Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis šeštadienį Sankt Peterburge, Floridos valstijoje, su Lietuvos generaliniais ir garbės konsulais JAV tarsis, kaip geriau pristatyti Lietuvą JAV turizmo rinkai.

“Garbės konsulų patirtis ir žinios apie savo gimtąją šalį bei amerikiečių pomėgius gali mums geriau išryškinti stipriąsias Lietuvos kaip turistinės šalies savybes ir geriau padėti suformuluoti pasiūlymus dėl Lietuvos turizmo strategijos JAV rinkoje”, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas ambasadorius.

Anot pranešimo, su diplomatais taip pat bus kalbama apie bendrus veiksmus siekiant geriau atstovauti Lietuvos ekonominiams interesams JAV.

Ž.Pavilionio teigimu, Lietuvos ir JAV ekonominiai ryšiai nėra tokie intensyvūs, kokie galėtų būti, todėl didesnis garbės konsulų vaidmuo stiprinant šiuos ryšius yra itin pageidaujamas.

Kartu su diplomatais renginyje dalyvaus ekspertai iš Lietuvos.

Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Živilė Kriščiūnienė supažindins su Vyriausybės įgyvendinamomis priemonėmis investicijų ir eksporto srityse, aptars turizmo reikalus. “Investuok Lietuvoje” generalinio direktoriaus pavaduotoja Laura Guobužaitė dalysis investicijų vilionių patirtimi.

Šiuo metu Sietle besistažuojantis viešosios įstaigos “Saulėtekio slėnis” direktorius Andrius Bagdonas pristatys Lietuvoje įgyvendinamų integruotų mokslo studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtrą.

Viešosios įstaigos “Eksportuojančioji Lietuva” partnerė JAV Lietuvos garbės konsulė Ohajo valstijoje Ingrida Bublys informuos, kaip ketina padėti Lietuvos eksportuotojams patekti į JAV rinką.

Tradiciniame susitikime dalyvaus 13 Lietuvos garbės konsulų, iš viso jų JAV akredituota 17.

Seimo opozicija yra parengusi du dokumentus, kuriais būtų patikrintas pasitikėjimas Ministrų kabinetu Seime – interpeliacijos premjerui Andriui Kubiliui ir nepasitikėjimo Vyriausybe projektus.

Jų svarstymo procedūros parlamente beveik identiškos, tik vienu atveju į parlamentarų klausimus turėtų atsakyti vienas premjeras, raštu, kitu – žodžiu visi Vyriausybės nariai, o balsavimas lemtų, ar išsilaikytų Vyriausybė.

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius sakė, kad kitą savaitę opozicinės frakcijos tarsis, po kuriuo dokumentu rinkti parlamentarų parašus.

Norint oficialiai registruoti bet kurį dokumentą būtina surinkti ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašus.

“Socialdemokratų frakcija yra parengusi interpeliaciją visai Vyriausybei, o V.Žiemelio frakcija yra paruošusi ministrui pirmininkui atskirą (interpeliaciją – BNS). Mes sutarėme, kad kitą savaitę susitiks opozicinių frakcijų vadovai, ir mes tarsimės, kuriam variantui reikėtų pritarti”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Jis pats sakė manantis, kad reikėtų registruoti nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą. “Mano manymu, geriausiai būtų, jeigu teiktumėme visai Vyriausybei, to nori ir ministras pirmininkas”, – tvirtino Socialdemokratų partijos pirmininkas.

Seimo statutas numato, kad penktadalis Seimo narių gali pateikti interpeliaciją premjerui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus, taip pat – motyvuoto nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą. Šis svarstomas tokia pačia tvarka, kaip interpeliacija ministrui pirmininkui, tik nesudaroma redakcinė komisija.

Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo Vyriausybe gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, taip pat kaip ir nutarimas, kuriuo po interpeliacijos pareiškiamas nepasitikėjimas premjeru. Abiem atvejais priėmus tokį nutarimą Ministrų kabinetas privalo trauktis.

Vidmanto Žiemelio vadovaujama opozicinė Krikščionių partijos frakcija pranešė parašus po interpeliacijos A.Kubiliui tekstu pradėjusi rinkti pranešė vasario pabaigoje.

Vyriausybės vadovas jos tekste kaltinamas “savo neatsakingais veiksmais keliantis pavojų visuomenės socialiniam saugumui ir darantis žalą valstybei”. Anot interpeliacijos autorių, valdančiųjų “naktinė mokesčių reforma” ir kiti sprendimai įstūmė šalį į gilią ekonominę bei finansinę krizę.

