Jau netrukus miestai bus patrauklūs tik bohemos atstovams, mizantropams ir psichopatams, o didžioji žmonijos dalis pradės gyventi nedidelėse, bet moderniose bendruomenėse.

Tatjana Vorožko

JAV žurnalistė

Tai, kas čia išdėstyta, – ne pranašystė ar prognozė. Galima sakyti, čia aprašyti reiškiniai ir tendencijos, kurias pastebiu gyvendama moderniame vienos pažangiausių pasaulio valstybių mieste. Tai kartu ir praktika, sėkmingai egzistuojanti kitose visuomenėse ar egzistavusi kitoje epochoje, ir kūrybiška mano pačios patirčių sintezė. Tai idėjos, į kurias savo knygose dėmesį atkreipė futuristai, ekonomistai, antropologai, sociologai, demografai, psichologai.

Trumpai tariant, viskas gali būti taip (o kai kurie elementai kai kuriose kultūrose gyvuoja jau tūkstančius metų): jei tik žmogus netaps technologinės pažangos auka, jis imsis organizuoti visuomenę, atsižvelgdamas į savo paties, kaip biologinės rūšies, ypatybes, ir prisitaikys prie būsimų ekonomikos permainų.

Išsikels iš miestų

Kokybinis lūžis, paveiksiantis visą visuomenės struktūrą, įvyks tuomet, kai iš esmės pakis transportas. Gal tai bus skraidantys automobiliai, o gal greičio rekordus viršijantys traukiniai (balsuočiau už šį variantą). Kartu su padidėsiančiomis darbo per atstumą galimybėmis žmonija susigrąžins galimybę derinti ekonominį mobilumą su socialiniu sėslumu ir sveika gyvensena.

Dauguma žmonių gyvens 1500–2000 gyventojų turinčiuose kaimuose, padalytuose į atskiras maždaug 150–200 žmonių bendruomenes. Šiose bendruomenėse žmonės bus susaistyti įvairiais giminystės, prekybiniais ir asmeniniais santykiais. Šeimos ir šalies suvokimas išliks nepakitęs, tačiau prisidės, tiksliau, bus atgaivintas ar sustiprintas, dar vienas santykių sluoksnis – gentis arba bendruomenė.

Be valstybinių mokesčių, bendruomenių gyventojai rinks lėšas, skirtas vietos problemoms spręsti, – pradedant kanalizacijos remontu, baigiant pagalba patekusiems į sunkią padėtį. Žmonės susigrąžins tai, ką savo sveikatos sąskaita prarado industrializacijos ir ankstyvosios postindustrializacijos laikotarpiu, – stiprų ryšį su gamta, bendravimą ir fizinį aktyvumą. Greta privačių namų bus žemės sklypai, netoliese – miškelis, tvenkinys, vaismedžiai palei kelią.

Transporto priemonės bus paliekamos už bendruomenės ar kaimo ribų. Nueiti per dieną 3–7 kilometrus taps norma. Transportas į bendruomenės teritoriją atvyks tik prireikus atgabenti baldus ar kitus sunkiasvorius krovinius, bet ir tai tik ribotais kiekiais ir tik tam numatytu laiku.

Apie pusę visų suaugusių gyventojų dirbs prekybos-pramonės-mokslo centruose (PPM), kaip „Tyson Corner“ ar Kalifornijos Silicio slėnis, kurių dauguma bus įsikūrę greta didelių miestų (miestai, beje, išliks, tačiau sugrįš į savo istorines ribas). Ten bus pramogų (kaip ir kaimuose), ir daugybė ilgalaikio apgyvendinimo viešbučių. Vieni žmonės rotacijos principu dirbs visoje šalies teritorijoje, kiti dvi tris dienas per savaitę atvažiuos į šiuos centrus, likusieji dirbs iš namų.

Kiti darbuosis kaimuose. Nedidelė jų dalis – administracijos centro įstaigose: savivaldybėje, parduotuvėse, policijoje, kirpykloje ir panašiai. Dauguma – namie: programuotojai, dizaineriai, rašytojai ir taip toliau. Kiekvienos bendruomenės centre bus bendro naudojimo pastatas (klubas) su biuro patalpomis – namie vienam juk nuobodoka. Kiekvienoje bendruomenėje bus keletas ūkininkų ir maisto perdirbimo įmonių darbuotojų.

Labai daug paklausių gaminių bus sukuriama pasitelkus trimačius spausdintuvus. Pavyzdžiui, mados dizaineriai parduos tik patį dizainą, o pirkėjai namie patys išsispausdins naujus marškinėlius ar sukneles. Tie, kurie tokio spausdintuvo neturės, galės nusipirkti iš dizainerio gatavą produktą, o šis jį klientui į namus išsiųs per paštininką robotą. Vietoj tekstilės fabrikų visą gamybos ciklą organizuos vienas vienintelis žmogus su vienu kompiuteriu ir vienu 3D spausdintuvu.

Tokia pat gamyba vyraus ir daugelyje kitų pramonės šakų, orientuotų į individualų klientą. (Ir tai ne tolima ateitis – mano stomatologas gretimame kabinete spausdina dantų karūnėles.) Šalia namų automobiliui skirtą vietą pakeis nedidelės dronų nusileidimo aikštelės.

