Neseniai atlikto visuomenės tyrimo rezultatai atskleidė paradoksą: nors žmonės žino ir supranta, kad perdegusias taupiąsias lemputes reikia perdirbti, jie jas meta kartu su kitomis buitinėmis atliekomis – taip elgiasi 60 proc. respondentų.

Pasak tyrimą užsakiusios Lietuvoje perdegusių taupiųjų lempučių tvarkymu besirūpinančios organizacijos „Ekošviesa“ vadovo Tado Ruželės, galima įžvelgti ir teigiamus pokyčius: nors ir labai lėtai, tačiau žmonių sąmoningumas auga, o tai leidžia tikėti, kad galbūt po dešimties metų bus perdirbamos visos perdegusios taupiosios lemputės. Tyrimą atliko rinkos ir visuomenės tyrimų bendrovė „Berent”.

„Matyti gera tendencija: pirmiausia todėl, kad didžioji dalis – 64 proc. – visuomenės žino, kad perdegusias taupiąsias lemputes reikia perdirbti. Žmonės supranta, jog šios atliekos yra pavojingos ir dauguma gali įvardinti konkrečias to priežastis, – sako VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. –  Deja, dėl paties sąmoningumo dar negalime labai džiaugtis: nors žmonės žino, elgiasi kitaip. Manau, svarbiausi žingsniai jau padaryti, belieka ugdyti visuomenės sąmoningumą“.

Tyrime dalyvavo 1006 respondentai, kuriuos apklausus paaiškėjo, jog vyrai labiau rūpinasi taisyklingu lempučių perdirbimu nei moterys. Taip pat nustatyta, kad perdegusias lemputes su kitomis atliekomis dažniausiai meta jauniausios amžiaus grupės (18-34 m.) respondentai: 70 proc. iš jų būtent taip atsikrato taupiosiomis lemputėmis. Palyginus, maža dalis respondentų – 36 proc. – perdegusias lemputes atiduoda perdirbėjams: „Greičiausiai manoma, kad viena smulki lemputė niekam nepakenks, o juk lemputės išmetimas į bendrą šiukšliadėžę – lengviausias kelias ja atsikratyti”, – pastebi T. Ruželė. Vos keli procentai respondentų lemputes kaupia.

Pasak tyrimą atlikusios bendrovės „Berent” atstovės Vaidos Bröcher, tik labai maža dalis visuomenės žino tikrąsias priežastis, kodėl lemputes reikia atiduoti perdirbti: „Dauguma respondentų – šiek tiek daugiau nei 80 proc. – kaip pagrindines priežastis įvardijo lemputėje esančias nuodingas medžiagas bei jų keliamą pavojų gamtai. Iš esmės atsakymas kaip ir teisingas, tačiau juk visos panašios atliekos yra pavojingos dėl tų pačių priežasčių. Tikrąją perdirbimo priežastį – jose esantį gyvsidabrį – įvardijo tik 9 proc. respondentų”. Tai žino panašus kiekis vyrų ir moterų. Atitinkamai, amžiaus grupei jaunėjant, mažėja ir fakto, kad taupiąsias lemputes reikia perdirbti, žinomumas: žino 76 proc. vyriausių respondentų (50+ m.), 62 proc. 35-49 m. respondentų ir 55 proc. jauniausių respondentų.

Elektros energiją taupančiose lemputėse esantiems gyvsidabrio garams patekus į aplinką dideliais kiekiais, gali būti užterštas dirvožemis bei vanduo. T. Ruželė pabrėžia, lemputei perdegus ją reikia saugiai, nesudaužant ir neįskeliant, atgabenti į bet kurį surinkimo punktą ir atsargiai, nemetant įdėti į specialią dėžutę. Pasak specialisto, neperdirbamų lempų nėra, todėl labai svarbu, kad kiekviena savo laiką atitarnavusi lemputė pakliūtų į perdirbėjų rankas.

Šiuo metu 46 šalies miestuose veikia 86 punktai, kuriuose yra priimamos perdegusios energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių šioms lemputėms surinkti yra parduotuvėse „Mazgas“, „SLO“ bei „EMP recycling“ padaliniuose. Šiais metais prie surinkimo punktų prijungta ir daugiau stambiagabaričių atliekų aikštelių, kurios išsidėsčiusios visoje šalies teritorijoje. Perdegusių lempučių surinkimo punktų sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.eko-sviesa.lt

„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį ir perdirba stiklą antriniam panaudojimui.

