Gabieji. Aido Kildos gyvenimą pakeitė matematikos uždavinio klausimas: „Metro ilgio pagalį atsitiktinai dviem pjūviais dalijame į tris gabalus. Kokia tikimybė, kad iš gautų dalių galėsime sudėti trikampį?“ Išsprendęs šį uždavinį, Aidas kartu išsprendė svarbiausią jo amžiaus jaunuoliams rebusą – ką gi veikti po mokyklos?

Gabija Sabaliauskaitė

Šių metų pasakojimus apie gabiausius šalies jaunuolius „Veidas“ paskyrė alumnams – anksčiau aprašytiems mokiniams, kurie ir šiandien džiaugiasi talento ir darbo vaisiais. Ką šiandien veikia talentingas matematikas, kuris kadaise buvo jauniausias  respublikinės matematikų olimpiados dalyvis?

2013 m. Aidas – dar būsimas Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) abiturientas, rengėsi netrukus vyksiančiai Vidurio Europos šalių matematikos olimpiadai. Anksčiau ten buvo pelnęs sidabro medalį ir „Veidui“ sakė, kad vėl nori pasirodyti ne ką prasčiau. Paklaustas apie ateities planus, jis kalbėjo apie norą studijuoti su informacinėmis technologijomis susijusią specialybę kuriame nors Didžiosios Britanijos universitete.

Nuo pokalbio su „Veidu“ praėjo dveji metai. Dabar Aidas – būsimas Oksfordo universiteto matematikos ir kompiuterių mokslo antrakursis. Toje olimpiadoje, kurios taip laukė prieš dvejus metus, jis pelnė bronzą.

Aidui yra tekę gliaudyti ne vien europinės olimpiados uždavinius. Baigęs gimnaziją jis su Lietuvos komanda dalyvavo pasaulio matematikos olimpiadoje, kurioje irgi pelnė bronzą.

Respublikinėse ir tarptautinėse matematikos olimpiadose Aido pelnyti laurai liudija apie jo gabumus, kuriuos mokytojai pastebėjo dar tada, kai trečiokas puikiai pasirodė tarptautiniame matematikos konkurse „Kengūra“. Jau ūgtelėjusį ketvirtoką Nacionalinės moksleivių akademijos direktorius, KTUG matematikos mokytojas ekspertas Leonas Narkevičius pasikvietė į šeštadieninę matematikos mokyklėlę, kurioje Aidas niekuo nenusileido vyresniems penktokams. Tiesa, vyresnius už save vaikinas aplenkė ir vėliau, kai buvo pirmasis septintokas, kada nors pakliuvęs į respublikinę matematikos olimpiadą rungtis su devintokais.

„Manau, kad Aido pasiekimus lėmė ir darbas, ir talentas, juk puikiai žinome posakį apie 99 proc. darbo ir 1 proc. talento. Be to, Aidas turi ir matematinę nuojautą, nes olimpiadiniai uždaviniai yra ne tokie kaip mokykloje, kuriems išspręsti reikia taikyti schemą. Olimpiadoje reikia galvoti, žinoti papildomų dalykų, turėti nuojautą. O Aidas tokią uoslę visada turėjo, tačiau kartu išsiskyrė darbštumu, – apie Aido asmeninį indėlį siekiant aukščiausių rezultatų svarsto jo mokytojas L.Narkevičius. – Apskritai tarp mokinių, pasiekusių tarptautinių įvertinimų, nedarbščių nėra. Yra gabių ir dar gabesnių už juos vaikų, bet jie nedirba ir nieko nepasiekia. Daugiausia, ką gali laimėti vien tik dėl gabumų, – trečią vietą respublikinėje olimpiadoje, bet nedirbant laimėti ar bent pakliūti į pasaulinę – neįmanoma.“

Mokytojas paneigia mitus, kad geriausiems šalies matematikams pakako vien prigimtinių gabumų. Tad ir Aidas turėjo stengtis: netgi dėl to, kad patektų į olimpiadą, ką jau kalbėti apie laimėjimus.

Nors Aidas pelnydavo prizines vietas respublikinėse ir tarptautinėse varžytuvėse, į geriausiųjų komandą, vykstančią į pasaulio matematikos olimpiadą, jam pavyko pakliūti tik po dvyliktos klasės. „Sakyčiau, jam buvo lengviau laimėti bronzą pasaulinėje olimpiadoje, nei į ją patekti“, – svarsto L.Narkevičius.

