"Shutterstock" nuotr.

Mokymasis kaip elgtis su pinigais – neturėtų būti kančia. Tai gali išmokti bet kuri pora, jei stengsis rašo “Businessinsider”. “Jei jūs abu nesuteiksite savo finansams prioriteto, jie ir nebus tokiais”, – savo knygoje “Smart Couples Finish Rich” teigia milijonierius ir finansinis konsultantas Davidas Bachas.

Jis priduria, kad dvi galvos yra geriau nei viena ir “kuo greičiau pradėsite dirbti kartu, tuo greičiau galėsite dramatiškai pakeisti savo finansinį statusą”. Pradėkite nuo šių 10 žingsnių:

1. Kalbėkite apie pinigus.

Protingos poros nuolat kalba apie pinigus.

Kad ir kaip atrodytų nemalonu, bet pokalbiai apie pinigus yra ypač svarbūs. Kuo anksčiau su partneriu pradėsite kalbėti apie tai, tuo geriau. Juk ginčai dėl pinigų – pagrindinis skyrybų pranašas.

“Protingos poros nuolat kalba apie pinigus, – teigia D.Bachas. – Kai dirbate kartu, pasiekiate bendrų rezultatų.”

Tuomet suprasite savo partnerio suvokimą apie finansus, kaip jis žiūri į pinigus ir kiek jie svarbūs jo gyvenime. Tai leis suvokti, kaip jis priima finansinius sprendimus. Vėliau susitarkite dėl konkrečių detalių – kas mokės vienas ar kitas sąskaitas arba galbūt norite atsidaryti bendrą sąskaitą.

“Turite suprasti, kad jūs abu esate viena komanda, kai kalbama apie finansų valdymą ir atsakomybę”, – rašo D.Bachas.

"Shutterstock" nuotr.

2. Surašykite konkrečius tikslus

Pirmas žingsnis siekiant bet ko  - tai išsiaiškinti kokių konkrečiai tikslų siekiate. Ko jūs ir jūsų partneris siekiate? Ar tai vasarnamis, daugiau turto ar kelionės po pasaulį?

Savo tikslų susirašymas smarkiai padidina tikimybę, kad jūs juos pasieksite.

“Susikurkite konkrečius, detalius tikslus ir įgyvendinimo terminus, – rašo D.Bachas. – Žmonės, kurie susirašo savo finansinius tikslus, tampa turtingi. Tai faktas. Daug tyrimų įrodė, kad savo tikslų susirašymas smarkiai padidina tikimybę, kad jūs juos pasieksite.”

Pradėkite jau dabar – per šias 48 valandas. “Pradėjus tuoj pat, mano tikslai tampa realesni man ir suteikia daugiau pasitenkinimo, – teigia autorius. – Šis pasitenkinimas ilgam suteiks energijos, kurios jums reikės siekiant įgyvendinti savo tikslus.”

3. Sukurkite planą

“Nesugebėjimas planuoti kartu yra tas pats, kas planuoti žlugti kartu”, – mano D.Bachas.

Visų pirma, būtina suprasti nuo ko pradėti: “Gal galėtumėte pasakyti kiek vertas jūsų turtas? Ar žinote, koks jūsų turtas, įsipareigojimai ar išlaidos? Ar galite tuoj pat surašyti savo turimas investicijas? Kiek pinigų turite namie ir kiek bei kam esate skolingas?” Jei neturite atsakymo į šiuos klausimus, nesijaudinkite – tai normalu. Todėl nuo jų ir reikia pradėti.

Kai surašysite atsakymus, surašykite tikslus ir žymėkitės, kaip jums sekasi eiti jų linkme.

"Shutterstock" nuotr.

4. Peržiūrėkite išlaidavimo įpročius

Paprasčiausias būdas tapti turtingu – taupyti, o šis procesas prasideda nuo išlaidavimo mažinimo.

“Lengva iššvaistyti pinigus, – rašo D.Bachas. – Ypač lengva iššvaistyti smulkmenoms.”

Kalbėkite apie tai, kokias jūs pats/pati išlaidas apribojote, o ne nuo patarimų, ko jūsų partneris turėtų atsisakyti.

Pradžiai pabandykite sekti ir susirašyti visas vienos savaitės išlaidas. Tą savaitę elkitės, kaip iki šiol ir nebandykite keisti savo įpročių. Tačiau po to pabandykite išanalizuoti ir karpyti išlaidas. Pasak D.Bacho, kalbėkite apie tai, kokias jūs pats/pati išlaidas apribojote, o ne nuo patarimų, ko jūsų partneris turėtų atsisakyti.

5. Atsidėkite senatvei bent 10 proc. savo pajamų

“Jei jūs ir jūsų partneris neatsidedate 10 proc. savo pajamų ateičiai, jūsų laukia problemos”, – mano D.Bachas.

Liksite sužavėti, kiek nedaug pastangų reikia, kad išmoktumėte gyventi taupiau.

Jei dabar negalite skirti tam 10 proc. pajamų, tai pradėkite nuo mažiau. Pats autorius pradėjo nuo 1 proc. ir vėliau šį rodiklį didino iki 3 proc., 10 proc. ir 15 proc., kol pasiekė 20 proc.

“Liksite sužavėti, kiek nedaug pastangų reikia, kad išmoktumėte gyventi taupiau. Negalite išleisti to, ko neturite savo piniginėje.”

"Shutterstock" nuotr.

6. Taupykite blogai dienai

Gyvenimas ne visada einasi pagal planą. Žmonės neteka darbo, žlunga verslas, susergama ir t.t. Tikėkitės geriausio, bet ruoškitės blogiausiam, todėl turėkite avarinį fondą. Pasak D.Bacho, šis fondas turėtų būti lygus 3 mėnesių jūsų išlaidoms.

7. Drįskite svajoti

Svajonės – tai ne tik vaikų užsiėmimas.

“Ką jūs dviese norėtumėte padaryti labai linksmo, visiškai beprotiško, labai keisto? Norite keliauti aplink pasaulį? Vykti ragauti vyno į Toskaną? Plaukioti su delfinais Havajuose? Pasistatyti svajonių namą su svajonių virtuve?“

Niekas labiau nemotyvuoja nei svajonė.

Kiekviena suaugęs nusipelno svajonės, bet kartu egzistuoja ir finansinis privalumas didelės svajonės: “Daug žmonių nebando pakeisti savo išlaidavimo įpročių ar pradėti taupyti, nes neturi motyvacijos žvelgti į ateitį. Niekas labiau nemotyvuoja nei svajonė.”

Dar daugiau, anot D.Bacho, “žmonės nustoja svajoti, nes neturi pinigų svajonėms įgyvendinti.”

Autoriaus teigimu reikėtų atsidėti apie 3 proc. pajamų savo svajonei.

8. Išmokėkite paskolas anksčiau

“30 metų paskola būstui tikriausiai yra populiariausia. Ir mano nuomone, tai kartu didžiausia klaida, kurią žmonės daro”, – rašo D.Bachas.

Kuo ilgesnė yra paskola, tuo daugiau palūkanų sumokate. Todėl daug protingesnis sprendimas išmokėti paskolą anksčiau. Galima peržiūrėti sąlygas ir padidinti 10 proc. įmokas.

“Jei taip elgsitės, 30 metų paskolą išmokėsite per 22 metus. Ši paprasta idėja jums leis sutaupyti dešimtis ar net šimtus tūkstančių dolerių”, – teigia D.Bachas.

"Shutterstock" nuotr.

9. Neužtęskite kitų skolų grąžinimo

“Kredito kortelės įsiskolinimas gali sugriauti santuoką, – sako D.Bachas. – Nesvarbu, kiek du žmonės myli vienas kitą, jei vieno iš jų išlaidos nuolat palieka porą skoloje, tuomet galiu pažadėti, kad santykiai nutrūks. Jei abi pusės prasiskolina, santykiai nutrūks dar anksčiau.”

10. Taupykite vaikams

Vaikai – kainuoja.  JAV vaiko išauginimas vidutiniškai atsieina 245 tūkst. dolerių ir į šią sumą neįskaičiuotas mokslas aukštojoje mokykloje.

BFL / V.Skaraičio nuotr.

Bemaž kas antrai finansinių įsipareigojimų turinčiai šeimai prisiimti įsipareigojimai yra didelė finansinė našta, o daugiausia sunkumų patiria greituosius kreditus paėmę namų ūkiai, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa dėl finansinės elgsenos.

6 faktai apie lietuvių finansinius įpročius:

1. Linkę taupyti
2015 m. antrąjį pusmetį nors šiek tiek sutaupančių namų ūkių buvo 45,5 proc. Dažniausiai (45,7 proc. visų sutaupiusiųjų) namų ūkiai nurodė vidutiniškai per mėnesį sutaupę nuo 31 iki 150 Eur.

Nors artimiausią pusmetį sutaupysiantys dažniausiai pasisakė didesnes pajamas (nuo 900 Eur per mėn.) gaunantys namų ūkiai (75,3 proc. tokias pajamas gaunančiųjų), tačiau sutaupyti planuojantis nurodė ir beveik kas antras (45,7 proc.) mažas pajamas (iki 350 Eur per mėn.) gaunantis namų ūkis.

2. Taupo nenumatytoms išlaidoms
Populiariausios taupymo priemonės ir toliau buvo likvidus finansinis turtas: grynieji pinigai, laikomi namuose, ir sąskaita arba indėlis banke. Namų ūkiai dažniausiai taupė siekdami turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms (56,9 proc.) ar apsisaugoti nuo galimo pajamų sumažėjimo (51,6 proc.), o ilgalaikiams tikslams (pvz., vaikų mokslams, senatvei) nurodė taupantis kas ketvirtas namų ūkis (25,2 proc.).

3. Kas šeštas namų ūkis turi skolų
16,9 proc. apklausoje dalyvavusių namų ūkių turėjo kokių nors finansinių įsipareigojimų. Apklausti namų ūkiai dažniausiai naudojosi finansinės nuomos (lizingo) paslaugomis arba skolinosi vartojimo reikmėms.

