Scanpix

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energetikos agentūra (TATENA) gavo papildomos informacijos apie veiksmus, kurie rodo, kad Irano branduolinėje programoje “galėtų būti” karinių aspektų.

Per 35-ąjį TATENA valdybos posėdį Vienoje generalinis agentūros direktorius Jukijas Amanas (Yukiya Amano) dar kartą pakartojo, jog JT yra susirūpinusios, kad Iranas gali kurti branduolinę raketą. Teheranas tokius teiginius neigia ir tvirtina, kad programa skirta taikiems tikslams, tarp jų elektros energijos gamybai.

J. Amanas neatskleidė naujos informacijos šaltinio, bet teigė, jog “yra ženklų, kad kai kurios iš tų veiklų galėjo būti vykdomos visai neseniai”.

TATENA jau keletą metų tiria Vakarų žvalgybos pranešimus apie Irano branduolinės programos karinius aspektus.

J. Amanas informavo, kad praėjusį mėnesį rašė Irano branduolinės energijos organizacijos vadovui ir “pakartojo agentūros susirūpinimą dėl galimų karinių aspektų”.

Jis taip pat prašė Irano “skubiai suteikti leidimą” patikrinti vietoves, įrangą, dokumentus ir pareigūnus ir taip išsklaidyti agentūros abejones. Irano atsakymas buvo ne toks, kokio laukt

"Veido" archyvas

Vienoje dirbantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir kitų tarptautinių šios srities organizacijų konsultantas branduolinės energetikos saugumo klausimais Povilas Vaišnys sako nemanantis, kad Europos Sąjungos valstybės susitartų nepirkti elektros energijos, pagamintos nesaugiose atominėse elektrinėse. Jo teigimu, Rusijos atominiai reaktoriai nėra patys blogiausi.

“Aišku, kad nerealu. Elektros skirstymo tinklai taip organizuoti, kad neįmanoma atskirti, kur saugiai pagaminta elektros energija, o kur ne, ir kuri iš kur”, – interviu savaitraščiui “Veidas” sakė P. Vaišnys.

Pasak jo, Kaliningrado Baltijos atominės elektrinės statyba labai pasistūmėjusi ir yra 80 proc. tikimybės, kad ji bus pastatyta, o Baltarusijos jėgainės statybą lems trys aspektai techninis, politinis ir finansinis, tačiau, jo nuomone, esama 50 proc. tikimybės, kad ji taip pat bus pastatyta.

“Dėl techninio problemų nėra: Rusijos reaktoriai – ne pats blogiausias variantas. Dėl politinių problemų ne man spręsti, bet matome, kokia čia situacija tai su dujomis, tai su nafta, o dėl finansinių dalykų tarp šių šalių irgi yra kilę problemų. Tad, manyčiau, 50 proc. tikimybė, kad Baltarusijoje atominė elektrinė bus statoma, ir tiek pat – kad ne”, – sakė P.Vaišnys.

Energetikos specialistas mano, kad statyti atominę elektrinę Lietuvoje tikslinga.

“Jei Lietuvoje nebūtų atominės elektrinės infrastruktūros, sakyčiau, gal ir nereikia. Bet turėjome Ignalinos jėgainę, vadinasi, buvome gana aukšto techninio lygio, nes atominėje energetikoje koncentruojasi visi geriausi techniniai laimėjimai, ir tai prarasti būtų apmaudu. Energetiniu požiūriu, taip apsidraustume, kad netapsime priklausomi nuo kitų šalių dujų ir naftos. Tačiau dabar tikslingumas priklauso ir nuo šalia ketinamų statyti kitų dviejų progreso. Jei jos bus sparčiai statomos, Lietuvos šansai pastatyti elektrinę, mano manymu, visą laiką mažės”, – sako P. Vaišnys, manantis, kad Lietuvai tinkamiausias būtų vidutinio galingumo -500-600 megavatų reaktorius.

Pasak jo, Lietuvoje elektrinę galima pastatyti ir per penkerius metus.

P. Vaišnio teigimu, tinkamiausias būtų dabar statomų atominių elektrinių Suomijoje, Olkiluoto aikštelėje, ir Prancūzijoje, Flamanvilio aikštelėje, trečios kartos europinis, suslėgtu vandeniu aušinamas reaktorius.

“Kanadiečių reaktoriai būtų sudėtingesnis variantas, nes neturime darbo su tokiomis technologijomis patirties. Rusijos reaktoriai ne tokie ir blogi, bet čia jau politinės problemos – norime nuo Rusijos atsirišti, o ne susisieti”, – sako P. Vaišnys.