Šiais metais perdegusias taupiąsias lemputes atiduoti perdirbti tampa dar paprasčiau – nuo šiol šiomis lemputėmis prekiaujantys prekybos centrai, pagal ES direktyvas, privalės besąlygiškai priimti nebeveikiančią elektros ir elektroninę įrangą. Be to, visoje Lietuvoje ir toliau veiks 86 šių lempučių tvarkymą šalyje organizuojančios punktai.

Šiais metais perdegusias taupiąsias lemputes atiduoti perdirbti tapo dar paprasčiau: nuo iki šiol jų tvarkymu visoje Lietuvoje rūpinusios organizacijos „Ekošviesa“ atsiskyrė šiomis lemputėmis prekiaujantys prekybos centrai, kurie vadovaudamiesi ES direktyvomis, privalės patys surinkti nebeveikiančią elektros ir elektroninę įrangą. Be to, taip pat veiks ir 86 VšĮ „Ekošviesa“ lempučių surinkimo punktai, kurie pasiskirstę visoje Lietuvoje.

„Visi pasikeitimai daromi siekiant pagerinti infrastruktūrą bei prieinamumą vartotojui. Šiais metais prie surinkimo punktų prijungta daugiau stambiagabaričių atliekų aikštelių, kurios geografiškai padengia visą šalies teritoriją. Dabar bet kurioje šalies vietoje bus galima lengvai rasti punktą, kuriame priimama nebeveikianti lemputė, – sako VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. – Manau, kad ateitis būtent ir turi būti siejama su didelių gabaritų atliekų aikštelėmis: vienos asociacijos nustos egzistuoti, kitos atsiras, o bendra didelių gabaritų atliekų aikštelių sistema kaip buvo, taip ir bus“.

T. Ruželė pastebi, kad surinkimo punktų persiskirstymas perdegusių taupiųjų lempučių atidavimo perdirbti procesui įtakos neturi: jas reikia saugiai, nesudaužant ir neįskeliant atgabenti į bet kurį surinkimo punktą ir atsargiai įdėti į specialią dėžutę. „Ekošviesa“ vadovas pabrėžia, kad neperdirbamų lempų nėra, todėl labai svarbu, jog kiekviena savo laiką atitarnavusi lemputė pakliūtų į perdirbėjų rankas – beveik 100 proc. iš perdirbamų lempų gaunamų žaliavų naudojamos pakartotinai.

Perdegusias elektros energiją taupančios lemputės yra laikomos pavojingomis atliekomis, nes jose yra gyvsidabrio garų, kurie gali būti pavojingi žmogaus gyvybei. Vienoje lemputėje gyvsidabrio garų kiekis minimalus ir nekelia didelio pavojaus sveikatai, bet grėsmė kyla, kai į buitinių atliekų konteinerius sumestos lemputės patenka į sąvartynus, kuriuose gali susikaupti dideli jų kiekiai. Yra paskaičiuota, kad sudužus 20-čiai energiją taupančių lempučių, į aplinką papultų 100 mg gyvsidabrio – toks jo kiekis jau yra pavojingas sveikatai, o sudužus 60-čiai ir į aplinką pakliuvus atitinkamai 300 mg gyvsidabrio, gali net kilti grėsmė gyvybei. Jeigu taupiosios lemputės sudužtų sąvartynuose, gyvsidabrio garų plitimo jau nepavyktų sustabdyti. Tokiu atveju, būtų teršiamas dirvožemis, gruntiniai vandenys, kurie pasiekia ir mūsų namus.

Šiuo metu 46 šalies miestuose veikia 86 punktai, kuriuose yra priimamos perdegusios energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių šioms lemputėms surinkti yra Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ klientų aptarnavimo centruose, minėtose stambiagabaričių atliekų aikštelėse, o didesniuose miestuose lemputes priima parduotuvės „Mazgas“, „SLO“ bei „EMP recycling“ padaliniai. Visą perdegusių lempučių surinkimo punktų sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.eko-sviesa.lt

„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui.