Per artimiausią pusmetį skolintis ketina 4,9 proc. apklaustų namų ūkių. Daugiausia planuojama skolintis būsto rekonstrukcijai ar remontui (22,4 proc. planuojančiųjų skolintis) ir nuosavo būsto įsigijimui (12,2 proc.).

4. Greitieji kreditai – rimta našta
Apie pusė (47,1 proc.) apklaustų namų ūkių teigė, kad turimi finansiniai įsipareigojimai jiems buvo našta. Turimus finansinius įsipareigojimus našta daugiausia (83,9 proc.) laikė tie respondentai, kurie vienu iš turimų finansinių įsipareigojimų įvardijo greituosius kreditus. Negalėję laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų, namų ūkiai sudarė mažiau nei ketvirtadalį (22,4 proc.) visų namų ūkių, kurie turi finansinių įsipareigojimų. Pagrindinės įsipareigojimų nevykdymo priežastys buvo padidėjusios gyvenimo išlaidos (57,9 proc.) ir prarastas nuolatinis pajamų šaltinis (26,3 proc.).

5. Išlaidas linkę planuoti
Daugiau nei pusė respondentų (56,4 proc.) nurodė, kad jų namų ūkis planuoja pajamas ir išlaidas. Be to, kuo didesnes pajamas namų ūkiai gavo, tuo labiau jie buvo linkę planuoti savo pajamas ir išlaidas. Namų ūkiai, kuriuose bent vienas narys turėjo aukštąjį išsilavinimą, savo pajamas planuoti buvo linkę labiau (66,4 proc.), negu tie namų ūkiai, kuriuose asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nebuvo (52,4 proc.). Pristigę pinigų apklausti namų ūkiai pirmiausia stengtųsi mažinti išlaidas – 35,7 proc. namų ūkių įvardijo tai kaip pirmąją priemonę, kurios imtųsi. Kiti dažnai nurodyti sprendimai susidūrus su finansiniais sunkumais buvo turimų santaupų naudojimas (20,5 proc.), skolinimasis iš giminaičių (20,1 proc.) ir papildomo uždarbio paieškos (12,0 proc.). Didžioji dalis namų ūkių tikėjosi, kad jų pajamos artimiausią pusmetį nesikeis, o būtiniausios išlaidos didės.

6. Didžiausias nerimas – kainų augimas
Didžiausią susirūpinimą artimiausią pusmetį namų ūkiams kels maisto produktų (paminėjo 31,6 proc. namų ūkių) ir komunalinių paslaugų kainų kilimas (30,6 proc.). Apklausti namų ūkiai mažiau nerimavo dėl pajamų sumažėjimo (12,5 proc.), kuro kainų didėjimo (6,8 proc.) ir galimo darbo praradimo (6,7 proc.).

Būsto kainų kilimą 2016 m. prognozavusių namų ūkių buvo reikšmingai daugiau (46,8 proc. apklaustų namų ūkių) nei nurodžiusių, kad jos kris (8,0 proc.). Būsto kainų didėjimo besitikintys namų ūkiai dažniausiai (22,5 proc. visų apklaustųjų) manė, kad kainos kils mažiau nei 10 proc., kilimą tarp 10 ir 20 proc. paminėjo 16,9 proc. respondentų, o didesnį nei 20 proc. kainų kilimą įvardijo 7,4 proc. apklaustųjų. Daugiau nei kas penktas (21,7 proc.) namų ūkis teigė manantis, kad būsto kainos per tą patį laikotarpį nepakis.

Visą tyrimą rasite čia

Tinkamai sureguliavus daugiabučių vidaus šildymo sistemas už paslaugas galima mokėti iki trečdalio mažiau

Gali nuskambėti nepopuliariai – norint pradėti taupyti šilumą tam ne visuomet būtina visa daugiabučio renovacija. Tai galima atlikti keliais etapais, ir pirmasis gali būti vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų rekonstrukcija, atverianti kelią tolesnei renovacijai. Šią tiesą įrodė bendrovės „Vilniaus energija“ specialistų atlikta sostinės daugiabučių būklės ir energijos naudojimo studija.

Abejonės dėl sertifikatų

Energijos naudojimą pastatuose galima įvertinti keletu būdų: energinio naudingumo sertifikatu, energiniu auditu ir pagal mokėjimų už šildymą sąskaitas.

Pirmas būdas, bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos analitikų grupės vadovo dr. Romano Savicko vertinimu, yra geriau nei nieko. Nors numatytos septynios energinio naudingumo klasės, šitą metodą specialistai linkę vadinti daugiau teoriniu. Faktiškai daugiabutis pastatas gali naudoti visiškai kitokį energijos kiekį, negu numatyta sertifikate.

„Atlikome daug daugiabučių namų vertinimų ir palyginimų. Iš jų matyti, kad realus namo energijos naudojimas priklausomai nuo pastato tipo ir statybos metų gali 30–50 proc. skirtis nuo nurodyto sertifikate. Todėl kyla labai pagrįstas klausimas: ką rodo energinio naudingumo sertifikatas, kokia jo paskirtis? Energinio naudingumo sertifikatai – tai puiki informacinė priemonė plačiajai visuomenei, daugiabučių pastatų gyventojams, bet ne specialistams. Šiuo metu investiciniai įgyvendinamos daugiabučių renovacijos planai grindžiami energinio naudingumo sertifikatų duomenimis. Bet ar galima kelių milijonų litų investicijas vertinti pagal sertifikatus, kurių kaina – vos keli šimtai litų, o realus energijos naudojimas gali skirtis? Šį darbą atliekantys žmonės konkuruodami dar labiau mažina kainas ir iškreipia energinio naudingumo sertifikato esmę“, – tvirtino R. Savickas. Suteikta galimybė perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą sutarti, kad už mažiausią kainą pastatas būtų įvertintas žemiausia, o ne realia klase, irgi įveda sumaišties.

Jo nuomone, investiciniai renovacijos planai turėtų būti grindžiami atliekant energinį pastatų auditą ir neapsiribojant tik projektinės dokumentacijos įvertinimu, o tai daroma išrašant energinio naudingumo sertifikatus. Energinio audito metodika nuolat tobulinama, jį atliekant renkami ir analizuojami duomenys, atliekami matavimai, peržiūrima ir projektinė dokumentacija, suvedamas teorinio ir faktinio pastato energijos naudojimo balansas ir tik tuomet skaičiuojama renovacijos grąža.

Energinis auditas turi būti atliekamas žiemos periodu – tik tuomet galima tiksliai įvertinti pastato šilumos nuostolius, atlikti matavimus. Todėl specialistams labai didelių abejonių kelia vasaros metu atliktas energinis auditas, kai nematuojama vidaus patalpų temperatūra ir kiti parametrai. Vien dėl neišmatuotos vidaus patalpų temperatūros nustatant kokią nors reikšmę gali susidaryti iki 30 proc. energijos naudojimo paklaida. Vis dėlto realybėje tokių atvejų pasitaiko.

Vertinant pastato energijos naudojimą galima remtis ir mokėjimų už šildymą sąskaitomis, tačiau atlikdami išsamius energijos naudojimo vertinimo skaičiavimus specialistai turėtų vadovautis kuo tikslesnėmis metodikomis.

Priežiūrą patiki bet kam

Vakarų Europos valstybėse yra įprasta praktika atlikti nuolatinę energijos naudojimo pastatuose stebėseną (ang. Energy management). Lietuvoje žengiami tik pirmieji su tuo susiję žingsniai, nors R. Savickas tai daro jau daugiau kaip 10 metų. Jis ėmėsi iniciatyvos rinkti duomenis dešimtyje šalies miestų, lyginti energijos naudojimą atskiruose pastatuose, stebėti, kokios priežastys lemia didesnes ar mažesnes išlaidas.

„Daugeliu atvejų labai didelę reikšmę tolygiam šilumos energijos naudojimui turi tinkama vidaus sistemų priežiūra. Jeigu sistemos nebus subalansuotos, vieniems butams bus tiekiamas per didelis šilumos kiekis, ir gyventojai bus priversti praverti langus. O kituose to paties namo butuose termometro stulpelis rodys vos šešiolika laipsnių šilumos“, – pasakojo R. Savickas.

Jo teigimu, sistemų priežiūrai dėmesio neskiriančių pastatų gyventojai nuolat susidurs su panašiomis problemomis. Norėdami taupyti ir šilumos punktų priežiūrą patikėję savamoksliam santechnikui, jie patirs dar daugiau išlaidų.

„Vilniaus energijos“ specialisto duomenimis, yra pastatų, kuriuose už šildymą per sezoną išleista nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų daugiau vien todėl, kad į kai kuriuos butus tiektas per didelis šilumos kiekis. Kitaip tariant, kai kurie butai buvo paprasčiausiai peršildyti.

Aiškiai matyti, kad šilumos punktų priežiūrai sutaupyti pinigai nublanksta palyginti su gyventojų patirtomis išlaidomis už sunaudotą šilumą.
R. Savicko nuomone, gerai, jeigu objektas priskiriamas mažo faktinio energijos naudojimo klasei. Tačiau jeigu jis patenka į daug šilumos naudojančių pastatų klasę, tuomet jau reikia analizuoti, kodėl taip yra.

Visi pastatai skirtingi

Norėdamas įvertinti faktinį energijos naudojimą, R. Savickas pritaikė paties sugalvotą metodiką. Pagal ją daugiabučiai suskirstyti į faktinio energijos naudojimo klases, įvertinami faktiniai vandens pašildymo ir faktiniai cirkuliacijos duomenys. Tokiu būdu skaičiuojamas ne normatyvinis naudojimas, pasitelkiami ne deklaruojami duomenys, bet realus naudojimas.

