Nuo vasario mėnesio gyventojai už elektros energiją, suvartotą per sausio mėnesį, jau turi atsiskaityti naujomis sumažėjusiomis 2014 m. kainomis. Dauguma (71 proc.) buitinių elektros vartotojų šiuo metu atsiskaito pagal „Standartinį“ vienos laiko zonos tarifo planą – pagal jį nauja elektros energijos kaina sudaro 0,474 Lt/kWh.

Gyventojams, kurie atsiskaito pagal dviejų laiko zonų „Standartinį“ tarifą, dieninės elektros energijos kaina sudaro 0,513 Lt/kWh, o naktinės ir savaitgalio – 0,384 Lt/kWh.

Apie 7 proc. namų ūkių atsiskaito pagal „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo planą, pagal jį elektros kaina yra 0,465 Lt/kWh. Atsiskaitant pagal šį dviejų laiko zonų tarifo planą, dieninė elektra kainuoja 0,503 Lt/kWh, o naktinė ir savaitgalio – 0,378 Lt/kWh.

Statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 144 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais sumažės apie 3,6 Lt (su PVM) per mėnesį.

Apskaičiuojant mokėtiną sumą už elektros energiją naujomis kainomis, reikia nurodyti visus tarifo plano kainos skaičius cento dešimtųjų dalių tikslumu (tris skaičius po kablelio). Bendrą mokėtiną sumą reikia suapvalinti cento tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis.

Pavyzdžiui, nuo vasario mėnesio atsiskaitant pagal vienos laiko zonos „Standartinį“ tarifo planą ir suvartojus 144 kilovatvalandes elektros energijos, skaičiuojant po 0,474 Lt už kilovatvalandę, bendra mokėtina suma sudarytų 68,256 Lt – tokią mokėtiną sumą reikėtų suapvalinti iki 68,26 Lt.

„Jei gyventojai pastebėjo, kad mokėdami už elektros energiją netiksliai nurodė kainas, pvz., naujas kainas pritaikė jau sausį, kuomet reikėjo atsiskaityti už gruodžio mėnesio suvartotą energiją dar 2013 metais galiojančiomis kainomis, jie turėtų suskaičiuoti pinigų sumą, koks neatitikimas susidarė, ir kitą mėnesį mokėdami už elektros energiją pridėti arba atimti susidariusį neatitikimą“, – teigia Deimantė Bareikienė, LESTO Klientų aptarnavimo valdymo departamento direktorė.

Gyventojams, kurie atsiskaito pagal vidutinį suvartojimą ar sudarę tiesioginio debeto sutartis, elektros kainos skaičiuojant mokėtiną sumą bus pakeistos automatiškai. Informaciją apie apskaičiuotą sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie savitarnos svetainės www.manoelektra.lt.

Tarifų planai su pastoviąja dedamąja dalimi – suvartojantiems daugiau elektros

LESTO siūlomi tarifų planai „Namai“ ir „Namai plius“ leidžia sutaupyti daugiau nei vidutiniškai elektros energijos suvartojantiems vartotojams. Paprasčiausiai įvertinti, ar pasirinkti tarifų planai vartotojams bus tinkamiausi ir 2014 metais, galima naudojantis interneto svetainėje www.lesto.lt įkelta skaičiuokle.

Gyventojams, šiuo metu atsiskaitantiems vienos laiko zonos tarifo planu „Standartinis“ ir per metus suvartojantiems bent 2553 kWh (apie 213 kWh per mėnesį) elektros energijos, 2014 m. gali būti palankiau pasirinkti tarifo planą „Namai“. Pasirinkus planą „Namai“, kas mėnesį mokama 10 Lt pastovioji dedamoji dalis, tačiau elektros energijos kaina taikoma mažesnė – 0,427 Lt/kWh. Atsiskaitant pagal dviejų laiko zonų „Namai“ tarifą, dieninės elektros energijos kaina sudaro 0,459 Lt/kWh, o naktinės ir savaitgalio – 0,353 Lt kWh.

Atitinkamai, tarifo planas „Namai plius“ galėtų būti naudingesnis suvartojant daugiau nei 3750 kWh elektros energijos per metus (apie 313 kWh per mėnesį). Pasirinkus planą „Namai plius“, kas mėnesį mokama 20 Lt pastovioji dedamoji dalis, o elektros energijos kaina šiemet sudaro 0,41 Lt/kWh. Atsiskaitant pagal dviejų laiko zonų „Namai plius“ tarifą, dieninės elektros energijos kaina sudaro 0,439 Lt/kWh, o naktinės ir savaitgalio – 0,342 Lt kWh.