Aštuonių ES šalių gyventojų apklausa atskleidė, kad europiečiai žavisi Vokietija, niekina Graikiją, o savo pačių finansines perspektyvas vertina gana pesimistiškai.

Tai, kas Europoje prieš ketverius metus prasidėjo kaip skolų krizė, vėliau peraugo į euro krizę ir sugriovė kelias vyriausybes, raudonai nudažė europiečių nuomonės apklausų rezultatus: šie nebepasitiki nei valdžia, nei euru, nei šviesia ekonomikos ateitimi.

Visos Europos gyventojams didžiulį nerimą kelia nedarbas, infliacija, viešoji skola, ir todėl daug nepasitenkinimo bei pesimizmo. Tai paaiškėjo vienai didžiausių ES tyrimų kompanijų – ”PewResearcCenter” apklausus aštuonių ES šalių gyventojus ir uždavus jiems klausimų apie ekonomiką, eurą, lyderius, šalių perspektyvas.

Dauguma balsų – už Vokietiją

Vokietija apklausose pasirodė kaip šviesulys. Pavyzdžiui, paklausus, kurios šalies gyventojai yra darbščiausi, vokiečius įvardijo septyni iš aštuonių apklaustų valstybių piliečiai. Vienintelė vokiečiams už darbštumą balsų neskyrusi šalis – Graikija, kuri, beje, vokiečius priskyrė prie bene mažiausiai darbštumu pasižyminčiųjų. Komiškai atrodo tai, kad Graikijos gyventojai darbščiausiais visoje ES įvardija patys save.

Įdomu tai, kad paklausus, kurią šalį vertina palankiausiai, o kurią – mažiausiai palankiai ir vėl radikaliai išsiskyrė graikų nuomonė. Mat visi, išskyrus graikus, palankiausiai vertina Vokietiją. O Graikijoje net 49 proc. gyventojų pareiškė, kad Vokietiją vertina itin nepalankiai, o 84 proc. nusprendė, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel dirba net ne blogai, o labai blogai. Tai vienintelė ir unikali nuomonė, nes visi kiti europiečiai A.Merkel įvardijo kaip geriausiai dirbančią ES lyderę, o ką jau kalbėti apie tai, kad vokiečiai savo kanclerę tiesiog užkėlė ant pjedestalo. Pavyzdžiui, paprašius gerai arba blogai įvertinti savo šalies lyderius, Vokietijos kanclerės reitingai bemat šovė į viršų. Paaiškėjo, kad politikės darbą gerai įvertino net 80 proc. apklaustų vokiečių, ir joks kitas aštuonių šalių vadovų tiek palankumo iš savo šalies gyventojų negali tikėtis. Pavyzdžiui, buvusio prezidento Nicola Sarkozy veiksmus palankiai vertina 56 proc. apklaustų prancūzų, Didžiosios Britanijos premjerą Davidą Cameroną teigiamai vertina 51 proc. britų. Visų kitų reitingai – mažiau kaip 50 proc., o Čekijos ir Lenkijos premjerus teigiamai vertina tik 25 proc. jų šalių piliečių: tai blogiau net už Graikijos premjero Luco Papademo ”pasirodymą”, nes graikai jam nepagailėjo vos daugiau nei trečdalio teigiamų įvertinimų.

Netiki šviesia ateitimi

Tokius neigiamus lyderių vertinimus lydi ir pesimizmas dėl ateities. Matyt, netikėdami savo išrinktaisiais, gyventojai prarado ir viltį, kad ekonomika pagaliau ims augti.

Vidutiniškai 22 proc. apklaustųjų tiki, kad jų šalies ekonomika per artimiausius 12 mėnesių pagerės. Didžiausi pesimistai šiuo atveju yra graikai (vilties nepraranda tik 9 proc.), o didžiausi optimistai – britai (32 proc.) ir vėl vokiečiai (29 proc.). Tačiau tai vis dėlto labai menkas optimizmo laipsnis, nes, tarkime, JAV neseniai atliktos apklausos parodė, kad ekonomikos kilimu tiki net 52 proc. amerikiečių.