„Daugiabučiai namai pagal šią metodiką suskirstyti į penkiolika klasių. Energiškai efektyviausieji patenka į pirmą klasę, neefektyviausieji – į penkioliktą. Visi namai suskaidyti į grupes pagal tipus. Reikia atkreipti dėmesį, kad vienodų daugiabučių nėra, jie tik iš pažiūros atrodo tipiniai. Pastatų modifikacijų yra daug, ir jos turi nemažą reikšmę šilumos naudojimui. Dėl to galima tiksliai atsakyti į klausimą, kodėl tai pačiai energinei klasei priskiriamuose daugiabučiuose komforto lygis kardinaliai skiriasi“, – sakė R. Savickas.

Atlikdami analizę „Vilniaus energijos“ specialistai iš viso nustatė daugiau kaip 300 tipinių daugiabučių projektų su įvairiomis modifikacijomis. Vertinant pagal energijos naudojimą penkiolikos klasių skalėje daugiausia daugiabučių priskirtini septintai klasei. Daug energijos eikvojančių pastatų, kaip ir mažai naudojančių, nėra gausu. Nauji ar atnaujinti daugiabučiai pagal energijos naudojimą priskiriami 2–5 klasei.

Nors, anot R. Savicko, maža energijos naudojimo klasė būtų siektina, lyginant antrą klasę su, pavyzdžiui, ketvirta, energijos naudojimas skiriasi dukart. Daugiausia šilumos energijos išeikvojantis naujos statybos daugiabutis yra priskirtas šeštai klasei.

„Nereikia manyti, kad naujos statybos daugiabučiai yra ypač energiškai efektyvūs. Yra visokių. Vieni galbūt nelabai tinkamai suprojektuoti, kiti – pastatyti prasčiau, trečiuose yra daug stiklinių atitvarų, ketvirtuose – daug metalo konstrukcijų, kurios tampa šalčio laidininku. Esame išanalizavę pastatus pagal jų tipus, statybos metus, kitus parametrus. Iš turimų duomenų aišku, kiek pastatas vidutiniškai turi naudoti energijos. Ir jeigu matome, kad namas pagal energijos naudojimą turėtų būti priskiriamas šeštai ar septintai klasei, bet patenka tik į dešimtą ar vienuoliktą, vadinasi, jame neprižiūrima arba netinkamai prižiūrima vidaus šildymo sistema“, – įsitikinęs R. Savickas.

Taupyti leis nedidelės investicijos

Priemonių, padedančių subalansuotai veikti vidaus šildymo sistemai, yra keletas. Visų pirma turi būti tinkamai suderintas šilumos punkto automatikos valdiklis. Šiuolaikinės technologijos leidžia tai daryti belaidžiu nuotoliniu būdu, nedelsiant pakeisti šildymo ar karšto vandens parametrus, stebėti gedimus, atlikti monitoringą ir tokiu būdu taupyti energiją, palyginti su sistema, kurią reikia valdyti rankomis, o šildymą sureguliuoti santechnikas ateina tik po savaitės ar vėliau. Reguliuoti šilumą labai padeda šildymo sistemos subalansavimas, dalikliai, termostatiniai ventiliai, karšto vandens skaitiklių butuose pakeitimas. Vienvamzdę šildymo sistemą galima patobulinti pervirinus vamzdžius prie radiatorių, sumontuoti trieigį ventilį, balansavimo diafragmą ir termostatinį ventilį.

Tokia minimali, tačiau efektyvi sistemos pertvarka viename bute gali užtrukti pusdienį ar visą dieną. Investicijos gali siekti apie 50 litų kvadratiniam metrui. Tad tipinio trijų kambarių 60 kvadratinių metrų ploto buto gyventojams į tokį sistemos pertvarkymą reikėtų investuoti apie 3 tūkst. litų. Į kainą būtų įskaičiuota ir nuotolinė daliklinė sistema, mėnesio gale nuskaitanti šildymo ir karšto vandens duomenis, kad nereikėtų lankyti kiekvieno buto.

„Tokios investicijos leidžia sutaupyti maždaug iki 25–30 proc. šilumos energijos, priklausomai nuo individualių žmogaus poreikių šildytis. Neturint pakankamai pinigų visai pastato renovacijai, toks sprendimas būtų tikrai racionalus, ir tai būtų pirmas žingsnis tolesnės atitvarų rekonstrukcijos link. Šios investicijos nenueitų veltui, nes leistų taupyti net ir nerenovavus pastato. O apšiltinus sienas, stogą, pakeitus langus ir atlikus kitus modernizavimo darbus, bus sutaupoma dar daugiau“, – įsitikinęs R. Savickas. Be to, rekonstruoti atitvaras ir palikti seną sistemą yra neracionalu – vis tiek tai anksčiau ar vėliau reikės padaryti.

Skeptikai gali tvirtinti, kad toks sutaupymas – tik komforto sąskaita. „Vilniaus energijos“ specialistas su tuo sutinka. Bet atkreipia dėmesį, kad nesubalansavus sistemos vieni žmonės tame pačiame name gyvena perkaitinami, o kiti turi taikytis su vos drungnais radiatoriais. Sutvarkius sistemą, ją subalansavus šiluma į visus butus tiekiama tolygiai, mažėja šilumos srautas, vadinasi – ir nuostoliai. Pakeisti karšto vandens skaitikliai taip pat leidžia taupyti energiją, nes sumažėja nesąžiningų gyventojų.

Apskaičiuota, kad asmenys, butuose turintys daliklius, už šildymą per mėnesį sumoka vidutiniškai apie 100 litų mažiau nei tie, kurie gyvena analogiškuose namuose, bet neturi daliklių.

„Supratome, kad gyventojai per mažai turi informacijos apie galimybę taupyti šilumą nepatirdami didelių investicijų. Todėl skatiname pasidomėti konkrečių pastatų sunaudojamos šilumos energijos kiekiu. „Vilniaus energijos“ interneto tinklalapyje galima rasti visą informaciją, kuriai šilumos naudojimo klasei priskiriamas konkretus namas (nurodoma faktinio energijos naudojimo klasė), ar jis nenaudoja daugiau energijos nei analogiški pastatai, kokie galimi mokėjimai už šildymą“, – pasakojo R. Savickas.

Liutauras Rimkūnas

Kompanijos
„TA Hydronics“ technikos direktorius Baltijos šalyse, Baltarusijoje ir Kaliningrade

Vienas nepriklausomas tyrimų institutas atliko tyrimą ir skaičiavimus, kiek šilumos energijos galima sutaupyti šiltinant pastatus ir kiek – tik sutvarkius vidaus šildymo sistemą. Rezultatai buvo bemaž tokie pat: ir vienu, ir kitu atveju galima sutaupyti iki 35 proc. energijos. Tik šiltinant pastatą investicijos yra šimtus kartų didesnės, negu tvarkant šildymo sistemas.

Akivaizdu, vienvamzdė šildymo sistema, kokia įrengta didžiojoje dalyje daugiabučių, yra tarsi uždelsto veikimo bomba. Tam, kad radiatoriai gerai šiltų, šildymo sistemoje reikia labai tiksliai paskirstyti šilumos srautus. Vienvamzdėje sistemoje dalis šilumnešio teka per radiatorius, dalis juos aplenkia. Kad šildymas būtų tolygus, maždaug 35 proc. šilumos turi būti nukreipta per radiatorius, o apie 65 proc. juos apeiti. Bet dabar naudojamose vienvamzdėse sistemose to pasiekti negalima vien dėl menko vamzdžių diametro pasirinkimo. Todėl ir reikalingas sistemos balansavimas. Bet pirmiausia vienvamzdes sistemas reikia keisti dvivamzdėmis. Tinkamai subalansavus dvivamzdę šildymo sistemą energijos galima sutaupyti kur kas daugiau. Išsivysčiusiose šalyse toks sprendimas yra plačiai naudojamas, jis tikrai pasitvirtino. Kompanijos TA mokslininkai maždaug prieš 60 metų pirmieji pasaulyje pasiūlė sprendimą balansuoti šildymo sistemas. Metodika šildymo ir šaldymo sistemoms subalansuoti, kurią pateikė TA, yra įtraukta į Europos Sąjungos (ES) standartus.

Yra priemonių, leidžiančių šildymo sistemas pertvarkyti greitai, netrikdant žmonių gyvenimo ritmo. Lietuvoje kol kas įprasta rinktis pigesnį pertvarkymo būdą, pasiliekant prie vienvamzdės šildymo sistemos. Tačiau taip problema tik atitolinama. Ir jeigu vykdydami ES teisės aktus turėsime iki 2020 metų pasiekti atitinkamą energijos sutaupymo lygį, permainos yra neišvengiamos. Kitaip sulauksime sankcijų.

Audrius Merkys

Bendrovės „Wilo Lietuva“ inžinierius

Jau seniai pripažinta tiesa, kad norint taupyti šilumos energiją reikia pradėti nuo šildymo sistemos renovacijos. Įvairioms šildymos sistemoms siūlomi skirtingi šildymo sistemos balansavimo būdai.

Naudojant efektyviausiai šilumą taupančią balansavimo armatūrą šildymo sistema iš nekintamo debito sistemos tampa kintamo debito sistema.

Tokiu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, koks naudojamas cirkuliacinis siurblys. Seni, nevaldomų sūkių siurbliai tokioje sistemoje turi kelis pagrindinius trūkumus: jie yra labai neefektyvūs elektros energijos naudojimo požiūriu ir gali sukelti nepageidaujamą hidraulinį triukšmą sistemoje. Hidraulinį triukšmą sistemoje dažniausiai sukelia per dideliu greičiu tekantis vanduo.

O kartais nutinka taip, kad subalansavus sistemą esamas siurblys tampa per galingas, o jeigu nėra galimybės sureguliuoti siurblio sūkius, kai kuriuose sistemos taškuose gali kilti hidraulinis triukšmas, kuris ilgainiui per visą vamzdyną bus perduodamas į gyvenamąsias patalpas.

