Roma

Pavasariniais žiedais pasipuošusios Europos sostinės savo gyventojus ir svečius džiugins ne tik atšilusiais orais, bet ir įvairių švenčių bei festivalių gausa. Penkis renginius, kuriuos verta pamatyti šį pavasarį, rekomenduoja tarptautinių maršrutų autobusu operatoriaus „Eurolines“ vadovas ir patyręs keliautojas Edmundas Pavlovas.

1. Talino muzikos savaitė

Kovo 28 – Balandžio 3 dienomis muzikos mylėtojų ausis ir akis Taline džiugins kasmetinis miesto festivalis „Tallinn Music Week“ (TMW). Vietos koncertų salėse, klubuose, baruose bei įvairiose netikėtose vietose bus galima išvysti apie 240 įvairiausių muzikinių pasirodymų.

Programoje atlikėjai ne tik iš Estijos, bet ir užsienio šalių. Ryškiausi vardai: Eric Copeland („Black Dice“), „The Membranes“, „Revolutionary Army of the Infant Jesus“, „Ewert and the Two Dragons“ ir daugelis kitų, tarp kurių ir lietuviai: grupės „Keymono“, „Garbanotas Bosistas“, „Sheep Got Waxed“, „Endie & Kameu“ bei elektroninės muzikos atlikėjai Fingalick ir Deep Shoq.

„Be gausybės muzikinių pasirodymų TMW lankytojams šiemet taip pat bus siūloma pasimėgauti Šiaurės šalių virtuvės bei įvairiais egzotiškais skoniais – šventę papildys restoranų programa „TMW Tastes“, – sakė E. Pavlovas. – O pasiekti šį festivalį labai patogu autobusu – išvengsite įvairių nepatogumų, kuriuos galėtumėte patirti vykdami nuosavu automobiliu ir sutaupysite jėgų festivalio linksmybėms!“

2. Berlyno kultūrų karnavalas

Berlynas

Gegužės 13 – 16 dienomis Berlyne, Kreutzbergo rajone, šurmuliuos keturias dienas truksiantis Kultūrų festivalis – Karneval der Kulturen. Mieste bus galima išgirsti daug gyvos muzikos, įsigyti įvairiausių rankdarbių, pasimėgauti įvairių pasaulio šalių virtuvių gėrybėmis, tačiau visų svarbiausias ir įspūdingiausias reginys – karnavalinė sekmadienio eisena, kurios žiūrovus pasirodymais džiugins šimtai akrobatų, šokėjų, aktorių bei muzikantų.

„Spalvingoje sekmadieninėje festivalio eisenoje įvairių tautų tradicijos susipina su moderniąja kultūra, per meninę prizmę atsiskleidžiama Berlyno kultūrinė įvairovė, – pasakojo E. Pavlovas. – Karnavalas kiekvienais metais suburia per 4700 neabejingų idėjai menininkų iš net 80 pasaulio šalių ir beveik pusę milijono žiūrovų.“

3. Bliuzo festivalis Vienoje

Viena

Gera žinia bliuzo mylėtojams – nuo kovo 20 iki balandžio 30 dienos Vienoje karaliaus itin turtingas savo programa bliuzo festivalis „Vienna Blues Spring 2016“. Misisipės Deltos ir Čikagos blues, rock, soul ir, žinoma, boogie muzikos interpretacijomis geriausiose Vienos koncertų salėse festivalio lankytojus apdovanos tarptautinio pripažinimo sulaukusios scenos žvaigždės.

Kovo 20 dieną festivalį atidarys bliuzo gerbėjams gerai pažįstama grupė „Mojo Blues Band“ su jausminga programa „A Soulful Journey from New Orleans to Chicago“. Vėliau festivalio scenas puoš tokie vardai kaip Larry Garner (Kovo 22), the Rob Togoni Trio (Kovo 25), Natascha Flamisch (Balandžio 1), Austrijos bliuzo gigantas Norman Schneider (Balandžio ir daugelis kitų.

4. Romos miesto gimtadienis

Kasmet balandžio 21-ąją yra minimas Italijos sostinės Romos gimtadienis – Natale di Roma. Daugiausiai renginių šią dieną vyksta ant Kapitolijaus kalvos – vietinių ir miesto svečių akį džiugina teatralizuotos gladiatorių kovos, įvairūs spektakliai, koncertai, itališko maisto mugės ir daugelis kitų pramogų.

„Anot legendos, Romulas įkūrė Romos miestą 753 m. pr. Kr., tad šiemet bus minimas jau 2769 gimtadienis! – žiniomis dalijosi keliautojas. – Tai puiki galimybė iš arčiau susipažinti su Italijos festivalių kultūra, sudalyvauti viename iš puikių renginių, o vakare pasigerėti įspūdingais fejerverkais, kurie atmintyje išliks tikrai ilgam. Beje, juos stebėti geriausia ant Kapitolijaus kalvos.”

5. Rygos alaus festivalis

Visus alaus gurmanus gegužės 25 – 29 dienomis vilios Rygoje vyksiantis alaus festivalis „Latviabeerfest 2016“ – čia bus galima išbandyti daugiau kaip 200 įvairių alaus rūšių iš vietinių ir kitų Europos šalių bravorų.

„Festivalis dar labai jaunas – jis bus organizuojamas tik ketvirtąjį kartą, tačiau ši tradicija jau susilaukė labai didelio populiarumo Latvijoje, – teigė „Eurolines“ atstovas. – Šiemet visas veiksmas vyks Vērmane soduose – 5 min. pėsčiomis nuo Rygos senamiesčio, tad tikimąsi sulaukti dar daugiau dėmesio ne tik iš vietinių, bet ir miesto svečių.”

Beje, šventės organizatoriai žada atrakcijų ne tik alaus mėgėjams, bet ir kitiems pramogautojams. Be įvairių degustacijų programoje numatomi muzikiniai pasirodymai ir kitos linksmybės.

Su darbo vizitu Taline (Estija) viešėjęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius dalyvavo tradicinėje pirmojo atkurtos nepriklausomos Estijos Prezidento Lennarto Meri vardo konferencijoje, kurioje diskutavo apie Europos energetinio saugumo perspektyvas.

Diskusijoje „Galių žaidimai: Europos energetinio saugumo perspektyvos“ Premjeras pristatė Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslus. „Siekiame nutraukti priklausomybę nuo monopolinių tiekėjų, atverti rinką, nes tai reiškia geriausią kainą vartotojams Lietuvoje“, – sakė A. Kubilius.