Dar vienas apklausose išryškėjęs europiečių pesimizmo aspektas – netikėjimas, kad geriau finansiškai seksis ir jų vaikams. Pavyzdžiui, 47 proc. apklaustųjų rimtai abejoja, ar jų palikuonys pajėgs pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Juodžiausiai savo vaikų ateitį ir vėl piešia graikai. Net 73 proc. jų įsitikinę, kad vaikams nėra ko gero laukti iš ateities. Taip pat mano ir 69 proc. ispanų bei didžioji dalis italų (62 proc.).

Vis dėlto, nepaisydami neigiamų nuomonių dėl ekonomikos perspektyvų, europiečiai suvokia, kad gyvena geriau, nei gyveno jų tėvai ir seneliai. Iš esmės net šeši iš dešimties apklaustųjų patvirtina, kad jų gyvenimo kokybė yra geresnė nei jų tėvų – tokios nuomonės laikosi ir lygiai tiek pat amerikiečių. Išimtis čia galėtų būti nebent Prancūzija, kurioje geriau už tėvus gyvenantys mano mažiau nei pusė (48 proc.) prancūzų.

Narystė ES – kenksminga?

Minėta apklausa atskleidė ir dar vieną įdomų dalyką. Paaiškėjo, kad didžioji dalis europiečių palankiai vertina ES (60 proc.), tačiau tuo pat metu mano, kad jų šalies narystė bendrijoje turėjo neigiamos įtakos ekonomikai. Pavyzdžiui, tik 34 proc. apklaustųjų tiki, kad narystė sustiprino jų šalies ekonomiką, visi kiti – kad ekonomiką paveikė neigiamai. Išimtis kaip įprasta – Vokietija. Jos vienintelės gyventojai mano, kad narystė bendrijoje turėjo teigiamos įtakos šalies ekonomikos vystymuisi.

Beje, įdomu tai, kad euro teigiamai nevertina net vokiečiai. Paklausus, kaip vertina bendrąją ES valiutą (klausiama buvo tik tų šalių, kurios ją įsivedusios, piliečių), nė vienoje šalyje nevyravo teigiamas atsakymas. Pavyzdžiui, palankiausi eurui (ir vėl paradoksas) – graikai, tarp kurių 46 proc. apie eurą atsiliepia teigiamai. Vokietijoje eurui palankūs 44, Ispanijoje – 37, Vokietijoje – 31, Italijoje – vos 30 proc. gyventojų.

Dar prasčiau vertinamas Europos Centrinis Bankas (ECB). Netikėta, kad jį palankiausiai vertina lenkai. Pavyzdžiui, net 56 proc. (o tai labai daug, palyginti su visais kitais) lenkų mano, jog tai šauni institucija. Jiems pritaria mažiau nei pusė prancūzų, vokiečių, italų, čekų ir tik ketvirtadalis ispanų bei šeštadalis graikų.

Ar ECB iš to pasidarys tinkamas išvadas, nežinia, tačiau aštrus signalas šiai institucijai ir Europos Komisijai turėtų būti tai, kad europiečiai gana priešiškai nusiteikę prieš didesnio taupymo politiką ir mano, jog taupant nueita jau per toli. Tad galima laukti nemažai pasipriešinimo, ypač iš ispanų (73 proc.) ir britų (71 proc.).

Kita vertus, paklausti, ar reikia finansiškai paremti labiausiai bėdos ištiktas šalis, europiečiai pasidalijo į dvi stovyklas: turtingesnėse ES šalyse pagalbos rankos tiesti niekas neskuba – kad vyriausybė prisidėtų prie pagalbos, visai nenorėtų 62 proc. britų, 56 proc. prancūzų ir 48 proc. vokiečių.

Kaip ir galima tikėtis, visiškai priešingos nuomonės laikomasi tose valstybėse, kurioms šios pagalbos reikia ar gali prireikti.

Jūsų nuomone, kurios ES šalies piliečiai darbščiausi, o kurios – didžiausi tinginiai?

Šalis Darbščiausi Mažiausiai darbštūs

Didžioji Britanija Vokietija Graikija

Prancūzija Vokietija Italija

Vokietija Vokietija Graikija

Ispanija Vokietija Graikija

Italija Vokietija Rumunija

Graikija Graikija Italija

Lenkija Vokietija Graikija

Čekija Vokietija Graikija

Kaip vertinamas šalies lyderis?

