kainą, paskelbus tą fiksuotą kainą automobilyje, ant panelės, ant durų, visiems tampa aišku, kaip reikia važiuoti ir kiek reikia mokėti”, – įsitikinęs vicemeras.

V.Navicko teigimu, kaina nuo Gedimino prospekto iki oro uosto galėtų siekti 40 ar 50 litų. Pastebėjus, kad kai kurie taksi vairuotojai šiuo metu į oro uostą ar iš jo keleivius veža pigiau, R.Adomavičius pripažino, kad pagal siūlomą modelį kai kurie vežėjai galėtų pabranginti dabartines kainas – pigių kelionių į oro uostą gali ir nebelikti.

“Kažkiek galbūt iš vienos pusės, iš centro, iš kur dažniausiai važiuojama į oro uostą, ir pabrangtų, bet gerokai atpigtų tiems, kas vyksta iš tenai”, – įsitikinęs R.Adomavičius.

Šiuo metu Vilniaus oro uoste dirbančios taksi bendrovės yra nustačiusios 5-6 litų už vieną kilometrą tarifą. Tuo metu mieste taksi paslaugos kainuoja dvigubai, trigubai pigiau.

Internete buvo paskelbta, kad vienas užsienietis, užsisakęs taksi iš vieno didžiausių Vilniaus viešbučių „Raddison Blu Hotel Lietuva“, už kelionę taksi firmos „Merselita“ automobiliu nuo viešbučio iki oro uosto (atstumas – beveik 8 km) sumokėjo 48 Lt.

UAB „Merselta“ iš dalies pripažįsta savo kaltę. „Nesąžiningo vairuotojo atžvilgiu bus imtasi griežčiausių priemonių“, – informavo taksi firmos „Merselita“ atstovė Jolanta Mikulėnienė. Be to, „Merselita“ artimiausiu metu įsteigs nemokamą kokybės telefoną, ir sulaukus nusiskundimų bus labai operatyviai reaguojama į visus klientų nusiskundimus bei pageidavimus. Interneto portalo žurnalistė savaip ir laisvai interpretavo šį nemalonų atvejį, teigdama, kad tarp taksistų ir viešbučių yra nusistovėję tam tikri tarifai: tarkime, jei viešbučio klientas sumano pasivažinėti po Vilnių, jis žino, kad tokia kelionė jam kainuos 40 Lt. J. Mikulėnienės tvirtinimu, jokių konkrečių susitarimų dėl fiksuotos kainos tokiais atvejais nėra, visi klientai atsiskaito pagal taksometro rodmenis.

Tai jau nebe pirmas taksistų sukčiavimo atvejis Vilniuje. Asketiškas žiauraus kapitalizmo ekonomistas pasakytų: jei yra žmonių, sutinkančių brangiai mokėti, tai kodėl gi nuo jų nenudyrus paskutinio kailio. Neseniai policijos pareigūnai kartu su Vilniaus savivaldybės tarnautojais tyrė gyventojų skundus dėl to, kad taksi paslaugas teikiantys vairuotojai, veždami keleivius, viršija nustatytus taksometro tarifus. Atlikus kontrolinius tyrimus nustatyta, kad vienos didžiausių taksi kompanijų vairuotojų N. K. ir R. M vairuojamų automobilių taksometrų rodmenys viršijo nustatytus tarifus penkis kartus. Pareigūnai nustatė, kad ypač dažnai tarifai viršijami vežant keleivius iš Vilniaus oro uosto. Į sostinę atvykę užsieniečiai priversti mokėti dideles sumas – pavyzdžiui, nustatytas atvejis, kai už 3,5 km kelią buvo pareikalauta 55 Lt.

Niekas neapsaugotas nuo klaidų

Kadangi taksi versle labai didelę reikšmę turi žmogiškasis veiksnys, nė viena taksi kompanija nėra apsaugota nuo galimų klaidų. Juk prie kiekvieno taksi vairuotojo prievaizdo nepastatysi.

Ne paslaptis, kad daugumos taksi įmonių pajamos priklauso ne nuo pervežamų keleivių, bet nuo dirbančių vairuotojų skaičiaus, o šie dažniausiai renkasi įmonę, galinčią pasigirti kuo didesniu keleivių srautu. Vairuotojai į įmonės kasą įneša fiksuotą sumą pinigų už kiekvieną atidirbtą pamainą, o įmonė aprūpina juos visais reikiamais dokumentais ir suteikia radijo ryšį. Visi nuo įmokos likę pinigai atitenka taksistams kaip uždarbis. Todėl įmonės stengiasi pritraukti kuo daugiau klientų, kad vairuotojams netrūktų darbo.

Dar vieną būdą, kaip išvengti griežtų reikalavimų, taikomų taksi bendrovei, sumanė viena sostinės įmonė. Ji veža keleivius prisidengdama automobilių nuomos paslaugomis. Įmonė taip sutaupo, nes šiems automobiliams netaikomi tokie griežti reikalavimai kaip taksi, be to, vairuotojams nereikia laikyti taksistams privalomų egzaminų. Klientai už kelionę moka ne pagal taksometro rodmenis, o iš anksto sutartą sumą.