Kalbėdamas apie permainas Lietuvos elektros energijos sektoriuje, Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad mūsų valstybė nuosekliai siekia sinchronizuoti savo elektros sistemą su Europos žemynine sistema. „Šiam tikslui pasiekti šalis įgyvendina elektros tiltų su Švedija ir Lenkija projektus bei rengiasi statyti Visagino atominę elektrinę (VAE),“ – teigė A. Kubilius.

Ministras Pirmininkas atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad VAE statyba atitinka regiono tendencijas: Baltijos jūros kaimynystėje stiprėja branduolinės energetikos plėtra. Kaip pavyzdį Premjeras pateikė Suomiją, kurioje šiuo metu veikia 2 atominės elektrinės (4 reaktoriai), o iki 2014 metų pradės veikti dar vienas reaktorius. Suomijos Vyriausybė yra išdavusi leidimus statyti dvi naujas atomines jėgaines, kurios šiuo metu yra projektuojamos. Planuojama, kad 2020 metais atominės elektrinės Suomijoje pagamins 60 proc. visos šalies energijos.

Vyriausybės vadovo teigimu, Švedija nuosekliai laikosi strategijos palaikyti stabilų branduolinės energetikos lygį šalyje, o kiekvieną baigiamą eksploatuoti atominę elektrinę stengiasi pakeisti nauja. Šiuo metu Švedija turi 10 branduolinės jėgainės reaktorių, kurie pagamina apie 40 proc. visos šalies elektros energijos.

Anot Premjero, kaimyninės Lenkijos planuose iki 2030 metų – trys naujos atominės jėgainės. Pirmąjį elektrinės bloką planuoja paleisti 2020 metais, antroji jėgainė savo darbą turėtų pradėti 2022 – 2023 metais. Neseniai apie savo planus statyti trečią atominę jėgainę Lenkijoje paskelbė Lenkijos koncernas „Enea“.

Po diskusijos Lennarto Meri vardo konferencijoje Vyriausybės vadovas A. Kubilius dalyvaus bendruose Lietuvos, Latvijos, Estijos premjerų ir Europos Komisijos viceprezidento Ollio Rehno darbo pietuose.

„Šiandien su darbo vizitu Taline viešintis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius dalyvavo tradicinėje pirmojo atkurtos nepriklausomos Estijos Prezidento Lennarto Meri vardo konferencijoje, kurioje diskutavo apie Europos energetinio saugumo perspektyvas“, – rašoma LRVK pranešime spaudai.

Diskusijoje „Galių žaidimai: Europos energetinio saugumo perspektyvos“ Premjeras pristatė Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslus. „Siekiame nutraukti priklausomybę nuo monopolinių tiekėjų, atverti rinką, nes tai reiškia geriausią kainą vartotojams Lietuvoje“, – sakė A. Kubilius.

Kalbėdamas apie permainas Lietuvos elektros energijos sektoriuje, Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad mūsų valstybė nuosekliai siekia sinchronizuoti savo elektros sistemą su Europos žemynine sistema. „Šiam tikslui pasiekti šalis įgyvendina elektros tiltų su Švedija ir Lenkija projektus bei rengiasi statyti Visagino atominę elektrinę (VAE),“ – teigė A. Kubilius.

Ministras Pirmininkas atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad VAE statyba atitinka regiono tendencijas: Baltijos jūros kaimynystėje stiprėja branduolinės energetikos plėtra. Kaip pavyzdį Premjeras pateikė Suomiją, kurioje šiuo metu veikia 2 atominės elektrinės (4 reaktoriai), o iki 2014 metų pradės veikti dar vienas reaktorius. Suomijos Vyriausybė yra išdavusi leidimus statyti dvi naujas atomines jėgaines, kurios šiuo metu yra projektuojamos. Planuojama, kad 2020 metais atominės elektrinės Suomijoje pagamins 60 proc. visos šalies energijos.

Vyriausybės vadovo teigimu, Švedija nuosekliai laikosi strategijos palaikyti stabilų branduolinės energetikos lygį šalyje, o kiekvieną baigiamą eksploatuoti atominę elektrinę stengiasi pakeisti nauja. Šiuo metu Švedija turi 10 branduolinės jėgainės reaktorių, kurie pagamina apie 40 proc. visos šalies elektros energijos.

Anot Premjero, kaimyninės Lenkijos planuose iki 2030 metų – trys naujos atominės jėgainės. Pirmąjį elektrinės bloką planuoja paleisti 2020 metais, antroji jėgainė savo darbą turėtų pradėti 2022 – 2023 metais. Neseniai apie savo planus statyti trečią atominę jėgainę Lenkijoje paskelbė Lenkijos koncernas „Enea“.

2011 metų Europos kultūros sostine tapęs Talinas ir šįsyk pranoko Vilnių – ir renginių gausa, ir gebėjimu apsieiti be skandalų.

Jei norite savaitgaliui trumpam pabėgti iš Lietuvos ir neketinate vykti toli, rinkitės Estijos sostinę Taliną. Ypač jei Taline pastarąjį kartą lankėtės senokai.
2011-ųjų Europos kultūros sostinė turi kuo nustebinti. Bet yra ir vienas nemalonus dalykas, su kuriuo jums neišvengiamai teks susidurti, – tai po euro įvedimo šių metų sausio 1-ąją gerokai šoktelėjusios ir lietuviškąsias dar labiau pralenkusios Talino kainos.