Pasikeisti elektros tarifo planą galima savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt arba LESTO klientų aptarnavimo centre. Gyventojai turi galimybę pasikeisti tarifo planą kartą per metus arba kuomet pakeičiamos kainos per 2 mėnesių laikotarpį. Tai leidžia pasirinkti tinkamiausią tarifo planą, atitinkantį besikeičiančius vartotojų poreikius. Vieną kartą pakeitus tarifo planą, kitą kartą tą būtų galima atlikti po 12 mėnesių.

Gauti aktualią ir išsamią su elektros energijos tiekimu susijusią informaciją, valdyti reikalingas LESTO paslaugas ir kontroliuoti mokėjimus gyventojai gali internetinėje LESTO savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt. Daugiau informacijos aktualiais elektros energijos tiekimo klausimais gyventojai gali gauti klientų aptarnavimo telefonu 1802.

Atsiskaityti pagal vidutinį suvartojimą – pigiau ir patogiau
LESTO klientams yra sudariusi galimybę už elektros energiją atsiskaityti pagal vidutinį suvartojimą. Tai padeda tolygiai planuoti išlaidas, kadangi nepaisant sezoniškumo ir suvartoto elektros energijos kiekio pokyčių, kas mėnesį mokama vienoda suma. Jei vartotojas turi kelis objektus, už juos būtų pateikiama viena sąskaita, todėl atsiskaityti galima viena įmoka. Tokiu atveju nebereikėtų ir pildyti popierinės atsiskaitymo knygelės, kas mėnesį tikrinti apskaitos prietaiso. Platesnė informacija apie šią paslaugą pateikiama LESTO svetainėje – http://www.lesto.lt/lt/privatiems/atsiskaitymo-budai/pagal-pvm-saskaitas-fakturas/1076.

Tiesioginis debetas – Lietuvoje vis labiau populiarėjantis modernus ir patogus būdas atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, kai kiekvieną mėnesį mokama vienoda suma, sąskaitos visada apmokamos laiku. Tai pigesnis atsiskaitymo būdas, lyginant su kitais, kadangi šiuo metu didieji šalies bankai netaiko jokio mokesčio įmokoms, pati paslauga papildomai nieko nekainuoja.

Atsiskaitantieji tiesioginiu debetu ir pagal vidutinį suvartojimą informaciją apie būsimą mokėjimą elektroniniu paštu gauna kiekvieno mėnesio pradžioje. Mėnesio įmokų už elektros energiją dydis klientui apskaičiuojamas pagal ankstesnį kliento elektros suvartojimo vidurkį (kilovatvalandėmis, kWh), kuris tikslinamas pagal periodinius skaitiklių patikrinimo duomenis. Tiesioginiu debetu atsiskaitantys klientai patys gali nustatyti patogiausią mokėjimo dieną, kada sąskaita už suvartotą elektros energiją bus apmokama automatiškai.

„Tiesioginis debetas ypač priimtinas tiems, kurie nori sutaupyti laiko, skiriamo skaitiklio rodmenų nurašymui, atsiskaitymo knygelės pildymui, mokesčių apskaičiavimui ir atsiskaitymui. Visus metus, nepaisant sezoniškumo ir elektros suvartojimo kiekio pokyčių, mokama vienoda suma leidžia paprasčiau planuoti šeimos išlaidas. Viena tiesioginio debeto įmoka galima atsiskaityti už keliuose objektuose suvartotą elektros energiją, klientai gauna vieną bendrą sąskaitą, kurioje pateikiama visa informacija“, – aiškina D. Bareikienė.

Klientai vertina galimybę savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt kontroliuoti įmokų už elektros energiją dydį, peržiūrėti ankstesnius mokėjimus, esant poreikiui, deklaruoti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir patikslinti vidutinio suvartojimo vidurkį. Visus vartotojus, kuriems aktualu sutaupyti pinigų ir laiko, kviečiame pasirašyti tiesioginio debeto sutartis  internetinėje bankininkystėje arba užėjus į bet kurį savo banko skyrių ar LESTO klientų aptarnavimo centrą.