Kintamo debito sistemoje labai svarbi cirkuliacinio siurblio ypatybė yra automatinis sūkių reguliavimas. Tai leidžia ne tik labai tiksliai parinkti reikiamą siurblio darbo tašką, bet ir ženkliai taupyti elektros sąnaudas. Pavyzdžiui, 100 butų name senas siurblys sunaudoja apie 1700 kWh elektros energijos per metus (maždaug už 850 litų), o elektroninis siurblys „Wilo Yonos MAXO“ sunaudotų tik apie 280 kWh (maždaug už 140 litų).

Vadinasi, per metus galima sutaupyti apie 710 litų. Įvertinus, kad siurblio kaina yra apie 2 tūkst. litų, šis atsipirktų greičiau nei per 3 metus. O atsižvelgiant į tai, kad po šildymo sistemos renovacijos dažnai pakanka mažesnio cirkuliacinio siurblio, elektros energijos sąnaudų mažėjimas gali būti dar didesnis.

Taigi jei jau nusprendėte renovuoti savo šildymo sistemą, nepamirškite ir cirkuliacinio siurblio, nes tai yra dar vienas būdas mažinti pastato energijos sąnaudas.

“Statyba ir architektūra”

Dėl nesitaisančių ekonomikos rodiklių ir piliečių nepasitenkinimo Europos valstybėse griežto taupymo retoriką keičia skatinimo siekis.

Portugalijos finansų ministras Vitoras Gasparas, tituluojamas diržų veržimosi politikos architektu, liepos pradžioje paskelbė apie atsistatydinimą teigdamas, kad nebejaučia visuomenės palaikymo. Paskutiniu lašu, perpildžiusiu politiko kantrybės taurę, tapo praeivio spjūvis į veidą jam ir žmonai vienoje maisto prekių parduotuvėje. Netrukus sparčiai kylantį nerimą finansų rinkose dar labiau paskatino dėl politinių peripetijų atsistatydinimo pareiškimą parašęs dar ir užsienio reikalų ministras Pedro Portasas.
Tai įplieskė politinę krizę ekonominių nepriteklių kamuojamoje šalyje ir sukėlė realią grėsmę centro dešiniųjų valdančiajai koalicijai, įsipareigojusiai iki 2014 m. vidurio vykdyti griežtą taupymo politiką. To priežastis – prieš dvejus metus Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikta 78 mlrd. eurų paskola, recesijos laikotarpiu išgelbėjusi šalies ekonomiką nuo griūties, tačiau privertusi valdžią nuosekliai priimti skaudžius bei visuomenėje nepopuliarius sprendimus.
Po ilgų nerimo dienų koalicija išsilaikė, leisdama rinkos dalyviams lengviau atsikvėpti. Nepaisant to, ekonominių rodiklių blogėjimas, visuomenės nepasitenkinimas ir iš to kylantis politinis nestabilumas verčia abejoti, ar Europos pasirinktas griežto taupymo būdas gali būti efektyvus sunkumams pietinėse žemyno valstybėse įveikti.

Didžiausia problema – nedarbas

Kone kiekvieną mėnesį dešimtyse Portugalijos miestų vyksta masiniai protestai, raginantys politikus atsisakyti griežto taupymo politikos. Ypač daug kritikos strėlių tenka vadinamajai „troikai“ – Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir TVF atstovams, kurie prižiūri Portugalijoje priimamų sprendimų suderinamumą su milijardinės gelbėjimo paskolos sąlygomis. Jų esmė – mažinti biudžeto deficitą karpant išlaidas ir didinant mokesčius.
„Dėl valdžios vykdomos taupymo ir diržų veržimosi politikos daug žmonių neteko darbo, o jaunimas pasmerkiamas nedarbui nuo pat pirmos dienos, kai baigia mokslus, – liūdnai konstatuoja devyniolikmetis studentas Simao. – Esu suglumęs ir tikrai nematau jokios ateities perspektyvos. Nelieka nieko kito, kaip tik galvoti apie emigraciją.“
Jam antrina į ketvirtą dešimtį netrukus įkopsiantis Pedro Barroso, darbo nerandantis jau trečius metus, nors studijavo itin perspektyvia laikytą interneto dizainerio specialybę: „Situacija blogėja kiekvieną savaitę. Nepasitikime valdžia ir tikrai nesijaučiame motyvuoti dėl to, ką jau teko patirti. Bet kuriuo atveju kol kas tenka pasikliauti šeimos narių ir draugų pagalba.“
Itin skausmingai pastarąją krizę išgyveno smulkios įmonėlės, įdarbinančios iki dešimties žmonių ir sudarančios net 94 proc. visų Portugalijos įmonių. Skaičiuojama, kad 2012–2013 m. dėl finansinių nepriteklių galėjo būti uždaryta 39 tūkst. kavinių ir restoranų.
„Portugalijoje smulkių nuosavų verslų, tokių kaip vaistinės, elektronikos parduotuvės ar kavinės, yra daug daugiau nei Lietuvoje. Jų veikimo modelis paprastai panašus: nedidelio pastato pirmame aukšte įsikuria šeimos verslas, o antrame aukšte gyvena patys šeimininkai. Taigi nemažai jų užsidarinėjo tiesiog mano akyse, o žmonės niršo ant valdžios“, – pasakoja iš Portugalijos grįžęs studentas Antanas Urbonas.
Čia svarbu žinoti, kad vyriausybė „troikos“ reikalavimus vykdė kryptingai: apkarpė socialines išmokas, sumažino viešojo sektoriaus darbuotojų, liberalizavo darbo santykius. Tačiau statistiniai rodikliai nedžiugina: „Eurostato“ duomenimis, Portugalijos skola nuo 2003 m. padvigubėjo ir dabar siekia 123 proc. BVP, o bedarbių skaičius pastaraisiais mėnesiais pasiekė rekordinę 17,7 proc. ribą.
Jaunimo iki 25 metų statistika dar grėsmingesnė – darbo neturi kone kas antras asmuo (42 proc.), nors 2012–2013 m. šiai problemai spręsti ir skirta 344 mln. eurų. Prognozės taip pat nėra įkvepiančios: „Reuters“ atlikta 40 ekonomistų apklausa parodė, kad ženklesnio nedarbo rodiklių mažėjimo neverta tikėtis iki pat 2015 m.

Griežtos priemonės rezultatų nedavė

Tokie niūrūs rodikliai iš esmės atskleidžia bendras Europos ekonominės raidos tendencijas. Euro zonoje bedarbių gegužės mėnesį padaugėjo iki 12,2 proc., o tai reiškia, kad septyniolikoje valstybių dabar yra 19,3 mln. žmonių, neturinčių darbo, – panašiai tiek, kiek gyvena Austrijoje ir Švedijoje kartu sudėjus. Bendra šių valstybių skola pirmąjį 2013 m. ketvirtį padidėjo 150 mlrd. eurų ir šiuo metu siekia 8,75 trilijono eurų, arba 92,2 proc. viso euro zonos BVP. Pabrėžtina, kad net penkių šalių – Airijos, Graikijos, Italijos, Belgijos ir Portugalijos skolos viršija šių ekonomikų dydį.
„Globalios ekonomikos padėtis išlieka kupina iššūkių, nes augimas yra per lėtas ir per mažai tvarus, o nedarbas – per didelis“, – pripažįsta TVF vadovė Christine Lagarde.
Tokių ekonominių rodiklių įtaka buvo akivaizdi praėjusią savaitę vykusiame galingiausių valstybių dvidešimtuko G20, atstovaujančio 90 proc. pasaulio ekonomikos ir dviem trečdaliams populiacijos, susitikime Maskvoje. Beje, Rusijos sostinėje viešėjo ir Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius, pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu atstovaujantis Bendrijos interesams.

Nors didžiausios aistros Lietuvoje verda dėl naujos atominės elektrinės ir dujų terminalo statybos, tačiau energetikos specialistai ragina nepamiršti energijos taupymo, efektyviai naudojant turimus išteklius.

Energijos suvartojimą sumažins kompleksiniai sprendimai

Lietuvoje energetikos problemos kol kas atskleidžiamos tik per didžiųjų energetinių projektų prizmę, tačiau pasak Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro vadovo Romualdo Škėmos, į energetikos problemas būtina žvelgti kompleksiškai.

„Norint pasiekti teigiamų rezultatų ir realiai taupyti elektros energijai ir šilumai skirtas išlaidas, būtina į situaciją žvelgti iš visų pusių. Nepakanka diskutuoti tik apie naują atominę elektrinę ar dujų terminalo statybą. Vyriausybė turi taip pat reguliariai informuoti ir skatinti gyventojus efektyviai naudoti energiją “, – teigia dr. R. Škėma.

Anot energetikos specialisto, pagrindinė šiluminės energijos dalis yra naudojama namų šildymui. „Jeigu atnaujinant pastatus per pusę planuojama sumažinti šiluminės energijos naudojimą, tada galbūt ir šilumos bei elektros gamybos apimtys būtų kitokios. Mažesnis energijos poreikis leistų statyti mažesnio galingumo katilines bei elektrines, o tai atsilieptų ir  statomų naujų katilinių ar  elektrinių kainai“, – svarsto energetikas.

R. Škėmos teigimu, sovietinės statybos pastatai yra visiškai nepritaikyti šiuolaikiniams standartams.

„Namai buvo statomi greitai, energijos juose  buvo naudojama daug, o mokėti
už energiją dėl dirbtinai sumažintų energijos išteklių kainos  reikėjo santykinai  mažai. Tačiau pasikeitus situacijai už energiją tenka mokėti realia rinkos kaina ir visa buvusi sistema apsivertė aukštyn kojomis. Dėl šios priežasties Lietuvoje yra labai didelis potencialas mažinti energijos vartojimą. Pavyzdžiui,  Vakarų Europos šalyse pastatai ir gamyklos iškart buvo statomos galvojant ir taupant, nes Vakaruose energija visada buvo brangi, todėl efektyvus energijos išteklių valdymas ten yra natūralus dalykas“,  – pavyzdžius pateikia R. Škėma.