Mokėsi ir iš Vilniaus klaidų

Šiuo metu Taline praktiškai neįmanoma gauti viešbučio – norint rasti nakvynę būtina tuo pasirūpinti gerokai iš anksto. Tai lėmė turistų antplūdis: pavasarį turistų Estijos sostinėje padaugėjo 20 proc. (turistų iš Rusijos atvyko net 50 proc. daugiau), o vasaros duomenys turėtų parodyti dar didesnius turistų srautus.
“Talino – Europos kultūros sostinės 2011″ renginius pirmąjį šių metų pusmetį aplankė per 550 tūkst. žiūrovų. Vien liepos 15–17 d. vykusiuose Talino jūros dienų renginiuose dalyvavo apie 100 tūkst. lankytojų. Patys estai sako, kad turizmo pagyvėjimą lėmė kelios priežastys: euro įvedimas, ekonominės krizės pabaiga ir, žinoma, po Europos kultūros sostinės vėliava vykstantys renginiai.
Visi žinome, kokie skandalai lydėjo 2009-aisiais Europos kultūros sostine paskelbtą Vilnių. Visus metus Vilniuje netilo abejonės dėl meninės renginių vertės bei jiems skirto finansavimo skaidrumo. Tai kuo puikiausiai žinojo ir estai, todėl rengdami savąją Europos kultūros sostinės programą numatė griežtus saugiklius, kaip išvengti panašių nemalonumų.
“Lėšų panaudojimas buvo itin sugriežtintas – numatyta labai griežta atskaitomybė, – sako Olga Grigorjeva, fondo “Tallinn 2011″, vykdančio Europos kultūros sostinės programą, komunikacijos vadovė. – Tai reiškia, kad skirtas lėšas galima panaudoti tik konkrečiai nurodytiems tikslams, o ne kam kitam: jei lėšos skirtos šakutėms, negalima pirkti šaukštų ir pan.”
Šie veiksmai pasiteisino, nes be pavienių politikų pasisvaidymų žaibais siekiant sau prisiimti kuo daugiau laurų (šito neišvengia visos Europos kultūros sostinės), Taline didžiausi istorijoje kultūriniai renginiai vyksta stebėtinai tyliai ir ramiai.
Be to, Talinas mėgina įrodyti, kad daug puikių renginių galima surengti turint ir mažesnį biudžetą. Pirminis “Talino – Europos kultūros sostinės 2011″ programos biudžetas siekė apie 35 mln. eurų, bet prasidėjus krizei buvo sumažintas iki iš viso 16 mln. eurų, arba maždaug 55,3 mln. Lt. Už šias lėšas numatyta finansuoti ir surengti apie 250 projektų ir apie 7 tūkst. įvairių renginių. Tuo tarpu Lietuvai, priminsime, Europos kultūros sostinės programa – 100 projektų ir apie 1500 renginių – atsiėjo apie 70 mln. Lt.
“Nenorėjome, kad renginiai būtų brangūs ir kad jų būtų mažai. Todėl dabar įspūdis toks, kad šventė Taline vyksta ištisus metus. Dažnai mieste vyksta net po keletą renginių vienu metu, – pasakoja O.Grigorjeva. – Apskritai mūsų tikslas – kad kultūra taptų prieinama žmonėms. Tai paaiškina, kodėl tiek daug renginių vyksta žmonių gausiai lankomose viešose susibūrimo vietose, pavyzdžiui, parkuose. Vieną tokį renginį turėjome liepos pradžioje – parke iki vėlyvos nakties Vivaldi muziką grojo filharmonijos kamerinis orkestras, o žiūrovai klausėsi susėdę ant pasitiestų pledų, buvo atsinešę iškylos krepšius su užkandžiais.”
Fondo “Tallinn 2011″ valdybos narys Jaanus Mutli papildo, kad šiemet Taline meno nebereikia ieškoti galerijose, o aktorių, dainininkų ir muzikantų – uždaruose teatruose ir koncertų salėse, nes menininkai išėjo kurti į miesto gatves.

Kavinė autobuse ir vakarėliai kalėjime

Be įvairių renginių, yra ir dar keletas dalykų, kuriuos šiemet būtina pamatyti Taline. Pavyzdžiui, verta apsilankyti ant madingiausio Talino prekybos centro “Viru” stogo įsikūrusiame kino teatre po atviru dangumi, kur kiekvieną naktį vyksta kino klasikos seansai. Didžiuliame pripučiamame ekrane rodomi ir sovietiniai kino “perliukai”, tokie kaip “Briliantinė ranka” ar “Šuriko nuotykiai”, ir kitų šalių kino klasikos šedevrai, kaip garsioji “Kasablanka”, bei kiti.
O jei ieškote netradicinės vietos išgerti puodeliui kavos ar pavakaroti prie vyno taurės, nuvykite iki Talino prieplaukos, kurioje šią vasarą atidaryta originali kavinė ant vandens dviaukščiame britiškame autobuse. Estai šia idėja tarsi stengiasi parodyti, kad norint nustebinti nebūtina turėti daug lėšų: raudonas autobusas paimtas tiesiog iš sąvartyno, o dauguma kitų kavinėje esančių baldų ir kitų daiktų irgi nenauji arba lig šiol naudoti pagal kitą paskirtį. Beje, čia yra ir fortepijonas, kuriuo gali pagroti visi norintieji – kiekvienas gali pasijusti muzikantu.
2011-ųjų Europos kultūros sostinė Talinas ypač mėgina atkreipti dėmesį į jūrą, todėl vyksta daug projektų ir renginių jūrine tematika. Be to, Talinas siekia atverti visuomenei iki šiol buvusias uždaras pakrantės teritorijas, kuriose sovietmečiu buvo įsikūrę kariškiai. Tai didžiulė neišnaudota teritorija, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į jūrą. Ji iki šiol buvo tarsi atskirta nuo miesto.
Dabar padėtis pamažu keičiasi: šioje pakrantėje įrengta “Kultūros kilometro” alėja, skirta pasivaikščioti, vyksta daug renginių, o buvę sovietiniai objektai pradedami prikelti naujam gyvenimui. Pavyzdžiui, karinėms reikmėms tarnavę milžiniški angarai, kuriuose buvo laikomi hidroplanai, dabar intensyviai rekonstruojami – šių metų pabaigoje čia įsikurs modernus jūrų muziejus, turėsiantis apie 7000 kv. m ekspoziciją. Vienu muziejaus eksponatų taps dvidešimto amžiaus pradžioje statytas Talino povandeninis laivas “Lembit”, neseniai po daugelio metų ištrauktas iš vandens ir jau stovintis angare.
Pakrantėje po atviru dangumi stovinčius laivus-muziejus lankytojai gali aplankyti jau dabar, čia įrengta ir puiki vaikų žaidimo aikštelė. Beje, šie įspūdingo dydžio angarai pasižymi itin gera akustika, todėl kartais čia rengiami operos solistų koncertai.
Statybininkai triūsia ir buvusioje Talino elektros katilinėje, stūksančioje taip pat visai netoli pakrantės. Šis statinys garsus tuo, kad jame buvo filmuojamas žymus rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio filmas “Stalkeris”, ir dabar jis transformuojasi į kūrybos ir originalių kultūrinių idėjų “katilą”. Įdomu, kad statinį ketinama palikti tokį, koks jis yra šiandien, keisis tik detalės. Milžiniškame kamine turėtų būti įrengtas liftas, kuriuo pakilus bus galima pasigrožėti Talino senamiesčio ir uosto panorama.
Na, o kone ant Talino įlankos kranto įsikūręs buvęs kalėjimas virto kultūros parku “Patarei”, kuriame taip pat vyksta įvairūs renginiai bei jaunimo diskotekos. Savotiškai įdomu pasivaišinti ir kukliame kalėjimo bufete, o norintieji gali net pasideginti ištiesę kojas ant šezlongų.
Dar viena naujovė Taline – šiemet prieplaukoje atidarytas pirmasis žuvų turgus (est. “kala turg”). Žvejai šviežiomis žuvimis prekiauja antradieniais–sekmadieniais nuo 10 iki 16 val.
Norintieji netikėtu kampu pažvelgti į Taliną nuo šiol gali užsisakyti kelių valandų ekskursiją su gidu baidarėmis. Daugiau informacijos apie tai galima rasti tinklalapyje www.360.ee.
Taigi Talinas šiemet išskėstomis rankomis laukia svečių. Bent kelioms dienoms sugrįžti į Estijos sostinę iš tiesų verta, tik nepamirškite, kad savaitgalio poilsis čia atsieis brangiau nei Lietuvoje – euro įvedimas bei Europos kultūros sostinės renginiai kainas Taline gerokai kilstelėjo.