Nauji pajamų šaltiniai

Autorių teisių apsauga taps pačia populiariausia jurisprudencijos sritimi. Viena vertus, originali idėja bus kone pagrindinis pajamų šaltinis. Kita vertus, jos nebesaugos brangi gamybos apsauga, tad originali idėja taps labiau pažeidžiama.

Atsiras naujos rūšies teisė – asmens ir išvestinių duomenų apsauga. Pavyzdžiui, jei įmonė, siekdama pasiūlyti jums geriausią produktą, naudoja jūsų duomenis apie jūsų, kaip vartotojo, pageidavimus, ji už tai privalo sumokėti. Jei bendrovė sukuria automatinį vertėją, išstudijavusi vertėjų darbo specifiką ir taip sunaikindama šią profesiją, šie taip pat turi gauti honorarą.

„Facebook“ bus apmokestintas. Populiarūs tinklaraštininkai gaus pajamų iš mikroįmokų, kurios bus renkamos už kiekvieną paspaudimą „dalintis“.

Išaugs liaudies amatų, antikvarinių daiktų, rankdarbių paklausa – žmonės tiesiog norės kažko tikro, dvasingo.

Sunkus fizinis darbas, kuris nereikalauja aukštos kvalifikacijos, vykstant technologiniam progresui beveik išnyks. Gamyklose liks inžinieriai, kasyklos bus uždarytos. Nedarbo problemą pavyks išspręsti pasikeitus švietimo sistemai, išnykus stereotipams apie tai, koks darbas yra vyriškas, o koks moteriškas (vyrai pasikėsins į „moterišką darbą“ paslaugų sektoriuje), taip pat remiant bendruomenę.

Pavyzdžiui, dešimt turtingiausių bendruomenės gyventojų įkurs užmokesčio fondą, iš kurio atlyginimas bus mokamas dirbantiems bendruomenės labui – prižiūrintiems sergančiuosius ir vyresniuosius, vykdantiems statybos ar remonto darbus, užtikrinantiems švarą ir tvarką. Investuodamas į šį fondą, turtingasis gyventojas mainais nusipelno garbės ir bendruomenės pagarbos, taip pat garantiją, kad sunkiu metu jis irgi sulauks pagalbos. Kai kuriose kitose bendruomenėse iš visų dirbančių narių šiam tikslui bus renkama vietos rinkliava.

Išėjimas į pensiją bus ne staigus vienkartinis bet kokios veiklos nutraukimas, o laipsniškas perėjimas nuo veiklos nacionalinėje ekonomikoje prie darbo vietos rinkoje, nuo visos darbo dienos prie sutrumpėjusios.

Bus naudojami alternatyvūs energijos šaltiniai ir šiuolaikiniai žemės ūkio metodai (pavyzdžiui, patobulintos akvaponikos ir aeroponikos), todėl kiekviena bendruomenė ir kaimas visiškai apsirūpins elektros energija bei maisto produktais.

Laukia drastiški švietimo pokyčiai

Vaikai laisvai lakstys po kaimą, laipios medžiais, plaukios tvenkinyje, nakvos ir vakarieniaus draugų namuose, bet tam tikrais būdais ši laisvė bus kontroliuojama: ant riešų vaikai segės apyrankes, fiksuojančias staigų kortizolio ir adrenalino padidėjimą (baimė), į kurį reaguos tėvai arba atsakingi už šį klausimą bendruomenės nariai. Kažkur bus ir stebėjimo kameros. Gimstamumas tebebus mažas, tad vaikų saugumo klausimas išliks toks pat reikšmingas kaip šiandien.

Galbūt vaikų kūnuose bus įmontuoti lustai, fiksuojantys jų buvimo vietą, fizinę ir emocinę būklę. Pažvelgei į ekraną, ir matai, kad vaikas žaidžia pas kaimynus, yra sveikas, laimingas, viskuo patenkintas.

Išpopuliarės aloparentingas – kai tėvų funkcijas iš dalies pakeičia kiti artimi žmonės. Dirbantys tėvai sulauks visokeriopos kitų bendruomenės narių paramos ir pagalbos.

Švietimo sistema pasikeis iš esmės. Į gyvenvietės centre įsikūrusią mokyklą eis tik vaikai nuo trejų iki devynerių metų, kur jų dienotvarke ir veikla rūpinsis suaugusieji.

Paskui kiekvienas vaikas mokysis pagal individualią programą amerikietiško koledžo principu. Norėdamas gauti aukštosios mokyklos diplomą, vaikas turi įsisavinti tam tikrą skaičių „valandų“, arba privalomo kurso lygių. Tarp tokių kursų bus „Logika ir mąstymo pagrindai“, „Psichologija ir sėkminga komunikacija“, taip pat – tam tikras skaičius neprivalomų dalykų ar lygių. Pavyzdžiui, visą mokykloje dėstomą matematikos kursą sudarys 20 lygių, iš kurių 14 bus privalomi. Bet jei vaikas yra įvaldęs visus 20, jis gali pradėti mokytis matematikos universitete. Ir visiškai nesvarbu, kiek jam metų arba kokiu lygiu jis tuo metu mokosi, pavyzdžiui, istorijos. Kai kurie vaikai aukštąjį mokslą baigs tuo pat metu kaip ir vidurinį, o kai kuriais atvejais net ir anksčiau.