(vertinimas, proc.)

Šalis Lyderis Neigiamai Teigiamai

Vokietija A.Merkel 19 80

Prancūzija N.Sarkozy 43 56

Didžioji Britanija D.Cameronas 46 51

Italija M.Monti 44 48

Ispanija M.Rajoy 50 45

Graikija L.Papademas 62 32

Lenkija D.Tuskas 69 25

Čekija P.Necas 69 25

Vokiečiai ir kiti europiečiai

(teigiami atsakymai, proc.)

Klausimas Vokiečiai Europiečiai

Ar jūs patenkinti šalies kryptimi? 53 14

Ar teigiamai vertinate ekonomiką? 73 15

Ar šalį sustiprino integracija į ES? 59 31

Ar lyderis nuveikė gerų darbų? 80 45

Daugiau nei 70 tūkst. nepilnamečius vaikus auginančių tėvų yra sudarę kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis. Vaikų ateičiai skirdami vidutiniškai 115 Lt, kas mėnesį tėvai atideda apie 8 mln. Lt – beveik dešimtadaliu daugiau nei pernai, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenys.

„Per pastaruosius trejus metus gyventojų susidomėjimas gyvybės draudimu kaip priemone kaupti vaikų ateičiai – studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai – nuosekliai augo. Palyginus su praėjusiais metais, šiemet bendra mėnesinė tėvų skiriama suma padidėjo maždaug 1 mln. litų, o galiojančių sutarčių skaičius – 7 proc. Augant skiriamoms sumoms ir sutarčių skaičiui, ryškėja ir tėvų sąmoningumas – vis daugiau jų lėšas kaupti pradeda vos gimus vaikui ar per pirmuosius trejus jo gyvenimo metus“, – teigia LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak A. Bakšinsko, viena pagrindinių priežasčių, skatinančių gyventojus rūpintis vaikų ateitimi iš anksto, yra nedidelis valstybės finansuojamų vietų skaičius ir augančios aukštojo mokslo kainos. „Visgi, nerimą kelia neseniai mūsų užsakymu atliktų apklausos duomenys, rodantys, kad didžioji dalis tėvų mano, jog ketverių metų studijoms pakaks 10-20 tūkst. Lt. Šioms sumoms ir sudaroma didžioji dalis vaikų draudimo sutarčių. Nepagalvojama, kad net ir tuo atveju, jei vaikas studijuos nemokamai, jo išlaikymui kas mėnesį prireiks nemenkos sumos“, – teigia LGDĮA prezidentas.

Šiemet studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradeda daugiau nei 31 tūkst. pirmakursių: daugiau nei 18-os tūkst. studijas finansuoja valstybė, likusieji 13 tūkst. už studijas turės mokėti savo lėšomis. Nefinansuojamų ketverių metų studijų kaina vidutiniškai siekia 21-35 tūkst. Lt, nors dalis studijų krypčių įkainojamos ir didesne nei 50 tūkst. Lt suma.

„Svarbiausia pradedant taupyti vaiko ateičiai tai pradėti daryti kuo anksčiau. Norėdami studijoms sukaupti 30 tūkst. litų sumą ir pradėję taupyti iš karto gimus vaikui, kas mėnesį iki vaiko pilnametystės gyvybės draudimui tėvai turėtų skirti po 110 litų. Tuo tarpu, jei minėtą sumą reikėtų sukaupti per 11 metų, tai kas mėnesį jau reikėtų atidėti po 210 litų“, – skaičiuoja Artūras Bakšinskas.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, apie 56 proc. vaikų ateičiai sukaupti skirtų gyvybės draudimo sutarčių sudaro investicinio ir apie 44 proc. – kaupiamojo su garantuotomis palūkanomis gyvybės draudimo sutartys. Didžioji dalis (apie 30 proc.) tokių sutarčių sudaroma per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus.

Vidutinė mėnesio investicinio gyvybės draudimo įmoka siekia 118 Lt, o kaupiamojo su garantuotomis palūkanomis – 111 Lt. Didžiausia investicinio gyvybės draudimo įmoka yra 1869 Lt, kaupiamojo su garantuotomis palūkanomis – 813 Lt per mėnesį.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“ , „MetLife Amplico“ ir „Nordea Life“