BFL

Bus galima pasigrožėti profesionalių BMX sportininkų pasirodymais, išbandyti jėgas mėgėjų slalome, o vakare pasiklausyti Deivio ir Klaipėdos choro koncerto.
Sekmadienį toje pačioje aikštėje kiaurą dieną šurmuliuos populiariausias sostinės dviratininkų renginys – Velomaratonas. Čia startuos ir finišuos trijų kategorijų dviratininkai – vaikai, mėgėjai ir sportininkai. Profesionalai sostinės gatvėmis rungsis 80 km trasoje, mėgėjų kategorijos dalyviai važiuos 24 km, o vaikų grupė – 2,4 km.

REUTERS

Apie šeštą valandą vakaro policijos atstovė pareiškė, kad užpuolikas nusišovė. Pasak prokuratūros, už išpuolį ministerijoje atsakingas vyras žuvo per policijos operaciją.
“Ministerijos teritorija buvo aptverta, žmonės evakuoti, o policija aiškinasi incidento aplinkybes”, – sakė policijos atstovai.
Likusieji ministerijos darbuotojai kiek anksčiau buvo evakuoti, aplinkinės gatvės uždarytos. Anot ministerijos atstovo, per užpuolimą ministro Marto Laro pastate nebuvo. Tačiau po šio įvykio jis atvyko į ministeriją ir kalbėjosi su policijos pareigūnais. Žurnalistai matė, kaip keli darbuotojai iššoko per langus.
Apie 16.50 val. dar buvo girdėti šūviai ir sprogimas. Po to į pastatą įėjo policija ir medicinos darbuotojai. Apie šūvius dar buvo pranešta 17.06 val., likus kelioms minutėms po dramos pabaigos.
Remiantis vieno ministerijos pareigūno pranešimais, buvęs saugumo pajėgų kariškis detonavo sprogmenį ir iššovė prieš įkaitu paimdamas sargybinį. Vėliau jis paleido įkaitą. Užpuolikas, kuris žuvo per susišaudymą su policijos pajėgomis Gynybos ministerijoje Taline, buvo Estijos jungtinės kairiųjų partijos narys. Be to, jis buvo žinomas policijai, per spaudos konferenciją informavo Estijos saugumo policijos (KAPO) direktoriaus pavaduotojas.

Naujienų agentūrų pranešimu, ketvirtadienį šaudęs Karenas Drambjanas su savimi turėjo daugiau nei dešimt sprogmenų ir apie šimtą šovinių, pranešė premjeras Andrus Ansipas. “Tai, kas nutiko, žinoma, labai nemalonu. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie dalyvavo sureguliuojant šią situaciją – visų pirma, savanoriškosios sukarintos organizacijos “Kaitseliit” nariams, kurie saugojo pastatą ir veikė labai profesionaliai. Apsauginės durys užsitrenkė, todėl šaudęs asmuo negalėjo nueiti toliau”. Pasak A.Ansipo, šaulys turėjo pakankamai šovinių.

“Jis dažnai keitė apkabas ir šaudė į policininkus”, – sakė premjeras ir pridūrė, kad iš pareigūnų niekas rimtai nenukentėjo. Vienam policininkui kulka nubrozdino ausį, o kitam perskrodė drabužius.

Buvo „įkvėptas“ norvego teroristo

Karenas Drambjanas, pagal tautybę – armėnas, gimęs 1954 m., nebuvo susijęs su saugumo pajėgomis ir Gynybos ministerija. Taip pat žinoma, kad jis nenusižudė, kaip anksčiau pranešė prokuratūra, o žuvo per policijos operaciją.
Pagal specialybę jis buvo teisininkas, priklausė Vieningai kairiajai partijai. Per praėjusius parlamento rinkimus 2009 m. jis buvo iškėlęs savo kandidatūrą Maardu mieste, tačiau rinkimuose pralaimėjo.
Incidentas įvyko Gynybos ministerijos koridoriuje prie pagrindinio įėjimo. K. Drambjanas pradėjo šaudyti ir detonavo keletą dūminių bombų bei sprogmenų. Užpuolikui įsiveržus į ministeriją, joje budėjo gynybos lygos pareigūnai. Anot pavaduotojo, vyras nebuvo užėjęs į darbuotojų kabinetus, taip pat nepaėmė asmenų įkaitais.
Anksčiau Estijos premjeras Andrusas Ansipas (Andrus Ansip) teigė, kad vyras veikė vienas. “Šio incidento priežastis vis dar nežinoma, – sakė A. Ansipas. – Liūdna. Atrodo, jog kažką įkvėpė pastarieji įvykiai Norvegijoje”.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų liepos mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje butų kainos išliko nepakitusios, tuo trapu kitose Baltijos šalių sostinėse smuko: Taline – 1,4 proc., Rygoje – 0,2 proc.

“Ober-Haus” statistiniai duomenys rodo, kad ryškiausi butų kainų pokyčiai, lyginant su 2010 metų liepa, fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos per metus pakilo 15,8 proc. Rygoje metinis augimas siekia 4,6 proc., tuo tarpu Vilniuje, lyginant su praeitų metų liepa – 2,8 proc.,.