Taksi asociacijos vadovas Robertas Brazys teigė, kad norint, jog taksistai išliktų orūs verslininkai, būtinos valstybės dotacijos. „Jei dotuojamas visas visuomeninis transportas, kodėl šių pinigų negali gauti taksi firmos, juk jos irgi veža keleivius, – sakė asociacijos vadovas. – Tada daugelis įmonių išlįstų iš šešėlio ir oficialiai pradėtų mokėti mokesčius“.

Bet pagal Lietuvos įstatymus taksi automobiliai nėra priskiriami prie visuomeninio transporto, todėl ir dotacijos jiems nepriklauso.

Nelegalų netrūksta

Kita kalba apie nelegalus, kurių irgi apstu. Tačiau su jais turėtų kovoti teisėsaugos atstovai. Prieš keletą metų akcijoje Vilniaus oro uoste per keletą valandų jų buvo išaiškinta apie dešimtį. Taksistai atskridusius užsieniečius įkyriai tampė už skvernų.

“Daugelis piktinasi, kodėl tokie dideli taksi tarifai iš oro uosto. O kodėl jie nepagalvoja, kodėl oro uoste pavalgyti kainuoja kokius penkis kartus brangiau nei mieste. Tas pats ir su taksi“, – samprotavo R. Brazys.

Tuo tarpu smulkieji, ypač nuosavais automobiliais dirbantys vairuotojai, dabar manipuliuoja. Jie įkuria UAB, o kai apyvarta pasiekia 100 tūkst. Lt (tada atsiranda prievolė mokėti PVM), voverės ratą užsuka iš naujo. Senoji UAB uždaroma ir įkuriama nauja. „Ir tai pasaka be galo, niekas negali tiksliai pasakyti, kiek šiuo metu yra taksi firmų. Tai dar vienas būdas taupyti ir mokėti mažiau mokesčių. Nukenčia valstybė“, – tvirtina R. Brazys.

Fiksuoto tarifo nėra

Kalbinti ne vienos taksi bendrovės vadovai vienu balsu tvirtino, kad fiksuoto tarifo už taksi paslaugas nėra. Pigiausiai kainuoja tos kelionės, kai klientas per dispečerį telefonu išsikviečia taksi automobilį į jo pageidaujamą vietą: tuomet imama vidutiniškai po 2 Lt už įsėdimą, o už nuvažiuotą kilometrą – nuo 1,2 iki 2 Lt. Dar po 6 Lt taksistas turi teisę imti už 15 min. prastovą. Kitas reikalas, jei klientas pasigauna taksi tiesiog gatvėje. Tuomet tarifas būna tris kartus didesnis. Dar kitokia situacija oro uoste. Mat čia kiekviena taksi firma oro uosto administracijai per mėnesį už kiekvieną taksi stovėjimo vietą sumoka nuo 3600 iki 5000 Lt. Todėl ir tarifai iš čia yra bene penkis kartus didesni, nei įprasta mieste – juk šį mokestį reikia atidirbti. Bevalgant oro uosto apetitai didėja, šiuo metu čia yra parduota kur kas daugiau stovėjimo vietų, nei iš tikrųjų reikėtų.

Dar kitokie įkainiai galioja, jei pageidaujama vykti į kitą miestą, – šiuo atveju viską lemia kliento ir taksisto susitarimas. Taksi verslo konkurencija Vilniaus mieste tiesiog milžiniška, dabar sostinėje šias paslaugas teikia per 1500 automobilių. Dėl krizės klientų srautas yra sumažėjęs, o taksi bendrovių pajamos – taip pat. Todėl kiekvienas klientas ar bendrovė taksi kompanijoms yra aukso vertės. Tarp atskirų kompanijų užvirusi nuožmi kova. Šios kovos priemonės toli gražu ne visada būna korektiškos.

Krizė padarė savo

Pasak taksi įmonių vadovų, krizė privertė net per pusę sumažinti kilometro kainą, tačiau klientūros nepadaugėjo. Įmonės, tikėdamosi atimti klientus vienos iš kitų, pigino paslaugas, bet iš pradžių pigesnių taksi iškvietimų padaugėdavo, o kai paslaugos atpigo visur, paklausa daugmaž susilygino. Dabar visų padėtis tokia pati, tačiau konkrečių žingsnių nesiimama.

Iš rinkos jau pasitraukė ne vienas konkurencijos neatlaikęs vežėjas: stambesnės įmonės supirko mažesnes. Pavadinimų daug, bet iš daugiau nei 40 įvairias taksi firmas valdžiusių savininkų realiai liko vos 10–12. Pigumo korta žaidžiančios įmonės nesiima kitų būdų klientams pritraukti, todėl paslaugų kokybė nuolat prastėja. Mažesnės taksi kompanijos nesugeba atnaujinti automobilių parko. Taupoma ir remonto sąskaita – važiuojant taksi neretai pasigirsta įtartinų garsų iš važiuoklės ar variklio skyriaus. Štai vienas žurnalistas prisipažino, kad buvo baisu įsėsti į neaiškios firmos kokių 20 metų taksi „VW Passat“, kuris, atrodė, tuoj subyrės – iš po variklio dangčio pasirodė įtartini dūmai. Po kelių kilometrų baigėsi dujos ir taksistas iškvietė kitą automobilį. Keisčiausia tai, kad kvietė vienos bendrovės taksi, o atvažiavo automobilis su visai kitos firmos užrašais.

Kadangi taksi verslo konkurencija Vilniaus mieste milžiniška, taksistams belieka laukti geresnių laikų.