Naujas energijos vadybos ir efektyvaus energijos naudojimo standartas

R. Škėma teigia, kad kiekvienas įmonės  energetikas privalo labai tiksliai žinoti, kur, kas ir kiek naudoja energijos ir nuolat galvoti kaip sumažinti elektros vartojimą visose grandyse.

„Lietuvoje yra labai mažai, tačiau Vakarų šalių įmonėse plačiai naudojamos specialios kompiuterinės sistemos, kurių pagalba galima vykdyti energijos vartojimo stebėjimą visose įmonės grandyse. Šiomis sistemomis naudojasi  tiek įmonės energetikas, kuris nuolat seka naudojamos energijos statistiką, tiek ir įmonės vadovas. Specialistai turi visus būtinus duomenis apie energijos suvartojimą paros, dienos, mėnesio ar metų bėgyje“, – sako jis.

Šiose įmonėse  nuolat reikalaujama, kad energetikas reguliariai teiktų pasiūlymus kaip mažinti  energijos vartojimą įmonėje, be abejo, nepabloginant gamybos proceso ar  darbuotojų darbo sąlygų.

Lietuvoje taip pat pradedama judėti šia linkme. Prieš kelis mėnesius buvo priimtas tarptautinis „Energetikos vadybos ir efektyvaus naudojimo standartas ISO 50001“.

„Šis standartas numato kaip mažinti energijos suvartojimą įmonėje. Sistemos 90% tikslumu leidžia planuotis energijos poreikį. Energetikos vadyba vykdoma viena griežta kryptimi – energijos suvartojimo mažinimu. Sistema reikalauja išsiaiškinti, kiek kiekvienas įrengimas naudoja energijos ir ar galima sumažinti naudojamos energijos išteklius“, – dėsto energetikos specialistas.

Nuomonei, kad būtina skirti daugiau dėmesio energetikos vadybai pritaria ir UAB „Energijos kodas“ elektros energijos pardavimų projektų vadovė Justė Žegužauskaitė.

„Nuolat savo klientams akcentuojame elektros energijos vadybos svarbą. Šiuo metu net vykdome projektą „Planuok atsakingai“, kurio metu klientai skatinami kuo tiksliau paskaičiuoti savo būsimą elektros energijos poreikį.  Energetikos vadybos ir efektyvaus naudojimo standartas šią užduotį tik palengvintų. Tai yra dar viena priemonė, padedanti efektyviai valdyti įmonės energetinius resursus ir mažinti išlaidas, skirtas elektros ir šiluminei energijai“, – teigia J. Žegužauskaitė.

27 proc. Lietuvos gyventojų šilumos taupymo priemonėmis teigia pasirūpinę anksčiau nei prieš metus, 8 proc. – per paskutinįjį šildymo sezoną. Tačiau net 13 proc. didmiesčių ir 16 proc. miestų gyventojų teigia šilumos priemonėms nenorį ar negalį skirti lėšų, nepaisant to, kad toks poreikis yra. Dar 10 proc. ketina tokių priemonių imtis tik gavę sąskaitą už šildymą.

Tokie duomenys paaiškėjo danų įmonės „Danfoss“ iniciatyva š.m. rugsėjo pabaigoje atliktoje reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje.

„Kaip rodo praktika, net ir tie, kurie jau ėmėsi šildymo priemonių bei tie, kuriuos tenkina turima šildymo sistema, dažnai gyvena šiltai, bet nesutaupo tiek, kiek galėtų. Ypač tas liečia individualių namų savininkus bei naujos statybos ar renovuotų daugiabučių gyventojus. Jie dažniausiai pasitenkina sandariais langais bei apšiltintomis sienomis, bet neįvertina efektyvaus patalpų temperatūros reguliavimo reikšmės“, – sako „Danfoss“ pardavimų vadovo Dariaus Gagys.

Tyrimo duomenimis, radiatorių termostatus kaip patraukliausią priemonę pagal kainos ir sutaupytos šilumos santykį, įvardina 32 proc. apklaustų didmiesčių gyventojų. Kiek daugiau didmiesčių gyventojų prioritetą teikia ne įprastiems, ranka valdomiems radiatorių termostatams (13 proc.), o elektroniniams, temperatūrą patalpoje reguliuojantiems automatiškai (19 proc.).

„Ir jie yra teisūs – lyginant su įprastu termostatu, elektroniniai leidžia šilumos sąnaudas sumažinti net 23 proc., o jei patalpose iki šiol nebuvo įrengtas joks termostatas – sutaupymas siekia net 46 proc. Be to, automatinis optimalios patalpų temperatūros palaikymas sukuria komfortą bet kuriuo paros metu“, – sako D.Gagys.

„Danfoss“ pardavimų vadovo teigimu, pažangūs elektroniniai radiatorių termostatai turi įvairias taupymo efektą sustiprinančias automatinio reguliavimo programas – pavyzdžiui, nustatymus pagal paros metą, vėdinant ar išvykus. Be to, jie gali būti apjungti į centrinio valdymo sistemą, kas ypač aktualu nuosaviems namams ar dideliems butams, kurių gyventojams nepatogu reguliuoti kiekvieną termostatą atskirai.

Tokioms sistemoms net nebūtini laidai, tik elektroninis pultas su bevieliu ryšiu, iš kurio galima valdyti ne tik radiatorių termostatus, bet ir kitas protingų namų sistemas, pavyzdžiui, vandens ir grindų šildymą, šilumos siurblius, katilus ir net elektros apšvietimą. Elektroninius radiatorių termostatus galima montuoti tiek ant senų, tiek ant modernių radiatorių.

„Danfoss“ prekybos vadovo D.Gagio teigimu, radiatorių termostatai yra paprastas ir greitas sprendimas, nes vieno jų įrengimas užtrunka iki minutės. Be to, investicija į radiatorių termostatus, priklausomai nuo jų skaičiaus ir patalpų būklės, atsiperka vidutiniškai per 2 metus – kuo brangesnis šildymas tuo greičiau.

Vyriausybė išmokė gyventi pusbadžiu, bet nesugebėjo atlikti efektyvaus viešųjų finansų naudojimo sisteminių permainų.

Vertinant Finansų ministerijos ketverių pastarųjų metų darbą, galima būtų ministrę Ingridą Šimonytę pakelti iš valstybės vyr. kasininkių, kaip kad ją kadencijos pradžioje vadino humoristinė TV laida, bent jau į vyr. buhalteres, jei ne į finansų direktores. Ji, imdamasi šio darbo po savo pirmtakų – išlaidžiojo socialdemokratų ministro Rimanto Šadžiaus, slėpusio informaciją apie artėjančią pasaulinę krizę, ir Algirdo Šemetos, naktinės mokesčių reformos krikštatėvio, pažadėjo ir ištesėjo, kad viešųjų finansų deficito kreivę nulenks žemyn. Kad ir kaip keiktume valdžią, tai išgelbėjo Lietuvą nuo graikiško scenarijaus, į kurį vedė socialdemokratai.
Tačiau Vyriausybė, gesindama finansinį gaisrą, užliejo ne tik ugnį: paliko piliečius padegėliais be oriai išgyventi leidžiančių atlyginimų ar pensijų, daug ką ir be darbo, su mokesčių viražų nustekentu verslu. Maža to, esminių sisteminių priešgaisrinių priemonių imtasi labai nedaug, o valstybės skola išsipūtė iki neregėto skaičiaus – 44,4 mlrd. Lt ir, prognozuojama, net jei neatsileisime diržų, artimiausius trejus metus kasmet didės maždaug po milijardą litų.

Kada susitiks norų ir išgalių kreivės
Net ūkio kilimo metais nesugebėta apmaldyti viešojo sektoriaus noro gyventi ne pagal išgales. Valstybės skola, 1995 m. siekusi 3,1 mlrd. Lt, 2000-aisiais jau užkopė iki 10,8 mlrd. Lt, dar po penkerių siekė 13,3 mlrd. Lt, o ekonomikos pakilimo ikikriziniais 2007-aisiais viešieji norai su galimybėmis jau prasilenkė 16,7 mlrd. Lt.
I.Šimonytė po daugelio metų buvo pirmoji taupi finansų ministrė. Nors biudžeto deficitas pirmais šios Vyriausybės valdymo metais šovė iki rekordinių 27,1 mlrd. Lt, visi atsimename, kad tai lėmė dvi finansinės katastrofos: ne tik pasaulinė finansų krizė, bet ir ankstesnių Vyriausybių išlaidumas, Gedimino Kirkilo Vyriausybės dalytos rinkimų dovanėlės didinti socialines pašalpas, pensijas, mokytojų atlyginimus. Teisybės dėlei – šiuos pažadus Seime savo balsais parėmė ir dabartiniai valdantieji konservatoriai. Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis neabejoja, kad nepamatuotas dosnumas būtų sužlugdęs socialinio draudimo biudžetą ir be krizės: 2007 m. motinystės (tėvystės) išmokos kainavo 300 mln., o 2009 ir 2010 m. – keturis kartus, arba kasmet beveik 1 mlrd. Lt, daugiau. 35 proc. padidintos ir išlaidos pensijoms – nuo 6,1 iki 8,3 mlrd. Lt.
Šios Vyriausybės pastangomis 2012-ieji pagaliau tapo lūžio metais: priešingai nei 2009–2011 m., šiemet daugiau skolinamės ankstesnių skolų refinansavimui, nei deficitui finansuoti. Tai sudaro net 61 proc. iš šiemet reikiamų skolintis apie 10 mlrd. Lt.
Štai šią gegužę Finansų ministerija išpirko 2002 m. išleistą ir 2006 m. papildytą 1 mlrd. eurų vertės euroobligacijų emisiją. Tai didžiausia ligi šiol išpirkta obligacijų emisija šalies istorijoje. Kitais metais Lietuvai reikės išpirkti 2003 m. išleistą ir 2004 m. papildytą dar vieną 1 mlrd. eurų euroobligacijų emisiją.
Šios dienos norų ir galimybių neatitikimas tesudaro apie 6 proc. skolos. Taigi net vien kosmetiškai, praktiškai tik lygiavos principu pakarpius viešąjį sektorių ir jo išlaidas, iki nedeficitinio valstybės biudžeto tetrūksta 0,6 mlrd. Lt, nors, žinoma, tikslas turėjo būti ne pusbadžiu gyvenantis išpampęs, o mažesnis, bet geriau mokamas ir kompetentingesnis viešasis sektorius. Kur kas didesnis „indėlis“ į šių metų reikiamą skolintis sumą – 27 proc. „Sodros“ biudžeto skylė. Taigi šiandien didžiausias akmuo po kaklu – ankstesnis išlaidus gyvenimas ir neatlikta „Sodros“ reforma. (…)