Aukščiausia vidutinė buto kvadratinio metro kaina ir toliau iš lieka Vilniuje – 1,208 EUR/ kv. m . Toliau rikiuojasi Talinas, kur vidutinė kaina siekia 1,016 EUR/kv. m . Latvijos sostinėje Rygoje vidutinė buto vieno kvadratinio metro kaina sudaro 941 EUR.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų liepos mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 59,5 proc. Taline nuosmukis siekia 40,5 proc., Vilniuje – 39,1 proc.

"Moters savaitgalio" archyvas

Kai ilgesnėms atostogoms nėra galimybės, o būtinybė nors trumpam pabėgti nuo kasdienių rūpesčių ir noras keliauti didesni nei “ženytis” – verta leistis į turiningą pažintį su tolimiausiai į Šiaurę nutolusia Baltijos šalies sostine – Talinu.

Nebrangi galimybė

Nuvykti iš Lietuvos į Taliną patogu ir palyginti nebrangu – nelygu kokį keliavimo būdą pasirinksite. Iš Vilniaus autobusu į vieną pusę bilietas kainuoja nuo 48 Lt: išvykus 22 val. Taline būnama jau prieš 7 val. ryto. Galite grįžti tą patį vakarą arba prasitęsti pažintį su Talinu ilgesniam laikui. Tuomet nakvyne patartina pasirūpinti iš anksto.

Kaip ir vykstant į kitas Europos sostines ar didžiuosius miestus, itin pravartu paieškoti specialių nakvynės pasiūlymų interneto rezervacinėse sistemose, pvz., booking.com, travelonline.lt, hotels.com ir pan. Mums pavyko rasti nakvynę jaukiame dviejų žvaigždučių viešbutyje prie pat senamiesčio su pusryčiais už 53 Lt asmeniui, o tai beveik tas pats, kaip apsistoti pigiausiuose nakvynės namuose (hostelyje) – čia nakčiai vien lova kainuoja apie 12–15 eurų.

Senųjų gatvelių viliotinis

Talinas – vienas seniausių Šiaurės Europos sostinių, kurios senamiestis nuo 1997 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Klaidžiojant autentiškomis siauromis, akmenimis grįstomis senamiesčio gatvelėmis, vis dar jaučiama senoji viduramžių dvasia, kurią sukuria beveik nepakitusios išlikusios pirklių rezidencijos ar smailėjantys viduramžiais statytų bažnyčių bokštai. Netrukus dingsta kasdieniai rūpesčiai ir greitai perimi ramų estų būdą. Besigėrėdama vis atsiveriančia miesto panorama pamiršti sekti žemėlapį – kažkokiu mistiniu būdu pavyksta atsidurti tau reikiamoje vietoje, o klaidžiojant senamiesčio gatvelėmis ne kartą apima jausmas, kad pro šią vietą jau eita.

"Moters savaitgalio" archyvas

Didžiausia Talino kupolinė bažnyčia – 1900 m. statyta Aleksandro Nevskio stačiatikių katedra

Ir nenuostabu – Talino senamiestyje susijungia senieji aukštutinis ir žemutinis miestai, kuriuos vienija autentiška 2 km miesto siena ir gynybiniai bokštai. Per kalnuotą Toompea aukštutinio miesto dalį siauromis grįstomis gatvelėmis nusileidžiama į žemutinę miesto dalį, atvedančią iki rotušės ir Rotušės aikštės.

Pažintis iš viršaus…

Anksčiau aukštajame Taline gyveno miesto kilmingieji, kurie ne itin palankiai žiūrėjo į žemutinėje dalyje gyvenančius praturtėjusius pirklius. Dabar virš senamiesčio kylančioje Toompea kalvoje įsikūrusi miesto valdžia ir ambasados, pagrindinėje Toompea pilyje dabar yra Estijos parlamentas, priešais stovi Aleksandro Nevskio stačiatikių katedra, kuri, pasak legendų, pastatyta ant estų tautos didvyrio Kalevo kapo, o kiek atokiau – baltos spalvos gotikinė Švč. Mergelės Marijos katedra. Toompea (arba katedros) kalvoje įkurtos net kelios apžvalgos aikštelės, iš kurių atsiveria unikali Talino senamiesčio ir uosto panorama į skirtingas miesto dalis. Belieka nusipirkti čia pat siūlomų spragintų migdolų, karštos arbatos, kavos ar vyno ir bent akimirką atsipūsti, bežvelgiant į didingus ir jaukius pastatų stogus…

"Moters savaitgalio" archyvas

Nedidelis uostas šalia senamiesčio

… ir iš apačios

Pažvelgus iš apačios, Toompea kalvos atrodo lyg pakibę ant skardžio. Žemutinėje senamiesčio dalyje gausu istoriją menančių ir įdomių lankytinų vietų. Visų pirma, viena iš Talino miesto simbolių – XIII a. statyta rotušė ir Rotušės aikštė.

■ Rotušė. Anksčiau čia buvo vykdomos mirties bausmės, tačiau kai kas liko nepakitę iki šių dienų – tai vis dar yra pagrindė žmonių susibūrimo vieta. Susidomėjimą kelia 64 m aukščio rotušės gotikinio bokšto viršūnė, ant kurios iškeltas Senojo Tomo vėjarodis. Ir jei galva nuo aukščio neapsisuko ar nepabūgote įveikti 115 pakopų, spiraliniais laiptais galite pakilti į šio bokšto viršūnę, iš kurios atsivers miesto panorama.

■ Aplink Rotušės aikštę įsikūrusios jaukios ir autentiškos kavinės, restoranai, smuklės ir vyninės, į kurias vilioja užsukti viduramžių ar tautiniais drabužiais apsirengęs personalas. Deja, prieš žengiant į vidų tenka prisiminti, kad Taline kainos – europinės, pavyzdžiui, alaus bokalas kainuoja nuo 4–6 eurų, o be 10–15 eurų užkąsti nepavyks… Stebėtis neverta, gana dažnai restoranus ir kavines apgula turistai iš Suomijos – teko girdėti, kad per dieną iš ten atplaukia 40 keltų.

■ Netoliese galima pamatyti XIV a. statytą Šventosios Dvasios bažnyčią, kuri yra viena seniausių Taline. Virš įėjimo į šią bažnyčią kabo seniausias miesto laikrodis, papuoštas raižiniais.