Pats Aidas, paklaustas, ar išgyveno, kai kelerius metus iš eilės nepakliuvo į pirmąją matematikų komandą, nors su antrąja Vidurio Europos olimpiadoje laimėjo ir sidabrą, ir bronzą, atsako pernelyg nesisielojęs. Tiesa, kai jo bendraklasis iškart pakliuvo į dvi pasaulines olimpiadas – chemijos ir matematikos, buvę šiek tiek apmaudu. „Dvejus metus iš eilės, kai nepavykdavo pakliūti į pasaulinę olimpiadą, likau pirmas už brūkšnio, – per žingsnį nuo mini pergalės atrankoje likęs pasakoja Aidas. – Šiek tiek liūdna buvo, bet didelės tragedijos iš to nedariau, juk dalyvaudavau Vidurio Europos olimpiadoje.“

„Nežinau, kodėl nepavyko iškart. Matyt, jam kažko pritrūkdavo: gal sėkmės, o gal uždaviniai būdavo ne jo tipo. Matematikoje taip jau būna – gauni vieną geometrinį uždavinį, kurį moki išspręsti kaip saldainį, o kito gali ir nesukramtyti. Tad jei atrankoje gavai 3–4 uždavinius ir kuris nors buvo sunkesnis, o kitam kandidatui visi uždaviniai pasitaikė pagal jo stilių, tavęs neatrenka“, – aiškina L.Narkevičius.

Laimei, stojant į universitetą Aidui pasitaikė „jo stiliaus“ uždaviniai. Jis papasakoja, kad įvairiuose renginiuose – Nacionalinės moksleivių akademijos sesijoje, „Academic Buddy“ jau buvo girdėjęs geriausių pasaulio universitetų studentų patarimų, todėl perprato ir universitetų specifiką, ir priėmimo tvarką.

Jau būdamas abiturientas A.Kilda sėkmingai įstojo į vieną iš Oksfordo koledžų. Tačiau kelias į pasaulio elito kalvę nebuvo toks lengvas, koks, atrodytų, galėtų būti gabiausiems pasaulinių olimpiadų prizininkams.

Aidas pasakoja laikęs egzaminus, kurių reikalauja būtent šis universitetas. Vėliau jo laukė pokalbis, į kurį kandidatai pakviečiami pagal egzaminų rezultatus. Įdomu, kiek taškų pavyko surinkti Aidui, kad pakliūtų į pusvalandžio pokalbį su Oksfordo atstovų komisija? Šito skaičiaus matematikas ir pats nežino. Rezultatus sužinoti gal ir būtų įmanoma, tačiau jie neskelbiami.

Antroji pakopa kelyje į prestižinį universitetą – pokalbis. Po jo paaiškėja, ar kelias išties veda į auditorijas. „Per interviu manęs klausė apie motyvaciją, kodėl pasirinkau studijuoti būtent ten, būtent tokią specialybę. Tačiau pagrindinis universiteto tikslas – įvertinti, kaip moku įsisavinti informaciją. Taigi, gaunu uždavinį, ir jei komisija pamato, kad einu netinkama linkme, pataria, kaip spręsti kitaip. Dažniausiai tie uždaviniai yra loginio tipo, primenantys patirtį olimpiadose“, – prisimena Aidas.

Oksfordo studentas vardija ir kitus reikalavimus. Be universiteto egzamino ir pokalbio su būsimais dėstytojais, jis turėjo išlaikyti tarptautinį anglų kalbos egzaminą IELTS ir už visas jo dalis – klausymo, skaitymo, rašymo ir kalbėjimo gauti po 7 balus (didžiausias balas – 9), ir turėti devyneto mokyklos pažymių vidurkį.

Žinoma, Aidas turėjo užtikrintą įvertinimą mokykloje, bet tarptautinį anglų kalbos egzaminą jam teko laikyti net tris kartus.

„Kitaip nei, pavyzdžiui, Kembridžo universitete, Oksforde vis dėlto svarbiausia yra pokalbis su komisija – būsimais dėstytojais, kuratoriais“, – aiškina būsimas Oksfordo universiteto antrakursis.