TVF baubu gąsdino be reikalo
Šiandien valstybės skola galėjo būti bent kiek mažesnė, jei ši Vyriausybė nebūtų pūtusis, kad sugeba išsiversti be Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos. Lietuva 2008 m. gruodį skolinosi už 10,65 proc. metines palūkanas, o Latvija iš TVF – už 3,87 proc.
„Palūkanų skirtumas nėra tokio dydžio pinigai, kad būtų pakėlę Lietuvos ekonomiką, bet esame neturtinga valstybė ir mums svarbus kiekvienas milijonas litų, kuris galėjo būti panaudotas skolai išmokėti ar kitoms problemoms spręsti“, – vertina „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Vis dėlto tai skolinimasis iš TVF skolos aptarnavimo sąnaudas galėjo sumažinti apie 30 proc., o vien šiemet jos viršys 2 mlrd. Lt. Latviai, skolindamiesi iš TVF, nušovė du zuikius: pigiau pasiskolino ir spaudžiami tvirtos TVF rankos greičiau susitvarkė su deficitu: pernai Latvijoje jis buvo apie 3,6 proc., o Lietuvoje – apie 5,4 proc. „Nors Latvijos padėtis krizės metais buvo daug sudėtingesnė nei Lietuvos, nes bankrutavo vienas didžiausių „Parex“ bankas, šalis turi ambicingą tikslą įsivesti eurą jau 2014 m., o mes strateginį tikslą keistai nustumiame kažkur į ateitį. Turėdami ir taip susietą su euru valiutą, bet negauname visos euro zonos naudos. Iš mažų ekonomikų be euro galime likti paskutiniai su bulgarais. Bet turbūt nenorėtume lygintis su viena ES autsaiderių“, – mano V.Klyvienė.
Finansų ekspertės vertinimu, nesiskolinti iš TVF buvo klaida, juolab kaip ir latviai didinome PVM, mažinome pensijas, karpėme viešojo sektoriaus algas bei darbuotojų skaičių, stabdėme investicines programas, tik latviai diržus veržėsi dar labiau.
„Nežinau, ar tikrai mums reikia save taip menkinti ir sakyti, kad mums reikalingas prievaizdas, nes be jo negalime nieko padaryti“, – taip TVF vertino finansų ministrė Ingrida Šimonytė. (…)
Ši Vyriausybė įeis į istoriją ir kaip naktinės mokesčių reformos, tiksliau, košmaro, budelis. Nors kai kurie skuboti sprendimai paskui buvo sušvelninti, dalis verslo, ypač smulkiojo, patyrė didelį nuosmukį, sumažėjo darbo vietų. Premjeras mėgo girtis, kad Lietuva pagal darbo jėgos kainos pokyčius pirmauja ES, tačiau šis rodiklis iš tikrųjų reiškia, jog algos Lietuvoje sumažėjo daugiausiai.
„2008 m. pabaigos mokesčių reforma labiausiai buvo apmokestintas vartojimas, o pajamų ir pelno mokesčiai ne tik nedidinti, bet ir iš dalies sumažinti. Tai sudarė palankesnes sąlygas verslo plėtrai, o mažinant pelno mokestį Lietuvoje remta Vyriausybės idėja pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, kurios kurtų papildomas darbo vietas“, – vertina DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius.
Tačiau jis pastebi, kad nors PVM buvo padidintas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje mokesčiai keitėsi labiausiai. Estijoje tam nebuvo poreikio, nes ekonomikos pakilimo laiku sukaupta rezervų. Latvijoje, spaudžiant TVF, įvesta daug naujų mokesčių (automobilių, nekilnojamojo turto, apsilankymo sveikatos įstaigose ir t.t.), o pagrindiniai mokesčiai beveik nekito.
„Lietuvai, staigiai krintant mokesčių surinkimui ir didėjant išlaidoms, teko pasirinkti šiek tiek kitokią mokesčių reformą, juolab buvo nutarta nesikreipti į TVF. Latviai, kreipdamiesi į TVF, trumpam buvo praradę finansų rinkų reputaciją, bet jie puikiai pasinaudojo TVF teikiamomis viešųjų finansų tvarkymo žiniomis, be to, daug viešojo sektoriaus efektyvinimo įstatymų buvo lengviau priimti spaudžiant TVF“, – pabrėžia R.Bancevičius.
Finansų ekspertė V.Klyvienė, apibendrindama šios Vyriausybės kadencijos finansų politiką, ją giria, kad suvaldė finansinę padėtį: „Nuosmukis, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, buvo trumpiausias, vadinasi, taupymo krizės metu strategija, nors labai skausminga, bet pasitvirtino. Tai padėjo atkurti ekonomikos perkaitimo laikotarpiu prarastą išorinį šalies konkurencingumą, ir atsigavus užsienio rinkoms pradėjome kilti iš duobės, nors buvo ir labai pesimistinių prognozių.“ (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” Nr. 35, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Graikijos rinkimai leido Europai šiek tiek atsikvėpti, tačiau prancūzai rengiasi mesti iššūkį Vokietijos taupymo politikai.

Parlamento rinkimų rezultatus Graikijoje ir Prancūzijoje galima vertinti dvejopai. Prieš kurį laiką prancūzų filosofas Pierre‘as Rosanvallonas išdėstė savo kontrdemokratijos teoriją. Remiantis šiuo mąstytoju, rinkimai pastaruoju metu funkcionuoja ne kaip mandato vykdyti tam tikrą politinę programą suteikimas, o veikiau kaip iki tol valdžiusios politinės jėgos nubaudimas. Tokiu atveju turėtume teigti, kad tiek graikai, tiek prancūzai nubaudė daugumą sudariusias partijas. Ką pasirinkti, remiantis šia teorija, nėra taip svarbu – svarbu tik tai, kad valdžioje neliktų tų, kurie valdė iki rinkimų.

Tačiau galima žvelgti ir tradiciniu žvilgsniu. Šiuo atveju prancūzų ir graikų sprendimas keisti valdžią reiškia norą suteikti mandatą kitokį politinį kursą žadančioms partijoms ir jų lyderiams. Tad šioje anlizėje, atsižvelgdami į abu požiūrio kampus, turime atsakyti į du klausimus: kodėl buvo nubaustos iki tol valdžiusios politinės jėgos ir kodėl pasirinkti būtent tie, o ne kiti jų įpėdiniai?

Ko nori graikai

„Rinkimų rezultatai nekeičia to fakto, kad Graikija skolinga 327 mlrd. eurų“, – po Graikijos parlamento rinkimų priminė vokiečių dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. „Taupymo politikai pritariančios „Naujosios demokratijos“ pergalė gali suteikti Graikijai tik trumpą atokvėpį“, – skelbė „Der Spiegel“ antraštė. „Naujosios demokratijos“ pergalė negali būti regima kaip entuziastingas pritarimas taupymo politikai“, – savo skeptiškos pozicijos neslėpė prancūzų „L‘Express“. „Neaišku, kas pasikeitė – nėra daugumos, nėra platformos stabiliai vyriausybei, dar mažiau tikimybės sulaukti ankstyvo atsigavimo“, – Graikijos galimybėmis pakilti iš krizės abejojo britų „The Guardian“. Visos šios antraštės rodo, kad Graikijos parlamento rinkimai ir po jų vykusios derybos dėl vyriausybės sudarymo buvo visos Europos žiniasklaidos dėmesio centre, bet vertinimai, deja, nėra optimistiniai.

„Naujosios demokratijos“ partija, vadovaujama Antonio Samaro, parlamente turės 129 vietas iš 300. Graikijoje daugiausiai balsų surinkusi politinė jėga parlamente gauna 50 papildomų vietų, tačiau net ir šis „prizas“ A.Samaro partijai neužtikrino daugumos.

Vis dėlto po naujienos apie „Naujosios demokratijos“ pergalę lengviau atsikvėpė visa Europa. Buvo baiminamasi, kad socialistinės „Pasok“ partijos valdymu nusivylę piliečiai į valdžią išrinks radikalią kairiąją partiją „Syriza“, kuri pasisako prieš taupymo programą ir Graikijos susitarimus su ES bei Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Dalis graikų už radikalus balsavo vien iš nusivylimo pagrindinėmis šalies politinėmis partijomis.

Ne noeas išstoti iš euro zonos ar griauti ES buvo jų varomoji jėga, o paprasčiausias noras nubausti tuos, kurie kartu su Briuseliu ir Vokietija laikomi atsakingais dėl sunkios šalies ekonominės padėties. Graikijoje nedarbas šiuo metu siekia 22 proc., šalies ekonomika jau penktus metus iš eilės išgyvena recesiją, atlyginimai daugeliui darbuotojų sumažėjo ketvirtadaliu.

Tačiau A.Samaras rinkimus apibūdino paprastai: arba Graikija lieka euro zonoje ir imasi taupymo politikos, nors ir su tam tikromis išlygomis, dėl kurių turi būti deramasi, arba šalis turi grįžti prie drachmos. Europa bent jau kuriam laikui atsikvėpė: Graikija kol kas lieka euro zonoje, tačiau laiko problemoms spręsti – itin nedaug. Skelbiama, kad pinigų Graikijai užteks tik iki liepos vidurio, o dėl politinės krizės, prasidėjusios parlamento paleidimu balandžio viduryje, svarbūs sprendimai, reikalingi finansinei pagalbai gauti, taip ir liko nepriimti. Trumpai tariant, laikrodis tiksi greitai, ir jei Graikijoje greitai nebus priimtos esminės reformos, padariniai gali būti dramatiški.