■ Senoji vaistinė. Visai šalia Rotušės aikštės pasidairykite seniausios ne tik Talino, bet ir visų Baltijos šalių vaistinės, kurioje anksčiau keistokų dalykų galėjai nusipirkti, pavyzdžiui, rupūžės kojos miltelių su katino krauju.

■ Neaplenkite kito Talino miesto simbolio – Šv. Olavo bažnyčios, anksčiau viliojusios praplaukiančius laivus, dabar – norinčius pasigrožėti miesto stogų ir uosto panorama. Kurį laiką (nuo 1549 iki 1625 m.) ši bažnyčia su 123,7 m siekiančiu bokštu didžiavosi aukščiausio pasaulio statinio titulu. Nusiteikite, lipti teks itin siaurais ir stačiais laipteliais… Kaina – 2 eurai, moksleiviams ir studentams perpus pigiau.

Jei turite daugiau laiko

Lankytinų ir įdomų vietų rasite ne tik senamiestyje ar miesto centre – verta apsidairyti ir tolėliau. Kad ir pavažiuoti į 2 km Piečiau nuo miesto centro įsikūrusius Petro I rūmus, kuriuose dabar veikia Kadrioro meno muziejus. Baroko stiliaus rūmus supa gražus parkas su išpuoselėtais gėlynais ir romantiškais fontanais.

Siaurais parko takeliais pakeliavę į vieną pusę – prieisite jūros krantą, pasukę į kitą pusę pateksite į modernų Kumu meno muziejų, kuriame eksponuojami klasikų ir šiuolaikinio meno atstovų darbai.

Nuo šios vietos įveikus lygiai tokį pat 2 km atstumą į šiaurės rytus, pateksite į miesto dalį Pirita, kurioje 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių metu čia vyko olimpinės regatos varžybos. Taip pat teka Pirito upė, yra gražus botanikos sodas ir Talino televizijos bokštas, kuriame, kaip ir Vilniuje, jums leis pasikelti į apžvalgos aikštelę – sakoma giedrą dieną iš jos matyti net Suomijos krantai.

Ne tik Estijos, bet ir kultūros sostinė

Šiemet, kaip ir Suomijos miestas Turku, Talinas perima Europos kultūros sostinės titulą. Talinas ir šiaip garsėja kaip vienas tolerantiškiausių, priverčiančiu kiekvieną pasijusti kaip namie miestu, pasitinkantis gražiu gamtovaizdžiu, sostinėje nuolat verda įvairūs muzikos, teatrų pasirodymai, festivaliai. Tapęs Europos kultūros sostine, miestas pasiryžęs atskleisti žavesį bei pateikti lankytinų kultūrinių renginių įvairovę. Be viso to, tarp gausių Europos kultūros sostinės renginių numatomos Talino jūros dienos, Dainų šventė, įvairios dailės ir foto darbų parodos, Talino senamiesčio dienos, Brigitos operos muzikos festivalis, kino festivaliai ir dar daugelis kitų 2011 m. numatytų renginių. Todėl, jei iki šiol nesusiruošėte aplankyti senojo Talino – kitos tokios progos gali ir nepasitaikyti…

Tai įdomu!

■ Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs prie Baltijos jūros, 80 km nuo Suomijos sostinės Helsinkio.

■ Gyventojų skaičius 410 tūkst. Taline gyvena daugiausiai ne Europos Sąjungos piliečių, palyginti su kitomis ES sostinėmis. Mieste galima susišnekėti ne tik estiškai, bet ir rusiškai, angliškai ar suomiškai. Bent kelis žodžius vietine kalba mokantis atvykėlis – maloni pagarba vietos žmonėms. Todėl vykstant į Estiją išmokite bent svarbiausius žodžius: “labas” – “tere”, “viso gero” – “nāgemist”, “prašom” – “palun”, “ačiū” – “tānu”.

■ Mieste galima keliauti: autobusais, troleibusais ir tramvajais. Kitas miesto dalis galima pasiekti ir elektriniais traukiniais. Patartina bilietėliais pasirūpinti iš anksto, nes kioske bet kurio viešojo transporto vienkartinis važiavimo bilietas kainuoja 0,80 euro, o perkant jį viešajame transporte teks sumokėti dvigubai – 1,6 euro.

■ Talino kortelė. Norintiesiems gerai ištyrinėti miestą ši kortelė padės gerokai sutaupyti. Ją turėdami galėsite be papildomo mokesčio apžiūrėti 40 muziejų, nemokamai važinėtis miesto transportu, nemokamai arba su 50 proc. nuolaida leistis į įvairius pažintinius turus, taip pat galite tikėtis nuolaidų įvairiose kavinėse, restoranuose, koncertuose ir pan. Talino kortelę galima įsigyti: 6 val. – 12 eurų, 24 val. – 24 eurai, 48 val. – 24 eurai, 72 val. – 40 eurų, vaikams iki 14 m. šios kortelės perpus pigiau.

■ Iš Talino uosto keltu galite persikelti: į Helsinkį, Stokholmą, Alandų salas, Sankt Peterburgą, Rostoką.

■ Lauktuvės. Be abejo, tai pačių įvairiausių skonių “Kalev” šokoladai, stiprus Jamaikos romo likeris “Vana Tallinn”, estiškų raštų mezginiai.

Sigita Košinskaitė

“Moters savaitgalis”

BFL

Taline vyks seksualinių mažumų festivalis – LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų) solidarumo ir kultūros savaitė, o valstybei renginyje “Savo pasaulio atradimai” atstovaus Socialinių reikalų ministerijos kanclerė Marelė Erlenheim.

Kaip paaiškino Estijos vyriausybės sekretorius spaudai, festivalis Taline rengiamas, siekiant įtvirtinti visuomenės vertybių įvairovę ir kovojant su homofobija.

Renginys gavo JAV ambasados Taline finansinę paramą. Ji pakvietė pasakyti kalbas šiame festivalyje ir JAV vyriausybės atstovus, tarp jų valstybės sekretorės pavaduotoją demokratijos, žmogaus teisių ir darbo rezervų klausimais Tomą Meliją, kuris bus Taline birželio 8 dieną.

“2011 metų birželį Jungtinėse Valstijose vyksta LGBT draugijų mėnuo. JAV ambasadorius Estijoje Maiklas Poltas ir ambasados darbuotojai prisijungia prie Estijos vyriausybės sveikinimų birželio 6-11 dienomis Taline vyksiančio festivalio proga” – pranešė JAV ambasada.