Visuomeninės elektros energijos kainos 2014 m. (su PVM)
Tarifai ir jų dedamosios    Tarifų planai
Standartinis    Namai    Namai plius    Elektrinės viryklės*
Vienos laiko zonos tarifas:
pastovioji dedamoji, Lt/mėn.    -    10    20    -
energijos dedamoji, Lt/kWh    0,474    0,427    0,41    0,465
Dviejų laiko zonų tarifas:
pastovioji dedamoji, Lt/mėn.    -    10    20    -
dieninė energijos dedamoji, Lt/kWh    0,513    0,459    0,439    0,503
Naktinė, šeštadienio ir sekmadienio energijos dedamoji, Lt/kWh    0,384    0,353    0,342    0,378

*„Elektrinės viryklės“ tarifo planas gali būti taikomas esant papildomoms sąlygoms.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomeninių elektros energijos kainų bei jų taikymo tvarkų pakeitimus 2013 metams. Visuomeninės elektros energijos kainos gyventojams 2013 metais vidutiniškai didės apie 4 ct/kWh (su PVM), arba 9 procentais. Statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 138 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais padidės 5,5 Lt (su PVM) per mėnesį.

Kainos gyventojams – buitiniams elektros vartotojams

71 proc. buitinių elektros vartotojų šiuo metu atsiskaito „Standartiniu“ vienos laiko zonos tarifo planu (46 ct/kWh) – 2013 metais „Standartinio“ vienos laiko zonos tarifo kaina bus 50,1 ct/kWh. Tokie vartotojai per mėnesį vidutiniškai suvartoja 101 kWh elektros energijos, todėl kitais metais išlaidos už elektros energiją tokį tarifo planą pasirinkusiems namų ūkiams vidutiniškai padidės 4 Lt (su PVM) per mėnesį, t. y., jei toks vartotojas šiemet vidutiniškai per mėnesį mokėdavo 46,39 Lt, tai kitąmet jis mokės 50,53 Lt.

Maždaug 13 proc. elektros vartotojų atsiskaito pagal „Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifą (49,7 ir 37,2 ct/kWh) – kitąmet šio tarifo plano kaina bus atitinkamai 54,1 c/kWh ir 41,0 c/kWh. Šių vartotojų, suvartojančių per mėnesį apie 178 kWh elektros energijos, 2013 metais išlaidos elektros energijai vidutiniškai padidės 7 Lt per mėnesį.

Apie 7 proc. namų ūkių atsiskaito pagal „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo planą (44,2 ct/kWh)  – 2013 metų „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo plano kaina bus 48,7 ct/kWh. Tokių vartotojų suvartojamos elektros energijos vidurkis per mėnesį yra 160 kWh, o nuo ateinančių metų jie už elektros energiją per mėnesį vidutiniškai mokės apie 7 Lt (su PVM) daugiau nei šiemet.

Kaip ir iki šiol, dviejų laiko zonų tarifų planus geriausia rinktis gyventojams, suvartojantiems bent trečdalį elektros energijos naktimis ir savaitgaliais.

Vartotojai atsiskaityti senomis (2012 m.) kainomis galės per sausio mėnesį, prieš tai gruodžio 31 d. nurašę elektros skaitiklių rodmenis.

Visuomeninės elektros energijos kainos 2013 m. (su PVM)
Tarifai ir jų dedamosios    Tarifų planai
Standartinis    Namai    Namai plius    Elektrinės viryklės*    12 000 kWh**
Vienos laiko zonos tarifas:
pastovioji dedamoji, Lt/mėn.    -    10    20    -    -
energijos dedamoji, ct/kWh    50,1    45,5    43,8    48,7    46,7
Dviejų laiko zonų tarifas:
pastovioji dedamoji, Lt/mėn.    -    10    20    -    -
dieninė energijos dedamoji, ct/kWh    54,1    48,8    46,8    52,5    50,3
Naktinė, šeštadienio ir sekmadienio energijos dedamoji, ct/kWh    41,0    37,9    36,7    40,0    38,8

*„Elektrinės viryklės“ tarifo planas gali būti taikomas esant papildomoms sąlygoms.
**Nuo 2013 m. sausio 1 d. tarifo planas „12 000 kWh“ naujai nebesuteikiamas ir nebepratęsiamas.