Pagaliau Aido kelionė nuo trečios klasės „Kengūros“ konkurso, vinguriavusi per europines ir pasaulines olimpiadas, baigėsi viename iš Oksfordo universiteto koledžų.

„Jei kalbėsime apie dėstymą, yra džiugių dalykų ir nelabai džiugių. Viskas priklauso nuo dėstytojo: kai kurie yra labai geri, visada pasirengę padėti, o kitiems (laimei, tokių mažuma) labiau rūpi jų mokslinis darbas, todėl dėstymas, studentai keliauja į antrą planą. Bet man labai patinka efektyvi sistema, kurią taiko Oksfordo ir Kembridžo universitetai, kai per savotiškas konsultacijas dirbama su daugiausia penkiais studentais“, – įspūdžius apie pirmą kursą pasakoja Aidas.

„Ar sunku mokytis?“ – galima paklausti bet kurio ką tik iškepto studento. Aidas atsako į šį klausimą pasverdamas įdirbį gimnazijoje ir olimpiadose: „Tai, ko mokiausi olimpiadoms, universitetiniame kurse nepasikartojo, bet man pravertė bendras matematinis mąstymas, logika. Žinoma, pradžia nebuvo visai lengva – man buvo sunku tiksliai aprašyti užduoties sprendimus. Olimpiadose vertintojai linkę ieškoti kabliukų, detalių, ir nors sprendimas aprašytas ne visai tiksliai, „gražiai“, vis tiek galima surinkti maksimalų taškų skaičių, o studijose reikia tikslumo. Beje, toks yra vienas pirmo kurso tikslų – supažindinti su pamatine medžiaga ir jos pateikimu.“

Kaip atrodo įprasta studento diena Oksforde? Aidas pasakoja, kad ryte, dar prieš paskaitas, jei turi laiko, pasimoko savarankiškai, po jų eina į individualias konsultacijas, skirtas keliems studentams, ir dar spėja pažaisti krepšinį. „Sportas – geras būdas pravėdinti galvą nuo mokslų“, – priduria studentas.

Nors, atrodytų, žaidžia savo malonumui, Aidas yra koledžo krepšinio komandos narys, be to, neseniai prisidėjo ir prie antrosios Oksfordo universiteto komandos. „Bet tai nėra taip gerai, kaip gali atrodyti. Dauguma čia atvažiuoja mokytis, o ne žaisti krepšinio, matyt, todėl ir pavyko pakliūti į komandą. Lietuvoje buvau mėgėjas, nors krepšinio treniruotes esu lankęs“, – apie laisvalaikio pomėgį pasakoja Aidas.

Kaip sako jo mokytojas matematikas L.Narkevičius, genai gerai „sukrito“ abiem Kildų vaikams. Aido brolis – fizikas, būsimas Kembridžo universiteto doktorantas. O Aidas po studijų sako galvojantis pasukti į finansų arba programavimo sritį. „Manau, kad pabandysiu ir ten, ir ten“, – tvirtina.

Pirmiausia jis išbandys šias sritis atlikdamas praktiką įmonėje, nes Oksforde studijų metu dirbti draudžiama. „Bet ir nebūtų laiko“, – priduria gabus matematikas.

Aido Kildos pasiekimai matematikos srityje

7 klasė

Tampa jauniausiu mokiniu, kada nors pakliuvusiu į respublikinę Lietuvos moksleivių  matematikos olimpiadą.

8 klasė

Aplenkia vyresnius moksleivius ir Lietuvos moksleivių matematikos olimpiadoje pelno bronzos medalį.

9 klasė

Lietuvos moksleivių matematikos olimpiadoje iškovoja sidabro medalį.

10 klasė

Antrus metus iš eilės respublikinėje matematikos olimpiadoje apdovanojamas sidabru.

11 klasė

Vidurio Europos šalių matematikos olimpiadoje laimi sidabrą. Sidabro medalį trečius metus iš eilės pelno ir Lietuvos matematikos olimpiadoje.

12 klasė

Iš Vidurio Europos šalių matematikos olimpiados parsiveža bronzą. Pirmą kartą vyksta į pasaulio matematikos olimpiadą, kurioje jo gebėjimai iškart įvertinami bronzos medaliu.