Mokymą sudarys kompiuteriniai mokomieji žaidimai ir programos, nuotolinės paskaitos, perskaitytos knygos, kompiuteriniai testai, pristatymai, individualūs ir grupiniai projektai, praktika laboratorijoje arba darbo vietoje. Visų amžiaus grupių vaikai klube mokysis savarankiškai, o dar vieną dvi dienas per savaitę – mokykloje, kur rengs pristatymus ir bendrus projektus, taip pat važinės į praktiką ar ekskursijas po mokslinius centrus.

Mokomosios, žaidimais paremtos programos taps didžiuliu verslu. Jų kūrėjų bus tiek, kiek inžinierių Sovietų Sąjungoje. Ir mokyklos, ir patys mokiniai, jei jiems nepriimtini mokyklos tarybos sprendimai ir jie yra pasirengę mokėti pinigus, turės galimybę rinktis bet kurias jiems patinkančias programas.

Mokytojų bus mažiau. Vienas „mokytojas žvaigždė“ savo dalyko paskaitas galės skaityti visiems šalies vaikams. Tačiau atsiras ir dvi naujos profesijos – akademinis patarėjas ir palydovas.

Patarėjas su tėvais padės vaikui susikurti mokymo planą, pasirinkti dalykus, mokymo programas, išspręsti problemas, tačiau jo pagrindinė užduotis bus atpažinti ir ugdyti talentus. Sėkmingiausi konsultantai akademiniais klausimais bus tikros ateities „roko žvaigždės“ (tai praktiškai jau vyksta Pietų Korėjoje).

Palydovas rūpinasi vaiku jam netrukdydamas. Tai gali būti ir močiutė, sauganti nešiojamaisiais kompiuteriais dirbančius vaikus, ir vairuotojas, nuvežantis, o greičiausiai tiesiog palydintis juos į klubą, sporto būrelį ar ekskursiją. Pagrindinė tokio palydovo užduotis – užtikrinti, kad vaikai nepamirštų daryti pertraukų, mat mokymasis bus toks pat patrauklus ir sukeliantis priklausomybę kaip kompiuteriniai žaidimai. Mano vaikas jau dabar taip mokosi skaityti mokykloje.

Tokia mokymo sistema ne tik leis kiekvienam vaikui mokytis savo tempu (net sunki liga ar ankstyvas nėštumas netaps nuosprendžiu) ir plėtoti savo individualius gebėjimus, bet ir padės ugdyti planavimo, atsakomybės, savo stipriųjų pusių bei galimybių atpažinimo įgūdžius. Specialybės pasirinkimo būtinybė bus akivaizdi likus dar daug laiko iki mokyklos baigimo.

Bendravimas tiek PPM centruose, tiek bendruomenėje bus gana aktyvus. Bendruomenės nuolat organizuos šventes, gimtadienius ir kitus viešus renginius. Žmonės puikiai vieni kitus pažinos, labiau rūpinsis savo reputacija bendruomenėje nei reputacija anoniminėje internetinėje erdvėje.

Gydymas – neišeinant iš namų

Pasikeis ir medicina. Daugelis paplitusių lėtinių ligų taps retenybe dėl sveiko gyvenimo būdo: didesnio fizinio aktyvumo, gryno oro, mažiau druskos maiste ir streso gyvenime. Diagnostiką daugeliu atvejų žmonės galės atlikti savo namuose. Šiandien tai nėštumo testas – rytoj daugelio ligų testai. Pasitikrinai, užpildei anketą, išsiuntei užklausą. Sveikatos priežiūros darbuotojai, esantys galbūt už tūkstančių kilometrų, patikrins duomenis, įvertins ligos istoriją ir išrašys arba išsiųs reikiamą vaistą. Tiesiai į gydytojus kreiptis reikės tik esant labai rimtai priežasčiai, sergant retomis ligomis. Tokiais atvejais vaistiniai preparatai bus kuriami individualiai.

Gydytojų sumažės, bet atsiras nauja profesija – sveikatos konsultantas, kuris reguliariai stebės sveikatos rodiklių dinamiką ir teiks rekomendacijas dėl gyvenimo būdo, mitybos, net jei klientas ir nesirgs jokioms akivaizdžiomis ligomis.

Vaikų neturintys jauni žmonės dažniausiai keleriems metams paliks bendruomenes, kuriose jie užaugo, ir persikels pagyventi į miestus, kad pasimėgautų tam tikru anonimiškumu ir didesne laisve. Miestuose, kurie pagal savo pobūdį nepakeisti, gyvens bohema, mizantropai ir psichopatai (nuo jų niekur nepabėgsi), taip pat tie, kuriems tiesiog ankšta gyventi bendruomenės rėmuose arba kurie nenori prisiimti papildomų socialinių ir finansinių įsipareigojimų.