Vykstant festivaliui, kurio pagrindinė organizatorė – nevyriausybinė organizacija “Eesti Gei Noored”, bus galima aplankyti teminių nuotraukų parodas ir pažiūrėti kino filmų.

Savaitė baigsis koncertu atvirame ore “Skirtumai praturtina” (“Erinevus rikastab”), kuriame pasirodys Estijos artistai.

Koncertą finansuos ES, Estijos socialinių reikalų ministerija ir Talino technikos universiteto Teisės institutas.

Nejc Trumpuž

Šaltas lietus, stiprus vėjas, laužantis užsieniečių skėčius, ir jūros kvapas ore. Taip turistus pasitinka 2011 m. Europos kultūros sostinė – Talinas. Per savaitę, kurią praleidau Estijos sostinėje, bandžiau išsiaiškinti, koks yra tas tikrasis gyvenimas Taline?

Iš pirmo lietuviško žvilgsnio didelių skirtumų tarp Estijos ir Lietuvos įžvelgti negali. Jautiesi tarsi lankytumeisi kitame Lietuvos mieste. Senamiestis tikrai ne didesnis už Vilniaus, tik daug klaidesnis. Jie turi ir savas Rumšiškes, tik jos vadinasi Eesti Vabaõhumuuseum. O juokingiausia, jog ne tik Kaune, bet ir Taline galima pamatyti tūkstančius kainavusį lauko tualetą. Sutapimas? O gal dar viena „valdymo ypatybė“, kylanti iš praeities? Bet egzistuoja sričių, kuriose mūsų kaimynai mus neabejotinai lenkia.

Mes iš estų galėtume pasimokyti patriotiškumo. Jie myli savo gimtinę ir niekada nepraleidžia progos ja pasididžiuoti. Kaip patys giriasi, daugiau nei 99% Estijos teritorijos veikia bevielis internetas. Gal todėl pietų metu galima pamatyti ne vieną estą pietaujantį ir akių nenuleidžiantį nuo savo kompiuterio?

Bene labiausiai nustebina barų ir restoranų gausa. Pasirinkimas stulbinamai didelis, kiekvienoje gatvėje gali rasti nuo karaoke iki alaus barų, nuo homoseksualų iki striptizo klubų, nuo prabangiausių iki visiškai pigių restoranų. Kurie yra sausakimši nepriklausomai nuo savaitės dienos. Lankosi juose daug vyresnė publika negu Lietuvoje. Pas mus naktinį gyvenimą labiau propaguoja studentai, o Taline naktines gatves užplūstas trisdešimtmečiai, keturiasdešimtmečiai. Bet žmonių gausa naktimis vis tik neatneša saugumo jausmo. O senamiesčio gatvėse gali pamatyti įspėjamuosius ženklus, kurie primena moterims saugoti savo krepšius ir rankines.

Nejc Trumpuž

Kaip juokauja vietiniai lietuviai, esto, pasakojančio kokią istoriją, geriau nepertraukti, nes teks viską išklausyti nuo pat pradžių. Bet jeigu jis pasikviečia tave į svečius, jau esi jo draugas. Estijoje šeima yra svarbiausia vertybė. Čia žmonės nepasilieka po darbo ir pats darbas yra tik pinigų užsidirbimo priemonė, o ne visas gyvenimas.

Gal todėl, lietuviai, kuriems teko lankytis vietinėse mokyklose, liko šokiruoti jų modernumu. Daugelis mūsų lietuviškųjų dabar atrodo kaip vargo mokyklėlės. Erdvūs koridoriai, didelės rūbinės su galimybe persiauti batus, daug gėlių, kai kurios mokyklos net turi savus baseinus, o kitose prie valgyklų yra ir pianinas, jog vaikams valgant būtų galima klausytis gyvos muzikos. Visi abiturientai jau planuoja kelionę į Lietuvą. Lyg egzistuotų nerašyta taisyklė, jog gavus diplomą reikia pažymėti šią progą Palangoje. Tik patys abiturientai nežino, iš kur ši tradicija, o ir Palangos vardą patys užmiršta arba nelabai moka ištarti. Tačiau kiekvienas estas žino, jog mes vadiname juos lėtais, bet nesutinka su tokiu epitetu. Patys sakė (arba tiesiog nenorėjo pripažinti), jog neturi kažkokių išskirtinių juokų apie lietuvius, tačiau latviai populiari tema juokaujant.

Nejc Trumpuž

Talinas, kaip ir Vilnius, turi vieną bendrą tautinių mažumų problemą. Jaunimas taip pat planuoja vykti studijuoti į užsienį, bet emigracijos problema Estijoje daug mažesnė. Kadangi žmonės, dirbantys Suomijoje, gali grįžti (ir dažniausiai grįžta) į gimtinę savaitgaliais, o kartais net kasdieną, jie toliau lieka registruotais savo šalies piliečiais, kurie kelia šalies ekonomiką. Problemų su anglų kalba nekilo, puikiai angliškai kalba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės.

Sportas – kiekvieno esto gyvenimo dalis. Kadangi oras beveik visada yra prastas, tai jau nebe kliūtis norintiems propaguoti šią veiklą. Ypač populiarios sporto šakos –slidinėjimas ir bėgiojimas. Bet mūsų taip mylimas krepšinis Estijoje visiškai nepopuliarus.

Norint parvežti lauktuvių iškyla nemaža problema, jeigu nesinori vežti matrioškos, kurių pilnos suvenyrų parduotuvės, faktiškai lieka tik „Kalev“ saldainiai ir šokoladai. Tie patys prekybos centrai, juose ir išplanavimas vos ne identiškas, o įžengus pirmos prekės – „Kalev“ šokoladai, kurių galima įsigyti ir Lietuvoje.

Suomijos ambasados pastatas stovi bene geriausioje Talino vietoje. Egzistuoja viešbučiai skirti tik suomiams, o jų pačių pilnos gatvės. Gal jie taip nepatrauktų dėmesio, jeigu būtų blaivūs. Patys estai toleruoja ir vertina savo šiaurės kaimynus. Visgi niekas negali paneigti, jog tokie puikūs santykiai Estijai atneša daug naudos. Netgi sakoma, jog populiariąją kompiuterinę programą „Skype“ sukūrė estas, gyvenantis Suomijoje.