Persiuntimo paslaugos kainos verslo įmonėms

Persiuntimo paslaugos kainos verslo klientams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų, 2013 metais vidutiniškai didės 2,4 ct/kWh, o elektros energiją gaunantiems iš žemosios įtampos tinklų vidutiniškai didės 1,8 ct/kWh.

Esminiai visuomeninių (gyventojams) ir persiuntimo paslaugų kainų pokyčiai yra susiję su nuo 7,04 ct/kWh iki 9,377 ct/kWh padidėjusia viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina, taip pat dėl elektros energijos perdavimo, sisteminių paslaugų ir elektros energijos įsigijimo bei visuomeninio tiekimo paslaugų kainų dedamųjų nežymaus padidėjimo 2013 metams. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos pokytį iš esmės lėmė žymiai išaugusios gamtinių dujų kainos ir padidėjęs lėšų poreikis atsinaujinančiai energetikai skatinti.

Naujos elektros energijos kainos vartotojams bus paskelbtos AB LESTO tinklalapyje (www.lesto.lt).

Diskusijoje dėl elektros kainų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) atsakomybę dėl savo sprendimo didinti elektros kainą bando perkelti Vyriausybei, nors tai neatitinka tikrovės bei objektyvių aplinkybių. Kartu VKEKK dar gali pasinaudoti  įprasta galimybe išskirstyti kainos padidėjimą per didesnį laikotarpį ir taip ženkliai sumažinti kainos kilimą vartotojams.

Premjero patarėjas energetikos klausimais Kęstutis Škiudas primena, kad laikinai einantis premjero pareigas Andrius Kubilius pabrėžė,  jog Vyriausybė nepriėmė jokių sprendimų, didinančių elektros kainą. Patarėjas pastebi, kad didžiąja dalimi elektros energijos kainų kilimas yra susijęs su padidėjusiu lėšų poreikiu vadinamosioms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms (arba kitaip VIAP) apmokėti.

Iš VIAP lėšų yra subsidijuojama elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gamyba termofikacinėse elektrinėse, taip pat elektros sistemos saugumą užtikrinantis elektros generacijos lygis bei jungties Lietuva-Švedija projekto įgyvendinimas.

K. Škiudas pažymi, kad visas 2013 m. vidutinės elektros energijos kainos pabrangimas sudaro 11 proc. (5 cnt/kWh), palyginus su 2012 m.:

6 proc. sudaro elektros energijos gamintojams grąžinamos skolos už VKEKK netiksliai prognozuotas gamtinių dujų kainas 2011 metams bei nepagrįstai sumažintas supirkimo kainas UAB „Vilniaus energija“ 2010 metais, taip pat už Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko statybos sutartinių įsipareigojimų vykdymą;

beveik 2 proc. elektros kaina didėja dėl sparčiai augančio elektros energijos, pagamintos iš vėjo, saulės ir biomasės, privalomai superkamo kiekio;

beveik 2 proc. padidėjimą lemia brangstančios gamtinės dujos (2013 metams VKEKK prognozuoja, kad gamtinių dujų kaina augs 7,7 proc., palyginus su prognozuota 2012 metams);

1 proc. – dėl VKEKK numatomų sąnaudų padidėjimo elektros energijai įsigyti iš elektros biržos ir ES bei trečiųjų šalių.

„Kaip matome iš pateiktų duomenų, kitų metų elektros kaina daugiausia didėja dėl įvairių energetikos bendrovių patirtų sąnaudų kompensavimų už ankstesnius metus“, – sako K. Škiudas. Anot jo, tai patvirtina ir VKEKK 2012 m. spalio 12 d. nutarimas dėl VIAP lėšų ir kainų 2013 m. nustatymo, kuriuo į VIAP sąmatą įtraukiama 171,2 mln. litų neatitikimas tarp gamintojams praėjusiais metais nustatytų ir faktiškai patirtų sąnaudų.

„Dėl tokio Dianos Korsakaitės vadovaujamos VKEKK sprendimo kitais metais turėsime staigų kainos šuolį aukštyn“, – teigia patarėjas K. Škiudas, – „vidutinė elektros kaina didėja 5 ct/kWh, buitiniams vartotojams – 6 ct/kWh, o dar kitais metais turėsime beveik tokio pat dydžio kainų mažėjimą -3 ct/kWh. Jei visas įmonių patirtų sąnaudų kompensavimas būtų išdėstomos per 3-4 metus, elektros kainos didėjimas kitiems metams galėtų būti mažesnis 2-3 ct/kWh“.