Interpeliacijoje premjerui metami kaltinimai dėl valstybės skolų, emigracijos, nedarbo ir kontrabandos srautų.

Kovo 10 dieną prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje parlamentarų jau laukia registruota interpeliacija energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, parengta – aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui.

Japonijos užsienio reikalų ministras Seiji Maehara (Seidžis Maehara) penktadienį pradeda savo vizitą Maskvoje, tarp šalių smarkiai paaštrėjus įtampai dėl ginčijamų Kurilų salų.

Japonijos URM vadovas per derybas su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu apsvarstys Kurilų klausimą, taip pat Rusijos ir Japonijos ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas.

Trečiadienį Rusijos URM pareiškė, kad nedraugiški Japonijos vadovybės teiginiai apie Rusiją rimtai sugadino dialogo dėl taikos sutarties atmosferą, ir paragino Tokiją iš principo pakeisti požiūrį į Rusiją.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje Maskvoje Rusijos URM oficialusis atstovas Aleksandras Lukaševičius sakė, kad per būsimas Rusijos ir Japonijos užsienio reikalų ministrų derybas Maskvoje “reikiamas dėmesys bus skiriamas taikos sutarčiai, dėl kurios dialogo atmosferą sugadino žinomi įvykiai, susiję su “šiaurinių teritorijų” diena ir tais Japonijos vadovybės teiginiais, labai nedraugiškais Rusijai”.

“Mes tikimės, kad kolegos Japonijoje iš principo pakeis požiūrį į Rusiją”, – pabrėžė A.Lukaševičius.

“Mūsų nuomone, dabar labai laikas sugrąžinti mūsų santykius į normalią vagą ir pamėginti ištaisyti juos būtinomis abiejų šalių pastangomis”, – sakė RF URM atstovas.

Kaip jau pranešta, per šią savaitę Japonijoje paminėtą vadinamųjų Šiaurinių teritorijų dieną dešiniųjų nacionalistai priešais Rusijos ambasadą Tokijuje išniekino Rusijos vėliavą, o šalies premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas) pavadino “neatleistinu įžeidimu” Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo kelionę į Kurilus.

D.Medvedevas pernai lapkritį pirmasis iš Rusijos vadovų aplankė ginčijamas salas. Po jo Kuriluose apsilankė virtinė aukštų Rusijos pareigūnų.

Japonijos užsienio reikalų ministerija ne kartą pareiškė protestą prieš Rusijos oficialių asmenų keliones į Kurilus.

Savo vizito į Maskvą išvakarėse S.Maehara taip pat įspėjo, kad Tokijas neketina peržiūrėti savo pozicijos dėl Kurilų. Ministras pareiškė žurnalistams, kad, “tarptautinės teisės požiūriu, šiaurinės teritorijos (taip Japonijoje vadinami Pietų Kurilai) – tai Japonijos dalis”.

“Nepriklausomai nuo to, kiek Rusijos pareigūnų aplankys šias teritorijas, kad ir kas ten nuvažiuotų, kad ir kaip būtų didinama ar mažinama ten kariuomenė, juridinis vertinimas nesikeis. Mūsų valia nuo viso to nesudrebės”, – pabrėžė S.Maehara.

Drauge interviu laikraščiui “Izvestija”, išspausdintame ketvirtadienį, Japonijos URM vadovas pabrėžė, kad teritorinę problemą dėl Kurilų salų galima išspręsti vedant ramias derybas ir laikantis savitarpio pasitikėjimo.

“Dėl teritorinės problemos kartais kyla emocingas abiejų šalių piliečių susipriešinimas. Bet emocijomis problemos negalima išspręsti. Būtina vesti derybas ramioje aplinkoje, ieškoti abiem šalims priimtino sprendimo varianto. Sprendimas įmanomas”, – sakė S.Maehara.

“Reikia pasitikėti Japonijos ministro pirmininko Naoto Kano ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo lyderyste, taip pat tikėti abiejų tautų išmintimi ir protu. Ir dėti visas pastangas, kad problema būtų išspręsta remiantis tarpusavio pasitikėjimu”, – sakė ministras.

Drauge jis apgailestavo, kad klausimas, jam priklauso keturios Kurilų salos, tebėra neišspręsta problema.