Vilnių ir Taliną skiria tik devynių valandų kelias autobusu, o gyvenimo stilius ten visiškai kitoks. Pripažįstu, estai tikrai lėtesni, nes jų vertybės ir požiūris į gyvenimą kitoks. Jie šaltesni ir uždaresni negu lietuviai, bet mes turėtume pasimokyti geresnio savęs vertinimo ir meilės savo gimtinei. Jie niekada nesiskundžia savo šalimi, o tik pasitaikius progai ją giria. Turbūt viskas priklauso nuo požiūrio. Niekur nėra idealių gyvenimo sąlygų, bet vis dar egzistuoja optimizmas.

Nejc Trumpuž

Žymantė Sakalauskaitė

Estijos Centro partijos “Tiesos komisija” pataria Talino merui Edgarui Savisaarui (Edgarui Savisarui) kreiptis į civilinių bylų teismą, kad jis apgintų savo garbę ir orumą, taip pat paduoti į teismą laikraštį “Postimees”.

Centro partijos valdyba patvirtino “tiesos komisijos” ataskaitą, kurią ši didžiausia Estijos opozicinė jėga parengė, praėjusį mėnesį kilus skandalui dėl finansavimo.

Estijos saugumo policija (KAPO) paskelbė informaciją, kad E.Savisaaras, prisidengdamas ortodoksų cerkvės statybos Taline finansavimu, “konspiraciniu būdu” prašė iš Rusijos pinigų savo partijos rinkimų kampanijai.

Pagal ataskaitą, komisija nerado kaltinimų Centro partijos pirmininkui ir Talino merui E.Savisaarui patvirtinimo.

Komisija pataria E.Savisaarui kreiptis į civilinių bylų teismą garbei ir orumui apginti, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą “būtų atmesti neatitinkantys tikrovės faktai neva jis yra Rusijos agentas”, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje komisijos ataskaitoje.

Komisija taip pat rekomenduoja “padaryti galą “Postimees” tinklalapyje 2010 metų gruodžio 16 dieną paskelbtų neteisingų faktų platinimui, taikant neseniai įsigaliojusius Pareigos teisės įstatymo (vadinamojo Šaltinių apsaugos įstatymo) papildymus prevencinei kompensacijai priteisti”.

Komisija mano, kad akivaizdus saugumo policijos kišimasis į demokratinius procesus, specialiosioms tarnyboms darant atvirą spaudimą visuomenei, manipuliuojant rinkėjų valia ir pažeidžiant teisinės valstybės ir demokratijos principus.

Todėl komisija rekomenduoja ne tik kreiptis į teismą, bet ir atkreipti į tai, kas vyksta, dėmesį tokių autoritetingų tarptautinių organizacijų kaip, pavyzdžiui, “Amnesty International”.

Komisija tai pat pataria pareikalauti, kad saugumo policija atvirai ir kategoriškai patvirtintų, jog saugumo policija nė viename šio incidento epizodų nesirėmė Rusijos specialiųjų tarnybų medžiaga.

Komisija nemato nieko smerktina, kad buvo prašoma paremti ortodoksų cerkvės statybą Taline.

Drauge ataskaitoje smerkiamas Andrus Ansipas, kuris, pagal ataskaitą, “prašė plačiu mastu lėšų iš užsienio šventovei (Tartu mieste) atstatyti”.

“Ansipo vyriausybė taip pat rizikavo Estijos mokesčių mokėtojų lėšomis ir nepaisė Estijos įstatymų, finansuodama šventovės atstatymą Rusijoje, kurią planuojama atidaryti vasario viduryje per parlamento rinkimų kampaniją”, – sakoma ataskaitoje.

Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas netiki, kad kairiosios Centro partijos pirmininkas Edgaras Savisaaras Edgaras Savisaras) dėl pinigų skandalo nusišalins nuo politikos.

A.Ansipas vėl patvirtino, kad nepasitiki E.Savisaaru.

“Aš netikiu, kad Edgaro Savisaaro politinė karjera baigta dėl pinigų skandalo. Matyt, dėl Savisaaro yra taip, kad daugelis žmonių tiesiog neigia faktus ir nesugeba jų įvertinti etikos požiūriu”, – sakė A.Ansipas interviu Estijos televizijai (ETV), susumuodamas šių metų rezultatus.

Ministras pirmininkas pavadino smerktinu šį su pinigais susijusį skandalą.

“Jis prašė pinigų partijai iš aukšto KGB karininko. O, kaip mes žinome, kaip sakė Putinas, buvusių kėgėbistų nebūna, – pažymėjo A.Ansipas ETV. – Jis man nėra geras Edgaras, o aš jam nesu geras Andrus. Aš nenoriu sudaryti kokių nors apgaulingų įspūdžių. Estijos žmonės žino, kad po 2007 metų balandžio ir gegužės įvykių aš nebegaliu juo pasitikėti, ir visų šių apibūdinimų “geras” ir kitų negali būti”, – sakė premjeras.

A.Ansipas paneigė kai kurių politikų iš Centro partijos teigimus, kad neva vyriausybės vadovas nutekino informaciją užsienio ambasadoriams apie šį finansinį skandalą.

“Aš suprantu Centro partijos norą kalbėti apie tai, kas nutekino informaciją, kodėl buvo prašoma pinigų, kokia informacija nepasiekė visuomenės ir taip toliau. Jie nenori atsakyti į klausimą, kas prašė iš Maskvos pinigų partijos rinkimų kampanijai”, – sakė ministras pirmininkas.

A.Ansipas patvirtino savo interviu, kad saugumo policija neįtraukiama į politinius žaidimus, kaip tai teigia Centro partijos vadovybė.

“Mūsų saugumo policija daro tai, ką ji turi daryti, remdamasi valstybės saugumo įstaigų įstatymu, o valstybės saugumo įstaigų įstatymas numato, kad mūsų specialiosios tarnybos turi nuolat žinoti, ką daro užsienio valstybių specialiosios tarnybos Estijos atžvilgiu, ir jeigu jos imasi ko nors neleistina, mūsų specialiųjų tarnybų pareiga – užkirsti kelią toms piktadarybėms”, – sakė A.Ansipas.

Praėjusią savaitę saugumo policija išplatino pranešimą, jog E.Savisaaras prašė pinigų iš Rusijos, taip pat duomenis apie tai, kad Talino meras drauge su subsidijomis ortodoksų cerkvės statybai Taline užkonspiruotu būdu prašė pinigų ir savo partijai.