Anot patarėjo, tikrovės neatitinka teiginys, kad kitų metų elektros kaina didėja dėl „beveik nepakeistos elektros energijos kvotos tose elektrinėse, kurios naudoja gamtines dujas“. Kitų metų termofikacinių jėgainių kvota mažinama 11 nuošimčių, todėl jų išlaidos kurui kvotinei elektros energijai gaminti bus mažesnės. Taip pat bus mažesnės ir Lietuvos elektrinės sąnaudos dujoms pirkti, nes didžioji dalis energijos šioje elektrinėje bus gaminama efektyvesniame naujajame bloke, kuris naudoja 30 nuošimčių mažiau dujų.

K. Škiudas įsitikinęs, kad Kainų komisija dar turi laiko peržiūrėti savo sprendimą ir sumažinti kitų metų elektros kainą 2-3 ct/kWh išdėstydama sąnaudų kompensavimą per 3-4 metus.

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus klientai, pasirinkę jiems optimalų tarifų planą, už elektros energiją mokėtų mažiau. Siūlomi nauji tarifų planai „Namai“ arba „Namai plius“ 230 kilovatvalandžių per mėnesį ir daugiau elektros energijos suvartojantiems klientams leidžia sutaupyti reikšmingas sumas, itin palanku šiuos planus rinktis vietoje turimo tarifų plano „12000 kWh“.

Vienos laiko zonos tarifo planu „Standartinis“ šiuo metu atsiskaito apie 70 proc. buitinių elektros vartotojų. Vidutiniškai tokie namų ūkiai per mėnesį sunaudoja apie 100 kWh elektros energijos.

Kas dešimtas elektros energijos vartotojas suvartoja daugiau nei 230 kWh elektros energijos per mėnesį – jiems verta įsitikinti, ar yra pasirinkę palankiausią tarifo planą.

Tarifų planai „Namai“ ir „Namai plius“, vartotojams pasiūlyti kiek daugiau nei prieš metus, pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo – šiais tarifų planais birželio pabaigoje jau naudojosi daugiau kaip 12 000 LESTO klientų. Tarifų planams „Elektrinės viryklės“ ar „12000 kWh“ yra taikomi papildomi reikalavimai, todėl tarifų planai „Namai“ ir Namai plius“ vartotojams pasiūlyti kaip alternatyva šiems planams – be papildomų įsipareigojimų naujus tarifų planus gali pasirinkti visi vartotojai.

Pasirinkti tarifų planą „Namai plius“ vietoje turimo „12 000 kWh“ tarifų plano ypač palanku gyventojams, suvartojantiems daug elektros energijos. Tuomet nereikia įsipareigoti per 12 kalendorinių mėnesių suvartoti būtiną 12000 kWh elektros energijos kiekį, neatliekami mokėtinos sumos perskaičiavimai, nesuvartojus 12 000 kWh. Pavyzdžiui, jau suvartojus 10 000 kWh ar daugiau elektros energijos, tarifo planas „Namai plius“ dažniausiai tampa patrauklesnis už senąjį „12 000 kWh“ tarifo planą“, – aiškina Deimantė Bareikienė, LESTO Klientų aptarnavimo valdymo departamento direktorė.

Šiuo metu vartotojas, pasirinkęs „12 000 kWh“ planą, suvartoja vidutiniškai apie 22 000 kWh elektros energijos per metus; pakeitęs tarifo planą į „Namai plius“, jis per metus sutaupytų apie 300 Lt. Kuo didesnis elektros energijos suvartojimas – tuo didesnę naudą vartotojams lemia teisingai pasirinkti tarifų planai. Per pusantrų metų vartotojų, pasirinkusių tarifo planą „12 000 kWh“, skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 4,5 tūkst. 2011 metų sausį iki 2,2 tūkst. š. m. birželio pabaigoje.

„Klientai keisti tarifo planą gali vieną kartą per 12 kalendorinių mėnesių arba pasikeitus klientui taikomiems elektros energijos įkainiams. Verta pasiskaičiuoti, kuris planas yra tinkamiausias – palankiausio tarifo plano skaičiuoklę galima rasti internetinėje svetainėje www.lesto.lt“, – aiškina D. Bareikienė.