Baiminamasi radikalų

A.Samaras, ragindamas paremti jo bandymus suburti vyriausybę, žodžių į vatą nevyniojo ir siūlė rinktis iš dviejų variantų: arba mes, arba radikalūs kairieji, kurie šalį gali paskandinti dar didesniame chaose. BBC analitikas Paulas Masonas pabrėžia, jog dalis vidurinės klasės atstovų, jautusių karta iš kartos perduodamą antipatiją „Naujosios demokratijos“ partijai, balsavo už šią politinę jėgą vien todėl, kad išvengtų košmaro, kai parlamente dominuos „Syriza“. Pasirodo, europinės nuotaikos Graikijoje vis dar stipresnės už antieuropines nuostatas.

Vis dėlto „Syriza“ partijos kilimas stulbinantis: per pastaruosius „normalius“, tai yra planuotus, o ne pirmalaikius, parlamento rinkimus 2009 m. ši partija surinko vos 4,6 proc. balsų, o birželio rinkimuose jau gavo 27 proc. balsų, daugiau nei dešimčia procentinių punktų daugiau nei per gegužės balsavimą. Po pastarųjų rinkimų partijos lyderis Alexis Tsipras tiesiai šviesiai pareiškė jokios koalicijos neremsiąs ir pats iniciatyvos formuoti valdančiąją daugumą taip pat nesiimsiąs. Partijos atstovai netgi džiaugiasi, kad rinkimų jiems kol kas nepavyko laimėti. A.Tsipro nuomone, „Naujoji demokratija“ valdančiosios daugumos nesuformuos arba ši gyvuos labai neilgai, tad netrukus prireiks dar vienų rinkimų. Būtent per juos kairieji radikalai ir tikisi susižerti dar daugiau balsų bei užsitikrinti daugumą parlamente.

Vis dėlto dalis ekspertų klausia, ar „Syriza“ sėkmė nėra trumpalaikė. Jei pripažinsime teoriją, kad už šią partiją nemaža dalis rinkėjų balsavo tik norėdami skaudžiai nubausti visas nuvylusias didžiąsias partijas, tai neatmestina galimybė, kad per kitus rinkimus nuo vienų radikalų gali būti peršokta prie kitų. Toks pavojus egzistuoja, ir jo vardas – „Auksinė aušra“.

Ši radikali dešinioji politinė jėga po pastarųjų rinkimų užsitikrino 18 vietų parlamente. Gegužės mėnesį šis skaičius buvo dar didesnis – 21 vieta. P.Masono teigimu, dešinieji radikalai gali patraukti dalį neapsisprendusių ir nusivylusių miesto bei kaimo rinkėjų, kurie savo balsą per pastaruosius rinkimus atidavė už „Syriza“.

Apie „Auksinę aušrą“ Graikijoje jau sklando įvairiausi mitai ir legendos. Pasakojama, esą šios politinės partijos atstovai palydi senutes iki bankomato, kad šios nesibaimindamos galėtų pasiimti pinigų. Jie iš nuomojamų butų išprašo nepageidaujamus nuomininkus, dažniausiai imigrantus. Radikalai esą net perdažo butą ir iškilmingai grąžina raktus savininkams.

Tad signalas aiškus: graikai turi sukurti tvirtą vyriausybę, kuri įgyvendintų reikiamas reformas ir sulauktų finansinės paramos. Antraip radikalų dominavimas gali tapti realybe.

Vis dėlto didžiausia problema ta, kad vyriausybę veikiausiai sudarys partijos, kurias didžioji dalis rinkėjų būtent ir kaltina dėl prastos šalies padėties. Tad tokios vyriausybės, kuriai pagalius į ratus bus pasirengę kaišioti visi, gyvavimas vargu ar bus ilgalaikis. Be to, A.Samaras turės priimti ir nepopuliarius, tačiau būtinus sprendimus dėl taupymo. Tiesa, „Naujosios demokratijos“ lyderis žada derėtis dėl nuolaidų, nors Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle jau pareiškė, kad principinės susitarimo dėl finansinės pagalbos mainais už taupymo politikos įgyvendinimą nuostatos yra nekeičiamos.

O prancūzai toliau suka į kairę

Svarbūs ir visą Europą dominantys parlamento rinkimai vyko ne tik Graikijoje, bet ir Prancūzijoje. Čia toliau skęsta buvusio prezidento Nicolas Sarkozy Sąjunga už liaudies judėjimą. Ši partija parlamente prarado arti šimto vietų, o socialistai, kurių atstovas Francois Hollande‘as laimėjo ir anksčiau vykusius prezidento rinkimus, įstatymų leidžiamojoje valdžioje turės absoliučią daugumą, leisiančią įgyvendinti savo politinę programą. Tai pirmas kartas per pastaruosius 30 metų, kai absoliuti dauguma atsidūrė socialistų rankose. Nusivylimą Sąjunga už liaudies judėjimą rodo ir faktas, kad dvi vietas parlamente užsitikrino ir radikali dešinioji Liaudies fronto partija.

Socialistų teigimu, siekis turėti subalansuotą biudžetą veikiausiai bus atidėtas bent iki 2017 m. Planuojama pasamdyti net 60 tūkst. mokytojų, padidinti pajamų mokestį, užkrausiantį daugiau naštos ant labiau pasiturinčių piliečių.

Politikos analitikas Christianas Fraseris tvirtina, kad prancūzų pasirinkimas yra aiškus protestas prieš taupymo politiką. Socialistai savo kampanijoje pabrėžė, kad sieks ne taupyti, o skatinti ekonomiką. F.Hollande‘as ir parlamente įsitvirtinę socialistai rengiasi mesti iššūkį ir Vokietijos politikai euro zonoje. Šią savaitę Prancūzijos prezidentas turėtų pristatyti 120 mlrd. vertės investicijų į euro zoną projektą, pavadintą „Susitarimu dėl augimo“.

Graikijos įsipareigojimai siekiant gauti tarptautinę finansinę pagalbą

• Sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių 15 tūkst. Iki 2015 m. šis skaičius turi pasiekti 150 tūkst.;

• 22 proc., iki beveik 600 eurų, sumažinti minimalią algą;

• Sumažinti pensijų fondą 300 mln. eurų;

• Šiemet sumažinti biudžeto išlaidas 3 mlrd. eurų;

• Liberalizuoti darbo santykius ir palengvinti darbuotojų samdymą bei atleidimą;

• Pagerinti mokesčių surinkimą;

• Iki 2015 m. įvykdyti 15 mlrd. eurų apimties privatizacijos programą;

• Konkurencijai atverti tam tikras sritis: sveikatos apsaugos, turizmo, nekilnojamojo turto verslo;

• Iki 2020 m. pasiekti, kad skola neviršytų 116 proc. BVP.

Energetikos ir technikos muziejuje pristatytas internetinis žaidimas ir konkursas „Mūšis dėl Žemės“, kuriuo projekto iniciatorius Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje su partneriais sieks gilinti jaunimo ir suaugusiųjų žinias apie efektyvų energijos vartojimą. Žaidimą galima rasti adresu www.musisdelzemes.lt

Edukacinis žaidimas ir konkursas „Mūšis dėl Žemės“  – tai mokomoji priemonė apie racionalų energijos vartojimą, alternatyvią ir efektyvią energetiką, sukurta remiantis Šiaurės šalių bei Lietuvos praktika. Pagrindinis projekto tikslas – patrauklia ir žaisminga forma supažindinti jaunąją kartą su namų ūkio, šalies ir globaliu energetinių išteklių panaudojimu, inovatyviais energijos gavimo bei taupymo būdais.

Mūšyje dėl Žemės žaidėjai privalės iš esmės atnaujinti kapitono Švaistūno ydingai sutvarkytą pasaulio energetikos sistemą. Pradėję senų lempučių pakeitimu energiją taupančiomis namuose bei daugiau važinėdami dviračiu žaidimo dalyviai palaipsniui pereis prie visai šaliai ir vėliau planetai svarbių sprendimų – išmaniųjų tinklų (angl. smart grid) diegimo ar prisijungimo prie tarptautinių energetikos organizacijų. Žemę žalia spalva nudažys ir žaidimą laimės Kapitoną Švaistūną nugalėjęs bei didžiausią taškų skaičių per mažiausią ėjimų kiekį surinkęs žaidėjas.

Įkvėpimu žaidimui tapo 2009 m. Šiaurės ministrų tarybos biuro išleistas „Išmintingo namų tvarkymo vadovas“ kurio pagrindinis tikslas – pateikti įvairių patarimų, galinčių padėti namų ūkio sąlygomis taupyti energijos vartojimą ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Naujame žaidime šie patarimai atgimė interaktyvioje platformoje.

Žaidimo dalyviai ne tik sužinos apie įvairius būdus taupyti elektros energiją, bet ir turės galimybę laimėti prizus žaidimo konkurse, kuris prasideda gegužės 29 d. ir vyksta iki birželio 19 d. Dešimt pirmąsias vietas užėmusių žaidėjų pasidalins elektrinę knygų skaityklę, saulės įkroviklius mobiliesiems telefonams ir planšetinį kompiuterį „Apple iPad“. Daugiausia taškų surinkusiam pirmosios vietos laimėtojui atiteks elektra varomas dviratis.

„Šį žaidimas svarbus ir kaip mokomoji priemonė, ir kaip regioninio bendradarbiavimo projektas, į kurį buvo įtraukta daug Šiaurės ir Baltijos šalių bei partnerių. Neabejoju, kad „Mūšis dėl Žemės“ ras savo auditoriją tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse. “, – pristatyme sakė Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Bo Harald Tillberg.

Suomijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Marja-Liisa Kiljunen pastebėjo, kad energetinio efektyvumo klausimas ir toliau išlieka tarp Suomijos vyriausybės prioritetų. „Svarbiausia šio žaidimo skleidžiama žinia yra tai, kad ne tik šalys savo valstybine politika turi keisti pasaulį. Tai turime ir galime daryti kiekvienas iš mūsų. Žaisdami vaikai supras, kokiomis priemonėmis tai pasiekiama“, – sakė ambasadorė. Žaidimas iš dalies finansuotas iš Suomijos pirmininkavimo Šiaurės ministrų tarybai 2011 metais biudžeto.

Birželį planuojamos pristatyti žaidimo angliška bei rusiška versijos. Kompaktinės plokštelės su žaidimu bus nemokamai platinamos Latvijos bei Estijos, Kaliningrado srities ir Šiaurės Vakarų Rusijos mokykloms.

Žaidimo projektą įgyvendina Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Projekto partneriai: Suomijos ir  Danijos ambasados Lietuvoje, AB LESTO, kompanijos „DSV“, „DFDS Seaways“, „Danske Bankas“, „Danfoss“, „Espersen“.

Įstatymo projektą dar turi patvirtinti Graikijos parlamentas ir Europos finansų ministrai.

Nepritardami dar griežtesniam taupymui iš vyriausybės atsistatydino penki ministrai, o profesinės sąjungos penktadienį pradėjo 48 valandų visuotinį streiką, kurio metu protestuotojai susirėmė su policija.

Graikijos premjeras Lukas Papademas (Lukas Papademos) įspėjo, kad šaliai gresia “nekontroliuojamas ekonominis chaosas”, jeigu ji nesugebės susitarti dėl taupymo priemonių ir taps nemoki.

“Mes negalime leisti Graikijai bankrutuoti”, – sakė jis vyriausybei, pabrėždamas, kad tai “istorinės atsakomybės valanda”.

Tarp taupymo priemonių numatyta atleisti 15 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, liberalizuoti darbo įstatymus, sumažinti minimalų mėnesinį atlyginimą 20 proc. nuo 751 iki 600 eurų bei su bankais susitarti dėl skolų nurašymo.

Maža neramumų Europos ir pasaulio finansų rinkose, 2011 m. pabaigoje bankų rinka turėjo atlaikyti pasitikėjimo ja išbandymą, susijusį  su “Snoro” banko padėtimi. Apie tai, kaip bankai išlaikė šį egzaminą ir ką prognozuoja 2012-aisiais, kalbamės su Ūkio banko valdybos pirmininku Gintaru Ugianskiu.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate praėjusius metus, jei kalbėsime apie šalies ekonomiką ir bankų rinką?

G.U.: 2011 metai buvo itin reikšmingi ne tik Lietuvos bankininkystei, bet ir viso pasaulio šalių ekonomikai. Besikeičiančios ekonominės sąlygos ir prognozės, recesijos ir atsigavimo ženklai buvo linksniuojami tiek užsienio ekspertų, politikų, žiniasklaidos, tiek mūsų klientų lūpomis. Su šia realybe susidūrė ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio finansų institucijos.

Pernai metų pradžia jau žadėjo galimybę išeiti iš krizės, prasidėjo tam tikras atsigavimas mūsų šalies ir užsienio ekonomikose, tačiau augimo ženklus vėl keitė neramumai Europos ir pasaulio finansų rinkose. Vis dėlto mes tikrai galime džiaugtis ir didžiuotis, kad Lietuva visame šiame sudėtingame kontekste pasiekė puikių rezultatų. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 6,7 proc. Vadinasi, gerai išmokome ankstesnės krizės pamokas, kurios leido mums dar labiau sustiprėti ir tapti antra sparčiausiai augančia ekonomika Europos Sąjungoje po Estijos.

Na, o bankų rinkoje metų pabaigoje sulaukėme netikėtų įvykių, tapusių rimtu iššūkiu visiems šalies bankams ir žmonėms: netikėtai susidarė situacija, kai buvusiems “Snoro” klientams reikėjo padėti operatyviai išspręsti problemas, su kuriomis jie staiga susidūrė.

PROGNOZĖS: Kaip įvertintumėte šias bankų pastangas – ar egzaminas išlaikytas?

G.U.: Manau, kad taip. Matėme, kad į situaciją sureaguota tikrai operatyviai. Tiek gyventojams, tiek įmonėms buvo pasiūlyti greiti, lankstūs sprendimai, ir pirminis šokas greitai neutralizuotas tinkamais veiksmais. Visi įsitikino ir tuo, kad indėlių draudimo sistema realiai veikia, todėl tikrai neverta atsisakyti iki šiol naudotų taupymo priemonių, kurios yra saugios ir patikimos.

PROGNOZĖS: Kokias matote ateinančių metų perspektyvas Lietuvos bankams?

G.U.: Vis dėlto, kad ir kaip operatyviai buvo reaguojama į situaciją po “Snoro” veiklos sustabdymo, tokie dalykai įneša nepasitikėjimo visa šalies bankų sistema. Tą parodė ir kai kurios gyventojų apklausos. Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir įvairūs gandai, pasiekę mus iš Latvijos, kurie dar kartą parodė, kokia jautri bankų sistema nepagrįstoms spėlionėms ir įvairioms spekuliacijoms. Todėl, manau, dabar visi šalies bankai turi dirbti taip, kad tas pasitikėjimas būtų kuo greičiau atkurtas, ir tikiu, jog tai padaryti netrukus pavyks.

PROGNOZĖS: Ar turite idėjų, kaip didinti žmonių pasitikėjimą bankais?

G.U.: Štai čia mes matome verslo socialinės atsakomybės svarbą ir didžiulę misiją. Žinoma, verslas privalo siekti pelno, tačiau reikia stengtis, kad įmonių veikla būtų darni, tvari, orientuota ne tik į pelną, bet ir į visų visuomenės sluoksnių gerovės didinimą.

Todėl būtent dėmesys žmogui, pastangos savo veikloje atsižvelgti į atskirų visuomenės sluoksnių poreikius ir situaciją yra itin svarbu. Pavyzdžiui, mes puikiai suvokiame, kad tokios paslaugos, kaip grynųjų pinigų išėmimo mokestis, pensijoms, pašalpoms, kitoms socialinėms išmokoms negali būti taikomos. Tai tik vienas iš pavyzdžių, o galimybių yra daugybė. Tiesiog atsisukime į žmogų, girdėkime jį – tik taip galima užsitarnauti pasitikėjimą.

PROGNOZĖS: Kokių laukiate 2012 metų šalies ekonomikai, verslui?

G.U.: Jau dabar aišku, kad kiti metai bus labai darbingi, kupini naujų iššūkių. Suprantama, nemažai iššūkių mums atneš dabartinės tendencijos euro zonoje, apie kurias Lietuvoje kol kas dar per mažai kalbama ir kurias lyg ir užgožė mūsų vietinės realijos. Europos šalių skolų krizė ir naujos recesijos grėsmė JAV – į šias problemas mes dabar turime atkreipti didesnį dėmesį, ruoštis ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai. Kaip savo kalboje gruodžio viduryje pabrėžė Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji direktorė Christine Lagarde, dabar nėra šalių, kurios turėtų imunitetą euro zonos krizei, todėl veikti privalo visos valstybės, antraip visas pasaulis gali įklimpti į dar didesnes problemas.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate Lietuvą šiame kontekste?

G.U.: Turime ir stipriųjų, ir silpnųjų pusių. Vienas Lietuvos privalumų yra tas, kad laikomės finansinės drausmės ir nesame prasiskolinę tiek, kiek kitos šalys, o mūsų valstybės skola pagal euro zonos standartus išlieka gana nedidelė. Daugelis verslo įmonių, atlaikiusių ankstesnę krizę, išmoko taupyti ir uždirbto pelno nebeišdalija dividendais. Užsitikrinti finansinį pagrindą ateičiai stengiasi ir gyventojai, kurių indėliai jau daugelį metų stabiliai didėja. Tai labai teigiami ženklai.

Be abejo, esame priklausomi nuo eksporto paklausos iš euro zonos valstybių. Atsižvelgdama į padėtį euro zonoje ir dėl to galbūt mažėsiančią Lietuvos eksporto paklausą, Finansų ministerija sumažino kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4,7 iki 2,5 proc. Tokia situacija mažina ir šalies verslininkų pasitikėjimą artimiausiomis ekonomikos perspektyvomis, produkcijos paklausos ir eksporto galimybėmis. Dėl to Finansų ministerija projektuoja lėtesnį užimtumo, darbo užmokesčio ir infliacijos didėjimą.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Net 82,2 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų artimiausiu metu neplanuoja jokių didesnių pirkinių. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos.

Pasak šios bendrovės direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, daugumos respondentų vertinimai gana pesimistiniai. Dalis net replikavo, esą apie kokius čia pirkinius gali būti kalba. “Reikės džiaugtis, jei neteks ko nors parduoti, kad gautum pinigų susimokėti už šildymą ir kitas paslaugas”, – sakė kai kurie apklaustieji.
Taigi po 2008–2010 m. krizės šiemet lauktas vartojimo didėjimas taip ir neįsibėgėjo, o dauguma gyventojų vėl jungia taupymo režimą ir rengiasi antrai galimai krizės bangai.

Kokį didesnį pirkinį planuojate įsigyti artimiausiu metu? (proc.)

Neplanuoju jokių didesnių pirkinių    82,2
Automobilį    10,4
Butą    3,4
Nežinau / nesakysiu    1,8
Namą    1,6
Žemės sklypą    0,6

Kaip manote, ar jūsų turimo nekilnojamojo turto vertė toliau krinta? (proc.)

Atrodo, padėtis nekilnojamojo turto rinkoje stabilizavosi, bet bijau, kad prasidėjus naujam ekonomikos nuosmukiui kainos vėl ims kristi    45,2
Nemanau, nes kainos jau pasiekė dugną    39,6
Taip, nes nekilnojamojo turto kainos dar nesiliovė kristi    14,8
Nežinau / neturiu nuomonės    0,4

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. spalio 10–12 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.