Pažangesnis atsiskaitymas

Pasirinkus tarifų planus „Namai“ ir „Namai plius“ yra taikomas pažangesnis atsiskaitymo būdas, lyginant su tradicine atsiskaitymo knygele – kiekvienas šiuos tarifų planus pasirinkęs klientas gauna PVM sąskaitas faktūras, kurias gali pamatyti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt, jas apmokėti gali tiesioginiu debetu, per elektroninę bankininkystę ar kitais įprastais būdais.

Planai „Namai“ ir „Namai plius“ sudaryti iš dviejų dedamųjų: suvartotos energijos dedamosios (ct/kWh) ir pastoviosios dedamosios (Lt/mėn.). Suvartotos elektros energijos įkainiai skiriasi, pasirinkus vienos arba dviejų laiko zonų tarifus. Mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą arba pagal kliento deklaruotus faktinius skaitiklio rodmenis.

Gyventojams, atsiskaitantiems tarifų planu „Standartinis“ vienos laiko zonos tarifu ir per metus suvartojantiems 2 727 kWh (apie 230 kWh per mėnesį) ir daugiau, naudinga apsvarstyti mokėjimo plano „Namai“ pasirinkimą. Pasirinkus planą „Namai“ kas mėnesį mokama 10 Lt pastovioji dedamoji, o elektros energijos kaina mažesnė – 41,6 ct/kWh. Jei pasirinktas dviejų laiko zonų tarifas, tuomet planas „Namai“ dažniausiai bus naudingesnis, kai suvartojama apie 3 000 kWh per metus – taikoma 10 Lt pastovioji dedamoji ir 44,6 ct/kWh kaina už dienos metu suvartojamą elektrą bei 34,3 ct/kWh kaina už naktį ir savaitgaliais vartojamą elektrą.

Daugiau nei 7 000 kWh per metus (apie 590 kWh per mėnesį) suvartojantiems ir vienos laiko zonos tarifų planu „Standartinis“ atsiskaitantiems klientams reiktų įvertinti tarifų plano „Namai plius“ pasirinkimą. Šio plano pastovioji dedamoji sudaro 20 litų, o suvartota elektros energija apmokama 39,9 ct/kWh kaina. Kai suvartojama nuo 8 300 kWh per metus, dažniausiai naudingas tampa „Namai plius“ dviejų laiko zonų tarifas. Pasirinkus dviejų laiko zonų tarifą, taikoma 20 Lt pastovioji dedamoji ir dienos metu suvartojama elektra kainuoja 42,7 ct/kWh, o naktimis ir savaitgaliais – 33,3 ct/kWh.

LESTO klientai informaciją apie jiems taikomus tarifų planus, sąskaitas ir mokėjimus gali sužinoti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt, taip pat telefonu 1802 ar atvykę į artimiausią klientų aptarnavimo centrą.

Buitiniams vartotojams nuo kitų metų elektros kainos nesikeis, tačiau daugiau elektros suvartojantiems planuojama pasiūlyti du papildomus atsiskaitymo planus. “Gyventojams kainos nesikeičia ir yra papildomai, laisvai pasirenkant, pateikti du planai “Namai” ir “Namai plius”, – BNS sakė Rytų skirstomųjų tinklų elektros tiekimo direktorė Laimutė Milašauskienė.

Anot jos, “Namai” ir “Namai plius” planai bus patrauklūs pasirinkusiesiems paprastą vienkainį kainos tarifą, jei vartotojas suvartoja atitinkamai daugiau nei 3 tūkst. ir 6 tūkst. kilovatvalandžių per metus.

Remiantis RST ir VST Kainų komisijai pateiktais skaičiavimais, pasirinkusiems planą “Namai”, siūloma taikyti 10 litų mėnesio mokestį ir 41 cento už kilovatvalandę tarifą.

Besinaudojantiems dviejų laiko zonų tarifu būtų taikomas tokio pačio dydžio mėnesio mokestis, 44 centų už kWh dieninis ir 32 centų naktinis bei savaitgalio tarifas.

Pasirinkusiesiems “Namai plius” planą mėnesio mokestis siektų 20 litų, o tarifas – 39 centai už kWh, o dviejų laiko zonų atveju – toks pats mėnesio mokestis ir du tarifai: 41 cento – dieną ir 30 centų už kWh – naktį ir savaitgaliais.

Anot L.Milašauskienėas, tai bus tik papildomi planai – visi iki šiol galioję mokėjimo planai išliks ir kitąmet.

Kaip ir šiemet, vienos laiko zonos tarifas gyventojams liks 45 centai už kWh, naudojantiems elektrines virykles – 43 centai už kWh. Pasirinkusieji dviejų laiko juostų tarifą už dieną sunaudojamą elektrą mokės 49 centus už kWh, o naktį ir savaitgaliais – 34 centus už kWh.

Gyventojai, kurie naudojasi dviejų laiko juostų tarifu ir naudoja elektrines virykles, už dieną sunaudojamą elektrą, kaip ir dabar, mokės 45 centus, o naktį ir savaitgaliais – 32 centus.

Daugiau nei 12 tūkst. kWh per metus suvartojantiesiems vienos laiko zonos tarifas išliks 41 centas už kWh, o dieninis ir naktinis bei savaitgalio – atitinkamai 44 centus ir 31 centas.

Konkrečios kainos vartotojams bus peržiūrėtos ir paskelbtos lapkričio pabaigoje. Jos įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Rusija nuo kitų metų tranzitu per jos teritoriją gabenamiems kroviniams įkainius gali padidinti trečdaliu. Toks sprendimas, tikėtina, visai sumažintų tranzitu per Rusiją į Klaipėdos uostą keliaujantį krovinių srautą, rašo “Verslo žinios”.

“Į Klaipėdos uostą krovinių iš Rusijos, Kazachstano vežama nedaug, tad mus mažiau liečia. Labiausiai nukentėtų latviai ir estai”, – sakė “Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Stasys Dailydka.

„Verslo žinios“ rašo:

“AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) pasiekė žinia, kad Rusija nuo kitų metų tranzitu į Lietuvą, Latviją ir Estiją gabenamiems kroviniams tarifą gali padidinti 30%, o kai kuriems kroviniams – 40%.
„Tai nėra Rusijos geležinkelių sprendimas, nes visos NVS šalys dirba pagal vieną kainyną ir dabar tiesiog priėmė sprendimą pereiti prie kito skaičiavimo būdo. Taigi, 2.000–3.000 km atstumu yra branginami tarifai.
Mes patenkame į šią sritį, važiuodami iš Kazachstano ir kitų šalių. Tad mums pabrangimas gali būti didelis“, – aiškina Vladas Ambrozevičius, LG Tarifų skyriaus viršininkas.
Tikimasi, kad tarifai dar bus koreguojami arba bus įvedami palankesni koeficientai. Anot p. Ambrozevičiaus, susirūpinimą yra pareiškusios visos trys Baltijos šalys, o Rusija yra „linkusi šnekėtis“. Tad galutinio sprendimo laukiama lapkričio pabaigoje.
„Į Klaipėdos uostą krovinių iš Rusijos, Kazachstano vežama nedaug, tad mus mažiau liečia. Labiausiai nukentėtų latviai ir estai, o Kaliningradui gal į naudą išeitų, tad LG galbūt irgi būtų į naudą. Bet apskritai toks didinimas yra neigiamas“, – svarsto Stasys Dailydka, LG generalinis direktorius.
Anot “Verslo žinių”, pastaraisiais metais stipriai nunykus krovinių srautui iš Rusijos per Klaipėdos uostą, šiemet fiksuojamas augimas. Per I pusm. šiemet uoste krauta 1,8 mln. t rusiškų krovinių, arba 10,6% daugiau nei pernai, ir tai sudaro 12,3% visų per uostą gabenamų tranzitinių krovinių. Kazachstano kroviniai tarp tranzitinių srauto pirmąjį pusmetį sudarė 0,6% ir siekė 0,087 mln. t.
Uostininkai nerimauja, kad Rusijos sprendimas gali apkarpyti tranzitinius krovinius, o tai dar labiau didins konkurenciją tarp Baltijos uostų.
Rusijos tarifų politika gali pakišti koją Lietuvai siekiant pritraukti NATO krovinių, kurie iš Klaipėdos geležinkeliu būtų vežami per Kazachstaną, kertant Rusijos teritoriją. Kol kas per Klaipėdą yra gabentos kelios bandomosios partijos NATO krovinių.”